7cb322eb-e2ec-42ec-ac2d-f131b0f84982 · Kauno apygardos teismas

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-707-245/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01422-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 7.3; 21.11.10 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r T I sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužisapeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal G. Å . atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties G.

Š. administracinio nusižengimo byloje. Teismas n u s t a t ė : G. Š. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2017 m. gegužės 25 d., apie 22.50 val., dirbdama bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pardavė piliečiui R. Č. tris butelius alaus „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos neatidarė ir leido minėtam asmeniui išeiti iš baro. Šiais savo veiksmais G. Š. nesilaikė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyto draudimo.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017 m. birželio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 22ANN-103296715-17 G.

Å . buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 168 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 25 eurų bauda.Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė G. Å . skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017 m. birželio 7 d. nutarimÄ paliko nepakeistÄ Apeliaciniame skunde G. Å . atstovė advokatė Eglė Latauskienė (toliau – apeliantės atstovė, advokatė) praÅ¡o nagrinėti apeliacinį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti pažeidėjos (apelianto) atžvilgiu.

Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas, netenkindamas pareiÅ¡kėjos skundo, visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl skundo patikslinimo žodinio nagrinėjimo metu. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 11 dalyje nustatytos teisės normos, įtvirtinančios Å«kio subjektų veiklos patikrinimų pradėjimo teisinius pagrindus, t. y. kad priežiÅ«rÄ atliekantis subjektas (Policijos įstaigos pareigÅ«nai), pradėdamas Å«kio subjekto neplaninį patikrinimÄ , pateikia tikrinamam Å«kio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintÄ sprendimo atlikti neplaninį patikrinimÄ kopijÄ .

Advokatė skunde kelia klausimÄ ar 2017 m. gegužės 18 d. priemonių planas Nr. 20-IL-26420 „Dėl alkoholiu prekiaujančių subjektų patikrinimo“ buvo patvirtintas, taip pat kelia versijÄ , kad tai nepilna dokumento kopija.Skunde nurodoma, kad pareigÅ«nai turėjo pagrindÄ Ä¯vertinti tai, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ir licencijų verstis mažmenine prekyba taisyklių pažeidimai, daromi tik Å«kio subjektų, vykdančių prekybÄ alkoholiniais gėrimais, prekybos vietose, tokiu atveju, jų veiksmų teisėtumas turi atitikti teisės aktuose nustatytų taisyklių, susijusių su Å«kio subjektų patikrinimais, reikalavimus.Skunde atkreipiamas dėmesys, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatyme yra nustatytos teisės normos, susijusios su Å«kio subjektų patikrinimais, nustatyta jų tvarka, atlikimo ir rezultatų įforminimo dokumentai bei kitos svarbios nuostatos.

Policijos pareigÅ«nai, siekdami įgyvendinti 2017 m. gegužės 18 d. plano tikslus - atlikti prekybos įmonių veiklos patikrinimus, turėjo vadovautis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis bei Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549 (toliau - taisyklės) nuostatomis. Skunde nurodoma, kad atliekant patikrinimÄ buvo pažeistos taisyklių 3, 9, 19, 20 punktai ir padaryta visa eilė procedÅ«rinių pažeidimų.

Advokatė skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Vilniaus apygardos administracinio teismo praktika administracinėse bylose, ir Vilniaus apygardos teismo praktika.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė dėl aplinkybė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato nutarimas visiÅ¡kai identiÅ¡kas administracinio nusižengimo protokolui. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime praÅ¡o palikti Kauno apylinkės teismo nutartį ir nepakeistÄ ir bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tarka.

Teismas k o n s t a t u o j a : G. Å . atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundas atmetamas.G. Å . atstovė apeliaciniame skunde praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 651 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus, t. y. kai paaiÅ¡kėja naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Tuo pačiu pažymėtina, kad praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Taigi bendra taisyklė yra ta, jog Å¡ios bylos nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantės atstovė skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, taip pat nepateikė jokių esminių naujų įrodymų, kurie nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokių priežasčių nukrypti nuo aukščiau minėtos ANK nuostatos.Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Nagrinėjamu atveju G. Å . advokatė iÅ¡ esmės apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad, priimant skundžiamÄ nutarimÄ buvo padaryti esminiai procedÅ«riniai pažeidimai, susiję su policijos pareigÅ«nų veiksmais atskleidžiant ir tiriant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas G. Å . suraÅ¡ytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Mažmeninės prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, užtraukia baudÄ nuo dvideÅ¡imt iki trisdeÅ¡imt eurų baudÄ , gali bÅ«ti taikomas alkoholinių gėrimų konfiskavimas.

IÅ¡ minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog Å¡i teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, todėl taikant Å¡iÄ teisės normÄ , bÅ«tina vadovautis norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais alkoholinių gėrimų prekybÄ . Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 22 valandos iki 8 valandos vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais.

Å is draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Å ioje įstatymo normoje imperatyviai nurodoma, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos gali bÅ«ti parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje, tai yra, turi bÅ«ti tenkinamos abi sÄ lygos. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybė 2009 m. birželio 3 d.

G. M. firmai iÅ¡davė licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nurodant ir alkoholio pardavimo bÅ«dÄ â€“ gerti ten pat ir iÅ¡sineÅ¡ti. Vertinant Å¡iÄ aplinkybę aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad alkoholiniai gėrimai nuo 22 iki 8 valandos G. M. firmoje gali bÅ«ti parduodami tik atidarytoje pakuotėje ir vartojami tik vietoje. Kaip matyti iÅ¡ suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo, G. Å . 2017 m. gegužės 25 d., 22.50 val., kontrolinio pirkimo metu pardavė 3 vnt. alaus butelių neatidarytose pakuotėje ir neužtikrino, kad nupirktas alkoholis bÅ«tų vartojamas vietoje.

G. Å . teigia, kad jos veiksmus lėmė neteisėtas R. Č. elgesys – administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebaigus skaičiuojant pinigus, jis greitai pasiėmė butelius alaus ir išėjo iÅ¡ baro. Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija paneigta liudytojo R. Č., kuris pirko alų ir liudytojų pareigÅ«nų parodymais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad prekiaudama alkoholiniais gėrimais ir žinodama jų pardavimo tvarkÄ ir taisykles, G. Å . privalėjo elgtis taip, kad nesudarytų sÄ lygų pirkėjui iÅ¡eiti iÅ¡ prekybos vietos su neatidarytais alkoholinio gėrimo buteliais.

Ä®vertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų R. K., R. Č. parodymus, pačios G. Å . paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių viename ji pripažino padariusi pažeidimÄ , pareigÅ«nų R. K., R. A., J. G. tarnybinius praneÅ¡imus, fotonuotraukas, apygardos teismas konstatuoja, kad G. Å . veiksmuose yra visi ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, t. y. G. Å . pardavė tris neatidarytus alaus butelius ir leido asmeniui juos iÅ¡sineÅ¡ti iÅ¡ baro, kuomet tokius veiksmus draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas.

Apeliaciniame skunde iš esmės nekeliamas įrodymų vertinimo klausimas ir neginčijami nusižengimo sudėties požymiai, o išvardijama vis eilė padarytų procedūrinių pažeidimų, susijusių su policijos pareigūnų veiksmais atskleidžiant ir tiriant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimus. Apeliacinės instrukcijos teismas pažymi, kad ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

Suformuotoje administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylų praktikoje teismai ne kartÄ yra pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Jeigu bent vieno pažeidimo sudėtį sudarančio elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi siekiant įrodyti, kad asmuo nepadarė administracinio teisės pažeidimo bÅ«tina nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių ar bent vieno iÅ¡ jų elemento nebuvimÄ .

Apygardos teismas konstatavo, kad yra visi administracinio nusižengimo numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje požymiai G. Å . veiksmuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad administracinių nusižengimų bylų teisenos procesas reglamentuotas administracinių nusižengimų kodekse, t. y. veikų, už kurių padarymÄ atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, tyrimas ir bylų nagrinėjimas vyksta pagal Å¡iame kodekse nustatytas taisykles (ANK 564 straipsnio 1 dalis).

Apygardos teismas konstatuoja, kad Å¡ioje byloje administracinio nusižengimo teisena pradėta nepažeidžiant ANK 590 straipsnio nuostatų, protokolas suraÅ¡ytas nepažeidžiant ANK 608 straipsnio, 609 straipsnio nuostatų, nutarimas priimtas kompetentingo pareigÅ«no ir atitinka ANK 618, 619 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantės atstovė skunde iÅ¡samiai analizuoja pareigÅ«nų, atlikusių patikrinimÄ veiksmų teisėtumÄ , nurodo, kad patikrinimas atliktas padarius visÄ eilę procedÅ«rinių pažeidimų.

Taip pat skunde vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose. Apygardos teismas pažymi, kad byloje nėra išvados ir jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima abejoti patikrinimo procedūros teisėtumu ar pareigūnų vykdžiusių savo pareigas veiksmais, kurie turėtų įtakos G. Š. administracinio nusižengimo kvalifikacijai ar šalintų jos administracinę atsakomybę. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde nurodoma administracinių teismų praktika administracinėse bylose, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, neaktuali.Apeliaciniame skunde nurodoma ta aplinkybė, jog 2017 m. gegužės 25 d. policijos pareigūnai priemonę vykdė galimai be patvirtinto 2017 m. gegužės 18 d. priemonių plano Nr. 20-IL-26420.

Apygardos teismas pažymi, jog byloje esanti elektroninio dokumento metaduomenų kortelė patvirtina, kad policijos įstaiga priemonių planus registruoja ir tvirtina naudodamasi Dokumentų valdymo sistema (DVS), tai yra formuojamas elektroninis dokumentas, kuris pasirašomas elektroniniu parašu. Iš pateikto vidaus dokumento Nr. 20-IL-26420 istorijos matyti, kad šiuo konkrečiu atveju apeliantės atstovės minimas priemonių planas buvo vizuojamas, derinamas, tvirtinimas ir registruojamas elektroniniu būdu. Šiais motyvais atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato priemonių planas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų.

IÅ¡ byloje esančio priemonių plano turinio matyti, kad organizuotos priemonės tikslas buvo stebėti kaip vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos laikosi Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų, dėl alkoholio vartojimo vietoje. O apeliantės atstovė skunde raÅ¡o apie Å«kio subjektų patikrinimÄ , kas pagal Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549, reiÅ¡kia Å«kinės, gamybinės, komercinės, finansinės ar kitokios veiklos tikrinimÄ .

Advokatė skunde nurodo taisyklių 49 punktÄ , kuriame numatyta, kad kai atliekant patikrinimÄ nustatomas įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas ir aplinkybės nereikalauja papildomo tyrimo, policijos pareigÅ«nas, vadovaudamasis ATPK 259 straipsniu, pažeidimÄ padariusiam fiziniam asmeniui turi suraÅ¡yti administracinių teisės pažeidimų protokolÄ . Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus ANK, nustatytas nusižengimas buvo užfiksuotas 2017 m. birželio 6 d. administracinio nusižengimo protokole ir procesas vyko pagal galiojančiame ANK numatytas administracinių nusižengimų bylų proceso taisykles.

Apygardos teismas nutartyje atkreipė dėmesį, kad apeliantės atstovė skunde iÅ¡samiai analizuoja pareigÅ«nų, atlikusių patikrinimÄ veiksmų teisėtumÄ , nurodo, kad patikrinimas atliktas padarius visÄ eilę procedÅ«rinių pažeidimų. Papildomai Å¡iuo aspektu pažymėtina, kad esminių pažeidimų, turinčių įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinėms teisėms, ar keičiančių nustatytas byloje faktines aplinkybes bei turinčių reikÅ¡mės administracinio nusižengimo kvalifikacijai, byloje nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad apygardos teismui pareigÅ«nų veiksmai nekelia abejonių, o iÅ¡samus pareigÅ«nų veiksmų analizavimas vykdant 2017 m. gegužės 18 d. priemonių planÄ ir sprendimo dėl jų veiksmų priėmimas, virÅ¡ija administracinių nusižengimų bylų teisenos ribas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, apygardos teismas nenustatė jokio teisinio pagrindo jos naikinti G.

Å . atstovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu n u t a r i a : palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir G. Å . atstovės advokatės Eglės Latauskienės apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjas                                                                              Kęstutis Dargužis