7cb5e3cd-94b2-4cbd-8521-e6b3fd2f99c5 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. eI-4374-609/2018 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00059-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos 20.2.1.2; 20.2.2; 20.2.3.1; 24.6; (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui R.L., atsakovo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovėms D.

Å ., I. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o įpareigoti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybÄ (toliau – ir Tarnyba) priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ iki gatvių iÅ¡pirkimo nuomoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatves ir žemę po Å¡iomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis, nurodytais adresais ir unikaliais numeriais, įpareigoti TarnybÄ priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki veiklos sustabdymo aptarnautÄ teritorijÄ Ä¯ vieÅ¡ojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamÄ teritorijÄ ir iÅ¡ Tarnybos pareiÅ¡kėjui priteisti 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Skunde (b.l. 63-65, t.I) nurodė, jog nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (valdo 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini) akcijų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybe yra tam tikri žemės sklypai ir statiniai (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriais ji negali naudotis (vykdyti komercinės Å«kinės veiklos ir už tai gauti pajamų). PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl nurodytos priežasties teko sustabdyti bendrovės veiklÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, Tarnyba sÄ moningai ignoruoja tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pažeidžia Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , 4 straipsnio 3 dalį, 5 straipsnio 4 ir 7 dalis.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Tarnyba netinkamai vykdo Klaipėdos rajono savivaldybės administracinę priežiÅ«rÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatyme (toliau – ir PriežiÅ«ros įstatymas). Pasak pareiÅ¡kėjo, Tarnyba nepriėmė potvarkių, nesikreipė į administracinį teismÄ , nors imperatyviai privalėjo tai padaryti. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad ginčija Tarnybos neveikimÄ , nekontroliuojant Klaipėdos rajono savivaldybės, nepriimant potvarkių ir nesikreipiant į teismÄ .

Nurodo, jog dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo jo pasitikėjimas valstybės institucijų darbu bei pačia valstybe. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ praÅ¡o patenkinti visiÅ¡kai skunde ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Atsakovė Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsiliepime į skundÄ (b.l. 89-99, 296-301 t.I) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tu „Dėl parengto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” kreipėsi į TarnybÄ nurodydamas, jog jo vertinimu, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo” prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms asmenų nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams klausimus.

Tarnyba 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡te Nr.(1.15)-S13-264 „Dėl JÅ«sų kreipimosi“ nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo kreipimesi nurodytiems teisės aktams. Pažymi, jog Tarnyboje gautas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. rugsėjo 19 d. raÅ¡tas Nr.R2-(V)-2405 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡to persiuntimo“, kuriuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Tarnybai buvo persiųstas nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 12 d. praÅ¡ymas „Dėl įpareigojimo Klaipėdos rajono savivaldybę inicijuoti infrastruktÅ«ros nuomos sutartį“, kuriuo buvo praÅ¡oma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti infrastruktÅ«ros nuomos sutartį bei įpareigoti vykdyti infrastruktÅ«ros objektų iÅ¡pirkimÄ .

Atsakovės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašyme keliami individualaus pobūdžio, t. y. su konkretaus asmens teisių ar teisėtų interesų galimu pažeidimu susiję klausimai, kurių nagrinėjimas nėra priskirtas Tarnybos kompetencijai. Teigia, jog Tarnyba 2016 m. spalio 13 d. raštu. Nr.(1.15.)-S13-188 „Dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymo“ nurodė, kad Vyriausybės atstovas neturi įgaliojimų imtis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo nagrinėjimo bei priimti sprendimų jame keliamais klausimais.

Nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galimybę Tarnybos atsakymÄ skųsti, tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo. Pažymi, jog nei viename pareiÅ¡kėjo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipimesi nebuvo praÅ¡oma įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomas gatves. Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2018 m. birželio 5 d. raÅ¡tas Nr.T17-205(40.1) patvirtina, jog Å¡iuo klausimu pareiÅ¡kėjas į Klaipėdos rajono savivaldybę nesikreipė.

Atsakovės teigimu, įstatymai ir kiti teisės aktai nenumato tvarkos ar procedūrų, pagal kurias savivaldybė galėtų (privalėtų) nuomoti ar išpirkti fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančias gatves ir jų priklausinius. Taip pat pažymi, jog siekdamas išspręsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomų gatvių išpirkimo ar nuomos klausimus, reikėtų kreiptis į Klaipėdos rajono savivaldybę. Teigia, jog nesant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, Tarnyba neturi įgaliojimų vertinti bei nurodyti, kokiu būdu, tvarka ar eiliškumu savivaldybė turėtų atlikti jai teisės aktais priskirtas funkcijas ir veiksmus.

Pažymi, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. gegužės 10 d. raÅ¡tu „Dėl LR Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje pareigų nevykdymo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos MinistrÄ PirmininkÄ , praÅ¡ydamas įvertinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje atitikimÄ užimamoms pareigoms. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2017 m. gegužės 16 d. rezoliucija Nr.S-63-1430 pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Personalo bei VieÅ¡ojo valdymo ir atviros Vyriausybės skyriams atlikti tarnybinį patikrinimÄ .

Akcentuoja, jog atlikus tarnybinį patikrinimÄ 2017 m. birželio 15 d. pažymoje Nr. NV-1558 konstatuota, kad Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje veikė, vadovaudamasi Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo suteiktais įgaliojimais ir kitų Å¡ioje pažymoje nurodytų teisės aktų nuostatomis ir reikalavimais. Teigia, jog jokie administraciniai teisiniai santykiai tarp pareiÅ¡kėjo ir Tarnybos nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė, o Tarnybos atsakymai pareiÅ¡kėjui teisinių pasekmių nesukėlė.

Atsakovės teigimu, persiųsdama Klaipėdos rajono savivaldybei nagrinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ raÅ¡tus, Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose bei įgyvendino jai įstatymu suteiktus įgaliojimus. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime į skundÄ ir teismo posėdžio metu iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į skundÄ (b.l. 4-8, t.II) nurodė, jog su skundo reikalavimais sutinka ir praÅ¡o jį patenkinti.

Pažymi, jog dėl to, kad Tarnyba neatliko savo pareigų, ji patyrė turtinę žalÄ ir neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ iÅ¡laidomis dėl priskaičiuotų delspinigių, iÅ¡laidų antstolei ir žemės mokesčio. Teisėjų kolegija, k o n s t a t u o j a : Ginčydamas atsakovės neveikimÄ , pareiÅ¡kėjas siekia, kad atsakovė atliktų veiksmus, kurie, kaip mano pareiÅ¡kėjas, turi bÅ«ti atliekami, konstatavus Klaipėdos rajono savivaldybės daromus teisės pažeidimus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybės skiriami atstovai prižiÅ«ri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus.

Konstitucijoje nustatytos Vyriausybės atstovo funkcijos taip pat yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 1 dalies bei Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatose. Konkretūs Vyriausybės atstovo įgaliojimai ir jų įgyvendinimo tvarka reglamentuota Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje, o šių įgaliojimų įgyvendinimo tvarka – Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 straipsnyje.

Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 4 straipsnio nuostatos suponuoja, kad veikdamas Å¡io įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, Vyriausybės atstovas turi teisę vertinti savivaldybės veiksmų, kurių pagrindu gali ar susiformuoja civilinio teisinio pobÅ«džio santykiai, teisėtumÄ . Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad praÅ¡ymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ praÅ¡ant suteikti administracinę paslaugÄ , priimti administracinį sprendimÄ arba atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.

VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad praÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisykles tvirtina Vyriausybė. PraÅ¡ymų ir skundų nagrinėjimÄ ir asmenų aptarnavimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektuose reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijoje, įstaigoje ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į TarnybÄ (b.l. 4, t.I) ir nurodė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ projektas prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsniui, ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktui, 4 straipsnio 3 daliai ir 5 straipsnio 7 daliai.

Pažymėjo, jog iki bus iÅ¡spręstas infrastruktÅ«ros objektų perėmimo Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn klausimas, Tarnyba turi įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ su gatvių ir jų priklausinių savininkais sudaryti nuomos sutartis. Kadangi 2017 m. lapkričio 28 d. raÅ¡te „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nėra nurodyta apie pareiÅ¡kėjo ar kito asmens teisės ar teisėtų interesų pažeidimÄ ir nepraÅ¡oma jų apginti, pareiÅ¡kėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raÅ¡tas „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ laikytinas praÅ¡ymu.

PareiÅ¡kėjui adresuotame Tarnybos atsakyme, įformintame 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl JÅ«sų kreipimosi“ (b.l. 5-6, t.I), pažymėta, jog įvertinus teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimas „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas InfrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡as, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar kitų pareiÅ¡kėjo 2017 m. lapkričio 28 d. raÅ¡te „Dėl infrastruktÅ«ros objektų perėmimo neatlygintinai Klaipėdos rajono savivaldybės nuosavybėn tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ nurodytų teisės aktų nuostatoms.

Kadangi 2017 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tu Nr. (1.15.)-S13-264 „Dėl JÅ«sų kreipimosi“ Tarnyba atsakė į pareiÅ¡kėjo 2017 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymÄ , vertintina, jog Tarnyba veikė savo kompetencijos ribose ir tinkamai įgyvendino jai Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu suteiktus įgaliojimus. IÅ¡ skundo turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi, praÅ¡ydamas įpareigoti TarnybÄ priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ iki gatvių iÅ¡pirkimo nuomoti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise valdomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatves ir žemę po Å¡iomis gatvėmis ir jų apsaugos zonomis, nurodytais adresais ir unikaliais numeriais bei įpareigoti TarnybÄ priimti potvarkį, įpareigojantį Klaipėdos rajono savivaldybę įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki veiklos sustabdymo aptarnautÄ teritorijÄ Ä¯ vieÅ¡ojo geriamo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo aptarnaujamÄ teritorijÄ .

Kadangi byloje nėra duomenų, jog galimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisių pažeidimas kaip nors susijęs su atsakovės neveikimu, tinkamai įgyvendinant jai Savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu suteiktus įgaliojimus, vertintina, jog galimai pažeistos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės negali bÅ«ti apgintos pareiÅ¡kėjo pasirinktu bÅ«du, todėl Å¡ioje dalyje skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 straipsnio 3 dalis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinei atsakomybei kilti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Teismas pažymi, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius Å¡ių sÄ lygų visumÄ : pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų atsakomybės sÄ lygų, pareiga valstybei atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ).

Nagrinėjamu atveju nėra įrodytas Tarnybos veiksmų neteisėtumo faktas, todėl reikalavimas iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui priteisti 4 770 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė Eglė Kiaurakytė Vida Stonkuvienė