Legislator Case Law & Legislation
7cb4935d-401e-4ebf-a79f-4b496d45c1fc AI generated

7cb4935d-401e-4ebf-a79f-4b496d45c1fc · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 7cb4935d-401e-4ebf-a79f-4b496d45c1fc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui; vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.Skunde J. K. teigia, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, nes policijos automobilis jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä , kai jis iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ , bei kad jis nematė, jog yra stabdomas policijos. Å i apelianto versija yra paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Legislator headnote

AI generated

7cb4935d-401e-4ebf-a79f-4b496d45c1fc · Å iaulių apygardos teismas: K. teigia, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, nes policijos automobilis jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä , kai jis iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ , bei kad jis nematė, jog yra stabdomas policijos. Å i apelianto versija yra paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. ATP-249-282/2012Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00014-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 39.2.; 39.4.; (S) 45.4.; 45.4.5.; 45.10.; 79.1. Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 1 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal V. K. ir administracine tvarka nubausto J.

K. apeliacinį skundÄ dėl JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimo, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nubaustas: - pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį 1 500 Lt bauda;- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 4 500 Lt bauda su transporto priemonės „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.Taikant ATPK 33 straipsnį, paskirtas nuobaudas subendrinus griežtesne nuobauda apimant Å¡velnesnes nuobaudas, J.

K. paskirta galutinė subendrinta nuobauda 4 500 Lt bauda su transporto priemonės „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : J. K. nubaustas už tai, kad jis 2011 m. gruodžio 27 d. apie 29 val. (duomenys neskelbtini) tako sankryžoje vairavo V. K. priklausančiÄ transporto priemonę – automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ , nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, tuo sukeldamas pavojingÄ situacijÄ , stabdomas policijos pareigÅ«nų automobilio su įjungtais mėlynos spalvos Å¡vyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, nesustojo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 17, 106 ir 158 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu V. K. ir administracine tvarka nubaustas J. K. praÅ¡o pakeisti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutarimÄ ir suÅ¡velninti J. K. paskirtÄ administracinę nuobaudÄ ir nekonfiskuoti V. K. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. FC0 423.Skunde J. K. teigia, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo – pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės nepraleidimo – nepadarė, nes policijos automobilis, kai jis (J.

K.) suko į pagrindinį keliÄ , jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä , dėl to ir nesukėlė pavojingos situacijos. Taip pat nurodo, kad policijos pareigÅ«nai jo (J. K.) nestabdė. Teigia, kad nors ir yra nurodyta, kad policijos pareigÅ«nai „tuoj pat įjungė automobilio Å¡vyturėlius ir garsinį signalÄ â€, tačiau toks stabdymas yra neteisėtas, kadangi nebuvo jokių policijos darbuotojų veiksmų duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, nebuvo taip pat jokios komandos per garsiakalbį sustoti nei jokios Å¡vieslentės ant policijos automobilio su užraÅ¡u „STOP” arba „Stop policija” (ATPK 130 straipsnio pastaba).

Tvirtina, kad jam iÅ¡ paskos niekas nevažiavo, jokių garsinių signalų ir mirksinčių Å¡viesų jis nematė ir negirdėjo. Taip pat teigia, kad niekuo nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jis (J. K.), palikęs automobilį, pabėgo. Pažymi, kad jis neturėjo jokio reikalo bėgti, automobilį jis pastatė į nurodytÄ vietÄ ir nuėjo pas brolį atiduoti automobilio raktelius. Skunde V. K. nurodo, kad jis niekur nedirba, jokio nekilnojamojo turto ir pajamų Å¡altinio neturi, todėl norėtų parduoti savo automobilį ir įsigyti žemės sklypÄ , iÅ¡ kurio galėtų pragyventi.

Teigia, kad jis jokio pažeidimo nepadarė, o administracinio teisės pažeidimo protokole 2012-01-05 neteisingai nurodyta, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę J. K., kaip asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tvirtina, kad jis tik paprašė T. K. surasti blaivų vairuotojÄ , kad pastarasis pasirÅ«pintų automobilio saugumu. Teigia, kad automobilio konfiskavimas atimtų jam paskutinę viltį prasigyventi.(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas praÅ¡o J.

K. ir V. K. skundo netenkinti ir palikti galioti JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012-03-30 nutarimÄ . Teigia, kad J. K. ir V. K. skundo teiginiai yra niekiniai. Nurodo, kad J. K. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, nes Å¡i teisė jam buvo atimta, be to, jis, matydamas, kad avarinę situacijÄ sukėlė policijos automobiliui ir pamatęs žybčiojančius Å¡vyturėlius bei garsinį signalÄ , ne tik kad nesustojo, bet didino greitį, pasuko į sodų keliukÄ , kur, metęs automobilį, pabėgo.

Todėl stabdyti mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties policijos pareigÅ«nai fiziÅ¡kai negalėjo. J. K. sÄ moningai nestojo stabdomas policijos pareigÅ«nų, nes teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta 2010-05-06 už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam. Tai, kad sukėlė avarinę situacijÄ , verčia manyti, kad galėjo ir vėl vairuoti neblaivus. Taip pat nurodo, kad V. K. savo paaiÅ¡kinime pripažino perdavęs vairuoti transporto priemonę J. K..Apeliacinis skundas netenkinamas.Nors apeliaciniu skundu J.

K. ir V. K. praÅ¡o suÅ¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , tačiau iÅ¡ skundo turinio matyti, kad J. K. neigia savo kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus, o V. K. nesutinka, kad perdavė vairuoti transporto priemonę J. K., kaip asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktÄ , kad J. K. padarė jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingÄ vairavimÄ , kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Taigi, administracinė atsakomybė pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingÄ situacijÄ , tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.Skunde J. K. teigia, kad jis nesukėlė avarinės situacijos, nes policijos automobilis jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä , kai jis iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ , bei kad jis nematė, jog yra stabdomas policijos. Å i apelianto versija yra paneigta byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais.

Policijos pareigÅ«nas G. P. tarnybiniame praneÅ¡ime (3 b. l.) ir liudytoju apklaustas pirmosios instancijos teisme (27–28 b. l.) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2011-12-27 apie 19 val. kartu su porininku V. J. pastebėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sodų keliuko, vedančio prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, atvažiuojantį tamsios spalvos visureigį, kuris dideliu greičiu iÅ¡važiavo į pagrindinį (duomenys neskelbtini) keliÄ , prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta ir nepraleido jų tarnybinio automobilio, važiuojančio pagrindiniu keliu, dėl to jie buvo priversti staigiai stabdyti ir sukti į kelkraÅ¡tį, kad iÅ¡vengti susidÅ«rimo.

Taip pat G. P. parodė, kad šį automobilį stabdė įjungus raudonos ir mėlynos spalvos Å¡vyturėlius ir garso signalu, tačiau automobilis nepakluso, pasuko į sodus ir, palikęs automobilį (duomenys neskelbtini) sodo sklype, automobilio vairuotojas paspruko. G. P. parodymus patvirtino V. J. (4, 28 b. l.). Netikėti Å¡iais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir K. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyti duomenys, jog 2012-01-02 į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatÄ atvykęs J.

K. prisipažino 2011-12-27 vairavęs automobilį „Jeep Grand Cherokee“ (5 b. l.), paties V. K. paaiÅ¡kinimas, kad jam priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“ vairavo J. K. (6 b. l.), paties J. K. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis nurodė, jog į keliÄ iÅ¡važiavo nepraleidęs kito automobilio (7 b. l.). Taip pat teisme J. K. parodė, kad matė nuo Žagarės pusės važiuojantį policijos automobilį, su kuriuo prasilenkė, kad iÅ¡sukdamas į pagrindinį keliÄ , iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ ir, kad nuvažiavo link Žagarės (27 b. l.).

Visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad J. K., iÅ¡važiuodamas į pagrindinį keliÄ ir nepraleisdamas pagrindiniu keliu atvažiuojančio policijos automobilio bei iÅ¡važiuodamas į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ , pažeidė KET 106, 158 punktų reikalavimus ir tokiu bÅ«du sukėlė pavojingÄ situacijÄ , nes privertė policijos automobilį vairavusį V. J. staigiai stabdyti automobilį, siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo su J. K. vairuojamu automobiliu. Nors J. K. teisme tvirtino, kad į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ Ä¯važiavo todėl, kad nebuvo pratęs prie vairuojamo automobilio ir jam buvo sužeista koja, dėl to galėjo nepajutęs stipriau paspausti greičio pedalÄ , tačiau aplinkybės, kad apeliantui buvo sužeista koja, jis nepateikė, be to, pagal KET reikalavimus neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus arba kitaip negaluojant, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui (KET 14 punktas).

Ä®vertinus Å¡ias paminėtas aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad J. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Apeliaciniame skunde J. K. keliama versija, kad policijos automobilis jau buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä , kai jis iÅ¡suko į pagrindinį keliÄ , vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, kadangi tokio jo teiginio nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Be to, J. K. nepakluso teisėtam policijos reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

ATPK 130 straipsnyje numatyta, kad uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę iÅ¡reiÅ¡kiamas duodant signalÄ lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Taip pat uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimas sustabdyti transporto priemonę gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vieslentę su užraÅ¡u „STOP POLICIJA“ arba „POLICIJA“ arba įjungus patrulio automobilio mėlynos ir (arba) raudonos spalvos Å¡vyturėlius.

Atsižvelgus į tai, kad J. K. padarė KET pažeidimus – sukėlė pavojingÄ situacijÄ , ir tai buvo pagrindas jį sustabdyti, liudytojų teigimu atstumas tarp pažeidėjo vairuojamo automobilio ir policijos tarnybinio automobilio buvo pakankamai nedidelis – apie 150 metrų, daroma iÅ¡vada, kad J. K., supratęs, kad padarė pažeidimÄ , turėjo matyti ir matė, kad jį persekioja policijos automobilis su įjungtais garso ir Å¡viesos Å¡vyturėliais, tačiau jis reikalavimo sustoti sÄ moningai nepaisė.

Dėl to nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad toks jo stabdymas neatitiko ATPK 130 straipsnyje nurodytÄ stabdymÄ , nes policijos pareigÅ«nai neturėjo galimybės jo vairuojamo automobilio aplenkti ir duoti signalÄ lazdele arba moti skrituliu su raudonu atÅ¡vaitu skersai judėjimo krypties. Pastebėtina, kad vairuotojas privalo ne tik vairuoti automobilį, bet ir bÅ«ti dėmesingas kelyje ir laikytis kelių eismo taisyklių, kurių vienas iÅ¡ reikalavimų, pamačius artėjančiÄ specialiÄ jÄ transporto priemonę su įjungtais mėlynais ir (ar) raudonais (arba tik mėlynais) žybčiojančiais Å¡vyturėliais ir (arba) specialiaisiais garso signalais, sustoti deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje, kai jo nėra – prie deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Be to, byloje apklausti liudytojai parodė, kad privažiavę prie soduose po medžiu palikto automobilio „Jeep Grand Cherokee“, jie nei automobilyje, nei aplink jį nerado vairuotojo. J. K. pripažino, kad palikęs automobilį, jis greitai nuėjo, su savimi pasiėmęs ir automobilio raktelius (27 b. l.). Tai, kad automobilis buvo paliktas neužrakintas, o vairuotojas iki policijos pareigūnų atvykimo spėjo pasišalinti nuo automobilio, rodo, kad J. K. suprato, jog buvo stabdomas policijos pareigūnų bei, kad buvo persekiojamas.

Taigi, visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad J. K. pažeidė KET 17 punkto reikalavimÄ veikdamas tiesiogine tyčia. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ . Be to, pastebėtina, kad J. K. automobilį įvykio metu vairavo neturėdamas tam teisės, nes nuo 2010-05-06 iki 2012-11-05 jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (13–14 b. l.), ir tuo pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, kadangi draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems Å¡ios teisės. Dėl to daroma iÅ¡vada, kad ir dėl Å¡ios priežasties J.

K. vengė policijos pareigÅ«nų patikrinimo ir todėl nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina J. K. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus, daroma iÅ¡vada, kad jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas J. K. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, praÅ¡oma suÅ¡velninti jam paskirtÄ administracinę nuobaudÄ ir nekonfiskuoti V.

K. priklausančio automobilio. ATPK 1242 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pavojingas vairavimas užtraukia baudÄ asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones nuo 1000 iki 2000 litų. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones užtraukia baudÄ nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areÅ¡tÄ nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudÄ atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas J. K. nuobaudÄ , pirmosios instancijos teismas nepažeidė ATPK 30 straipsnio nuostatų, nes atsižvelgė į tai, kad nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kad padaryti du pažeidimai, į J. K. asmenybę. IÅ¡ bylos matyti, kad J. K. pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti, kai jam Å¡i teisė buvo atimta. Taip pat jis administracine tvarka baustas iÅ¡ viso 6 kartus, tarp jų penkis kartus už pažeidimus transporte, iÅ¡ jų 3 kartus – už vairavimÄ automobilio neturint teisės vairuoti (11–14 b. l.).

Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad galiojančių nuobaudų J. K. neturi, tačiau iÅ¡ bylos matyti, kad 2010-05-06 nutarimu buvo paskirta 2 500 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 30 mėnesių, duomenų apie baudos sumokėjimÄ nėra, o specialiosios teisės atėmimo terminas baigiasi tik 2012-11-05. Taigi, J. K. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Å ie J. K. asmenybę apibÅ«dinantys duomenys rodo, kad jis yra linkęs pažeidinėti KET taisykles, kad jis sistemingai daro pažeidimus, vairuodamas transporto priemones, kai jam Å¡i teisė yra atimta.

Todėl apylinkės teismas pagrįstai jam paskyrė baudÄ , kuri savo dydžiu yra lygi sankcijoje numatytos pagrindinės nuobaudos vidurkiui. Taigi paskirta pagrindinė nuobauda nėra aiÅ¡kiai per didelė ir jos nėra pagrindo mažinti. Be to, apylinkės teismas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ J. K. paskyrė sankcijoje numatytÄ papildomÄ nuobaudÄ â€“ transporto priemonės konfiskavimÄ . Pagal ATPK 26 straipsnio nuostatas, daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, gali bÅ«ti konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar tas daiktas yra pažeidėjo nuosavybė.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ J. K. padarė vairuodamas V. K. priklausantį automobilį „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl konfiskuodamas šį automobilį kaip pažeidimo padarymo įrankį, teismas minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. naujus pažeidimus padarė neturėdamas teisės vairuoti, kad jis nuolat daro pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, net tris kartus baustas už vairavimÄ , kai teisė vairuoti atimta, kad anksčiau jam taikytos nuobaudos teigiamo poveikio nepadarė, jis toliau daro pažeidimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta papildoma nuobauda J.

K. paskirta pagrįstai ir yra adekvati padarytiems pažeidimams. Nors automobilis, kuris konfiskuojamas nuosavybes teise priklauso ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – V. K., tačiau iÅ¡ bylos matyti, kad V. K. pripažino savo automobilį palikęs atrakintÄ su rakteliais, leido jį vairuoti kitam asmeniui, neįsitikinęs, kad tas asmuo turi teisę vairuoti transporto priemonę, t. y. nepasirÅ«pino ir neužtikrino, kad automobiliu kiti asmenys nesinaudotų ir nedarytų pažeidimų. V. K. aiÅ¡kinimas, kad jis nežinojęs, jog J.

K. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, nepaneigia tokio jo neatsakingo elgesio, susijusio su savo turto valdymu. Pastebėtina, kad V. K. Joniškio rajono policijos komisariato 2012-01-30 nutarimu pagal ATPK 128 straipsnio 3 dalį yra nubaustas 280 litų bauda už tai, kad perdavė vairuoti savo automobilį J. K. – asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemonę yra atimta. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs ir vykdomas (72, 73 b. l.). Be to, LITEKO duomenimis V. K. šio nutarimo neskundė teismui.

Taigi, V. K. teiginys, jog neteisingai nurodyta, kad jis perdavė vairuoti transporto priemonę J. K., kaip asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nepagrįstas. V. K. skundo teiginiai, kad, konfiskavus jo automobilį, jis praras galimybę prasigyventi, kadangi norėtų parduoti savo automobilį ir įsigyti žemės sklypÄ , iÅ¡ kurio galėtų pragyventi, taip pat nepatvirtina, kad transporto priemonės konfiskavimas yra nepagrįstas. Dėl visų anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių V.

K. priklausančio automobilio „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė J. K., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrÄ Å¾inti jį natÅ«ra.

Tačiau jis gali reikalauti iÅ¡ tokį teisės pažeidimÄ padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalÄ . Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali bÅ«ti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju J. K., įvykdžiusiam ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ , neskirti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo nėra pagrindo.Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir, atsižvelgęs į sankcijose numatytų administracinių nuobaudų rūšis, nuobaudų dydį ir rūšį parinko tinkamai, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ apeliantų nurodytais argumentais ir suÅ¡velninti J.

K. paskirtÄ nuobaudÄ ir nekonfiskuoti automobilio nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : JoniÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. K. ir administracine tvarka nubausto J. K. apeliacinį skundo netenkinti.Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiamas. Teisėja                                                                                Virginija Žindulienė