7cb50ffd-3bfb-4d94-8aa2-a5a923b67915 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-928-1025/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02060-2018-0 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 10 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Eglei KončiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei D. G., jos atstovui advokatui RamÅ«nui Girevičiui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovei V.

S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, iÅ¡vadÄ , teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2017-05-09 sprendimo, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, dalį dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais M.

G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkos ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ , jog atsakovas su vaikais bendrauja ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku, dalyvaujant ieÅ¡kovei arba/ir vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norÄ , sveikatos bÅ«klę, vaikų užimtumÄ ugdymo procese; esant ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, vaikams neprieÅ¡taraujant, vaikams sukakus ne mažiau, kaip 12 metų, atsakovas bendrauja su vaikais ir kitu su ieÅ¡kove suderintu laiku nedalyvaujant ieÅ¡kovei ir/arba vaiko teisių apsaugos specialistui.

Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad po teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės bei situacija, todėl teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka neatitinka vaikų interesų. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-26 nuosprendžiu dėl fizinio skausmo sukėlimo M. G. ir V. G. pagal BK 140 str. 3 d. atsakovas buvo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 str. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, dėl fizinio skausmo sukėlimo L.

G. iÅ¡teisintas. N. K. apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-26 nuosprendžio dalis ir atsakovas dėl fizinio skausmo sukėlimo vaikams Marijai ir Vaivai iÅ¡teisintas, tačiau teismai konstatavo, kad atsakovo namuose 2017-02-11 įvyko vaikams nepriimtini konfliktiniai įvykiai, atsakovas naudojo fizinį smurtÄ Marijos atžvilgiu, taip pat kitaip smurtavo ir prieÅ¡ dukrÄ VaivÄ . Atsakovas visu laikotarpiu po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka, elgiasi agresyviai, neprognozuojamai, visiÅ¡kai neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, vaikų emocinę bÅ«senÄ , norus, kategoriÅ¡kai reikalauja vykdyti teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ , tam pasitelkdamas net antstolę ir tokiu bÅ«du dar labiau didindamas vaikų baimę ir nepasitikėjimÄ jo atžvilgiu, saugumo jausmo nebuvimÄ , nenorÄ bendrauti su tėvu.

Atsakovas visiÅ¡kai neieÅ¡ko ir nesinaudoja vaiko teisių apsaugos specialistų rekomendacijomis ir įpareigojimais dėl pagalbos bÅ«dų. Å iuo metu mergaitės iÅ¡vydusios tėvÄ parduotuvėje/gatvėje, ar važiuojantį pro Å¡alį senelių namų, visais bÅ«dais bando iÅ¡vengti susitikimo/pokalbio su atsakovu, ne kartÄ parbėgo namo, pamačiusios jį važiuojant automobiliu, yra pakeitusios parėjimo iÅ¡ mokyklos kelio kryptį, kad iÅ¡vengtų susitikimo prie jo namų. Siekiant gauti psichologinę pagalbÄ , kad į gerÄ jÄ pusę keistųsi vaikų požiÅ«ris į bendravimÄ su tėvu, su vaikais lankosi pas psichologę, lanko Pozityvios tėvystės užsiėmimus Gargžduose.

Tuo tarpu atsakovas nelanko psichologų konsultacijų, nekeičia savo agresyvaus ir vaikus psichologiÅ¡kai traumuojančio elgesio. Atsakovas vaikų atžvilgiu elgiasi neigiamai bei agresyviai (naudojant smurtinius fizinius veiksmus, psichologinį smurtÄ ), dėl ko vaikai tėvo bijo, bendrauti su juo nenori bei atsisako, todėl vykdyti teismo sprendimu nustatytÄ bendravimo su tėvu tvarkÄ yra neįmanoma (t.1, b. l. 1-6). Atsakovas per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį, o pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė abipusiu susitarimu bei taikiu bÅ«du iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ dėl bendravimo tvarkos (b. l. 147).

Atsakovas 2019-02-14 pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , nes nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2019 metų vasario mėnesio ieÅ¡kovė neleido nė karto susitikti su vaikais asmeniÅ¡kai. Per šį laikotarpį tik keturis kartus buvo leista susitikti su vaikais dalyvaujant Vaiko teisių tarnybos specialistams. Tvirtina, jog ieÅ¡kovė siekia neleisti bendrauti su vaikais, nuteikinėja dukras prieÅ¡ jį. Mano, jog bendravimo tvarkos pakeitimas bÅ«tų visiÅ¡kai netikslingas, nes pakeistos tvarkos nebÅ«tų laikomasis, bÅ«tų pažeidžiami vaikų teisių gynimo ir vaikų gerovės principai.

Taip pat praÅ¡o nepriteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 2, b l. 20). Institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje, pateikė iÅ¡vadÄ . Nurodo, jog tėvams nepavyko dukrų apsaugoti nuo tarpusavio nesutarimų, mergaitės yra įtrauktos į suaugusiųjų konfliktÄ . Mergaitės prie situacijos prisitaiko disfunkciniu bÅ«du, t. y. iÅ¡kraipydamos realybės suvokimÄ , vienpusiÅ¡kai vertindamos tėvÄ ir mamÄ , formuodamos iÅ¡skirtinai negatyvų santykį su tėvu.

DidžiausiÄ neigiamÄ poveikį vaikų psichologinei bÅ«klei ir jų sveikatai turi ilgalaikis tėvų konfliktas, sudėtingas skyrybų procesas. Abiem tėvams bÅ«tina pscighologinė pagalba. Å iuo metu vaikų bendravimas su tėvu vyksta tik dalyvaujant VTAS darbuotojams, tvyrant neigiamai, įtemptai atmosferai. IeÅ¡kovės siÅ«loma bendravimo tvarka pati savaime nėra ydinga, ji galėtų bÅ«ti taikoma, tačiau Å¡iuo metu ji niekaip nepakeis tarpusavio santykių pobÅ«džio, ir iÅ¡ esmės, toliau tęs mergaitėms labai nepalankiÄ situacijÄ , keliančiÄ didžiulį nesaugumo jausmÄ .

PraÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka galėtų bÅ«ti taikoma po pereinamojo laikotarpio, kurio metu abi Å¡alys lankytų psichologo konsultacijas dėl tarpusavio santykių atkÅ«rimo ir normalizavimo. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ nepateikė, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. IeÅ¡kovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, jog nuo teismo sprendimo priėmimo buvo derinami susitikimai su atsakovu, kuriuos derindavo vaikų teisių apsaugos skyrius, vaikai bÅ«davo atvedami ir atsakovas bendraudavo su vaikais, bet bendravimas nevyko sklandžiai ir kokybiÅ¡kai, atsakovas įžeidinėdavo vaikus, jÄ bei specialistus.

Iš viso įvyko aštuoni susitikimai, susitikimus su atsakovu buvo sunku suderinti, jis pats į juos neatvykdavo, nes neturėdavo laiko. Atsakovo elgesys vis agresyvėja, tampa vis konfliktiškesnis, todėl sunku laikytis prieš tai nustatytos bendravimo tvarkos. Klaipėdos miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje įvyko vienas susitikimas, atsakovas vaikus kaltino, geranoriško bendravimo iš atsakovo pusės nebuvo. Pasibaigus baudžiamosios bylos procesui, atsakovas kreipėsi į antstolius dėl teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo.

Tiek ji, tiek vaikai kreipėsi į psichologus, tačiau atsakovas ignoruoja ir į specialistus nesikreipia. Nuo 2018 m. lapkričio mėnesio atsakovas su vaikais nebendravo. Iki skyrybų visų santykiai buvo įtempti, daug ginčų, konfliktų, vaikams teko matyti daug barnių. Vaikai Å¡iuo metu nenori bendrauti su tėvu, nes patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ iÅ¡ tėvo, tėvas vaikus statydavo bei klupdydavo į kampus, gÄ sdindavo. Nesutinka, jog vaikai bÅ«tų su tėvu su nakvyne, nes turi bÅ«ti garantuotas vaikų saugumas.

Susitikimai turėtų vykti tarnyboje, tarpininkaujant specialistui, kuris galėtų atsakovo veiksmus stabdyti, kai jis netinkamai pradėtų elgtis. Jei vaikai norės bendrauti dažniau, tai ji netrukdys ir leis vaikams bendrauti. Bendravime ji turi dalyvauti, kad galėtų matyti, jog atsakovas elgiasi mandagiai, nuoÅ¡irdžiai ir ramiai bendrauja su vaikais ir vaikams yra saugu. Mano, jog turi dalyvauti, jog nebÅ«tų sugedusio telefono, kaip kas vyksta, nes vaikai po to verkia, guodžiasi, o ji turi iÅ¡klausti juos, todėl turi dalyvauti procese, kad atsakovas suvoktų kokiÄ Å¾alÄ daro vaikams.

Dėl termino, kol atsakovas pradės gražiai, nuoÅ¡irdžiai elgtis su vaikais, metų laikotarpis yra bÅ«tinas. Mano, jog ji aktyviai siekia, jog mergaitės bendrautų su tėvu, taip pat kreipėsi pagalbos ir į specialistus. Visos mergaitės bijo tėvo, nes tėvas kalba pakeltu tonu, jaučiamas iÅ¡ jo spaudimas vaikų atžvilgiu, gÄ sdinimai, elgiamasi prieÅ¡ vaikų valiÄ (stipriai apkabina, neiÅ¡leidžia eiti). Susitikimas atsakovo su vaikais vykdavo vienÄ valandÄ , bet kartais vaikai atsisakydavo, todėl trukdavo ir pusvalandį.

Atsakovo bendravimas su mergaitėm turėtų vykti kartu ir vienu metu. IeÅ¡kovės atstovas nurodė, jog ieÅ¡kovė nori, jog dukros bendrautų su tėvu, tačiau esama bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų. Mano, jog susitikimus Å¡alys susiderins, o jei nesuderins tai jos turės pagrįsti, tačiau palieka teismui galimybę koreguoti ir tikslinti bendravimo tvarkÄ , nes tokio pobÅ«džio bylose teismas yra aktyvus. IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad situacija yra labai komplikuota, susitikimo metu bendravimas vyko gan sunkiai.

Specialistų nuomone vaikai yra įtakoti, nes tik pamatė įeinantį tėvÄ , pradeda Å¡aukti, jog nenori ir nebendraus su tėvu. Specialistams susidarė toks vaizdas, jog mergaitės tarpusavyje konkuruoja, siekdamos iÅ¡reikÅ¡ti didesnę neapykantÄ tėvui. Specialistai siÅ«lo, jog susitikimai vyktų neutralioje vietoje nedalyvaujant specialistams. Mano, jog abu tėvai turi keisti savo elgesį ir požiÅ«rį į susidariusiÄ situacijÄ . IÅ¡ esmės vaikai nepasako dėl kokių priežasčių jie nenori bendrauti su tėvu, pamini, jog tėvas statė jas į kampÄ , apie mamÄ negražiai kalbėjo.

Abiem tėvams yra iÅ¡aiÅ¡kinta, pradėta atvejo vadyba, paskirtos paslaugos, jie turi laikytis Å¡eimai pagalbos plano. Abiejų tėvų elgesys yra netoleruotinas. Vaikų motina yra psichologė, todėl ji turėtų ruoÅ¡ti vaikus susitikimui su tėvu ir nekelti neigiamų emocijų. Pažymėjo, jog jų skyrius nebedirba su Å¡ia Å¡eima, pasikeitus įstatymui ir pasikeitus skyriaus darbo pobÅ«džiui, visas darbas atliekamas Å¡eimos ir gerovės centre, dalyvaujant atvejo vadybininkams bei specialistams, o jų skyrius tik perduoda medžiagÄ ir nurodo, jog Å¡iai Å¡eimai bÅ«tina pagalba.

Susitikimus derindavo Å¡eimos centras, suderinęs su tėvais ir vaikais, kad Å¡iuo metu vyktų susitikimai jų skyriuje yra neįmanoma. Kai vykdavo sutikimai dalyvaudavo kartu ir vaikų motina. Dėl ieÅ¡kovės siÅ«lomų sutikimų dažnumo neprieÅ¡tarauja ir tai atitinka vaikų interesus, susitikimų trukmė priklausytų nuo vaikų noro, bÅ«tinas pereinamasis periodas, kurio tikslas, jog laipsniÅ¡kai pereitų emocija ir bendravimas taptų teigiamas, nebÅ«tų neigiamos emocijos į tėvÄ . Tėvui bÅ«tina taip pat dirbti bei keisti savo požiÅ«rį.

Galutinė iÅ¡vada, jog turi bÅ«ti pereinamas laikotarpis, 4 kartus per mėnesį bendravimas, vėliau po darbo su specialistais, nuėmus neigiamas emocijas bendravimas gali bÅ«ti ir ilgesnis, tačiau be nakvynių, nes vaikai tam nėra emociÅ¡kai pasiruošę, tačiau bendravimas turi bÅ«ti, jog nenutruktų vaikų ryÅ¡ys su tėvu. Mano, jog konkretumas bendravimo tvarkoje yra bÅ«tinas, nes jei jie nesusitaria, tai vėl kils ginčai, vienÄ dienÄ savaitėje gali bÅ«ti nustatyta ir skirta bendravimui.

Teismas k o n s t a t u o j a : ieškinys tenkintinas iš dalies. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, prijungtos civilinės bylos Nr. e2-55-904/2017, baudžiamosios bylos Nr. 1-42-867/2018, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ginčo šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės Klaipėdos apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi (t, 1, b. l. 7-32, 102-124).

Å alys turi tris nepilnamečius vaikus, tai yra M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su ieÅ¡kove. Nutraukiant Å¡alių santuokÄ buvo nustatyta ir atsakovo bendravimo tvarka su vaikais, pagal kuriÄ :

1) atsakovas pasiima vaikus bendrauti kas antrÄ savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis), pasiimant dukras penktadienį 17.30 val. ir grÄ Å¾inant sekmadienį iki 17.30 val.;

2) atsakovas pasiima vaikus bendrauti kas antrÄ Å¡ventinę dienÄ nuo 9 val. iki 20 val. (Å ventinės dienos pripažįstamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nurodytos dienos, per kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama);

3) atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus bendrauti kiekvienų metų birželio pirmÄ jį sekmadienį (Tėvo dienÄ ), net jei Å¡is savaitgalis yra nelyginė metų savaitė;

4) atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus bendrauti savo gimimo dienÄ - spalio 13 d., apie susitikimo laikÄ ieÅ¡kovei praneÅ¡damas ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 savaitę;

5) pusę numatytų vaikų pavasario atostogų laikotarpio, pagal Å¡alių susitarimÄ , atsakovas pasiima atostogaujančius vaikus iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir gražina atgal į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ ne vėliau kaip iki 19.00 val.;

6) kas antrÄ savaitę, vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, atsakovas pasiima dukras sekmadienį iÅ¡ jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grÄ Å¾ina atgal į vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ kitos savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 19.00 val.;

7) atsakovas vaikus pasiima iÅ¡ jų gyvenamosios vietos ir grÄ Å¾ina į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

8) ieÅ¡kovė iki 2018-06-01 įpareigojama pateikti atsakovui raÅ¡tu (telefonu, el. paÅ¡tu) paaiÅ¡kinimus dėl vaikų negalėjimo susitikti su tėvu, paaiÅ¡kinimÄ pateikiant ne vėliau kaip prieÅ¡ 1 kalendorinę dienÄ bei kiek galima greičiau pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius dokumentus;

9) esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir kitu su ieškove suderintu laiku;

10) nustatyti, kad ieÅ¡kovė informuoja prieÅ¡ 14 (keturiolika) dienų atsakovÄ , jeigu pasikeistų jos ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta registruotu laiÅ¡ku, nurodydama konkretų adresÄ ;

11) nepilnamečiai vaikai iÅ¡vyksta į užsienį su vienu iÅ¡ tėvų informavus kitÄ tėvÄ prieÅ¡ 14 (keturiolika) kalendorinių dienų registruotu laiÅ¡ku, nurodant apie jų iÅ¡vykimo/parvykimo datÄ ir konkrečiÄ vietÄ . Atsakovas 2017-11-07 kreipėsi į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to dėl teismo sprendimo dalies dėl bendravimo tvarkos iÅ¡davimo ir vykdomÄ jį raÅ¡tÄ 2017-11-14 pateikė vykdyti antstolei V. Daugirdienei (t. 1, b. l. 33, 53). Klaipėdos apylinkės teismas 2018-11-16 nutartimi atmetė antstolės V.

Daugirdienės, pareiÅ¡kimÄ dėl teismo sprendimo nevykdymo, konstatavęs, jog sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių (t. 1, b. l. 72-77). IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2017-02-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ dėl galimai sutuoktinio V. G. panaudoto fizinio smurto mažamečių vaikų M. G., V. G. atžvilgiu. 2017-02-24 nutarimu įtariamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant įtariamÄ jį nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su mažametėmis M.

G., V. G., L. G.. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-07-14 nutartimi pakeitė 2017-02-24 nutarimu atsakovui paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - įpareigojimÄ atsakovÄ nesilankyti vaikų gyvenamosios vietos adresu ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su vaikais, ir leido įtariamajam V. G. bendrauti su vaikais, dalyvaujant motinai arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams (t. 1, b. l. 100-101). Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-26 nuosprendžiu atsakovas iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai L.

G., pagal LR BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo dukroms M. G. ir dukrai V. G. dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo nutraukta ir atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017-02-11 mušė savo mažametes dukteris ir kitaip prieÅ¡ jas smurtavo: Marijai trenkė per nugarÄ ir sėdmenis, liepė jai klÅ«pėti kampe, o prieÅ¡ VaivÄ smurtavo kitokiu bÅ«du – liepė klÅ«pėti kampe ir tokiais veiksmais mažametėms dukroms sukėlė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 37-46).

Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2018-07-26 nuosprendžio dalis, kuria baudžiamosios bylos dalis dėl atsakovo kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai M. G. ir dukrai V. G. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nutraukta ir atsakovas išteisintas (t. 1, b. l. 78-90). Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-09 nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendis ir paliktas galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2016-07-26 nuosprendis su pakeitimais; taip pat atsakovui paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atsakovas įpareigotas per devynis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, jog atsakovas vaikus M. ir V. klupdė į kampÄ , M. sudavė du kartus į nugarÄ ir sėdmenis, o prisėdusiÄ VaivÄ pakėlė už pažastų ir liepė klÅ«pėti, o tai rodo, jog atsakovas konflikto su mažametėmis dukterimis metu nesugebėjo iÅ¡vengti fizinių bausmių ir smurto (t. 2, b. l. 82-89). Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-09-11 raÅ¡tu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK nurodydamas, jog 2018-09-07 gavo iÅ¡ ieÅ¡kovės elektroninį laiÅ¡kÄ , jog atsakovas 2018-09-06 galimai smurtavo prieÅ¡ dukrÄ M. ir tai matė dukra V., praÅ¡o imtis veiksmų (t. 1, b. l.143-146, 160-162).

IÅ¡ Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros 2018-12-11 praneÅ¡imo adresuoto ieÅ¡kovei ir Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, jog 2018-12-11 nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 straipsnio 3 dalyje dėl fizinio skausmo sukėlimo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 2, b. l. 40 -46). IÅ¡ ieÅ¡kovės 2018-01-25 iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nustatyta, jog ieÅ¡kovė informuoja apie 2018-01-24 tos dienos įvykius, kad mergaitės grįžtančios iÅ¡ mokyklos prie namų pamatė tėvÄ , kuris kažkÄ Å¡aukė, dukros parbėgo namo, vėliau pamatė į kiemÄ Ä¯važiavusį tėvo automobilį, vėliau tėvas vėl buvo atvažiavęs ir skambino į mergaičių namų duris, dukros jaučiasi iÅ¡sigandusios (t. 1, b. l. 139, 156).

Iš ieškovės 2018-05-30 išsiųsto elektroninio laiško Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nustatyta, jog ieškovė informuoja, jog atsakovas su vaikais balandžio ir gegužės mėnesį buvo susitikęs tris kartus, šių susitikimų metu atsakovas išsakė necenzūrinius žodžius ieškovės atžvilgiu, po susitikimų vaikai pasakoja, kad tėvas kalba apie tai, jog mergaitės neišauklėtos, nemandagios, neprižiūrimos, ieškovė mano, jog nevyksta vaikų psichologinius poreikius atitinkantis bendravimas su tėvu, tėvo netinkamas elgesys, nemokėjimas/nenoras tinkamai bendrauti, vaikams nesukelia jokių teigiamų emocijų, o vaikai yra žalojami psichologiškai ir tai kenkia normaliai vaikų vystymosi raidai (t. 1 b. l. 140, 157).

IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų elektroninių laiÅ¡kų Vaiko teisių apsaugos skyriui nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi pagalbos sprendžiant kilusias problemas dėl atsakovo bendravimo su vaikais (t. 1, b. l. 47-48). IÅ¡ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus) 2018-07-19 raÅ¡to adresuoto ginčo Å¡alims nustatyta, jog buvo bandoma sudaryti sÄ lygas vaikams bendrauti su atsakovu dalyvaujant specialistams, kurio metu pastebėta, jog Å¡alių vaikai itin gynybiÅ¡kai nusiteikę tėvo atžvilgiu, ant jo pyksta, nepageidauja su tėvu susitikti, nenori bendrauti, abu tėvai buvo įpareigoti užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybÄ , lankyti kursus tėvams bei užsiregistruoti vaikus pas psichologÄ , taip pat nutarta suorganizuoti vaikų susitikimÄ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2018-07-24 15.30 val. (t. 1, b. l. 49-50).

IÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡siųsto elektroninio laiÅ¡ko Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei nustatyta, jog ieÅ¡kovė užsiregistruos į kursus tėvams, su vaikais jau lankėsi konsultacijose pas psichologę – 2018-06-06, 2018-06-14, 2018-06-21, 2018-06-22, taip pat užsiregistravo į nemokamÄ konsultacijÄ pas psichologę, taip pat ieÅ¡kovė nurodė, jog į specialistų suorganizuotÄ vaikų susitikimÄ su atsakovu 2018-07-24 negalės atvykti, nes turi suplanuotų susitikimų su savo klientais, o nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 8 d. yra suplanavusi su vaikais atostogas (t. 1, b. l.63).

IÅ¡ 2018-06-21 sÄ skaitos faktÅ«ros nustatyta, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į psichologÄ (t. 1, b. l. 51, t. 2, b. l. 48). IÅ¡ Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės elektroninio raÅ¡to adresuoto atsakovui nustatyta, jog dėl ieÅ¡kovės negalėjimo atvykti susitikimas neįvyks, nutarta susitikti artimiausiu metu ieÅ¡kovės pasiÅ«lytu laiku po mergaičių atostogų 2018-08-10 9.00 val. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose (t. 1, b. l. 62). IeÅ¡kovė elektroniniu laiÅ¡ku patvirtino, jog atvyks į susitikimÄ (t. 1, b. l. 64).

IÅ¡ Gargždų lopÅ¡elio – darželio „Ąžuoliukas“ 2019-03-20 raÅ¡to nustatyta, jog L. G. lanko jų įstaigÄ , mergaitė turi daug draugų, bendrauja su visais vaikais, ugdymo pasiekimai puikÅ«s, elgesio problemų neturi, iÅ¡ darželio paima seneliai, mama nedalyvauja visose Å¡ventėse. Tėvas taip pat lankosi įstaigoje, domisi dukros pasiekimais, paskambina auklėtojai. 2018 m. spalio mėnesį atvykęs tėvas norėjo susitikti su dukra, tačiau mergaitė atsisakė, 2019 m. sausio mėnesį tėvas skambino ir norėjo dukrÄ pasveikinti telefonu, tačiau Lukos nebuvo darželyje.

Mergaitė apie savo Å¡eimÄ nekalba ir nesiguodžia (t. 2, b. l. 37). IÅ¡ Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos 2019-03-26 pažymos nustatyta, jog M. G. mokosi 4 klasėje, mergaitė maloni, draugiÅ¡ka, Å¡iais mokslo metais drÄ sesnė, ramesnė, bendrauja su klasiokais, mėgsta vaidinti, kurti, geba iÅ¡sakyti savo nuomonę, žaidžiant ir dirbant nori vadovauti (t. 2, b. l. 39). IÅ¡ Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos mokytojos elektroniniu laiÅ¡ku 2019-03-20 iÅ¡siųstos charakteristikos nustatyta, jog V.

G. nuo 2017 metų mokosi Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokykloje, lanko antrÄ klasę, greitai adaptavosi, prisitaikė prie naujų draugų, mokytojų, dalyvauja klasės renginiuose. Mergaitė yra maloni, mandagi, bendraujanti, geba įvardinti kas jai patinka, kas ne. Teigiamai kalba apie mamÄ , seses, kartu praleistÄ laikÄ (t. 2, b. l.

50) IÅ¡ Klaipėdos paramos Å¡eimai centro 2019-03-26 pažymos nustatyta, jog nuo 2018-05-16 ieÅ¡kovė naudojosi nemokamos mediatorės paslaugomis, lankė grupinius pozityvios tėvystės užsiėmimus ir iki Å¡iol lankosi individualiose psichologo konsultacijose, M. lankosi nuo 2018-09-28 individualiose psichologo konsultacijose, V. lankosi nuo 2019-03-25 individualiose psichologo konsultacijose (t. 2, b. l. 38). IÅ¡ teismo psichologinės ekspertizės aktų 2018-03-07 – 06-14, 2018-02-22 –06-21, 2018-03-01 –06-19 baudžiamojoje byloje nustatyta, jog didžiausiÄ neigiamÄ poveikį ginčo Å¡alių dukrų psichologinei bÅ«senai ir jų sveikatai turi ne konkretus 2017-02-11 įvykis, o ilgalaikis tėvų tarpusavio konfliktas, sudėtingas ir konfliktiÅ¡kas tėvų skyrybų procesas ir jo pasekmėje vaikų iÅ¡gyvenamas didžiulis nesaugumas, tėvų konflikto įvedimas, nesiformuojantis iÅ¡skirtinai negatyvus santykis su vienu iÅ¡ tėvų bei gynybinių mechanizmų apribotas mamos ir pačių suvokimas.

Konstatuotas netiesioginis artimųjų poveikis vaikams atgaminti ankstesnes pozityvias bendravimo su tėvu iki prasidedant tėvų tarpusavio konfliktams ir skyrybų procesui (baudž. b. 4 t. b. l. 33-47, 55-70). IÅ¡ Klaipėdos apylinkės teismo 2019-04-19 psichologės, kuri iÅ¡klausė ginčo Å¡alių vaikų nuomonę, pateiktos nuomones, nustatyta, jog mergaitės visais įmanomais bÅ«dais siekia rodyti motinai palaikymÄ , nori apginti savo motinÄ , pastebimi, kai kurie tėvo atstÅ«mimo požymiai, iÅ¡ryÅ¡kėja stiprus neigiamas mergaičių emocinis ryÅ¡ys su tėvu, pastebima abiejų tėvų įtaka dėl mergaičių nenoro bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, pasireiÅ¡kianti tėvų elgesyje vienas kito atžvilgiu.

Nei esama, nei siÅ«loma bendravimo tvarka negali užtikrinti geriausių vaikų interesų, kol abu tėvai nepradės lankyti specialistų konsultacijų ir iÅ¡ esmės spręsti savo psichologinių, elgesio bei emocinių problemų susijusių su jų tarpusavio santykiais ir bendravimu su vaikais. Kaip matyti iÅ¡ vaikų apklausos, visos trys mergaitės iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ matyti ir bendrauti su tėvu, nes tėvas negražiai kalba apie mamÄ , jos neatsipraÅ¡o, lieps joms klÅ«pėti, statys į kampus, neleis iÅ¡eiti, vers valgyti, įžeidinės, taip pat mergaitės nurodė, jog jei bendravimo tvarka bÅ«tų nustatyta, tai nori jog į susitikimus lydėtų mama ir jie vyktų dalyvaujant vaiko teisių atstovui ir mamai (t. 2, b. l. 62-69).

Iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-05-17 tarnybinio pranešimo dėl V. G. bendravimo su vaikais nustatyta, jog G. šeimai yra sudarytas pagalbos šeimai planas, taip pat 2019-05-16 buvo suorganizuotas susitikimas. Matyti, jog atsakovas siekia bendrauti su vaikais dalyvaujant tik specialistui, bet ne ieškovei, argumentuodamas, jog motina nuteikinėja dukras prieš jį, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė leisti dukroms bendrauti su tėvu, jai nedalyvaujant, argumentuodama, jog tėvas anksčiau smurtavo prieš vaikus ir vaikai su juo bendrauti nenori.

Taip pat visi vaikai Å¡aukė garsiai, jog nenori bendrauti su tėvu. Specialistas nurodė, jog vaikų elgesys yra labai keistas, labai stiprios neigiamos emocijos tėvo atžvilgiu. Mergaitės piktos ant tėvo už jų statymÄ Ä¯ kampus, negražų kalbėjimÄ su mama. Specialistas pastebėjo, jog mergaitės neapykantÄ tėvui demonstruoja tarsi varžydamosi tarp savęs, kuri iÅ¡ jų labiau nekenčia tėvo, kai kuriuos argumentus motyvuodamos pagal jų amžių nebÅ«dingais posakiais bei terminais.

Nurodoma, jog susitikimai turi vykti neutralioje aplinkoje, nedalyvaujant specialistams, kaip numatyta pagalbos šeimai plane (t. 2, b. l. 91-92). Dėl atsakovo gyvenančio skyriumi su vaikais bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo ir nustatymo Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1–3 d.).

Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iÅ¡ kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimÄ su tuo iÅ¡ tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarkÄ (CK 3.170 str. 4 d.). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarkÄ , pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieÅ¡tarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ ; minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai.

Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

BÅ«tent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir bÅ«tų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Å¡alims nutraukiant santuokÄ buvo nustatyta atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka, kuriÄ ieÅ¡kovė ir praÅ¡o pakeisti nurodydama aplinkybes, kad atsakovas prieÅ¡ vaikus vartojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , vaikai tėvo bijo, susitikimų metu patiria stresÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, atsakovas elgiasi agresyviai, neadekvačiai, įžeidinėja vaikus ir jÄ , todėl teismo nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų ir jÄ bÅ«tina pakeisti.

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės nedalyvavo, o tik pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriuose teigė, jog ieÅ¡kovė neleido nė karto susitikti su vaikais asmeniÅ¡kai, ieÅ¡kovė siekia neleisti bendrauti su vaikaus, nuteikinėja dukras prieÅ¡ jį, todėl mano, jog bendravimo tvarkos pakeitimas netikslingas, nes pakeistos tvarkos nebÅ«tų laikomasi. IÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad ginčai dėl atsakovo ir vaikų bendravimo prasidėjo, kai prasidėjo Å¡alių santuokos nutraukimo teisminis procesas (2015-12-09), taip pat tėvo ir vaikų santykių pasikeitimui turėjo įtakos 2017 m. vasario mėnesį atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio smurto vaikų atžvilgiu naudojimo ir fizinio skausmo sukėlimo, ikiteisminio tyrimo metu atsakovo atžvilgiu buvo taikyta kardomoji priemonė ir atsakovui uždrausta bendrauti su vaikais.

Po penkių mėnesių, t. y. 2017-07-14 teismo nutartimi taikyta kardomoji priemonė buvo iš dalies pakeista ir leista atsakovui bendrauti su vaikais, dalyvaujant motinai arba Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams. Tačiau bendravimas tarp vaikų ir tėvo buvo sudėtingas ir komplikuotas. Be to, dėl taikytos kardomosios priemonės nebuvo vykdoma ir 2017-05-09 teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su vaikais. Taigi iš esmės šiuo laikotarpiu atsakovo bendravimas su vaikais buvo minimalus ir labai apsunkintas.

Pasibaigus baudžiamajam procesui ir apeliacinės instancijos teismui iÅ¡teisinus atsakovÄ , atsakovas kreipėsi į antstolę dėl 2018-11-07 teismo sprendimo dėl bendravimo tvarkos vykdymo priverstinai, nes ieÅ¡kovė neleidžia bendrauti su vaikais. Klaipėdos apylinkės teismas 2018-11-16 nutartimi konstatavo, jog teismo sprendimo dalis dėl bendravimo nevykdoma dėl objektyvių priežasčių. IeÅ¡kovės pateikti įrodymai, elektroniniai susiraÅ¡inėjimai su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais patvirtina, jog ieÅ¡kovė bandė spręsti kilusias problemas dėl atsakovo bendravimo su vaikais, siekiant atkurti ryšį su tėvu, vaikai pradėjo lankyti psichologines konsultacijas, ieÅ¡kovė taip pat lankėsi pas psichologus, iÅ¡klausė pozityvios tėvystės kursus, tačiau teigiamų pokyčių vaikų santykiuose su tėvu neįvyko.

Kaip matyti iš bylos surinktos medžiagos, vaikai nenori bendrauti su tėvu bet kokiu būdu, jo bijo, vengia susitikimų. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia situacija, kad atsakovas nuo 2017 m. vasario mėnesio dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo, baudžiamosios bylos ir dėl atsakovui pritaikytų kardomųjų priemonių negalėjo bendrauti su mergaitėmis, kaip nurodė, ieškovė nuo 2017 m. liepos mėnesio įvyko aštuoni susitikimai Vaikų teisių skyriuje, nuo 2018 m. lapkričio atsakovas su vaikais nebendravo.

Taigi galima daryti iÅ¡vadÄ , jog visÄ laikotarpį, kai buvo taikytina kardomoji priemonė, atsakovas su vaikais nebendravo, bendravimas buvo atnaujintas pakeistus kardomÄ jÄ priemonę. Tačiau nors atsakovui ir buvo leista bendrauti su vaikais, tarp jo ir vaikų bendravimas nevyko, nes mergaitės kategoriÅ¡kai atsisakė bendrauti su tėvu, argumentuodamos, jog tėvo bijo, jis elgiasi su jomis negerai, statė į kampus, klupdė. Kaip matyti iÅ¡ prijungtos baudžiamosios bylos duomenų atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo sukėlimo savo dukroms M. ir V., taip pat jam skirta poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinio elgesio keičiančioje programoje.

Taigi atsakovo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu yra konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (CPK 182 str. 3 p.). Ä®vertinus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, paaiÅ¡kinimus darytina iÅ¡vada, kad Å¡iuo metu teismo nustatyta bendravimo tvarka atsakovo su mergaitėmis neatitinka vaikų interesų ir negali bÅ«ti vykdoma, be to svarbu ir tai, jog tarp ginčo Å¡alių bendravimo nėra, nuolat kyla įvairÅ«s nesutarimai dėl atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkos, į institucijos teikiančios byloje iÅ¡vadÄ pateiktÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju tikslinga keisti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, kad siekiant užtikrinti Å¡alių nepilnamečių vaikų interesus, vaikams sudaryti saugumÄ , yra pagrindas pakeisti teismo sprendimu atsakovo ir vaikų nustatytÄ bendravimo tvarkÄ ir nustatyti naujÄ atsakovo ir vaikų bendravimo tvarkÄ .

Teismo vertinimu byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Å¡iuo metu bÅ«tina riboti atsakovo maksimaliÄ bendravimo tvarkÄ su vaikais, kadangi prieÅ¡ vaikus buvo panaudotas fizinis ir psichologinis smurtas, tėvas netinkamomis priemonėmis auklėjo savo dukras, mergaitės tėvo bijo, jo nepasitiki, mergaitės jaučia didelį pykti tėvui ir kategoriÅ¡kai su juo atsisako bendrauti. Kita vertus pažymėtina, jog duomenų, jog mergaičių elgesys su kitais asmenimis bÅ«tų pasikeitęs, jos tapusios uždaromis, baikščiomis, nedrÄ siomis, suprastėjo jų pažangumas byloje nėra.

PrieÅ¡ingai iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog mergaičių elgesys pasikeičia tik tuo metu, kai reikia susitikti arba bendrauti su tėvu. Pateikta psichologės nuomonė, vaikų teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada bei atstovės paaiÅ¡kinimai teisme, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, jog ryÅ¡ys tarp vaikų ir tėvo yra labai silpnas ir galima sakyti nutrÅ«kęs, be to, jis iÅ¡imtinai yra neigiamo pobÅ«džio, todėl bÅ«tina atkurti vaikų ir tėvo santykius pamažu paÅ¡alinant neigiamÄ Ä¯tampÄ .

Taip pat teismo vertinimu būtina keistis ir abiem ginčo šalims, nes būtent jų pagalba vaikams turi būti kuo didesnė ir vaikai negali būti įtraukiami į buvusių sutuoktinių konfliktus. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikai turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjami ir aprūpinami savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.).

Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo kaip tėvų pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d., 3.165 str. 1 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku.

BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė iÅ¡klausė pozityvios tėvystės kursus, lankosi pas psichologus, tačiau svarbu pažymėtina, jog ieÅ¡kovė yra pati psichologė, todėl jai turėtų bÅ«ti geriausiai žinoma, kaip atkurti tėvo ir vaikų ryÅ¡ius.

IeÅ¡kovė teigia, jog siekia, jog vaikai bendrautų su tėvu, atsakovas teigia prieÅ¡ingai, jog ieÅ¡kovė jam draudžia bendrauti, nuteikinėja vaikus. Kaip matyti iÅ¡ vaikų pasisakymų, vaikai apie tėvÄ atsiliepia neigiamai, nes jis negražiai kalba apie motinÄ , todėl nenori bendrauti su juo. Institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ byloje pateikta iÅ¡vada patvirtina, jog mergaitės yra įtrauktos į suaugusiųjų konfliktÄ , prie situacijos vaikai prisitaiko disfunkciniu bÅ«du, t. y. iÅ¡kraipydamos realybės suvokimÄ , vienpusiÅ¡kai vertindamos tėvÄ ir mamÄ , formuodamos iÅ¡skirtinai negatyvų santykį su tėvu.

Atstovės teismo posėdžio metu pateikti paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina, jog abiejų tėvų elgesys yra netoleruotinas. Teismas nurodo, jog tais atvejais, kai vaikai gyvena su vienu iÅ¡ tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikÄ auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimÄ su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaikų priežiÅ«ra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu bÅ«du nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaikų bendravimo tvarkÄ bÅ«tina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastÄ gyvenimo bÅ«dÄ , tėvų gyvenimo sÄ lygas, užimtumÄ ir t. t. Nagrinėjamu atveju Å¡alių vaikai, tai yra M.

Å¡iuo metu yra vienuolikos metų amžiaus, V. yra devynerių metų, o L. yra septynerių metų. Kaip jau nustatyta, atsakovas netinkamai elgėsi su vaikais, dviejų mergaičių atžvilgiu vartojo fizinį smurtÄ ir sukėlė joms skausmÄ , mergaitės tėvo bijo, vengia susitikimų, nenori bendravimo, jaučiasi nesaugiai, todėl Å¡iuo metu nustatytas bendravimas su nakvyne nepertraukiamas tris dienas akivaizdu, jog neatitinka vaikų interesų ir daro žalÄ jų psichinei bei psichologinei bÅ«senai.

Nagrinėjant bylas dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo yra bÅ«tina iÅ¡klausyti vaiko nuomonę, jei vaikas sugeba jÄ iÅ¡reikÅ¡ti, Å¡iuo atveju vaikų nuomonė buvo iÅ¡klausyta per psichologę ir vaikai nurodė, jog bendrauti su tėvu nenori, tėvÄ charakterizuoja iÅ¡imtinai neigiamai, iÅ¡ esmės nenorÄ bendrauti su tėvu grindžia netinkamu elgesiu jų atžvilgiu, bet labiausiai jų nenoras bendrauti susijęs su tėvo elgesiu jų mamos atžvilgiu, negražiai kalba, įžeidinėja ir tai jas skaudina ir nepatinka.

Vaikai nurodė, jog jos su tėčiu jaustųsi nesaugiai ir kalba apie įvykius dėl ko vyko baudžiamoji byla, teigia, jog tėvas vėl lieps klÅ«pėti, statys į kampÄ , gali ir muÅ¡ti. IeÅ¡kovė irgi neigiamai atsiliepė apie atsakovÄ . Kita vertus pažymėtina, jog vaikų požiÅ«ris bei jų santykis su tėvu nebuvo toks visÄ laikÄ , tam esminę reikÅ¡mę turėjo skausmingas abiejų tėvų skyrybų procesas, į kurį tiesiogiai buvo įtraukti vaikai. Tai patvirtina ir teismo psichologų iÅ¡vados baudžiamojoje byloje, kad didžiausiÄ neigiamÄ poveikį ginčo Å¡alių dukrų psichologinei bÅ«senai ir jų sveikatai turi ilgalaikis tėvų tarpusavio konfliktas, sudėtingas ir konfliktiÅ¡kas tėvų skyrybų procesas ir jo pasekmėje vaikų iÅ¡gyvenamas didžiulis nesaugumas, netiesioginis artimųjų poveikis vaikams atgaminti ankstesnes pozityvias bendravimo su tėvu iki prasidedant tėvų tarpusavio konfliktams ir skyrybų procesui atgaminimui.

Kaip matyti iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-55-904/2017, kurioje buvo sprendžiamas Å¡alių santuokos nutraukimas, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigiamai atsiliepė apie atsakovÄ , nurodė, jog atsakovas yra geras tėvas dukroms, mylintis ir skiriantis laiko jų pomėgiams ir laisvalaikiui, tėvas sugeba pasirÅ«pinti dukromis, skirdamas laiko ir dėmesio bendravimui. Byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog Å¡iuo metu pasilikti vaikams su atsakovu vieniems yra nesaugu ir neatitinka vaikų interesų, kol nėra atkurti santykiai bei teigiamas ryÅ¡ys tarp vaikų ir tėvo.

Pažymėtina, jog kiekviena iÅ¡ Å¡alių, bÅ«dami atsakingais tėvais, turi dėti pastangas užtikrinant vaikų saugumÄ , gerovę, todėl abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų siekiant pakeisti savo elgesį bei požiÅ«rį vienas kito atžvilgiu, lankytis periodiÅ¡kai pas psichologus bei kitus specialistus, laikytis Å¡eimai sudaryto pagalbos Å¡eimai plano. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieÅ¡kovė lankosi pas psichologus, taip pat iÅ¡klausė kursus, tuo tarpu duomenų, jog atsakovas vykdo jam vaikų teisių apsaugos skyriaus nurodymus ir lankosi pas psichologus teismui nėra pateikta.

Kita vertus iÅ¡ ugdymo įstaigos pažymos, vaikų teisių apsaugos skyriaus tarnybinio praneÅ¡imo, matyti, jog atsakovas siekia atkurti santykius su vaikais, nori su jais bendrauti, lankosi vaikų ugdymo įstaigose, paskambina telefonu, gatvėje su dukromis pasisveikina. Taigi atsakovas siekia dalyvauti dukrų gyvenime, tačiau neabejotina tam, jog ryÅ¡ys bei santykiai bÅ«tų atkurti reikia papildomo laiko, kantrybės ir supratingumo vienas kito atžvilgiu, atsakovas turi dirbti tiek su savimi, tiek ir kreiptis pagalbos į specialistus, laikytis pagalbos Å¡eimai plane nurodymų, priimti pagalbÄ iÅ¡ kitų.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

Pagal CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Teismas nurodo, jog CPK XIX skyriuje ,,Å eimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos Å¡eimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2–4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių Å¡alims sutaikyti, taip pat siekti, jog bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikÅ¡tas vienas iÅ¡ įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytÄ alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ .

Esant tokia teisminiam reglamentavimui, teismas gali nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri nebuvo nurodyta procesiniuose dokumentuose, tačiau kuri labiausiai atitinka vaikų interesus ir kuriÄ realiai galima vykdyti. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog vaikų nenorui bendrauti su tėvu, įtakos turėjo vykusi tėvų santuokos nutraukimo byla, baudžiamoji byla, taip pat ir atsakovo bei ieÅ¡kovės tarpusavio ilgalaikiai nesutarimai į kuriuos įtraukiamos dukros, o tai neigiamai veikia vaikus, taip pat atsakovo netinkamas elgesys tiek vaikų, tiek jų motinos atžvilgiu, kita vertus teismas mano, jog vaikų emocinė savijauta labai priklausoma ir įtakojama ieÅ¡kovės emocinės jausenos bei įtampa tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiuose persiduodama ir dukroms, todėl vaikų nenorui nemaÅ¾Ä Ä¯takÄ turi ir ieÅ¡kovė elgesys, jos požiÅ«ris į vaikų tėvÄ .

IeÅ¡kovė turėtų kuo labiau siekti, jog vaikai palaipsniui užmirÅ¡tų neigiamus ir skausmingus įvykius susijusius su tėvu, todėl ieÅ¡kovė bendraudama su dukromis kiekvienÄ dienÄ ir turėdama jų pasitikėjimÄ , be to, bÅ«dama psichologe, turėtų bei galėtų labai padėti ryÅ¡io tarp vaikų ir tėvo atstatymui ir puoselėjimui, vaikus paruoÅ¡ti susitikimams su tėvu, paÅ¡alinti neigiamas emocijas, padrÄ sinti vaikus. Teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.

IeÅ¡kovė siÅ«lo atsakovui bendrauti ieÅ¡kovės ir atsakovo suderintu laiku, dalyvaujant ieÅ¡kovei arba/ir vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovo santykis su vaikais yra visiÅ¡kai sutrikęs ir labai silpnas, vaikai pakankamai ilgÄ laikÄ su tėvu produktyviai nebendrauja, vaikai vengia bendravimo, tai patvirtina ir vaikų iÅ¡sakyta nuomonė, jog nenori bendrauti su tėvu, jo bijo, joms nesaugu, todėl maksimalus skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su dukromis Å¡iuo metu objektyviai nėra įmanomas ir neatitinka vaikų interesų.

Teismas pažymi, jog visų pirma, turi bÅ«ti dedamos visos pastangos tėvo ir dukrų ryÅ¡iui atkurti. IeÅ¡kovė supranta susiklosčiusiÄ situacijÄ ir praÅ¡o nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį, kurio metu bendravimas vyktų per tarpininkÄ , jog bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis patvirtino ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, tačiau jos nuomone specialistų dalyvavimas nėra bÅ«tinas, o vaikai iÅ¡sakė savo nuomonę, jog nori, kad dalyvautų vaikų teisių skyriaus atstovas ir mama.

Pažymėtina, kad vieno iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ar specialisto dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje nustatomas pereinamuoju laikotarpiu dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisiriÅ¡imo prie vieno iÅ¡ tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs psichologės nuomonę, vaikų teisių skyriaus iÅ¡vadÄ , laikÄ , kurį vaikai visiÅ¡kai nebendravo su tėvu, tarp tėvo ir vaikų vykusius bendravimus, kuriose dalyvavo specialistai, vaikai vieni su atsakovu nėra bendravę ilgÄ laikÄ , sprendžia, kad yra bÅ«tinas pereinamasis atsakovo bendravimo su dukromis per tarpininkÄ laikotarpis tėvo ryÅ¡iui su dukromis atkurti.

Tačiau teismo vertinimu ieÅ¡kovės praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka yra nekonkreti, be to, įvertinus tai, jog Å¡alys tarpusavyje nesutaria pakankamai ilgÄ laikÄ , jos tarpusavyje nebendrauja, joms anksčiau nepavyko tarpusavyje suderinti susitikimų laiko, taip pat kaip matyti iÅ¡ vaikų teisių apsaugos skyriaus teiktų duomenų, atsakovas ir anksčiau nepateikdavo tikslaus laiko, kada jis galėtų bendrauti su vaikais, o ieÅ¡kovė vėlgi nurodydavo, jog ji ne visada gali atvežti vaikus į susitikimus su tėvu dėl savo užimtumo, Å¡ioje byloje atsakovas taip pat neteikė jokių siÅ«lymų dėl bendravimo tvarkos, nepateikė savo užimtumo, taip pat ir vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu, jog Å¡iuo nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta konkreti bendravimo tvarka, kad ateityje nekiltų naujų ginčų, todėl ieÅ¡kovės nurodoma sÄ lyga, jog atsakovas bendrauja su vaikais Å¡alių suderintu laiku negalės bÅ«ti realiai įgyvendinama, todėl teismas sprendžia, jog bÅ«tina nustatyti konkrečiÄ dienÄ savaitėje kada atsakovas bendrautų su dukromis, taip pat įvertinus tai, jog vaikai su atsakovu bijo pasilikti, jaučiasi nesaugiai, bÅ«tina nustatyti pereinamÄ jį laikotarpį.

Teismo vertinimu vienerių metų laikotarpis yra pakankamas atkurti atsakovo ir vaikų santykius, įvertinus susitikimų dažnumÄ , vaikų amžių ir tai, jog atsakovas bus sudalyvavęs smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tai, jog Å¡eimai yra sudarytas pagalbos Å¡eimai planas, kuris kas tris mėnesius specialistų yra peržiÅ«rimas, su Å¡eima dirba specialistai, Å¡eimai nustatyti įpareigojimai, vaikai ir Å¡alys turi lankyti psichologų kurus. Teismas nurodo, jog bendravimas tuo laiku turi vykti tėvo su vaikais, bet ne motinos ir tėvo bei vaikų ir bÅ«tent tėvas turi teisę bendrauti su vaikais.

Teismo vertinimu dalyvauti ieÅ¡kovei susitikimuose bendravimas bÅ«tų sudėtingas, nes akivaizdu, jog Å¡alys tarpusavyje konfliktuoja, nesutaria, viena kitos atžvilgiu turi daug neigiamų prisiminimų bei nuoskaudų, todėl geriausia, jog bendravime dalyvautų neÅ¡aliÅ¡kas asmuo, kuris užtikrintų tiek vaikų saugumÄ , tiek ir produktyvų bendravimÄ . Kaip matyti susitikimuose, kuriuose tuo pat metu dalyvaudavo ir mama, bendravimas nevykdavo, arba vykdavo gan sunkiai, iÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog atsakovas nesutinka, jog jo ir vaikų bendravime dalyvautų ir motina, todėl teismo vertinimu, siekiant suvaldyti tarp Å¡alių esančiÄ Ä¯tampÄ , taip pat neigiamas emocijas, vengiant vaikų akivaizdoje vykstančių Å¡alių konfliktų ar nuteikinėjimų prieÅ¡ vienas kitÄ , sprendžia, jog bendravimas turi vykti nedalyvaujant motinai, tačiau dalyvaujant tarpininkui - psichologui ar socialiniam darbuotojui.

Be to, ieÅ¡kovės nurodyti argumentai, kodėl ji turi dalyvauti nėra pagrįsti, o tik susiję su jos noru stebėti aplinkÄ , girdėti pokalbį, kuris vyksta tarp tėvo ir vaikų, tačiau akivaizdu, jog esant ieÅ¡kovei, bendravimas tėvo su vaikais nevyks ir nebus produktyvus. Teismas mano, jog turi bÅ«ti vaikų asmeninis bendravimas su tėvu, o nedalyvaujant motinai, nes bÅ«tent į tėvo ir motinos ilgalaikius nesutarimus yra įtraukiami vaikai, ir vaikai toliau įtraukiami ir bÅ«tų skatinami juose dalyvauti.

Mergaičių saugumÄ užtikrins bÅ«tent specialisto dalyvavimas. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų apie vaikų užimtumo dėl lankomos papildomos veiklos, nenurodė kokiomis konkrečiomis dienomis vaikai gali bendrauti, atsakovas taip pat nepateikė duomenų apie savo darbinę veiklÄ bei užimtumÄ , todėl teismas, įvertinęs tai, jog vaikų teisių apsaugos skyrius buvo Å¡alims siÅ«lęs bendravimÄ trečiadieniais, todėl tikėtina, jog Å¡i savaitės diena atsakovui bei vaikams yra tinkamiausia, be to, įvertintina ir tai, jog bendravimas paskirtinas dalyvaujant specialistams, kurie dirba tik darbo dienomis ir valandomis, taip pat vieÅ¡ai Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos pateiktÄ informacijÄ , jog pamokos mokykloje vyksta iki 15 val., todėl nustatytina, jog atsakovas su vaikais bendrauja vienÄ kartÄ savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. ik 17 val.

Teismo vertinimu po vienerių metų, atkÅ«rus atsakovo ir vaikų santykius, atsakovas galės su vaikais bendrauti nedalyvaujant specialistams bei ieÅ¡kovei vienÄ kartÄ savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. iki 19 val. saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, pasiimdamas mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ . IÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, jog darbas su Å¡eima buvo perduotas Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams, nes atsakovas nepasitikėjo Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams.

Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Å¡eimai yra sudarytas pagalbos Å¡eimai planas ir dirba atvejo vadybininkai Å¡eimos ir gerovės centre, po reorganizacijos Vaikų teisių apsaugos skyrius neteikia jokių paslaugų ir negalėtų užtikrinti vaikų ir atsakovo dalyvavimÄ . Ä®vertinus, tai, taip pat atsižvelgus į tai, jog vaikai bei ginčo Å¡alys gyvena Gargžduose, vaikai mokosi Gargžduose, su Å¡eima dirba atvejo vadybininkai, dirbantys Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centre, todėl bendravimas nustatytas Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centre, adresu Klaipėdos g. 11, LT-96135 Gargždai.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių iÅ¡dėstytas pozicijas, atsakovo galimybę bendrauti su vaikais, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir iÅ¡sakytÄ pozicijÄ bei siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, iÅ¡ dalies tenkina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio dėl bendravimo tvarkos bei nustato skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais tvarkÄ , kuri geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir gali bÅ«ti realiai vykdoma. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad sutinkamai su CK 3.156 straipsniu tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, Å¡alys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat, bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.

Taip pat teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl po kurio laiko, vieno iÅ¡ tėvų nuomone, jeigu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka nebeatitiktų geriausių vaikų interesų, taip manantis vienas iÅ¡ tėvų turi teisę dėl bendravimo tvarkos iÅ¡plėtimo vėl kreiptis į teismÄ , o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ .

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas gali kreiptis ateityje. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl Å¡ių iÅ¡laidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumÄ , advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas.

Bylos duomenimis ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad patyrė 1075,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (75,00 Eur žyminis mokestis, 1000,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (už ieÅ¡kinio parengimÄ , konsultavimÄ ir atstovavimÄ teisme) (t. 1, b. l. 52, 181-184), atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovės atstovo paruoÅ¡tų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, advokato laiko sÄ naudas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.18, 8.19, 9 bei 10 punktų nuostatas bei vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sprendžia, jog ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti atstovavimo iÅ¡laidų suma yra pagrįstos ir nėra per didelė.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (90 proc.), tai proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. ieškovei iš atsakovo priteistina 967,50 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2017-05-09 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, nustatytÄ atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim(duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tvarkÄ ir nustatyti tokiÄ atsakovo V. G. ir nepilnamečių vaikų M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkÄ :

1. Atsakovas V. G. vienerius metus nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo dienos vienÄ kartÄ savaitėje trečiadienį nuo 15.30 val. iki 17 val., bendrauja su savo dukromis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centre, adresu Klaipėdos g. 11, LT-96135 Gargždai, dalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotoju. IeÅ¡kovė D. G. privalo užtikrinti dukrų M., V. ir L. pristatymÄ Ä¯ Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai centrÄ .

2. Po vienerių metų atsakovas V. G. su vaikais M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja vienÄ kartÄ savaitėje trečiadienį saugioje ir vaikų interesus atitinkančioje aplinkoje, nedalyvaujant Klaipėdos rajono paramos Å¡eimai specialistams ir ieÅ¡kovei D. G., nuo 15.30 val. pasiimdamas mergaites iÅ¡ jų gyvenamosios ar ugdymo vietos ir grÄ Å¾indamas vaikus į jų gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 19.00 val.

3. Esant ieÅ¡kovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, atsakovas gali bendrauti su vaikais ir kitu su ieÅ¡kove suderintu laiku. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovei D. G. iÅ¡ atsakovo V. G. 967,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Ä®siteisėjus sprendimui panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019-04-11 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-09 sprendimo vykdymo sustabdymo ir laikinos bendravimo tvarkos. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Asta Matulevičienė