7cb61970-e4ed-4eba-876b-2d8c15a5ac21 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpareiÅ¡kimÄ dÄl civilinÄs bylos Nr. 2-4810-802/2011 atnaujinimo dalyje dÄl santuokoje įgyto turto padalijimo, n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄMarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2011-11-16 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011 tenkino pareiÅ¡kÄjų R. Å . ir I. Å . praÅ¡ymÄ dÄl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukÄ pareiÅ¡kÄjų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje, patvirtino pareiÅ¡kÄjų sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu pareiÅ¡kÄjai pasidalijo turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., bei automobilius.
Legislator headnote
AI generated7cb61970-e4ed-4eba-876b-2d8c15a5ac21 · Kauno apygardos teismas: Å ., pasiraÅ¡ydamas sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 p. âkreditorių, kuriems kuri nors viena iÅ¡ Å¡alių arba abi Å¡alys kartu bÅ«tų įsipareigojÄ, nÄraâ, elgÄsi nesÄ Å¾iningai.Byloje nÄra įrodymų, kad R. Å . bÅ«tų gavÄs pinigus, t. y. 20 000 Lt, kai tuo tarpu pinigų perdavimas â bÅ«tina sÄ lyga sudarant paskolos sutartį. R. Å ., net jei tokia paskola ir bÅ«tų egzistavusi, neturÄjo galimybių tartis nei dÄl paskolos sumos, nei dÄl grÄ Å¾inimo terminų ar sÄ lygų.
Full text
CivilinÄ byla Nr. 2A-130-527/2014;procesinio dokumento kategorijos: 75.8; 121.14; 121.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Jolitos CirulienÄs (pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Izoldos NÄnienÄs ir Albinos RimdeikaitÄs, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo R. Å . apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013 m. liepos 26 d. dalinio sprendimo civilinÄje byloje Nr. A2-275-374/2013 pagal pareiÅ¡kÄjos K.
L. pareiÅ¡kimÄ dÄl civilinÄs bylos Nr. 2-4810-802/2011 atnaujinimo dalyje dÄl santuokoje įgyto turto padalijimo, n u s t a t Ä:I. GinÄo esmÄMarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2011-11-16 sprendimu civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011 tenkino pareiÅ¡kÄjų R. Å . ir I. Å . praÅ¡ymÄ dÄl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir nutraukÄ pareiÅ¡kÄjų santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinÄs metrikacijos skyriuje, patvirtino pareiÅ¡kÄjų sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 punktu pareiÅ¡kÄjai pasidalijo turtÄ , esantį bendrÄ ja jungtine nuosavybe, t. y. po ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemÄs sklypo, esanÄių (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., bei automobilius.
Sutartyje dÄl santuokos nutraukimo pasekmių pareiÅ¡kÄjai nurodÄ, kad neturi kreditorių, kuriems bÅ«tų įsipareigojÄ (t. 1, b. l. 10â12). PareiÅ¡kÄja K. L. 2012-11-09 kreipÄsi į teismÄ su praÅ¡ymu dÄl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (t. 1, b. l. 1â5), praÅ¡ydama atnaujinti civilinÄs bylos Nr. 2-4810-802/2011 nagrinÄjimÄ dalyje dÄl santuokoje įgyto turto padalinimo, įtraukti pareiÅ¡kÄjÄ suinteresuotu asmeniu, panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011-11-16 sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011 dalį dÄl santuokoje įgyto turto padalinimo, priteisti pareiÅ¡kÄjai solidariai iÅ¡ R.
Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolÄ ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kÄja K. L., kuri yra pareiÅ¡kÄjos I. Å . motina, 1996-07-20 paskolos sutartimi paskolino pareiÅ¡kÄjai I. Å . 20 000 Lt. Skola buvo suteikta santuokos metu, skirta Å¡eimos poreikiams tenkinti. PareiÅ¡kÄjai 1996-12-16 įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais ir žemÄs sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. PareiÅ¡kÄja K. L. apie pareiÅ¡kÄjų santuokos nutraukimÄ nebuvo informuota. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2013-01-10 nutartimi (1 t., b. l. 65â67) atnaujino procesÄ civilinÄs bylos Nr. 2-4810-802/2011 dalyje dÄl santuokoje įgyto turto padalijimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Teismas nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja, apie santuokos nutraukimÄ sužinojusi tik iÅ¡ 2012-08-23 raÅ¡to Å¡alių vaikams adresuoto kvietimo į tÄvo vestuves, trijų mÄnesių termino dÄl proceso atnaujinimo nÄra praleidusi.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄMarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2013-07-26 daliniu sprendimu (t. 2, b. l. 25â29) pareiÅ¡kÄjos K. L. pareiÅ¡kimÄ tenkino ir priteisÄ jai solidariai iÅ¡ R. Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolos, 144 Lt žyminio mokesÄio ir 3 000 Lt už advokato paslaugas; panaikino MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011-11-16 sprendimÄ civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011 dalyje dÄl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo sutarties 3 dalį âTurto, esanÄio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimasâ; priteisÄ solidariai iÅ¡ R.
Å . ir I. Å . valstybei 33,63 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄja paskolino dukrai pinigus Å¡eimos bÅ«stui įsigyti. I. Å . patvirtino, kad apie paskolÄ buvo žinoma ir jos sutuoktiniui, kad netrukus jiedu įsigijo gyvenamÄ jį namÄ . Å ias aplinkybes patvirtino Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai apie nekilnojamojo turto įsigijimÄ . Teismo nuomone, pareiÅ¡kÄjai negalÄjo turÄti santaupų, kadangi I.
Å . augino du mažameÄius vaikus, o R. Å . nedirbo â(duomenys neskelbtini)â kolÅ«kyje, gyveno tik iÅ¡ atsitiktinių uždarbių. TodÄl teismas, įvertinÄs pareiÅ¡kÄjų pajamas, iÅ¡laidas, turtinÄ bei socialinÄ padÄtį ir kitus veiksnius, lemianÄius Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos K. L. suteikta 20 000 Lt paskola buvo panaudota Å¡eimos reikmÄms tenkinti â nekilnojamojo turto įsigijimui, todÄl pareiÅ¡kÄjos K.
L. reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjų R. Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolÄ yra pagrįstas ir įrodytas. Teismas, nustatÄs, kad pareiÅ¡kÄjai turi kreditorių ir prievolÄ pripažinÄs solidaria, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjų pateiktos sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių 3 dalis, kurios 3.4 punktu patvirtino neturintys kreditorių, kuriems kuri nors viena iÅ¡ Å¡alių ar abi Å¡alys kartu bÅ«tų įsipareigojÄ, prieÅ¡tarauja kreditorÄs K. L. interesams.
Kadangi pareiÅ¡kÄjas R. Å . yra sudarÄs kitÄ santuokÄ , teismas panaikino tik sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dÄl santuokos nutraukimo pasekmių dÄl turto, esanÄio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentaiPareiÅ¡kÄjas R. Å . apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 52â58) praÅ¡o MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013-07-26 dalinį sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â pareiÅ¡kÄjos K.
L. skundÄ atmesti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas, skirti pareiÅ¡kÄjoms I. Å . ir K. L. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dÄl Å¡ių argumentų: Teismas priÄmÄ dalinį sprendimÄ nesant pakankamai duomenų pareiÅ¡kÄjos K. L. reikalavimui pagrįsti, netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį. Vienintelis vertinimas, kuriuo grindžiamas priimtas dalinis sprendimas â tai I. Å . raÅ¡telyje įraÅ¡ytos datos bei nekilnojamojo turto įsigijimo laiko sutapimas. 1964 m.
Civilinio kodekso, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu, 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tokiu atveju, kai sandorių suma virÅ¡ija 500 Lt, jiems yra privaloma raÅ¡ytinÄ forma. Paskolos sutartis yra sudaryta raÅ¡ytine forma, taÄiau tik su pareiÅ¡kÄjos dukra I. Å ., tai patvirtina pareiÅ¡kÄjos K. L. pateiktas 1996-07-20 paskolos raÅ¡telis, pasiraÅ¡ytas tik pareiÅ¡kÄjos I. Å .. RaÅ¡ytinÄs sutarties ar kitokio susitarimo tarp pareiÅ¡kÄjų K. L., I. Å . ir R. Å . nÄra. I. Å . ir K. L. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes jos abi yra susijusios artimais giminystÄs ryÅ¡iais ir turi prieÅ¡ingÄ interesÄ prieÅ¡ R.
Å ., su kuriuo I. Å . 2011-11-16 nutraukÄ santuokÄ . I. Å ., kuri neabejotinai privalÄjo žinoti apie tokiÄ paskolÄ , elgÄsi nesÄ Å¾iningai ir nuslÄpÄ Å¡Ä¯ faktÄ pasiraÅ¡ydama sutartį dÄl santuokos nutraukimo pasekmių MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011. Byloje nÄra objektyvių įrodymų, kad apie tokiÄ sutartį bÅ«tų žinojÄs R. Å . (tai grindžiama tik prielaida ir I. Å . bei K. L. parodymais), todÄl nÄra pagrindo teigti, kad R.
Å ., pasiraÅ¡ydamas sutarties dÄl santuokos nutraukimo pasekmių 3.4 p. âkreditorių, kuriems kuri nors viena iÅ¡ Å¡alių arba abi Å¡alys kartu bÅ«tų įsipareigojÄ, nÄraâ, elgÄsi nesÄ Å¾iningai.Byloje nÄra įrodymų, kad R. Å . bÅ«tų gavÄs pinigus, t. y. 20 000 Lt, kai tuo tarpu pinigų perdavimas â bÅ«tina sÄ lyga sudarant paskolos sutartį. R. Å ., net jei tokia paskola ir bÅ«tų egzistavusi, neturÄjo galimybių tartis nei dÄl paskolos sumos, nei dÄl grÄ Å¾inimo terminų ar sÄ lygų.
Pagal CK (1964 m. redakcija) 291 straipsnį âpaskolos sutartimi paskolos davÄjas perduoda paskolos gavÄjui nuosavybÄn pinigus ar rūšiniais požymiais apibrÄžtus daiktus, o paskolos gavÄjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davÄjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybÄs daiktųâ. Paskolos gavÄja pagal 1996-07-20 suraÅ¡ytÄ paskolos raÅ¡telį yra tik I. Å ., t. y. jos asmeninis įsipareigojimas, nenurodant paskolos paskirties grÄ Å¾inimo termino, nesant R.
Å . sutikimo imti paskolÄ , jai įsipareigojant âgražinsiuâ, o ne âgrÄ Å¾insimeâ. R. Å . pastebÄjimu, I. Å . raÅ¡ysena pastaruoju metu ir 1996 m. akivaizdžiai skyrÄsi. Byloje esantis raÅ¡telis suraÅ¡ytas pastaruoju metu, o ne 1996 m. I. Å . bÅ«dinga raÅ¡ysena, taÄiau dÄl ekonomiÅ¡kumo raÅ¡ysenos ekspertizÄs nebuvo pareikalauta. Taip pat reikÅ¡minga bei netirta aplinkybÄ, vertinant paskolos raÅ¡telio realumÄ , kad per 17 metų (nuo 1996 m.) nebuvo nei vieno K. L. pareikalavimo grÄ Å¾inti tariamÄ paskolÄ (o tai reiÅ¡kia, kad tikÄtinai neegzistavo nei paskola, nei raÅ¡telis).
K. L. nereikalavo grÄ Å¾inti tariamos paskolos net ir tuomet, kai I. Å . ir R. Å . rengÄsi nutraukti santuokÄ . VisiÅ¡kai nelogiÅ¡ki ir tiesos neatitinkantys argumentai bei versija, kad K. L. apie dukters santuokos nutraukimÄ sužinojo tik pamaÄiusi kvietimÄ Ä¯ vestuves, nes paÄios pareiÅ¡kÄjos pripažįsta, kad jas sieja artimi ir draugiÅ¡ki santykiai. K. L. žinojo apie santuokos nutraukimÄ , nes santykiai jos dukters Å¡eimoje buvo paÅ¡lijÄ daugiau nei metus laiko iki santuokos nutraukimo, aktyviai dukrai patarinÄjo įvairiais klausimais, bendravo ne tik su dukra, bet ir su anÅ«kais.
Nors byloje ir netirta, taÄiau pažymÄtina aplinkybÄ, kad I. Å . dar bÅ«dama santuokoje turÄjo ryÅ¡ių su K. L. sugyventinio sÅ«numi, kas faktiÅ¡kai tapo santuokos nutraukimo priežastimi, iki santuokos nutraukimo K. L. kartu su dukra I. Å . buvo iÅ¡vykusios į VokietijÄ . Akivaizdu, kad apie santuokos nutraukimÄ K. L. negalÄjo nežinoti. R. Å . taip pat ne kartÄ tuo klausimu bendravo su K. L. iki santuokos nutraukimo, nes Å¡is klausimas buvo sprendžiamas jau nuo 2010 m. Teigdama, kad apie santuokos nutraukimÄ sužinojo tik 2012 m., pareiÅ¡kÄja sako netiesÄ , tuo Å¡iurkÅ¡Äiai pažeisdama CPK 186 straipsnio 2 dalies tvarka duotÄ priesaikÄ byloje sakyti tik tiesÄ .
KritiÅ¡kai vertintini ir parodymai, kad K. L. paskolino dalį pajamų, gautų už 1987 m. parduotÄ turtÄ , nes jokių duomenų, kad ji buvo iÅ¡saugojusi gautas lÄÅ¡as devynerius metus, per kuriuos pinigai buvo nuvertÄjÄ bei 2 kartus pakeisti, nÄra. PareiÅ¡kÄja K. L. tvirtina, kad ginÄijama paskola buvo panaudota žemÄs sklypui ir pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., įsigyti bei gyvenamojo namo remontui ir teigia, kad apeliantas neturÄjo ir negalÄjo turÄti savų pajamų.
TaÄiau tokie argumentai prieÅ¡tarauja faktams. Jei apeliantas nebÅ«tų turÄjÄs asmeninių pajamų, tai ir už 20 000 Lt namo su Å«kiniais pastatais nebÅ«tų pasistatÄs. Taip pat netiesa, kad visus gautus pinigus už parduotÄ turtÄ , t. y. 15 000 Lt K. L. atidavÄ ar galÄjo atiduoti Ilonos ir R. Å . namo įsigijimui ir remontui, nes jai paÄiai tuo metu reikÄjo bÅ«sto, pragyventi, nes tuo metu 1996 m. K. L. niekur nedirbo. Apeliantas teigia, kad jis turÄjo pakankamai santaupų, kad galÄtų įsigyti žemÄs sklypÄ su pastatais ir atlikti gyvenamojo namo remontÄ , kadangi po santuokos sudarymo apeliantas su pareiÅ¡kÄja I.
Å . gyveno jo tÄvų namuose ir taupÄ pinigus gyvenamojo bÅ«sto pirkimui, todÄl paskola iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos K. L. nebuvo reikalinga. Apeliantas neneigia, kad kartais K. L. galÄdavo duoti nedideles sumas savo dukters asmeniniams poreikiams, bet reikÅ¡mingų sumų bendriems Å¡eimos poreikiams niekada nÄra davusi. TaÄiau pagalba buvo abipusÄ: R. Å . neretai padÄdavo K. L., kuri neturÄjo sutuoktinio, Å«kio darbuose. TodÄl niekada nebuvo net kalbos apie kažkokius tarpusavio įsiskolinimus. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad paskolos gavimÄ patvirtina 1996-08-30 sudaryta gyvenamojo namo su Å«kiniais pastatais, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. pirkimoâpardavimo sutartis ir žemÄs sklypo, esanÄio (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., pirkimoâpardavimo sutartis, sudaryta 1996-12-16, yra nepagrįsta.
Tai, kad gyvenamojo pastato su Å«kiniais statiniais pirkimoâpardavimo sutartis sudaryta praÄjus daugiau nei mÄnesiui nuo datos, kuri nurodyta paskolos raÅ¡telyje, o žemÄs sklypas įsigytas 1996-12-16 pirkimoâpardavimo sutartimi, nereiÅ¡kia, kad paskolos pinigai iÅ¡ tiesų buvo gauti 1996-07-20 ir kad bÅ«tent už pareiÅ¡kÄjos K. L. tariamai paskolintus pinigus buvo įsigytas nekilnojamasis turtas. Tai greiÄiau reiÅ¡kia, kad I. Å . vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡yto raÅ¡telio data buvo âpriderintaâ prie pirkimoâpardavimo sutarties datos.
PasiraÅ¡iusi ginÄijamÄ 1996-07-20 paskolos raÅ¡telį, pareiÅ¡kÄja I. Å . neįtraukÄ pareiÅ¡kÄjos K. L. kreditore apelianto ir pareiÅ¡kÄjos I. Å . santuokos nutraukimo byloje. PaÄios pareiÅ¡kÄjos K. L. teiginiai, kad ji nežinojo apie santuokos nutraukimÄ , yra nepagrįsti, nes jos ryÅ¡iai su dukra pareiÅ¡kÄja I. Å . buvo artimi, pareiÅ¡kÄja I. Å . motinai atvirai pasakodavo tai, kas vyksta jos gyvenime, jos kartu priimdavo svarbius sprendimus. Pati pareiÅ¡kÄja K. L. kurstÄ nesantaikÄ tarp sutuoktinių, palaikÄ draugiÅ¡kus santykius bei leido laisvalaikį su pareiÅ¡kÄja I.
Å . ir jos nauju draugu, pareiÅ¡kÄjai I. Å . dar nenutraukus santuokos su apeliantu. Tai, kad pareiÅ¡kÄja K. L. nebuvo įtraukta kaip kreditorÄ apelianto ir pareiÅ¡kÄjos I. Å . santuokos nutraukimo byloje, taip pat parodo, kad paskolos raÅ¡telis tarp pareiÅ¡kÄjos K. L. ir pareiÅ¡kÄjos I. Å . galÄjo bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jau nutraukus apelianto ir pareiÅ¡kÄjos I. Å . santuokÄ . 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau â 1969 m. SÅ K) redakcijos, galiojusios ginÄijamo sandorio sudarymo metu, 25 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolÄ abu sutuoktiniai atsako turtu, esanÄiu bendrÄ ja jungtine nuosavybe tik tokiu atveju, kai teismas nustato, kad tai, kas buvo gauta sudarius sandorį, buvo panaudota Å¡eimos interesais.
Remiantis susiklosÄiusia teismų praktika, sandoris pripažįstamas sudarytu Å¡eimos interesais, remiantis vertinamaisiais kriterijais, tokiais kaip Å¡eimos gaunamos pajamos, turtinÄ bei socialinÄ padÄtis ir kiti veiksniai, lemiantys Å¡eimos poreikių tenkinimo galimybes (LAT 2010-05-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Å ioje byloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad 20 000 Lt suma buvo gauta iÅ¡ K. L. 1996 m., ir nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad paskolinta suma buvo panaudota Å¡eimos interesams, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimui.
Å alys nepateikÄ raÅ¡ytinių duomenų, kad minÄtos sumos bÅ«tų nuimtos iÅ¡ sÄ skaitos ar perverstos į sÄ skaitÄ , o nurodyti grynaisiais â galima bet kokias pinigų sumas. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolÄ neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokÄtinai, kai tai nÄra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti. Ir Å¡i norma yra speciali CK 3.89 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, pagal kuriÄ preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, iÅ¡skyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Pagal 1996 m. SÅ K redakcijÄ analogiÅ¡kos teisÄs normos nebuvo. R. Å . nepasiraÅ¡Ä paskolos raÅ¡telio, jam nebuvo žinoma apie paskolÄ ir paskolos raÅ¡telį, nes apelianto ir pareiÅ¡kÄjos I. Å . Å¡eimos turtinÄ padÄtis buvo gera, kadangi jie gyveno apelianto tÄvų name ir turÄjo galimybÄ taupyti apelianto gaunamÄ darbo užmokestį ar atsitiktinius uždarbius (kurie tuo laikotarpiu iÅ¡ prekybos naudotais automobiliais buvo nemaži) gyvenamojo bÅ«sto pirkimui. IÅ¡ Å¡ių sutaupytų pinigų apeliantas kartu su sutuoktine vÄliau pirko žemÄs sklypÄ su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav., bei atliko gyvenamojo namo remontÄ .
Teismas nepagrįstai nurodÄ, kad apeliantas buvo dar jauno amžiaus (23 metai) ir dÄl to dar negalÄjo turÄti didelÄs pinigų sumos. Asmens turtinÄ padÄtis tiesiogiai nepriklauso nuo jo amžiaus. Apeliantas santuokÄ su pareiÅ¡kÄja I. Å . sudarÄ dar (duomenys neskelbtini), t. y. bÅ«damas 17 metų, kuomet tapo emancipuotas ir prisiÄmÄ atsakomybÄ už Å¡eimos iÅ¡laikymÄ . Å eÅ¡eri metai iki nekilnojamojo turto įsigijimo yra pakankamai ilgas laiko tarpas santaupoms sukaupti. Apeliantas 1988â1991 m. dirbo â(duomenys neskelbtini)â kolÅ«kyje, per mÄnesį uždirbdavo 200 rublių, taip pat užsiÄmÄ dÄvÄtų automobilių prekyba.
Å eimos turtinei padÄÄiai esant gerai, nebuvo reikalo skolintis iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos tokios didelÄs pinigų sumos. Tai patvirtina, kad paskola, jei jos sutartis ir buvo sudaryta tarp pareiÅ¡kÄjos K. L. ir pareiÅ¡kÄjos I. Å ., nebuvo panaudota Å¡eimos interesais. I. Å . įsipareigojimas pagal 1996-07-20 raÅ¡telį savo motinai yra jos asmeninÄ prievolÄ, taip pat atsižvelgiant ir į lingvistinį sandorio aiÅ¡kinimÄ : âaÅ¡ skolinuosiâ, âgrÄ Å¾insiuâ, ir vadovaujantis CK 3.112 straipsniu iÅ¡ieÅ¡koti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iÅ¡ sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iÅ¡ bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninÄ sutuoktinio nuosavybÄ.
IÅ¡ieÅ¡kojimas, jei K. L. ne tariamai, o iÅ¡ tiesų paskolino I. Å ., turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ I. Å . priklausanÄio turto dalies. MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2013-01-10 neskundžiama nutartimi atnaujino procesÄ civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011, motyvuodamas pareiÅ¡kÄjos nurodytais argumentais. Å iam proceso atnaujinimui nebuvo teisinio pagrindo. CPK 368 straipsnyje numatytas trijų mÄnesių terminas yra praleistas be svarbių priežasÄių. PareiÅ¡kÄja melagingai teigia, kad apie santuokos nutraukimÄ nebuvo informuota ir sužinojo tik 2012-08-23.
PareiÅ¡kÄja yra artimas Å¡eimos narys, patvirtino artimus santykius su dukra ir puikiai žinojo, kad santuoka bus nutraukiama dar iki sprendimo dÄl santuokos nutraukimo priÄmimo, pati aktyviai dalyvavo Å¡eimos santykiuose, kartu su dukra ir jos nauju draugu (ne sutuoktiniu) dar iki santuokos nutraukimo buvo iÅ¡vykusi į VokietijÄ . Santuoka nutraukta 2011-11-16, o pareiÅ¡kimas dÄl proceso atnaujinimo paduotas 2012 m. lapkriÄio mÄnesį (nepraleidus 3 mÄnesių termino nuo pareiÅ¡kÄjos sugalvotos 2012-08-23 âsužinojimoâ dienos).
Teismas nemotyvavo, kodÄl tiki visiÅ¡kai neįtikÄtina ir melaginga pareiÅ¡kÄjos versija apie neva tai kvietimų į vestuves suradimÄ , kai net ir nežinant bylos aplinkybių, pagal įrodymų proporcingumo principÄ labiau tikÄtina, kad Å¡eimos narys, pripažįstantis artimÄ bendravimÄ su dukra, pastoviai bendravÄs su apeliantu, anÅ«kais, ne kartÄ asmeniÅ¡kai ir betarpiÅ¡kai dalyvavÄs besiruoÅ¡ianÄios nutraukti santuokÄ Å¡eimos konfliktuose, žino ar privalo žinoti apie tokį svarbų faktÄ kaip dukros santuokos nutraukimas.
VisiÅ¡kai neįtikinamas I. Å . argumentas, kad ji nesakÄ motinai apie santuokos nutraukimÄ , nes pastaroji dÄl moralinių nuostatų tam prieÅ¡tarauja, nes pati K. L. (buvusi D.) buvo sudariusi ne vienÄ santuokÄ , yra turÄjusi nesantuokinių ryÅ¡ių. Taip pat K. L. tikrai nÄra tokios silpnos sveikatos, kad negalÄtų priimti tokios informacijos kaip žinia apie dukters santuokos nutraukimÄ , tuo labiau, kai probleminÄ situacija tÄsÄsi ilgiau kaip metus. Proceso atnaujinimas, po kurio sekÄ sprendimas solidariai priteisti 20 000 Lt tariamÄ Ä¯siskolinimÄ bei nutartis atnaujinti procesÄ santuokos nutraukimo byloje, grubiai pažeidÄ pareiÅ¡kÄjo R.
Å ., kuris santuokos nutraukimo metu iÅ¡sprendÄ visus turtinius ir neturtinius klausimus ir apie jokias tariamas skolas nežinojo, po santuokos nutraukimo sukÅ«rÄ naujÄ Å¡eimÄ , interesus bei teisÄtų lÅ«kesÄių principÄ , o iÅ¡ dalies â tikÄjimÄ teisine valstybe, kurioje nesÄ Å¾iningi tarpusavyje artimai susijÄ asmenys gali taip paprastai siekti sau turtinÄs naudos. Akivaizdu, kad tiek K. L., pateikdama nepagrįstÄ , nesÄ Å¾iningÄ reikalavimÄ apie nebÅ«tÄ paskolos sutartį, tiek I.
Å ., pateikdama vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimÄ savo motinai bei nutylÄdama šį reikÅ¡mingÄ faktÄ byloje dÄl santuokos nutraukimo, abi kartu sÄ moningai veikdamos prieÅ¡ teisingÄ bylos iÅ¡nagrinÄjimÄ , piktnaudžiauja procesinÄmis teisÄmis, todÄl, vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, joms turÄtų bÅ«ti skirta bauda.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjos I. Å . atstovas advokatas Georgijus Zavtrakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013-07-26 dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b. l. 76â78).
Atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrÄs visas civilinÄje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes, priÄmÄ pagrįstÄ ir teisÄtÄ sprendimÄ , todÄl sutinka su visais pirmosios instancijos teismo motyvais bei padarytomis iÅ¡vadomis. Su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jis yra grindžiamas tik apelianto teiginiais ir svarstymais, kurie nÄra patvirtinami jokiais civilinÄje byloje pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ CPK 185 straipsnyje numatyto laisvo įrodymų vertinimo principo, kadangi atsižvelgÄ Ä¯ Å¡alių žodinius paaiÅ¡kinimus ir pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, priimdamas sprendimÄ padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog suinteresuotas asmuo 1996 m. pinigus paskolino pareiÅ¡kÄjų Å¡eimai.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kÄjos K.
L. atstovÄ advokatÄ Diana ViÅ¡inskienÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013-07-26 dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 2, b. l. 80â86). AtstovÄ nurodo, kad suinteresuotas asmuo K. L. pateikÄ raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinanÄius jos pareiÅ¡kimÄ bei paneigianÄius pareiÅ¡kÄjo argumentus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas raÅ¡ytiniais įrodymais, yra teisÄtas ir paliktinas galioti. Apelianto argumentas, kad paskolos raÅ¡telis neva buvo suraÅ¡ytas ne 1996-07-20, buvo neįrodytas, nes ekspertai į šį klausimÄ atsakyti negalÄjo.
RaÅ¡ysenos ekspertizÄs, jog neva paskolos raÅ¡telis suraÅ¡ytas ne 1996 m. pareiÅ¡kÄjos raÅ¡ysena, pareiÅ¡kÄjas nepraÅ¡Ä, minÄtos aplinkybÄs neįrodinÄjo. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi raÅ¡ytiniu įrodymu 1996-07-20 paskolos sutartimi, kurioje pareiÅ¡kÄja I. Å . iÅ¡ savo motinos pasiskolino 20 000 Lt. Paskolos raÅ¡telyje buvo nurodytas ir pinigų perdavimo faktas. Be to, ânagrinÄjant iÅ¡ paskolos santykių kilusius ginÄus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y.
į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinÄ reikÅ¡mÄ, kol nÄra įrodyta prieÅ¡ingai. Ä®statymo reikalavimus atitinkanÄios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavÄjas gavoâ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-366/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendÄ, kad pareiÅ¡kÄja įvykdÄ savo pareigÄ ir įrodÄ faktinÄ aplinkybÄ, jog turÄjo pakankamai lÄšų paskolinti dukters Å¡eimai 20 000 Lt, o minÄtos lÄÅ¡os buvo skirtos bÅ«tent Å¡eimos poreikiams, nes pareiÅ¡kÄjai Å¡iuo laikotarpiu įsigijo namÄ .
PareiÅ¡kÄjas R. Å . nepateikÄ jokių įrodymų, kad galÄjo turÄti pakankamai lÄšų namui įsigyti (nepateikÄ Ä¯rodymų, kad nuo 15 metų amžiaus dirbo â(duomenys neskelbtini)â kolÅ«kyje, kaip teigÄ teismo posÄdyje, nepateikÄ Ä¯rodymų, kad iÅ¡vis turÄjo pastovų darbÄ , ar pastovių pajamų, kurias sutaupius bÅ«tų galima įsigyti namÄ ), be to, pripažino, kad pareiÅ¡kÄja I. Å . minÄtu laikotarpiu augino du mažameÄius vaikus, taigi, jokių pajamų negaudavo.
R. Å . taipogi nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄius jo atsikirtimus, kad suinteresuotas asmuo K. L. neturÄjo galimybÄs paskolinti visų 15 000 Lt už parduotÄ turtÄ , nes minÄtų pinigų neva reikÄjo jos paÄios pragyvenimui. PareiÅ¡kÄjas apeliaciniame skunde pateikia versijÄ , jog apie paskolos raÅ¡telį nežinojo, nes jame nepasiraÅ¡Ä, taigi, neva ir negavo pinigų ir nežinojo jokių skolos grÄ Å¾inimo terminų. PareiÅ¡kÄjas negalÄjo nežinoti apie paskolintas lÄÅ¡as, už kurias Å¡eima įsigijo namÄ , kai jo sutuoktinÄ nedirbo ir jokių pajamų negaudavo.
MinÄtas lÄÅ¡as pasiskolinti buvo nusprÄsta abiejų sutuoktinių sprendimu, nes jos buvo reikalingos Å¡eimos bÅ«stui įsigyti. PareiÅ¡kÄjui taip pat nelogiÅ¡komis, vertinant paskolos raÅ¡telio realumÄ , atrodo aplinkybÄs, jog per 17 metų nebuvo nÄ vieno suinteresuoto asmens K. L. pareikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ , o apie skyrybas ji taipogi sužinojo tik pamaÄiusi kvietimÄ Ä¯ vestuves. Å ių savo samprotavimų pareiÅ¡kÄjas nepagrindÄ jokiais įrodymais ar liudytojų parodymais. PareiÅ¡kÄjo manymu, aplinkybÄ, jog paskolos sutartis nebuvo suraÅ¡yta, patvirtina faktas, kad pareiÅ¡kÄjai neįtraukÄ suinteresuoto asmens kreditoriumi santuokos nutraukimo byloje, taÄiau iÅ¡ tiesų Å¡i aplinkybÄ jokiais bÅ«dais nepatvirtina, kad pinigai nebuvo paskolinti.
Å i aplinkybÄ tepatvirtina pareiÅ¡kÄjų, ypaÄ pareiÅ¡kÄjo R. Å ., nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį iÅ¡vengti skolos grÄ Å¾inimo.PareiÅ¡kÄjas apeliaciniame skunde teigia, kad âbyloje nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad 20 000 Lt suma buvo gauta iÅ¡ K. L. 1996 m., ir nÄra jokių objektyvių įrodymų, kad paskolinta suma buvo panaudota Å¡eimos interesams, t. y. nekilnojamojo turto įsigijimui, t. y. Å¡alys nepateikÄ jokių raÅ¡ytinių duomenų, kad minÄtos sumos bÅ«tų nuimtos iÅ¡ sÄ skaitos ar pervestos į sÄ skaitÄ , o nurodyti grynaisiais â galima bet kokias pinigų sumasâ.
Å is apelianto argumentas yra absurdiÅ¡kas, nepagrįstai ribojantis fizinių asmenų laisvÄ sudaryti sandorius grynaisiais pinigais, be to, visiÅ¡kai prieÅ¡taraujantis paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo metu (1996 m.) Lietuvoje galiojusioje praktikoje santaupas laikyti ne banko sÄ skaitose, o grynaisiais pinigais. AplinkybÄ, jog Å¡alys sudarÄ sandorį grynaisiais pinigais, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymas. Toks faktinių aplinkybių vertinimas pažeistų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.
Apeliantas melagingai teigia, kad kolÅ«kyje âÄžuolasâ dirbo 1988â1991 metais, jokių raÅ¡ytinių įrodymų civilinÄje byloje nepateikÄ. PrieÅ¡ingai, suinteresuotas asmuo pateikÄ Ä¯rodymus, jog pareiÅ¡kÄjas ten nedirbo 1988â1996 metais, tai patvirtina civilinÄje byloje pateiktas MarijampolÄs savivaldybÄs administracijos TeisÄs departamento 2013-06-28 praneÅ¡imas Nr. SA-7071. PareiÅ¡kÄjo teigimu, aplinkybÄ, kad pinigai buvo paskolinti tik pareiÅ¡kÄjai I. Å ., patvirtina ir tai, kad paskolos raÅ¡telyje nurodytas lingvistinis iÅ¡sireiÅ¡kimas âgrÄ Å¾insiuâ, o ne âgrÄ Å¾insimeâ, âskolinuosiâ, o ne âskolinamÄsâ.
Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad atskleidžiant teisÄs normų turinį paprastai nepakanka taikyti vien lingvistinį aiÅ¡kinimo metodÄ (Konstitucinio Teismo 1999-11-09 nutarimas âDÄl Lietuvos Respublikos Seimo narių darbo sÄ lygų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijaiâ). Teismas, įvertinÄs visus civilinÄje byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus tiek apie kreditorÄs, tiek apie pareiÅ¡kÄjų turtinÄ padÄtį bei skolininkų veiksmus po skolos gavimo, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K.
L. turÄjo pakankamų lÄšų paskolinti 20 000 Lt, o pareiÅ¡kÄjams 1996-07-20 reikÄjo lÄšų gyvenamojo namo pirkimui ir remontui.Apeliantas nurodo, kad 2013-01-10 nutartimi MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas atnaujino procesÄ civilinÄje byloje Nr. 2-4810-802/2011, neturÄdamas tam teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į CPK 368 ir 370 straipsniuose numatytÄ teisinį reglamentavimÄ , nutartis, kuria procesÄ nusprÄsta atnaujinti, yra neskundžiama, todÄl pareiÅ¡kÄjas nepagrįstai praÅ¡o jÄ panaikinti.
Naudojimasis įstatyme numatytomis teisÄmis paduoti praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinÄmis teisÄmis, kadangi suinteresuotas asmuo siekÄ apginti jos pažeidžiamus interesus, kurie pirmosios instancijos teismo ir buvo apginti priÄmus dalinį sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinÄs instancijos teismas nei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatÄ.Apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinÄti žodinio proceso tvarka netenkintinas, kolegijai nepripažinus žodinio bylos nagrinÄjimo bÅ«tinu (CPK 322 str.). ApeliacinÄs instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybÄms ir jų įvertinimui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (LAT 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2009-05-27 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-01 nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis byloje Nr. Nr. 3K-3-52/2011; ir kt.).
Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Esminis ginÄas tarp Å¡alių kilo dÄl sutuoktinių atsakomybÄs pagal prievolÄ kreditorei, neįtrauktai į civilinÄs bylos nagrinÄjimÄ dÄl santuokos nutraukimo bendru susitarimu. PareiÅ¡kÄja K. L. (t. 1, b. l. 1â5), praÅ¡ydama priteisti jai solidariai iÅ¡ R. Å . ir I.
Å . 20 000 Lt skolÄ , įrodinÄjo, kad 1996-07-20 paskolos sutartimi paskolino pareiÅ¡kÄjai I. Å . 20 000 Lt poreikiams tenkinti â gyvenamajam namui su Å«kiniais pastatais ir žemÄs sklypu adresu (duomenys neskelbtini), Kazlų RÅ«dos sav. įsigyti ir remontuoti.Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, pasisakydamas dÄl sutuoktinių prievolių, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolÄs gali bÅ«ti asmeninÄs arba bendros, o bendros â dalinÄs arba solidariosios (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-482/2008).
DÄl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinÄs sesijos 2010-05-20 nutarime civilinÄje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolÄs, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylanÄios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, taÄiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vÄliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolÄs bei solidariosios sutuoktinių prievolÄs (CK 3.109 str. 1â3 dalys). 1969 m.
Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau â 1969 m. SÅ K) redakcijos, galiojusios ginÄijamo sandorio sudarymo metu, 25 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pagal vieno iÅ¡ sutuoktinių prievolÄ abu sutuoktiniai atsako turtu, esanÄiu bendrÄ ja jungtine nuosavybe tik tokiu atveju, kai teismas nustato, kad tai, kas buvo gauta sudarius sandorį, buvo panaudota Å¡eimos interesais.NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja (kreditorÄ) sudarÄ paskolos sutartį su vienu iÅ¡ sutuoktiniu â pareiÅ¡kÄja I.
Å ., todÄl kreditorÄ, reikalaudama, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudarÄs sutuoktinis, privalÄjo įrodyti, kad Å¡is sandoris buvo sudarytas Å¡eimos interesais, t. y., kad paskolos pinigai buvo panaudoti Å¡eimos gyvenamojo namo įsigijimui ir remontui (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.; 1969 SÅ K 25 str. 2 d.).Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas priÄmÄ dalinį sprendimÄ nesant pakankamai duomenų pareiÅ¡kÄjos K. L. reikalavimui pagrįsti, netinkamai vertino įrodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį, ir kad vienintelis vertinimas, kuriuo grindžiamas priimtas dalinis sprendimas â tai I.
Å . raÅ¡telyje įraÅ¡ytos datos bei nekilnojamojo turto įsigijimo laiko sutapimas.TeisÄjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, sprendžia, kad byloje buvo įrodytas paskolos panaudojimas bendriems ir bÅ«tiniems pareiÅ¡kÄjų Å¡eimos poreikiams tenkinti, todÄl pareiÅ¡kÄjų prievolÄ laikytina bendra solidaria sutuoktinių prievole. Byloje pateiktas 1996-07-20 paskolos raÅ¡telis, kuriuo K. L. paskolino 20 000 Lt pareiÅ¡kÄjai I. Å ., skolÄ grÄ Å¾inant pagal pareikalavimÄ (t. 1, b. 1. 14). PareiÅ¡kÄja I.
Å . pripažino, kad pinigus skolinosi namo įsigijimui, apie tai žinojo sutuoktinis R. Å . (t. 1, b. 1. 178). Nors apeliantas neigia žinojÄs apie paskolos suteikimÄ , taÄiau, kolegijos nuomone, jis Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs neįrodÄ.Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų pirkimoâpardavimo sutarÄių (t. 1, b. 1. 26â29), pareiÅ¡kÄja 1987-07-02 pardavÄ jai priklausiusiÄ Â½ dalį gyvenamojo namo, esanÄio Kauno raj., (duomenys neskelbtini), už 32 000 rub., o 1987-07-23 už 18 000 rub. nupirko gyvenamÄ jį namÄ Kapsuko raj. (duomenys neskelbtini), kurį 1996-07-11 pardavÄ už 15 000 litų; be to, 1991-06-19 už 6 000 rub. pardavÄ Â½ dalį gyvenamojo namo Prienų raj., (duomenys neskelbtini) bei, kas patvirtina pareiÅ¡kÄjos argumentus, jog ji turÄjo pakankamai piniginių santaupų paskolai suteikti 1996-07-20, t. y. mÄnesis laiko iki pareiÅ¡kÄjo R.
Å . vardu 1996-08-30 pirkimoâpradavimo sutartimi įsigyjant gyvenamÄ jį namÄ už 3 000 Lt ir žemÄs sklypÄ už 500 Lt (t. 1, b. 1. 17â24). Nesutiktina su apelianto argumentu, jog priimtÄ dalinį sprendimÄ teismas grindÄ tik pareiÅ¡kÄjos I. Å . raÅ¡telyje įraÅ¡ytos datos bei nekilnojamojo turto įsigijimo laiko sutapimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek kreditorÄs, tiek pareiÅ¡kÄjų turtinÄ padÄtį pareiÅ¡kÄjams 1996-08-30 įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ .
PareiÅ¡kÄja I. Å . teismo posÄdžio metu parodÄ, kad ji tuo metu augino mažameÄius vaikus, pajamų neturÄjo, Å¡iÄ aplinkybÄ patvirtino ir R. Å .. Taip pat pareiÅ¡kÄja I. Å . parodÄ, kad jos buvÄs sutuoktinis oficialių pajamų neturÄjo, dirbo garaže prie maÅ¡inų (t. 1, b. 1. 179). Nors apeliantas teigÄ, kad 1988-1991 metais dirbo kolÅ«kyje âÄžuolasâ, taÄiau jokių tai patvirtinanÄių raÅ¡ytinių įrodymų civilinÄje byloje nebuvo pateikta. MarijampolÄs savivaldybÄs administracijos TeisÄs departamento 2013-06-28 praneÅ¡ime Nr. SA-7071 nurodyta, kad duomenų apie R.
Å . draudžiamÄ sias pajamas 1988â1996 metais archyviniuose dokumentuose nÄra (t. 2, b. 1. 21). Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, jog nÄra objektyvių įrodymų, kad paskolinta suma buvo panaudota bÅ«tent Å¡alių nekilnojamojo turto įsigijimui, nes Å¡alys nepateikÄ raÅ¡ytinių duomenų, kad pinigų sumos bÅ«tų nuimtos iÅ¡ sÄ skaitos ar pervestos į sÄ skaitÄ , o grynaisiais galima nurodyti bet kokias pinigų sumas. AplinkybÄ, jog Å¡alys sudarÄ sandorį grynaisiais pinigais, kolegijos nuomone, negali bÅ«ti vertinama kaip Å¡alių nesÄ Å¾iningumo įrodymas.
Esant nurodytoms aplinkybÄms sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kÄjų pajamos, iÅ¡laidos, turtinÄ bei socialinÄ padÄtis ir kiti veiksniai, lemiantys Å¡eimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes, leido padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjos K. L. suteikta 20 000 Lt paskola jaunai Å¡eimai (apie kurios turÄtas pinigines lÄÅ¡as, pakankamas namo įsigijimui ir remontui 1996 m., byloje nebuvo pateikta) neabejotinai buvo panaudota Å¡eimos reikmÄms tenkinti â nekilnojamajam turtui įsigyti ir pagerinti, todÄl pareiÅ¡kÄjos K.
L. reikalavimas priteisti solidariai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjų R. Å . ir I. Å . 20 000 Lt skolÄ , kolegijos nuomone, pagrįstai vertintas kaip pagrįstas ir įrodytas. Apeliantas nurodo, kad teismas nesiaiÅ¡kino tokių aplinkybių, kad per 17 metų (nuo 1996 m.) nebuvo pareiÅ¡kÄjos K. L. pareikalavimo grÄ Å¾inti tariamÄ paskolÄ . Kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybÄ nÄra reikÅ¡minga, kadangi visiÅ¡kai natÅ«ralu, jog Å¡eimai artimas žmogus (mama ir uoÅ¡vienÄ) suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo ima reikalauti tik sužinojus apie santuokos iÅ¡irimÄ ir įvykusį Å¡alių turto pasidalijimÄ .
Apeliantas taip pat nurodo, kad apie santuokos nutraukimÄ pareiÅ¡kÄjai buvo gerai žinoma, nes santykiai jos dukters Å¡eimoje buvo paÅ¡lijÄ daugiau nei metus laiko iki santuokos nutraukimo, pareiÅ¡kÄja dukrai patarinÄjo įvairiais klausimais. PažymÄtina, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių nereikia įrodinÄti (CPK 178 str.). Apeliantas turÄjo galimybÄ Ä¯rodinÄti savo atsikirtimus CPK numatytomis įrodinÄjimo priemonÄmis, taÄiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, to nedarÄ.
Ta aplinkybÄ, kad santykiai pareiÅ¡kÄjos dukters Å¡eimoje buvo paÅ¡lijÄ daugiau nei metus laiko iki santuokos nutraukimo, kolegijos nuomone, niekaip neįrodo, kad apie santuokos nutraukimÄ pareiÅ¡kÄjai buvo gerai žinoma. PrieÅ¡ingai tam, kolegija Å¡iÄ aplinkybÄ vertina apelianto nenaudai, kadangi akivaizdu, jog Å¡alių santykiams esant pasikeitusiems (paÅ¡lijusiems) jau gerokai iki santuokos nutraukimo, pareiÅ¡kÄjai L., gyvenanÄiai tai Lietuvoje, tai Vokietijoje, pagrįstai galÄjo ir nekilti jokių įtarimų dÄl įvykusios iÅ¡tuokos dukters Å¡eimoje, nors jos santykiai su dukra ir nebuvo blogi. Apeliantas praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013-01-10 nutartį dÄl proceso atnaujinimo, kadangi pareiÅ¡kÄja praleido 3 mÄnesių terminÄ kreiptis į teismÄ .
Kolegija nesutinka su apeliantu, kad Å¡is terminas buvo praleistas. Kolegijos nuomone, apeliantas jokiais įrodymais nepaneigÄ pareiÅ¡kÄjos K. L. nurodytų aplinkybių, kurias teisme patvirtino ir pareiÅ¡kÄja I. Å ., kad K. L. apie dukters santuokos nutraukimÄ sužinojo tik iÅ¡ 2012-08-23 raÅ¡to Å¡alių vaikams adresuoto kvietimo į tÄvo vestuves, todÄl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendÄ, jog pareiÅ¡kÄja trijų mÄnesių termino dÄl proceso atnaujinimo nÄra praleidusi ir atnaujino byloje procesÄ .
Kolegijos nuomone, visiÅ¡kai tikÄtina ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, jog pareiÅ¡kÄja I. Å ., apsisprendusi nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tai nuslÄpÄ nuo savo mamos, gimusios 1946 m., atsižvelgdama į jos amžių, sveikatos bÅ«klÄ (L. teismo posÄdyje nurodÄ turÄjusi problemų su Å¡irdimi) bei į mamos nusistatymÄ prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ .Apelianto atstovas, teigdamas, jog paskola turÄtų bÅ«ti vertinama kaip asmeninÄ I. Å . paskola, neįvertina aplinkybÄs, jog tokiu atveju, esant įrodytam skolintų pinigų panaudojimo bendro namo pirkimui ir remontui faktui, vadovaujantis teismine praktika, I.
Å . galÄtų pretenduoti į didesnÄ dalintino namo dalį, kas taip pat bÅ«tų pagrindu Å¡alims sudaryti naujÄ santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.Nelaikytinas pagrįstu ir apelianto praÅ¡ymas paskirti pareiÅ¡kÄjoms I. Å . ir K. L. baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinÄmis teisÄmis dÄl to, kad pareiÅ¡kÄjos pateikÄ teismui, neva, nepagrįstÄ ir nesÄ Å¾iningÄ reikalavimÄ apie nebÅ«tÄ paskolos sutartį, vienasmeniÅ¡kai pasiraÅ¡ytÄ Ä¯sipareigojimÄ savo motinai bei nutylÄjo apie šį reikÅ¡mingÄ faktÄ byloje dÄl santuokos nutraukimo.
Konstatuotina, jog naudojimasis įstatyme numatytomis teisÄmis paduoti praÅ¡ymÄ dÄl proceso atnaujinimo nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinÄmis teisÄmis, kadangi pareiÅ¡kÄja (kreditorÄ) siekÄ apginti jos pažeistus interesus, tuo labiau, kad iÅ¡nagrinÄjus civilinÄ bylÄ pareiÅ¡kÄjos reikalavimas pripažintas pagrįstu ir įrodytu.Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys įtakos teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui.Esant aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytoms aplinkybÄms, apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais, todÄl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. p.).
TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: apeliacinį skundÄ atmesti.MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2013 m. liepos 26 d. dalinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai:                                                                  Jolita CirulienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Izolda NÄnienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Albina RimdeikaitÄ Â