Legislator Case Law & Legislation
7cb61970-e4ed-4eba-876b-2d8c15a5ac21 AI generated

7cb61970-e4ed-4eba-876b-2d8c15a5ac21 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7cb61970-e4ed-4eba-876b-2d8c15a5ac21
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-4810-802/2011 atnaujinimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėMarijampolės rajono apylinkės teismas 2011-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011 tenkino pareiÅ¡kėjų R. Å . ir I. Å . praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukė pareiÅ¡kėjų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtino pareiÅ¡kėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu pareiÅ¡kėjai pasidalijo turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., bei automobilius.

Legislator headnote

AI generated

7cb61970-e4ed-4eba-876b-2d8c15a5ac21 · Kauno apygardos teismas: Å ., pasiraÅ¡ydamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 p. „kreditorių, kuriems kuri nors viena iÅ¡ Å¡alių arba abi Å¡alys kartu bÅ«tų įsipareigoję, nėra“, elgėsi nesÄ Å¾iningai.Byloje nėra įrodymų, kad R. Å . bÅ«tų gavęs pinigus, t. y. 20 000 Lt, kai tuo tarpu pinigų perdavimas – bÅ«tina sÄ lyga sudarant paskolos sutartį. R. Å ., net jei tokia paskola ir bÅ«tų egzistavusi, neturėjo galimybių tartis nei dėl paskolos sumos, nei dėl grÄ Å¾inimo terminų ar sÄ lygų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-130-527/2014;procesinio dokumento kategorijos: 75.8; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Albinos Rimdeikaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. dalinio sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-275-374/2013 pagal pareiÅ¡kėjos K.

L. pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bylos Nr. 2-4810-802/2011 atnaujinimo dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėMarijampolės rajono apylinkės teismas 2011-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011 tenkino pareiÅ¡kėjų R. Å . ir I. Å . praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukė pareiÅ¡kėjų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtino pareiÅ¡kėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu pareiÅ¡kėjai pasidalijo turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., bei automobilius.

Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiÅ¡kėjai nurodė, kad neturi kreditorių, kuriems bÅ«tų įsipareigoję (t. 1, b. l. 10–12). PareiÅ¡kėja K. L. 2012-11-09 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 1–5), praÅ¡ydama atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-4810-802/2011 nagrinėjimÄ dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, įtraukti pareiÅ¡kėjÄ suinteresuotu asmeniu, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011 dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, priteisti pareiÅ¡kėjai solidariai iÅ¡ R.

Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja K. L., kuri yra pareiÅ¡kėjos I. Å . motina, 1996-07-20 paskolos sutartimi paskolino pareiÅ¡kėjai I. Å . 20 000 Lt. Skola buvo suteikta santuokos metu, skirta Å¡eimos poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kėjai 1996-12-16 įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais ir žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. PareiÅ¡kėja K. L. apie pareiÅ¡kėjų santuokos nutraukimÄ nebuvo informuota. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-01-10 nutartimi (1 t., b. l. 65–67) atnaujino procesÄ civilinės bylos Nr. 2-4810-802/2011 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėja, apie santuokos nutraukimÄ sužinojusi tik iÅ¡ 2012-08-23 raÅ¡to Å¡alių vaikams adresuoto kvietimo į tėvo vestuves, trijų mėnesių termino dėl proceso atnaujinimo nėra praleidusi.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėMarijampolės rajono apylinkės teismas 2013-07-26 daliniu sprendimu (t. 2, b. l. 25–29) pareiÅ¡kėjos K. L. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir priteisė jai solidariai iÅ¡ R. Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolos, 144 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt už advokato paslaugas; panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-11-16 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011 dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo sutarties 3 dalį „Turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas“; priteisė solidariai iÅ¡ R.

Å . ir I. Å . valstybei 33,63 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja paskolino dukrai pinigus Å¡eimos bÅ«stui įsigyti. I. Å . patvirtino, kad apie paskolÄ buvo žinoma ir jos sutuoktiniui, kad netrukus jiedu įsigijo gyvenamÄ jį namÄ . Å ias aplinkybes patvirtino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai apie nekilnojamojo turto įsigijimÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjai negalėjo turėti santaupų, kadangi I.

Å . augino du mažamečius vaikus, o R. Å . nedirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kyje, gyveno tik iÅ¡ atsitiktinių uždarbių. Todėl teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjų pajamas, iÅ¡laidas, turtinę bei socialinę padėtį ir kitus veiksnius, lemiančius Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos K. L. suteikta 20 000 Lt paskola buvo panaudota Å¡eimos reikmėms tenkinti – nekilnojamojo turto įsigijimui, todėl pareiÅ¡kėjos K.

L. reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų R. Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolÄ yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjai turi kreditorių ir prievolę pripažinęs solidaria, padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 dalis, kurios 3.4 punktu patvirtino neturintys kreditorių, kuriems kuri nors viena iÅ¡ Å¡alių ar abi Å¡alys kartu bÅ«tų įsipareigoję, prieÅ¡tarauja kreditorės K. L. interesams.

Kadangi pareiÅ¡kėjas R. Å . yra sudaręs kitÄ santuokÄ , teismas panaikino tik sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dėl turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kėjas R. Å . apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 52–58) praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-26 dalinį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos K.

L. skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, skirti pareiÅ¡kėjoms I. Å . ir K. L. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl Å¡ių argumentų: Teismas priėmė dalinį sprendimÄ nesant pakankamai duomenų pareiÅ¡kėjos K. L. reikalavimui pagrįsti, netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį. Vienintelis vertinimas, kuriuo grindžiamas priimtas dalinis sprendimas – tai I. Å . raÅ¡telyje įraÅ¡ytos datos bei nekilnojamojo turto įsigijimo laiko sutapimas. 1964 m.

Civilinio kodekso, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu, 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, kai sandorių suma virÅ¡ija 500 Lt, jiems yra privaloma raÅ¡ytinė forma. Paskolos sutartis yra sudaryta raÅ¡ytine forma, tačiau tik su pareiÅ¡kėjos dukra I. Å ., tai patvirtina pareiÅ¡kėjos K. L. pateiktas 1996-07-20 paskolos raÅ¡telis, pasiraÅ¡ytas tik pareiÅ¡kėjos I. Å .. RaÅ¡ytinės sutarties ar kitokio susitarimo tarp pareiÅ¡kėjų K. L., I. Å . ir R. Å . nėra. I. Å . ir K. L. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jos abi yra susijusios artimais giminystės ryÅ¡iais ir turi prieÅ¡ingÄ interesÄ prieÅ¡ R.

Å ., su kuriuo I. Å . 2011-11-16 nutraukė santuokÄ . I. Å ., kuri neabejotinai privalėjo žinoti apie tokiÄ paskolÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai ir nuslėpė šį faktÄ pasiraÅ¡ydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad apie tokiÄ sutartį bÅ«tų žinojęs R. Å . (tai grindžiama tik prielaida ir I. Å . bei K. L. parodymais), todėl nėra pagrindo teigti, kad R.

Å ., pasiraÅ¡ydamas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 p. „kreditorių, kuriems kuri nors viena iÅ¡ Å¡alių arba abi Å¡alys kartu bÅ«tų įsipareigoję, nėra“, elgėsi nesÄ Å¾iningai.Byloje nėra įrodymų, kad R. Å . bÅ«tų gavęs pinigus, t. y. 20 000 Lt, kai tuo tarpu pinigų perdavimas – bÅ«tina sÄ lyga sudarant paskolos sutartį. R. Å ., net jei tokia paskola ir bÅ«tų egzistavusi, neturėjo galimybių tartis nei dėl paskolos sumos, nei dėl grÄ Å¾inimo terminų ar sÄ lygų.

Pagal CK (1964 m. redakcija) 291 straipsnį „paskolos sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų”. Paskolos gavėja pagal 1996-07-20 suraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį yra tik I. Å ., t. y. jos asmeninis įsipareigojimas, nenurodant paskolos paskirties grÄ Å¾inimo termino, nesant R.

Å . sutikimo imti paskolÄ , jai įsipareigojant „gražinsiu“, o ne „grÄ Å¾insime“. R. Å . pastebėjimu, I. Å . raÅ¡ysena pastaruoju metu ir 1996 m. akivaizdžiai skyrėsi. Byloje esantis raÅ¡telis suraÅ¡ytas pastaruoju metu, o ne 1996 m. I. Å . bÅ«dinga raÅ¡ysena, tačiau dėl ekonomiÅ¡kumo raÅ¡ysenos ekspertizės nebuvo pareikalauta. Taip pat reikÅ¡minga bei netirta aplinkybė, vertinant paskolos raÅ¡telio realumÄ , kad per 17 metų (nuo 1996 m.) nebuvo nei vieno K. L. pareikalavimo grÄ Å¾inti tariamÄ paskolÄ (o tai reiÅ¡kia, kad tikėtinai neegzistavo nei paskola, nei raÅ¡telis).

K. L. nereikalavo grÄ Å¾inti tariamos paskolos net ir tuomet, kai I. Å . ir R. Å . rengėsi nutraukti santuokÄ . VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir tiesos neatitinkantys argumentai bei versija, kad K. L. apie dukters santuokos nutraukimÄ sužinojo tik pamačiusi kvietimÄ Ä¯ vestuves, nes pačios pareiÅ¡kėjos pripažįsta, kad jas sieja artimi ir draugiÅ¡ki santykiai. K. L. žinojo apie santuokos nutraukimÄ , nes santykiai jos dukters Å¡eimoje buvo paÅ¡liję daugiau nei metus laiko iki santuokos nutraukimo, aktyviai dukrai patarinėjo įvairiais klausimais, bendravo ne tik su dukra, bet ir su anÅ«kais.

Nors byloje ir netirta, tačiau pažymėtina aplinkybė, kad I. Å . dar bÅ«dama santuokoje turėjo ryÅ¡ių su K. L. sugyventinio sÅ«numi, kas faktiÅ¡kai tapo santuokos nutraukimo priežastimi, iki santuokos nutraukimo K. L. kartu su dukra I. Å . buvo iÅ¡vykusios į VokietijÄ . Akivaizdu, kad apie santuokos nutraukimÄ K. L. negalėjo nežinoti. R. Å . taip pat ne kartÄ tuo klausimu bendravo su K. L. iki santuokos nutraukimo, nes Å¡is klausimas buvo sprendžiamas jau nuo 2010 m. Teigdama, kad apie santuokos nutraukimÄ sužinojo tik 2012 m., pareiÅ¡kėja sako netiesÄ , tuo Å¡iurkščiai pažeisdama CPK 186 straipsnio 2 dalies tvarka duotÄ priesaikÄ byloje sakyti tik tiesÄ .

KritiÅ¡kai vertintini ir parodymai, kad K. L. paskolino dalį pajamų, gautų už 1987 m. parduotÄ turtÄ , nes jokių duomenų, kad ji buvo iÅ¡saugojusi gautas lėšas devynerius metus, per kuriuos pinigai buvo nuvertėję bei 2 kartus pakeisti, nėra. PareiÅ¡kėja K. L. tvirtina, kad ginčijama paskola buvo panaudota žemės sklypui ir pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., įsigyti bei gyvenamojo namo remontui ir teigia, kad apeliantas neturėjo ir negalėjo turėti savų pajamų.

Tačiau tokie argumentai prieÅ¡tarauja faktams. Jei apeliantas nebÅ«tų turėjęs asmeninių pajamų, tai ir už 20 000 Lt namo su Å«kiniais pastatais nebÅ«tų pasistatęs. Taip pat netiesa, kad visus gautus pinigus už parduotÄ turtÄ , t. y. 15 000 Lt K. L. atidavė ar galėjo atiduoti Ilonos ir R. Å . namo įsigijimui ir remontui, nes jai pačiai tuo metu reikėjo bÅ«sto, pragyventi, nes tuo metu 1996 m. K. L. niekur nedirbo. Apeliantas teigia, kad jis turėjo pakankamai santaupų, kad galėtų įsigyti žemės sklypÄ su pastatais ir atlikti gyvenamojo namo remontÄ , kadangi po santuokos sudarymo apeliantas su pareiÅ¡kėja I.

Å . gyveno jo tėvų namuose ir taupė pinigus gyvenamojo bÅ«sto pirkimui, todėl paskola iÅ¡ pareiÅ¡kėjos K. L. nebuvo reikalinga. Apeliantas neneigia, kad kartais K. L. galėdavo duoti nedideles sumas savo dukters asmeniniams poreikiams, bet reikÅ¡mingų sumų bendriems Å¡eimos poreikiams niekada nėra davusi. Tačiau pagalba buvo abipusė: R. Å . neretai padėdavo K. L., kuri neturėjo sutuoktinio, Å«kio darbuose. Todėl niekada nebuvo net kalbos apie kažkokius tarpusavio įsiskolinimus. Marijampolės rajono apylinkės teismo iÅ¡vada, kad paskolos gavimÄ patvirtina 1996-08-30 sudaryta gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. pirkimo–pardavimo sutartis ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta 1996-12-16, yra nepagrįsta.

Tai, kad gyvenamojo pastato su ūkiniais statiniais pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta praėjus daugiau nei mėnesiui nuo datos, kuri nurodyta paskolos raštelyje, o žemės sklypas įsigytas 1996-12-16 pirkimo–pardavimo sutartimi, nereiškia, kad paskolos pinigai iš tiesų buvo gauti 1996-07-20 ir kad būtent už pareiškėjos K. L. tariamai paskolintus pinigus buvo įsigytas nekilnojamasis turtas. Tai greičiau reiškia, kad I. Š. vienasmeniškai pasirašyto raštelio data buvo „priderinta“ prie pirkimo–pardavimo sutarties datos.

PasiraÅ¡iusi ginčijamÄ 1996-07-20 paskolos raÅ¡telį, pareiÅ¡kėja I. Å . neįtraukė pareiÅ¡kėjos K. L. kreditore apelianto ir pareiÅ¡kėjos I. Å . santuokos nutraukimo byloje. Pačios pareiÅ¡kėjos K. L. teiginiai, kad ji nežinojo apie santuokos nutraukimÄ , yra nepagrįsti, nes jos ryÅ¡iai su dukra pareiÅ¡kėja I. Å . buvo artimi, pareiÅ¡kėja I. Å . motinai atvirai pasakodavo tai, kas vyksta jos gyvenime, jos kartu priimdavo svarbius sprendimus. Pati pareiÅ¡kėja K. L. kurstė nesantaikÄ tarp sutuoktinių, palaikė draugiÅ¡kus santykius bei leido laisvalaikį su pareiÅ¡kėja I.

Å . ir jos nauju draugu, pareiÅ¡kėjai I. Å . dar nenutraukus santuokos su apeliantu. Tai, kad pareiÅ¡kėja K. L. nebuvo įtraukta kaip kreditorė apelianto ir pareiÅ¡kėjos I. Å . santuokos nutraukimo byloje, taip pat parodo, kad paskolos raÅ¡telis tarp pareiÅ¡kėjos K. L. ir pareiÅ¡kėjos I. Å . galėjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jau nutraukus apelianto ir pareiÅ¡kėjos I. Å . santuokÄ . 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – 1969 m. SÅ K) redakcijos, galiojusios ginčijamo sandorio sudarymo metu, 25 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolę abu sutuoktiniai atsako turtu, esančiu bendrÄ ja jungtine nuosavybe tik tokiu atveju, kai teismas nustato, kad tai, kas buvo gauta sudarius sandorį, buvo panaudota Å¡eimos interesais.

Remiantis susiklosčiusia teismų praktika, sandoris pripažįstamas sudarytu šeimos interesais, remiantis vertinamaisiais kriterijais, tokiais kaip šeimos gaunamos pajamos, turtinė bei socialinė padėtis ir kiti veiksniai, lemiantys šeimos poreikių tenkinimo galimybes (LAT 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šioje byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 20 000 Lt suma buvo gauta iš K. L. 1996 m., ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad paskolinta suma buvo panaudota šeimos interesams, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimui.

Å alys nepateikė raÅ¡ytinių duomenų, kad minėtos sumos bÅ«tų nuimtos iÅ¡ sÄ skaitos ar perverstos į sÄ skaitÄ , o nurodyti grynaisiais – galima bet kokias pinigų sumas. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, kai tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Ir Å¡i norma yra speciali CK 3.89 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, pagal kuriÄ preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Pagal 1996 m. SÅ K redakcijÄ analogiÅ¡kos teisės normos nebuvo. R. Å . nepasirašė paskolos raÅ¡telio, jam nebuvo žinoma apie paskolÄ ir paskolos raÅ¡telį, nes apelianto ir pareiÅ¡kėjos I. Å . Å¡eimos turtinė padėtis buvo gera, kadangi jie gyveno apelianto tėvų name ir turėjo galimybę taupyti apelianto gaunamÄ darbo užmokestį ar atsitiktinius uždarbius (kurie tuo laikotarpiu iÅ¡ prekybos naudotais automobiliais buvo nemaži) gyvenamojo bÅ«sto pirkimui. IÅ¡ Å¡ių sutaupytų pinigų apeliantas kartu su sutuoktine vėliau pirko žemės sklypÄ su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., bei atliko gyvenamojo namo remontÄ .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas buvo dar jauno amžiaus (23 metai) ir dėl to dar negalėjo turėti didelės pinigų sumos. Asmens turtinė padėtis tiesiogiai nepriklauso nuo jo amžiaus. Apeliantas santuokÄ su pareiÅ¡kėja I. Å . sudarė dar (duomenys neskelbtini), t. y. bÅ«damas 17 metų, kuomet tapo emancipuotas ir prisiėmė atsakomybę už Å¡eimos iÅ¡laikymÄ . Å eÅ¡eri metai iki nekilnojamojo turto įsigijimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas santaupoms sukaupti. Apeliantas 1988–1991 m. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kyje, per mėnesį uždirbdavo 200 rublių, taip pat užsiėmė dėvėtų automobilių prekyba.

Å eimos turtinei padėčiai esant gerai, nebuvo reikalo skolintis iÅ¡ pareiÅ¡kėjos tokios didelės pinigų sumos. Tai patvirtina, kad paskola, jei jos sutartis ir buvo sudaryta tarp pareiÅ¡kėjos K. L. ir pareiÅ¡kėjos I. Å ., nebuvo panaudota Å¡eimos interesais. I. Å . įsipareigojimas pagal 1996-07-20 raÅ¡telį savo motinai yra jos asmeninė prievolė, taip pat atsižvelgiant ir į lingvistinį sandorio aiÅ¡kinimÄ : „aÅ¡ skolinuosi“, „grÄ Å¾insiu“, ir vadovaujantis CK 3.112 straipsniu iÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iÅ¡ sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

IÅ¡ieÅ¡kojimas, jei K. L. ne tariamai, o iÅ¡ tiesų paskolino I. Å ., turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ I. Å . priklausančio turto dalies. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013-01-10 neskundžiama nutartimi atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011, motyvuodamas pareiÅ¡kėjos nurodytais argumentais. Å iam proceso atnaujinimui nebuvo teisinio pagrindo. CPK 368 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas be svarbių priežasčių. PareiÅ¡kėja melagingai teigia, kad apie santuokos nutraukimÄ nebuvo informuota ir sužinojo tik 2012-08-23.

PareiÅ¡kėja yra artimas Å¡eimos narys, patvirtino artimus santykius su dukra ir puikiai žinojo, kad santuoka bus nutraukiama dar iki sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, pati aktyviai dalyvavo Å¡eimos santykiuose, kartu su dukra ir jos nauju draugu (ne sutuoktiniu) dar iki santuokos nutraukimo buvo iÅ¡vykusi į VokietijÄ . Santuoka nutraukta 2011-11-16, o pareiÅ¡kimas dėl proceso atnaujinimo paduotas 2012 m. lapkričio mėnesį (nepraleidus 3 mėnesių termino nuo pareiÅ¡kėjos sugalvotos 2012-08-23 „sužinojimo“ dienos).

Teismas nemotyvavo, kodėl tiki visiÅ¡kai neįtikėtina ir melaginga pareiÅ¡kėjos versija apie neva tai kvietimų į vestuves suradimÄ , kai net ir nežinant bylos aplinkybių, pagal įrodymų proporcingumo principÄ labiau tikėtina, kad Å¡eimos narys, pripažįstantis artimÄ bendravimÄ su dukra, pastoviai bendravęs su apeliantu, anÅ«kais, ne kartÄ asmeniÅ¡kai ir betarpiÅ¡kai dalyvavęs besiruoÅ¡iančios nutraukti santuokÄ Å¡eimos konfliktuose, žino ar privalo žinoti apie tokį svarbų faktÄ kaip dukros santuokos nutraukimas.

VisiÅ¡kai neįtikinamas I. Å . argumentas, kad ji nesakė motinai apie santuokos nutraukimÄ , nes pastaroji dėl moralinių nuostatų tam prieÅ¡tarauja, nes pati K. L. (buvusi D.) buvo sudariusi ne vienÄ santuokÄ , yra turėjusi nesantuokinių ryÅ¡ių. Taip pat K. L. tikrai nėra tokios silpnos sveikatos, kad negalėtų priimti tokios informacijos kaip žinia apie dukters santuokos nutraukimÄ , tuo labiau, kai probleminė situacija tęsėsi ilgiau kaip metus. Proceso atnaujinimas, po kurio sekė sprendimas solidariai priteisti 20 000 Lt tariamÄ Ä¯siskolinimÄ bei nutartis atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje, grubiai pažeidė pareiÅ¡kėjo R.

Å ., kuris santuokos nutraukimo metu iÅ¡sprendė visus turtinius ir neturtinius klausimus ir apie jokias tariamas skolas nežinojo, po santuokos nutraukimo sukÅ«rė naujÄ Å¡eimÄ , interesus bei teisėtų lÅ«kesčių principÄ , o iÅ¡ dalies – tikėjimÄ teisine valstybe, kurioje nesÄ Å¾iningi tarpusavyje artimai susiję asmenys gali taip paprastai siekti sau turtinės naudos. Akivaizdu, kad tiek K. L., pateikdama nepagrįstÄ , nesÄ Å¾iningÄ reikalavimÄ apie nebÅ«tÄ paskolos sutartį, tiek I.

Å ., pateikdama vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimÄ savo motinai bei nutylėdama šį reikÅ¡mingÄ faktÄ byloje dėl santuokos nutraukimo, abi kartu sÄ moningai veikdamos prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, joms turėtų bÅ«ti skirta bauda.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjos I. Å . atstovas advokatas Georgijus Zavtrakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-26 dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b. l. 76–78).

Atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs visas civilinėje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , todėl sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis iÅ¡vadomis. Su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jis yra grindžiamas tik apelianto teiginiais ir svarstymais, kurie nėra patvirtinami jokiais civilinėje byloje pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje numatyto laisvo įrodymų vertinimo principo, kadangi atsižvelgė į Å¡alių žodinius paaiÅ¡kinimus ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, priimdamas sprendimÄ padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotas asmuo 1996 m. pinigus paskolino pareiÅ¡kėjų Å¡eimai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjos K.

L. atstovė advokatė Diana ViÅ¡inskienė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-07-26 dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b. l. 80–86). Atstovė nurodo, kad suinteresuotas asmuo K. L. pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius jos pareiÅ¡kimÄ bei paneigiančius pareiÅ¡kėjo argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, yra teisėtas ir paliktinas galioti. Apelianto argumentas, kad paskolos raÅ¡telis neva buvo suraÅ¡ytas ne 1996-07-20, buvo neįrodytas, nes ekspertai į šį klausimÄ atsakyti negalėjo.

Rašysenos ekspertizės, jog neva paskolos raštelis surašytas ne 1996 m. pareiškėjos rašysena, pareiškėjas neprašė, minėtos aplinkybės neįrodinėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi rašytiniu įrodymu 1996-07-20 paskolos sutartimi, kurioje pareiškėja I. Š. iš savo motinos pasiskolino 20 000 Lt. Paskolos raštelyje buvo nurodytas ir pinigų perdavimo faktas. Be to, „nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y.

į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėja įvykdė savo pareigÄ ir įrodė faktinę aplinkybę, jog turėjo pakankamai lėšų paskolinti dukters Å¡eimai 20 000 Lt, o minėtos lėšos buvo skirtos bÅ«tent Å¡eimos poreikiams, nes pareiÅ¡kėjai Å¡iuo laikotarpiu įsigijo namÄ .

PareiÅ¡kėjas R. Å . nepateikė jokių įrodymų, kad galėjo turėti pakankamai lėšų namui įsigyti (nepateikė įrodymų, kad nuo 15 metų amžiaus dirbo „(duomenys neskelbtini)“ kolÅ«kyje, kaip teigė teismo posėdyje, nepateikė įrodymų, kad iÅ¡vis turėjo pastovų darbÄ , ar pastovių pajamų, kurias sutaupius bÅ«tų galima įsigyti namÄ ), be to, pripažino, kad pareiÅ¡kėja I. Å . minėtu laikotarpiu augino du mažamečius vaikus, taigi, jokių pajamų negaudavo.

R. Å . taipogi nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančius jo atsikirtimus, kad suinteresuotas asmuo K. L. neturėjo galimybės paskolinti visų 15 000 Lt už parduotÄ turtÄ , nes minėtų pinigų neva reikėjo jos pačios pragyvenimui. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde pateikia versijÄ , jog apie paskolos raÅ¡telį nežinojo, nes jame nepasirašė, taigi, neva ir negavo pinigų ir nežinojo jokių skolos grÄ Å¾inimo terminų. PareiÅ¡kėjas negalėjo nežinoti apie paskolintas lėšas, už kurias Å¡eima įsigijo namÄ , kai jo sutuoktinė nedirbo ir jokių pajamų negaudavo.

Minėtas lėšas pasiskolinti buvo nuspręsta abiejų sutuoktinių sprendimu, nes jos buvo reikalingos Å¡eimos bÅ«stui įsigyti. PareiÅ¡kėjui taip pat nelogiÅ¡komis, vertinant paskolos raÅ¡telio realumÄ , atrodo aplinkybės, jog per 17 metų nebuvo nė vieno suinteresuoto asmens K. L. pareikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ , o apie skyrybas ji taipogi sužinojo tik pamačiusi kvietimÄ Ä¯ vestuves. Å ių savo samprotavimų pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais įrodymais ar liudytojų parodymais. PareiÅ¡kėjo manymu, aplinkybę, jog paskolos sutartis nebuvo suraÅ¡yta, patvirtina faktas, kad pareiÅ¡kėjai neįtraukė suinteresuoto asmens kreditoriumi santuokos nutraukimo byloje, tačiau iÅ¡ tiesų Å¡i aplinkybė jokiais bÅ«dais nepatvirtina, kad pinigai nebuvo paskolinti.

Å i aplinkybė tepatvirtina pareiÅ¡kėjų, ypač pareiÅ¡kėjo R. Å ., nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo.PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde teigia, kad „byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad 20 000 Lt suma buvo gauta iÅ¡ K. L. 1996 m., ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad paskolinta suma buvo panaudota Å¡eimos interesams, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. Å¡alys nepateikė jokių raÅ¡ytinių duomenų, kad minėtos sumos bÅ«tų nuimtos iÅ¡ sÄ skaitos ar pervestos į sÄ skaitÄ , o nurodyti grynaisiais – galima bet kokias pinigų sumas“.

Å is apelianto argumentas yra absurdiÅ¡kas, nepagrįstai ribojantis fizinių asmenų laisvę sudaryti sandorius grynaisiais pinigais, be to, visiÅ¡kai prieÅ¡taraujantis paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu (1996 m.) Lietuvoje galiojusioje praktikoje santaupas laikyti ne banko sÄ skaitose, o grynaisiais pinigais. Aplinkybė, jog Å¡alys sudarė sandorį grynaisiais pinigais, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Toks faktinių aplinkybių vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Apeliantas melagingai teigia, kad kolÅ«kyje „Ąžuolas“ dirbo 1988–1991 metais, jokių raÅ¡ytinių įrodymų civilinėje byloje nepateikė. PrieÅ¡ingai, suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, jog pareiÅ¡kėjas ten nedirbo 1988–1996 metais, tai patvirtina civilinėje byloje pateiktas Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2013-06-28 praneÅ¡imas Nr. SA-7071. PareiÅ¡kėjo teigimu, aplinkybę, kad pinigai buvo paskolinti tik pareiÅ¡kėjai I. Å ., patvirtina ir tai, kad paskolos raÅ¡telyje nurodytas lingvistinis iÅ¡sireiÅ¡kimas „grÄ Å¾insiu“, o ne „grÄ Å¾insime“, „skolinuosi“, o ne „skolinamės“.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad atskleidžiant teisės normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiÅ¡kinimo metodÄ (Konstitucinio Teismo 1999-11-09 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sÄ lygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Teismas, įvertinęs visus civilinėje byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus tiek apie kreditorės, tiek apie pareiÅ¡kėjų turtinę padėtį bei skolininkų veiksmus po skolos gavimo, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K.

L. turėjo pakankamų lėšų paskolinti 20 000 Lt, o pareiÅ¡kėjams 1996-07-20 reikėjo lėšų gyvenamojo namo pirkimui ir remontui.Apeliantas nurodo, kad 2013-01-10 nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-4810-802/2011, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į CPK 368 ir 370 straipsniuose numatytÄ teisinį reglamentavimÄ , nutartis, kuria procesÄ nuspręsta atnaujinti, yra neskundžiama, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai praÅ¡o jÄ panaikinti.

Naudojimasis įstatyme numatytomis teisėmis paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis, kadangi suinteresuotas asmuo siekė apginti jos pažeidžiamus interesus, kurie pirmosios instancijos teismo ir buvo apginti priėmus dalinį sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas, kolegijai nepripažinus žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinu (CPK 322 str.). Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.).

Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Esminis ginčas tarp Å¡alių kilo dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievolę kreditorei, neįtrauktai į civilinės bylos nagrinėjimÄ dėl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. PareiÅ¡kėja K. L. (t. 1, b. l. 1–5), praÅ¡ydama priteisti jai solidariai iÅ¡ R. Å . ir I.

Å . 20 000 Lt skolÄ , įrodinėjo, kad 1996-07-20 paskolos sutartimi paskolino pareiÅ¡kėjai I. Å . 20 000 Lt poreikiams tenkinti – gyvenamajam namui su Å«kiniais pastatais ir žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. įsigyti ir remontuoti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali bÅ«ti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 dalys). 1969 m.

Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – 1969 m. SÅ K) redakcijos, galiojusios ginčijamo sandorio sudarymo metu, 25 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolę abu sutuoktiniai atsako turtu, esančiu bendrÄ ja jungtine nuosavybe tik tokiu atveju, kai teismas nustato, kad tai, kas buvo gauta sudarius sandorį, buvo panaudota Å¡eimos interesais.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja (kreditorė) sudarė paskolos sutartį su vienu iÅ¡ sutuoktiniu – pareiÅ¡kėja I.

Å ., todėl kreditorė, reikalaudama, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs sutuoktinis, privalėjo įrodyti, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, t. y., kad paskolos pinigai buvo panaudoti Å¡eimos gyvenamojo namo įsigijimui ir remontui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.; 1969 SÅ K 25 str. 2 d.).Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė dalinį sprendimÄ nesant pakankamai duomenų pareiÅ¡kėjos K. L. reikalavimui pagrįsti, netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį, ir kad vienintelis vertinimas, kuriuo grindžiamas priimtas dalinis sprendimas – tai I.

Å . raÅ¡telyje įraÅ¡ytos datos bei nekilnojamojo turto įsigijimo laiko sutapimas.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad byloje buvo įrodytas paskolos panaudojimas bendriems ir bÅ«tiniems pareiÅ¡kėjų Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl pareiÅ¡kėjų prievolė laikytina bendra solidaria sutuoktinių prievole. Byloje pateiktas 1996-07-20 paskolos raÅ¡telis, kuriuo K. L. paskolino 20 000 Lt pareiÅ¡kėjai I. Å ., skolÄ grÄ Å¾inant pagal pareikalavimÄ (t. 1, b. 1. 14). PareiÅ¡kėja I.

Å . pripažino, kad pinigus skolinosi namo įsigijimui, apie tai žinojo sutuoktinis R. Å . (t. 1, b. 1. 178). Nors apeliantas neigia žinojęs apie paskolos suteikimÄ , tačiau, kolegijos nuomone, jis Å¡ios faktinės aplinkybės neįrodė.Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų pirkimo–pardavimo sutarčių (t. 1, b. 1. 26–29), pareiÅ¡kėja 1987-07-02 pardavė jai priklausiusiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, esančio Kauno raj., (duomenys neskelbtini), už 32 000 rub., o 1987-07-23 už 18 000 rub. nupirko gyvenamÄ jį namÄ Kapsuko raj. (duomenys neskelbtini), kurį 1996-07-11 pardavė už 15 000 litų; be to, 1991-06-19 už 6 000 rub. pardavė ½ dalį gyvenamojo namo Prienų raj., (duomenys neskelbtini) bei, kas patvirtina pareiÅ¡kėjos argumentus, jog ji turėjo pakankamai piniginių santaupų paskolai suteikti 1996-07-20, t. y. mėnesis laiko iki pareiÅ¡kėjo R.

Å . vardu 1996-08-30 pirkimo–pradavimo sutartimi įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ už 3 000 Lt ir žemės sklypÄ už 500 Lt (t. 1, b. 1. 17–24). Nesutiktina su apelianto argumentu, jog priimtÄ dalinį sprendimÄ teismas grindė tik pareiÅ¡kėjos I. Å . raÅ¡telyje įraÅ¡ytos datos bei nekilnojamojo turto įsigijimo laiko sutapimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek kreditorės, tiek pareiÅ¡kėjų turtinę padėtį pareiÅ¡kėjams 1996-08-30 įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ .

PareiÅ¡kėja I. Å . teismo posėdžio metu parodė, kad ji tuo metu augino mažamečius vaikus, pajamų neturėjo, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir R. Å .. Taip pat pareiÅ¡kėja I. Å . parodė, kad jos buvęs sutuoktinis oficialių pajamų neturėjo, dirbo garaže prie maÅ¡inų (t. 1, b. 1. 179). Nors apeliantas teigė, kad 1988-1991 metais dirbo kolÅ«kyje „Ąžuolas“, tačiau jokių tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų civilinėje byloje nebuvo pateikta. Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento 2013-06-28 praneÅ¡ime Nr. SA-7071 nurodyta, kad duomenų apie R.

Å . draudžiamÄ sias pajamas 1988–1996 metais archyviniuose dokumentuose nėra (t. 2, b. 1. 21). Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, jog nėra objektyvių įrodymų, kad paskolinta suma buvo panaudota bÅ«tent Å¡alių nekilnojamojo turto įsigijimui, nes Å¡alys nepateikė raÅ¡ytinių duomenų, kad pinigų sumos bÅ«tų nuimtos iÅ¡ sÄ skaitos ar pervestos į sÄ skaitÄ , o grynaisiais galima nurodyti bet kokias pinigų sumas. Aplinkybė, jog Å¡alys sudarė sandorį grynaisiais pinigais, kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymas.

Esant nurodytoms aplinkybėms sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjų pajamos, iÅ¡laidos, turtinė bei socialinė padėtis ir kiti veiksniai, lemiantys Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes, leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos K. L. suteikta 20 000 Lt paskola jaunai Å¡eimai (apie kurios turėtas pinigines lėšas, pakankamas namo įsigijimui ir remontui 1996 m., byloje nebuvo pateikta) neabejotinai buvo panaudota Å¡eimos reikmėms tenkinti – nekilnojamajam turtui įsigyti ir pagerinti, todėl pareiÅ¡kėjos K.

L. reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ pareiÅ¡kėjų R. Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolÄ , kolegijos nuomone, pagrįstai vertintas kaip pagrįstas ir įrodytas. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino tokių aplinkybių, kad per 17 metų (nuo 1996 m.) nebuvo pareiÅ¡kėjos K. L. pareikalavimo grÄ Å¾inti tariamÄ paskolÄ . Kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė nėra reikÅ¡minga, kadangi visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog Å¡eimai artimas žmogus (mama ir uoÅ¡vienė) suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo ima reikalauti tik sužinojus apie santuokos iÅ¡irimÄ ir įvykusį Å¡alių turto pasidalijimÄ .

Apeliantas taip pat nurodo, kad apie santuokos nutraukimÄ pareiÅ¡kėjai buvo gerai žinoma, nes santykiai jos dukters Å¡eimoje buvo paÅ¡liję daugiau nei metus laiko iki santuokos nutraukimo, pareiÅ¡kėja dukrai patarinėjo įvairiais klausimais. Pažymėtina, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliantas turėjo galimybę įrodinėti savo atsikirtimus CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, to nedarė.

Ta aplinkybė, kad santykiai pareiÅ¡kėjos dukters Å¡eimoje buvo paÅ¡liję daugiau nei metus laiko iki santuokos nutraukimo, kolegijos nuomone, niekaip neįrodo, kad apie santuokos nutraukimÄ pareiÅ¡kėjai buvo gerai žinoma. PrieÅ¡ingai tam, kolegija Å¡iÄ aplinkybę vertina apelianto nenaudai, kadangi akivaizdu, jog Å¡alių santykiams esant pasikeitusiems (paÅ¡lijusiems) jau gerokai iki santuokos nutraukimo, pareiÅ¡kėjai L., gyvenančiai tai Lietuvoje, tai Vokietijoje, pagrįstai galėjo ir nekilti jokių įtarimų dėl įvykusios iÅ¡tuokos dukters Å¡eimoje, nors jos santykiai su dukra ir nebuvo blogi. Apeliantas praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013-01-10 nutartį dėl proceso atnaujinimo, kadangi pareiÅ¡kėja praleido 3 mėnesių terminÄ kreiptis į teismÄ .

Kolegija nesutinka su apeliantu, kad Å¡is terminas buvo praleistas. Kolegijos nuomone, apeliantas jokiais įrodymais nepaneigė pareiÅ¡kėjos K. L. nurodytų aplinkybių, kurias teisme patvirtino ir pareiÅ¡kėja I. Å ., kad K. L. apie dukters santuokos nutraukimÄ sužinojo tik iÅ¡ 2012-08-23 raÅ¡to Å¡alių vaikams adresuoto kvietimo į tėvo vestuves, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, jog pareiÅ¡kėja trijų mėnesių termino dėl proceso atnaujinimo nėra praleidusi ir atnaujino byloje procesÄ .

Kolegijos nuomone, visiÅ¡kai tikėtina ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, jog pareiÅ¡kėja I. Å ., apsisprendusi nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tai nuslėpė nuo savo mamos, gimusios 1946 m., atsižvelgdama į jos amžių, sveikatos bÅ«klę (L. teismo posėdyje nurodė turėjusi problemų su Å¡irdimi) bei į mamos nusistatymÄ prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ .Apelianto atstovas, teigdamas, jog paskola turėtų bÅ«ti vertinama kaip asmeninė I. Å . paskola, neįvertina aplinkybės, jog tokiu atveju, esant įrodytam skolintų pinigų panaudojimo bendro namo pirkimui ir remontui faktui, vadovaujantis teismine praktika, I.

Å . galėtų pretenduoti į didesnę dalintino namo dalį, kas taip pat bÅ«tų pagrindu Å¡alims sudaryti naujÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Nelaikytinas pagrįstu ir apelianto praÅ¡ymas paskirti pareiÅ¡kėjoms I. Å . ir K. L. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis dėl to, kad pareiÅ¡kėjos pateikė teismui, neva, nepagrįstÄ ir nesÄ Å¾iningÄ reikalavimÄ apie nebÅ«tÄ paskolos sutartį, vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimÄ savo motinai bei nutylėjo apie šį reikÅ¡mingÄ faktÄ byloje dėl santuokos nutraukimo.

Konstatuotina, jog naudojimasis įstatyme numatytomis teisėmis paduoti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis, kadangi pareiÅ¡kėja (kreditorė) siekė apginti jos pažeistus interesus, tuo labiau, kad iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimas pripažintas pagrįstu ir įrodytu.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                  Jolita Cirulienė                                                                  Izolda Nėnienė                                                                  Albina Rimdeikaitė Â