7cb24c78-490b-4666-a11d-d41dce69a044 · Vilniaus apygardos teismas

                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-574/2014                                  Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02624-2012-5                                                                           Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                             1.2.14.1.2.1.; 1.2.14.3.2.4.; 2.1.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 2.12.4.

V I L N I A U S  A P Y G A R D O S   T E I S M A SN U T A R T I S2014 m. spalio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės J. M., teisėjų A. Å ., Daivos Kazlauskienės,sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,dalyvaujant prokurorei Olgai Å leiterienei,nuteistiesiems J. K., S. J., A. L. (A. L.)gynėjams advokatams O. D., Jan Kučynski, Elena Žilėnienė,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų J.

K., S. J. bei nuteistųjų A. L. ir J. K. gynėjų skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:J. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. (2012 m. rugsėjo 19 d. veika) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (2012 m. gruodžio 22 d. veika) 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 180 str. 3 d. (2012 m. gruodžio 30 d. veika) 5 metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (2012 m. gruodžio 31 d. veika) 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (2013 m. sausio 5 d. veika) 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 7 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6, 9 d. subendrinta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 1 d., 2013 m. liepos 30 d. ir 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiais skirtomis subendrintomis bausmėmis jas apimant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.S. J. nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. (2012 m. gruodžio 22 d. veika) 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 180 str. 3 d. (2012 m. gruodžio 30 d. veika) 5 metų laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (2013 m. sausio 5 d. veika) 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 5 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 6, 9 d. subendrinta bausmė subendrinta su 2013 m. liepos 1 d. ir 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis jas apimant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 9 mėnesiams.A. L. (A. L.) nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. (2012 m. rugsėjo 19 d. veika) 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi skirta bausme (2014 m. sausio 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 641 str., 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinta su 2013 m. sausio 2 d. nutartimi, kuria subendrintos 2012 m. spalio 3 d. ir 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo), jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.UAB Prekybos namai „P“ civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir UAB Prekybos namai „P“ naudai iš J.

K. ir A. L. solidariai priteista 1 500 Lt turtinei žalai dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. veikos atlyginti, taip pat iš J. K. 15 446 Lt turtinei žalai dėl 2012 m. gruodžio 31 d. veikos atlyginti.UAB „T. G.“ civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir UAB „T. G.“ naudai iš J. K. ir S. J. solidariai priteista 13 711,59 Lt turtinei žalai dėl 2012 m. gruodžio 22 d. veikos atlyginti.UAB „A“ civilinis ieškinys patenkintas pilnai ir UAB „A“ naudai iš J. K. ir S. J. solidariai priteista 11 949 Lt turtinei žalai dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos atlyginti.

UAB „V“ pripažinta teisė į ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos, padarytos 2012 m. gruodžio 30 d. įvykio metu, atlyginimo patenkinimÄ , klausimas dėl atlygintinos žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                 n u s t a t ė : J. K. ir A. L. nuteisti už tai, kad jie, bÅ«dami prekybos centre „Maxima“, adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje, esančioje UAB „P“ „P“ juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, ten atvirai pagrobė juvelyrinius aukso dirbinius, o bÅ«tent:A.

L. minėtos parduotuvės pardavėjos Ž. M. paprašė parodyti auksinį žiedÄ nuo apatinės lentynos vitrinoje, ir pardavėja, atidariusi vitrinÄ , su A. L. pasilenkė prie apatinės lentynos, tuo metu J. K. nuo virÅ¡utinės minėtos vitrinos lentynos paėmė 2 stovelius su 2 aukso žiedais, 3,63 gr. bendro svorio, po 750 Lt kiekvienas, ir pabėgo, A. L. parduotuvėje buvo uždarytas pardavėjos Ž. M., tokiu bÅ«du atvirai pagrobė UAB Prekybos namai „P“ bendros 1 500 Lt vertės turtÄ .J.

K. ir S. J. nuteisti už tai, kad 2012 m. gruodžio 22 d., apie 14.15 val., bÅ«dami prekybos centre „Maxima“, adresu Liepkalnio g. 112, Vilniuje, esančioje UAB „T. G.“ juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, ten atvirai pagrobė juvelyrinius aukso dirbinius, o bÅ«tent:S. J. paprašė parduotuvės pardavėjos S. M. parodyti auksinį žiedÄ nuo apatinės lentynos vitrinoje, ir pardavėja, atidariusi vitrinÄ , su S. J. pasilenkė prie apatinės vitrinos lentynos, J. K. nuo virÅ¡utinės lentynos vitrinoje paėmė 10 stovelių su: 1 pora auskarų, 4,12 gr. svorio, 1 418 Lt vertės; 1 pora auskarų, 2,72 gr. svorio, 941 Lt vertės; 1 pora auskarų, 3,7 gr. svorio, 1 280 Lt vertės; 1 grandinėle, 11,97 gr. svorio, 4 059 Lt vertės; 1 grandinėle, 10,18 gr. svorio, 3 452 Lt vertės; 1 grandinėle, 3,5 gr. svorio, 1 202 Lt vertės; 1 grandinėle, 7,44 gr. svorio, 2 537 Lt vertės; 1 grandinėle, 4,15 gr. svorio, 1 423 Lt vertės; 1 pakabuku, 2,52 gr. svorio, 868 Lt vertės; 1 moteriÅ¡ku žiedu, 2,2 gr. svorio, 759 Lt vertės; ir su buvusiu Å¡alia jo S. J. pabėgo, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė UAB „T.

G.“ bendros 17 939 Lt vertės turtÄ .Taip pat J. K. ir S. J. nuteisti už tai, kad 2012 m. gruodžio 30 d., apie 15.00 val., bÅ«dami prekybos centre „Gedimino 9“, adresu Gedimino pr. 9, Vilniuje, esančioje UAB „V“ juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, grasinant panaudoti fizinį smurtÄ pagrobė didelės vertės UAB „V“ juvelyrinius aukso dirbinius, o bÅ«tent:S. J. paprašė pardavėjos T. A. parodyti juvelyrinius aukso dirbinius nuo vitrinos lentynoje, ir pardavėjai atidarius vitrinÄ ir išėmus padėklÄ su aukso dirbiniais, J.

K., grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ T. A. atžvilgiu, pasakė jai: „Atiduok, užmuÅ¡iu“, iÅ¡plėšė iÅ¡ jos rankų padėklÄ su juvelyriniais aukso dirbiniais, ir su buvusiu Å¡alia jo S. J. pabėgo, tokiu bÅ«du pagrobė: vienÄ padėklÄ , 40 Lt vertės, su 59 moteriÅ¡kais aukso žiedais, bendro 174,50 gr. svorio, bendros 41 860 Lt vertės, t. y. UAB „V“ didelės 41 900 Lt vertės turtÄ .J. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. gruodžio 31 d., apie 15.00 val., bÅ«damas prekybos centre „Norfa“, adresu Ateities g. 48, Vilniuje, esančioje UAB Prekybos namai „P“ juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, atvirai pagrobė UAB Prekybos namai „P“ turtÄ , o bÅ«tent:jis paprašė pardavėjos A.

P. parodyti juvelyrinius aukso dirbinius nuo virÅ¡utinės vitrinos lentynos, ir, pardavėjai atidarius vitrinÄ , jis persisvėręs per prekystalį nuo vitrinos virÅ¡utinės lentynos paėmė padėklÄ su juvelyriniais aukso dirbiniais: 40 porų auskarų, bendro 40,98 gr. svorio, bendros 15 446 Lt vertės, ir pabėgo, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė UAB Prekybos namai „P“ bendros 15 446 Lt vertės turtÄ .J. K. ir S. J. nuteisti už tai, kad jie, 2013 m. sausio 5 d., apie 19.08 val., bÅ«dami prekybos centre „BIG“, adresu Ukmergės g. 369, Vilniuje, esančioje UAB „A“ juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, atvirai pagrobė juvelyrinius aukso dirbinius, o bÅ«tent:

J. K. paprašė pardavėjos L. D. parodyti juvelyrinius aukso dirbinius nuo vidurinės lentynos vitrinoje; po ko pardavėjai atidarius vitrinÄ ir išėmus padėklÄ su aukso dirbiniais: 1 grandinėlę, 3,54 gr. svorio, 1 239 Lt vertės; 1 grandinėlę, 2,99 gr. svorio, 1 046 Lt vertės; 1 grandinėlę, 2,64 gr. svorio, 924 Lt vertės; 1 grandinėlę, 2,88 gr. svorio, 1 008 Lt vertės; 1 grandinėlę, 2,52 gr. svorio, 882 Lt vertės; 1 grandinėlę, 2,64 gr. svorio, 924 Lt vertės; 1 grandinėlę, 3,05 gr. svorio, 1 067 Lt vertės; 1 grandinėlę, 2,64 gr. svorio, 924 Lt vertės; 1 grandinėlę, 4,26 gr. svorio, 1 491 Lt vertės; 1 grandinėlę, 3,33 gr. svorio, 1 166 Lt vertės; 1 grandinėlę, 3,65 gr. svorio, 1 278 Lt vertės;

J. K. pagriebė jį iÅ¡ L. D. rankų, ir su buvusiu Å¡alia jo S. J. pabėgo, tokiu bÅ«du atvirai pagrobė UAB „A“ bendros 11 949 Lt vertės turtÄ . Apeliaciniu skundu nuteistojo A. L. gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 dienos nuosprendį dalyje, kurioje A. L. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 178 str. 2 d., nesant nusikaltimo sudėties ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas Å¡ioje byloje surinktus įrodymus, netinkamai juos įvertino pažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatas, todėl padarė nepagrįstas bei nemotyvuotas iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės tariamai padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 178 str. 2 d.

Teismas nepagrįstai nesivadovavo kaltinamųjų A. L. ir J. K. duotais parodymais, kuriuose jie teigė, kad nebuvo jokio iÅ¡ankstinio ar vėliau sekusio susitarimo tarpusavyje dėl J. K. padarytos vagystės iÅ¡ UAB Prekybos namai „P“ 2012 m. rugsėjo 19 d. bei netinkamai interpretavo dalį liudytojų Ž. M., A. R. ir S. J. parodymų, kurie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai neįrodo A. L. kaltės. Pagrįsdamas A. L. sÄ moningÄ dalyvavimÄ Å¡ioje veikoje teismas remiasi ne kaltinamųjų parodymais, o kitais byloje surinktais įrodymais, t.y. kaltinamųjų elgesiu parduotuvėje, kuris, teismo nuomone, neatitinka įprastinio elgesio modelio tokioje situacijoje, tačiau atitinka elgesio modelį, kuomet asmenys veikia iÅ¡vien, siekdami pagrobti svetimÄ turtÄ .

NeaiÅ¡ku, koks tai yra neįprastinis, o koks įprastinis elgesio modelis. Parodymus davusi liudytoja Ž. M. apklausos pradžioje nurodė, kad jai sukėlė įtarimų atėję du asmenys, tačiau vėliau, patikslinusi savo parodymus, akcentavo, kad įtarimus jai sukėlė Å¡ie asmenys tik todėl, kad paskui įvyko vagystė, nes Å¡ie asmenys elgėsi labai natÅ«raliai ir įprastai, taip, kaip elgiasi visi normalÅ«s, paprasti pirkėjai. TÄ patvirtino ir kitose nusikalstamose veikose (kuriose nedalyvavo apeliantas) nukentėjusios, teisme liudijusios, pardavėjos nurodydamos, kad iÅ¡ anksto galima pastebėti kada ateina žmonės vogti, o kada pirkti.

Ž. M., turinti ilgametę darbo patirtį, teisme patvirtino, kad A. L. ir J. K. atėjo ir elgėsi kaip įprasti pirkėjai. Lyginant filmuotÄ medžiagÄ , kurioje matosi A. L., teisme su kitu nusikalstamų veikų filmuota medžiaga, kuriose apelianto nėra, kuomet buvo analizuojami kitų nusikalstamų veikų epizodai, matyti esminiai skirtumai, kurie ne tik nepatvirtina teismo nuosprendyje pareikÅ¡tos nuomonės dėl A. L. neįprasto elgesio modelio, bet ir visiÅ¡kai jÄ paneigia. Kitose filmuotose medžiagose įėję ir kartu susitarę daryti nusikalstamÄ veikÄ asmenys vienas kitÄ stebi, kad galėtų vienam pagriebus turtÄ iÅ¡kart kartu pasiÅ¡alinti, t.y. vienam griebiant prekes ar judant link jų, kitas jau pasuka, pajuda palengva link durų.

Gi Å¡ioje vietoje yra aiÅ¡kiai matyti, kad A. L. net nemato kur yra jo draugas, kÄ draugas daro ir todėl teismo teiginiai, kad jie veikė kartu, nepagrįsti. Å ioje vietoje teismas remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nepatvirtintos byloje surinktais duomenimis, nes jokio neįprastinio elgesio modelio nepatvirtina nei vienas įrodymas. Teismo teiginys, kad A. L. kaltę įrodo tai, jog jis nebandė sulaikyti J. K. nelogiÅ¡kas, niekuo nepagrįstas. Pardavėjos teisme apklaustos liudytojomis nurodė, kad be kaltinamųjų parduotuvėse buvo ir kitų asmenų, tačiau tokiu bÅ«du neaiÅ¡ku kodėl esant kitiems asmenims parduotuvėse nei vienas iÅ¡ jų nepadėjo pardavėjoms sulaikyti kaltinamųjų.

Nei prokurorė, nei teismas neiÅ¡kėlė klausimų dėl tų kitų piliečių bendradarbiavimo ir kaltės tose įvykdytose nusikalstamose veikose. Tai, kad asmuo nebando sulaikyti kito nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, jokių bÅ«du tam asmeniui neužtraukia baudžiamosios atsakomybės per bendrininkavimo formÄ pagal tÄ patį LR BK straipsnį. A. L. teisme teigė, kad negalvojo, jog draugas kažkÄ paėmė, kad yra ten kažkas rimto, dėl to ir nesigilino į kilusį pokalbį tarp jo draugo ir pardavėjos.

P. Ž. M. teisme patvirtino nemačiusi tiesiogiai paėmimo fakto, tik nujautusi, pastebėjusi, kad kažkas įvyko ne taip, todėl ir paklausė J. K. „kÄ Äia paėmei?“, o ne „atiduok“. Jis pasakė, jog nepažįsta J. K. tik todėl, kad įvyko kažkoks nesusipratimas, taip ir nesuprato kodėl draugas jam nieko nesakęs, neperspėjęs paėmė tuos žiedus, tikėjosi, kad jei įvyko nesusipratimas, J. K. juos grÄ Å¾ins pats, todėl ir nenorėjo įduoti draugo, bet nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens duomenų nenurodymas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti kvalifikuojamas pagal 178 str. 2 d.

Teismas remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nepatvirtintos byloje surinktais duomenimis, nes nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nesulaikė ir pati pardavėja, kuri turėjo galimybę jį sulaikyti. Teismas rėmėsi liudytojo A. R. parodymais, tačiau neaiÅ¡ku, kÄ konkrečiai įrodančio A. L. kaltę galėjo pasakyti apsaugos darbuotojas atvykęs į įvykio vietÄ po įvykio, t.y. nematęs to įvykio. A. R. parodymai neįrodo apelianto kaltės. Jis pakartojo tik pardavėjos Ž.

M. parodymus, kuri iÅ¡ pradžių nurodė, kad jai atrodo, jog grobime dalyvavo du asmenys, tačiau tuo pat metu Ž. M. pati sau prieÅ¡tarauja teigdama, kad jai tik taip atrodo, nes ji nematė, kad A. L. duotų kokį nors ženklÄ J. K., ji patvirtino, kad A. L. rinkosi juvelyrinius dirbinius ir visiÅ¡kai nematė ir negalėjo matyti kÄ daro kartu atėjęs asmuo ir t. t. Tokiu bÅ«du kyla klausimas, jei asmeniui, atėjus į parduotuvę, jam nematant to asmens draugas, ar nepažįstamas asmuo, esantis Å¡alia, atėjęs kartu, spontaniÅ¡kai susigundys ir pavogs prekę tam asmeniui nematant ir nežinant, ar tas asmuo bus bendrininkas tik todėl, kad buvo Å¡alia toje pačioje parduotuvėje ir apžiÅ«rėdamas kartu su pardavėja prekę atitraukė jos dėmesį.

Teismas kaltę grindžia tuo, kad J. K. po tam tikro laiko A. L. davė 100 litų, Å¡ias aplinkybes nurodė abu kaltinamieji, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl Å¡iais kaltinamųjų parodymais teismas tiki, o kitais ne, kaltinamieji galėjo nenurodyti minėtos aplinkybės, tačiau geranoriÅ¡kai davė parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pinigai buvo duoti už parvažiavimÄ po sulaikymo taksi ir nepatogumų sukėlimÄ . Teismas aiÅ¡kina, kad suma ženkliai per didelė, kad atlygintų kelionę taksi, tačiau pamirÅ¡tamos kitos svarbios aplinkybės, kompensavimas už sukeltus nepatogumus apeliantui dėl neteisėtos J.

K. veikos. Teismas remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina byloje surinkti duomenys, nes pinigų davimo už tariamÄ pagalbÄ darant nusikalstamÄ veiklÄ neįrodo nei vienas byloje esantis įrodymas. Teismas kaip A. L. kaltės įrodymÄ pripažino ir tÄ aplinkybę, kad apžiÅ«rėdamas prekes jis su savimi turėjo tik 2 litus. NeaiÅ¡ku kodėl teismas sprendė, kad neturint pinigų piliečiai negali apžiÅ«rėti planuojamų pirkti prekių. Teismas nurodo, kad tuo metu finansinės galimybės įsigyti savo žmonai dovanos A.

L. neturėjo (jį iÅ¡laikė tėvai, sesuo), todėl tai irgi įrodo jo kaltę. Tačiau toks teismo teiginys yra klaidingas. A. L. bei kiti asmenys duodami parodymus teisme nurodė, kad kartais apeliantas nelegaliai dirba, todėl turi pinigų (pvz. tÄ patvirtino teisme ir jo sesuo J. L.). Be to, dovanÄ apeliantas tik planavo pirkti ateityje, ne tÄ pačiÄ dienÄ , dovanos jis ieÅ¡kojo, rinkosi. Å ioje vietoje teismas remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nepatvirtintos byloje surinktais duomenimis, nes planavimas nupirkti dovanÄ ateityje, Å¡iuo metu neturint pinigų, nėra nusikalstama veika.

Teismas klaidingai įvertino ir A. L. galimybę pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡kart po J. K. neteisėtos veiklos, nes teigė, kad pardavėjos veiksmai (durų uždarymas) bei turimas kaltinamųjų iÅ¡ankstinis susitarimas, tokiÄ galimybę apeliantui ribojo. Tuo tarpu pati pardavėja Ž. M. teisme parodė, kad A. L. turėjo realiÄ galimybę pabėgti, nes buvo arčiau durų, nei ji, tačiau to nepadarė. TÄ patvirtina ir filmuotoje medžiagoje matomas vaizdas, kuriame matyti, kad prie durų yra arčiausiai A.

L.. Ä®vertinus visÄ teisme peržiÅ«rėtÄ filmuotÄ medžiagÄ ir įvertinus naudÄ kaltinamiesiems, atėjus į parduotuvę kartu, pardavėjai savo elgesiu, bendru pokalbiu, bendru atėjimu, parodyti, kad jie yra draugai, pažįstami (kas galėtų iÅ¡kart sukelti pardavėjai įtarimų), kas bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Visų Å¡ių aplinkybių teismas nevertino. Galimybę pasiÅ¡alinti A. L. turėjo, tačiau ja nepasinaudojo ne todėl, kaip teismas manė, jog užtikrinti savo buvimo parduotuvėje versijÄ (tokiu atveju apeliantas su J.

K. bÅ«tų apsimetę nepažįstamais ir neiÅ¡sidavę pardavėjai), o todėl, kad jokio iÅ¡ankstinio susitarimo kaip ir nebuvo, nes, jei bÅ«tų koks nors susitarimas, tai likdamas A. L. parduotuvėje tik padidintų rizikÄ , kad per jį bus iÅ¡aiÅ¡kintas jis ir jo draugas, kas bÅ«tų nelogiÅ¡ka. Teismas remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, kurios nepatvirtintos byloje surinktais duomenimis, nes jei A. L. bÅ«tų daręs šį nusikaltimÄ , jam geriausia bÅ«tų buvę iÅ¡ karto pasiÅ¡alinti (bėgti) kartu su J.

K., o to jis nepadarė. Teismas remdamasis S. J. paaiškinimais juos sulygino su A. L. duotais parodymais ir nustatė, kad tie parodymai taip pat įrodo A. L. kaltę. Teismų suformuota praktika šioje vietoje kategoriška, nusikaltimo sudėtis turi būti įrodoma pagal tos nusikalstamos veikos metu esančius įrodymus, o ne pagal kitų nusikalstamų veikų, visiškai nesusijusių su analizuojamu nusikaltimu, surinktus įrodymus. Teismas nurodė, kad kaltinamųjų elgesio modelis, jų paaiškinimai, kodėl eina apžiūrėti prekių yra tas pats, bendrininkavimo forma yra ta pati, nors su S. J. apeliantas nepalaiko jokių santykių.

Tačiau teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad skirtingose filmuotose medžiagose matyti visiÅ¡kai skirtingi veikimo modeliai. A. L. atveju jis net nemato kÄ daro kartu atėjęs J. K., t.y. J. K. veikia savarankiÅ¡kai nederindamas savo veiksmų su A. L. (apžiÅ«ri patalpÄ , pažiÅ«ri į filmavimo kamerÄ , pastebėjęs, kad nei A. L., nei pardavėja jo nestebi, pabando paimti kelis žiedus nuo lentynos, t.y., kaip ir pats J. K. teigia, tiesiog spontaniÅ¡kai susigundė ir kilo tokia mintis, pabandyti pavogti, kuomet nemato pardavėja ir A.

L.. S. J. ir J. K. atveju filmuotoje medžiagoje aiÅ¡kiai matyti, kad į parduotuvę atėję asmenys nuolatos stebi aplinkÄ , stebi vienas kitÄ ir vienas iÅ¡ jų, matydamas, kad bendrininkas siekia jau paimti prekes, pradeda palengva judėti link durų. Tai aiÅ¡kiai įrodo bendrÄ susitarimÄ , tačiau teismas Å¡ių dviejų skirtingų filmuotų medžiagų nelygina, abstrakčiai pareiÅ¡kia, kad visÄ tai yra neginčijamas A. L. kaltės įrodymas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina visas bylos faktines aplinkybes, tačiau taip ir lieka neaiÅ¡ku, kokius įrodymus teismas turi omenyje, nes teismo paminėti yra tik kaltinamųjų A.

L., kuris viso proceso metu neigė savo kaltę, J. K., kuris viso proceso metu neigė A. L. dalyvavimÄ pagrobiant turtÄ , teigė, kad jis pats nebuvo planavęs, „susigundė“ atėjęs į parduotuvę, niekam nesakė, A. L. nematė kaip jis įsidėjo žiedus, pinigų apeliantui davė už tai, kad per jį patyrė nepatogumų ir, kad galėtų grįžti namo taksi, liudytojos Ž. M. parodymais, kuri, prieÅ¡ingai, nei nuosprendyje nurodė teismas, teigė, kad A. L. turėjo realiÄ galimybę pasiÅ¡alinti, kad ji buvo toliau nuo durų ir priėjo jas uždaryti nenaudodama jokios prievartos prieÅ¡ A.

L., jo buvimas parduotuvėje atrodo įprastai, jokio ženklo jis J. K. nedavė, kaltinamojo S. J. parodymais, kurie visiÅ¡kai niekaip nėra susiję su A. L. iÅ¡keltais kaltinimais ir liudytojo A. R. parodymais, kuris nematė įvykio ir atvykęs į įvykio vietÄ paminėjo, kad nuomonę apie A. L. susidarė tik iÅ¡ pardavėjos pasakojimų, A. L. elgėsi normaliai, įprastai, nebuvo agresyvus. Remdamasis filmuota medžiaga, kaip kaltės įrodymu, kuri kaip tik įrodo, kad J. K. veikė vienas, ir A.

L. buities (gyvenimo) sÄ lygomis (kas neatspindi jokio nusikaltimo sudėties pagal LR BK 178 str. 2 d. požymio), teismas savo sprendimÄ grindė prielaidomis. Pagal baudžiamojo proceso kodeksÄ , kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 str. 6 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties buvimo požymis turi bÅ«ti konstatuojamas įrodymais, kurių visuma turėtų neginčijamai patvirtinti kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, to pirmos instancijos teismas nepadarė, todėl priimtas nuosprendis naikintinas. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. K. gynėja praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje ir perkvalifikuoti J. K. 2012 m. rugsėjo 19 d. veikÄ iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., perkvalifikuoti 2012 m. gruodžio 22 d. veikÄ iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., perkvalifikuoti 2012 m. gruodžio 31 d. veikÄ iÅ¡ BK 180 str. 3 d.

į BK 178 str. 2 d., dėl 2012 m. gruodžio 31 d. veikos J. K. iÅ¡teisinti.1. Dėl atvirojo UAB Prekybos namai „P“ turto pagrobimo 2012 m. rugsėjo 19 d. Teismas nepagrįstai J. K. padarytÄ veikÄ kvalifikavo kaip atvirÄ jÄ vagystę. IÅ¡ liudytojos Ž. M. parodymų matyti, kad ji paties turto pagrobimo momento nematė, tik pastebėjo, kad J. K. iÅ¡tiesė rankÄ jai virÅ¡ galvos, o jai atsisukus savo rankÄ laikė kiÅ¡enėse. Tai sukėlė jai įtarimus, kad buvo vagystė, bet tai nekeičia fakto, kad ji paties turto fizinio pagrobimo nematė, o tai paneigia atviro vagystės bÅ«do egzistavimÄ , kadangi veikos kvalifikacijai inkriminuojant atvirÄ jÄ vagystę itin svarbus subjektyvus veikos momentas, t.y., tiek veikos liudytojų, tiek paties kaltinamojo suvokimas ar turtas grobiamas atvirai ar slaptai.

Å iuo atveju tiek nusikaltimo liudytoja, tiek nuteistasis suvokė, kad turtas buvo pagrobtas slapta. Teismas atmetė gynybos argumentus, kad turtas buvo pagrobtas slaptai, kadangi laikė, kad kaltinamųjų ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirÄ vagystę, nes po to, kai pardavėja pastebėjo turto pagrobimÄ , kaltinamieji savo ketinimų neatsisakė ir siekė užvaldyti pagrobtÄ turtÄ , o bÅ«tent nuteistasis J. K. kartu su pagrobtu turtu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, taip įgydamas galimybę juo disponuoti.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamas sumanymas buvo baigtas pardavėjos akivaizdoje, jai suvokiant, kad yra grobiamas turtas ir kaltinamiesiems sÄ moningai to nepaisant. Su tokia teismo iÅ¡vada bÅ«tų galima sutikti, jei pagrobtas turtas pasižymėtų tokiomis individualiomis savybėmis, kurios neleistų jo užvaldyti iÅ¡ karto po daikto fizinio užvaldymo. L. Ž. M. supratus, kad galimai įvyko vagystė, J. K. galėjo pagrobtÄ turtÄ paslėpti ar iÅ¡mesti, todėl Å¡iuo atveju vagystės baigtumo momentas sutampa su fiziniu jo užvaldymu, todėl teismo iÅ¡vada, kad J.

K. veiksmai peraugo į atvirÄ vagystę yra nepagrįsta. Be to, liudytojos žodžiai, „atiduok, kÄ paėmei“ ir J. K. atsakymas „aÅ¡ nieko neėmiau“, tik parodo, kad tiek liudytoja nebuvo tikra dėl įvykdytos vagystės, tiek J. K. nesuvokė, kad jo vykdytas nusikaltimas jau yra atskleistas. Taigi, Å¡iuo atveju nebuvo pagrindinio atvirosios vagystės subjektyvaus požymio - tiek nusikaltimÄ padariusio, tiek įvykio liudytojos suvokimo, kad atvirai yra grobiamas turtas. Teismo iÅ¡vada, kad Å¡iame epizode J.

K. veikė bendrininkaudamas su A. L. taip pat nepagrįsta. Teismas nurodo, kad tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia kaltinamųjų elgesys parduotuvėje, t.y., kad buvo papraÅ¡yta parodyti aukso dirbinius iÅ¡ apatinės lentynos, kad įvykio liudytojai susidarė įspÅ«dis, jog veikiama kartu, kad A. L., nes jis niekaip nereagavo į galimai atskleistÄ vagystę. Taip pat niekuo nepagrįstos ir teismo iÅ¡vados, jog nusikaltimo padarymo metu A. L. finansinė padėtis neleido jam įgyti tokio pobÅ«džio dovanos, o pinigų suma, kuriÄ po nusikaltimo atskleidimo A.

L. gavo iÅ¡ J. K. yra aiÅ¡kiai per didelė taksi paslaugai. Teismas nurodo, kad nuteistųjų bendrininkavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme patvirtina taip pat ir 2012 m. gruodžio 22 d. S. J. paaiÅ¡kinimas, kuriame jis po analogiÅ¡ko nusikaltimo padarymo, pateikė analogiÅ¡kÄ savo buvimo juvelyrinių dirbinių parduotuvėje priežastį. Å ių įrodymų pagrindu teismas darė iÅ¡vadÄ , kad grobiant turtÄ iÅ¡ UAB Prekybos namų „P“ nuteistieji veikė bendrai, kartu, esant vieningam nusikalstamam sumanymui ir susitarimui.

Tokia iÅ¡vada galima tik kaip prielaida. Teismo nurodytos aplinkybės, iÅ¡vadÄ dėl A. L. bendrininkavimo Å¡io nusikaltimo padaryme daro tik tikėtinÄ , tačiau abejonė dėl A. L. veiksmų iÅ¡lieka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8 punkte nurodyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Jeigu egzistuoja abejonės, jas reikia aiÅ¡kinti kaltinamojo naudai.2. Dėl atviro UAB „T. G.“ turto pagrobimo 2012 m. gruodžio 22 d.Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nuteistųjų veika pagrįstai kvalifikuota kaip atviroji vagystė, kadangi jų ketinimas slapta pagrobti prekes peraugo į atvirÄ jÄ vagystę, nes net ir po to, kai pardavėja pastebėjo turto pagrobimÄ , kaltinamieji savo ketinimų neatsisakė, tęsė savo veiksmus siekdami užvaldyti turtÄ , o bÅ«tent vienas iÅ¡ jų, tai yra J.

K. kartu su pagrobtu turtu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos taip įgydamas galimybę juo disponuoti. Teismas iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamas sumanymas buvo baigtas pardavėjos akivaizdoje, jai suvokiant, kad yra grobiamas turtas ir kaltinamiesiems to nepaisant. Kaip ir anksčiau aptarto nusikaltimo atveju - pardavėja paties fizinio turto pagrobimo fakto nematė, tačiau skirtingai nei pirmuoju atveju, kad galimai įvykdyta vagystė suprato, tuo momentu, kai pajutusi J. K. prisilietimÄ pastebėjo, kad trÅ«ksta aukso dirbinių stovo.

Liudytoja patvirtino, kad jai pastebėjus galimos vagystės faktÄ , J. K. jau buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ parduotuvės patalpų ir pradėjo Å¡aukti S. J. einam greičiau. Teismo iÅ¡vada, kad nuteistųjų sumanymas slapta pagrobti turtÄ peraugo į atvirÄ jÄ vagystę yra nepagrįsta, nes nusikaltimas jo atskleidimo momentu jau buvo baigtas. Tai, kad kaltinamieji neatsisakė savo ketinimų, atskleidus vagystės faktÄ , įtakos veikos kvalifikacijai neturi, nes nusikaltimas jau buvo baigtas. Tai, kad nusikaltimo faktas paaiÅ¡kėjo nedelsiant po jo padarymo, neleidžia įvykdytos veikos kvalifikuoti, kaip atviros vagystės, darančios šį nusikaltimÄ sunkesne veika.3.

Dėl didelės vertės UAB „V“ turto pagrobimo, grasinant panaudoti fizinį smurtÄ 2012 m. gruodžio 30 d.Teismas nukentėjusiosios parodymų pagrindu laikė įrodyta, kad minėto nusikaltimo padarymo metu nukentėjusiajai buvo iÅ¡sakytas grasinimas panaudoti fizinį smurtÄ . Be nukentėjusiosios parodymų, jokių kitų Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta. Teismo nurodyta aplinkybė, kad liudytojai patvirtino, jog nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, Å¡oko bÅ«senoje neįrodo, kad jos atžvilgiu buvo panaudota psichinė prievarta.

Nukentėjusioji nurodė, kad iÅ¡sakytus, grasinimus prisiminė tik viskam susigulėjus, todėl jos Å¡oko bÅ«sena nebuvo nulemta iÅ¡sakytų grasinimų, o paties atviro turto pagrobimo fakto. Atsižvelgiant į tai, teismo nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, nepagrindžia jai iÅ¡sakytų grasinimų tikrumo. Teismas, įvertindamas tai, kad byloje nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių nukentėjusioji galėtų siekti apkalbėti kaltinamuosius, kad nukentėjusioji nepateikė kaltinamiesiems civilinio ieÅ¡kinio, darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti tokių juos parodymų patikimumu, tačiau toks įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos principui, kai kaltinamųjų parodymai iÅ¡ anksto vertinami kaip siekis sumažinti savo atsakomybę, o ne kaip pagrindas abejonei, kuri teismo turėtų bÅ«ti neabejotinai paneigta.

Kaltinamieji dėl Å¡io įvykio prisipažino, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, tuo tarpu nukentėjusioji apie jai iÅ¡sakytus grasinimus paaiÅ¡kinimÄ pateikė praėjus pusmečiui po įvykių. Tai padarė savo iniciatyva, netgi pateikė kaip įrodymÄ darbdaviui raÅ¡ytÄ pasiaiÅ¡kinimÄ dėl įvykio aplinkybių, kuriuo teismas rėmėsi vertindamas jos parodymų patikimumÄ . Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad neturi pagrindo jos parodymų vertinti kaip siekį pasiteisinti prieÅ¡ darbdavį neužtikrinus materialinių vertybių saugumo, nes byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „V“ buvo inicijuotas T.

A. drausminės atsakomybės klausimas dėl jos pardavėjo darbo, be to, teismo posėdžio metu duodama parodymus teisme ji UAB „V“ jau nebedirbo. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis sutikti negalima. Vien pats pasiaiÅ¡kinimo raÅ¡ymo faktas rodo, kad darbdavys kėlė nukentėjusiosios atsakomybės dėl materialinių vertybių saugumo neužtikrinimo klausimÄ , nes pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, darbdavio nurodymas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ yra privaloma drausminės atsakomybės taikymo sÄ lyga.

Nors duodama parodymus teisme nukentėjusioji UAB „V“ nebedirbo ir drausminės atsakomybės taikymo galimybė nebegalėjo įtakoti jos parodymų, tačiau jos parodymus teisme galėjo įtakoti baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ . Tokiu atveju pagrįsti J. K. kaltę inkriminuojant jam psichinės prievartos panaudojimÄ vien tik nukentėjusios parodymų pagrindu, kurie nebuvo nuoseklÅ«s viso tyrimo metu, negalima, nes kyla pagrįsta abejonė dėl Å¡ių parodymų patikimumo, kurių teismo pateikti argumentai nepaÅ¡alina.

Nukentėjusioji, T. A., teisme apklausta nurodė, kad turto užvaldymo iÅ¡sakyti grasinimai neįtakojo, o įtakojo bÅ«tent netikėtas ir staigus padėklo iÅ¡plėšimas iÅ¡ jos rankų. Tai yra, ji net nespėjo suvokti, kad jai buvo grasinta. Psichologinio smurto pavartojimo atveju, jį apsprendžia bÅ«tent nukentėjusiojo suvokimas, kad jam grasinama ir to pasekoje palengvinamas turto pagrobimas. Å iuo atveju nukentėjusioji nurodo, pati nespėjus suvokti, kad jai buvo grasinama, o turto pagrobimÄ sÄ lygojo staigus ir stiprus judesys iÅ¡plėšiant turtÄ iÅ¡ nukentėjusiosios rankų.

Teismų praktikoje turto užvaldymas, staigiu judesiu iÅ¡plėšiant turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo rankų, paprastai kvalifikuojamas kaip atviroji vagystė. Teismas atmetė gynybos argumentus dėl pagrobtų daiktų vertės neatitikimo didelės vertės turto požymiui, motyvuodamas tuo, kad pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ prekių, pateiktų pardavimui, parduotuvės prekybos salėje, pagrobimo atvejais jų vertė nustatoma remiantis tokio daikto pardavimo kaina vieÅ¡ai nurodyta prekės etiketėje.

Nors teismas, remdamasis nukentėjusiosios ir UAB „V“ atstovo paaiškinimais nustatė, kad visos paduotos prekės buvo su etiketėmis, kuriose buvo nurodyta jų kaina, tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad pagrobtų prekių etiketėse buvo nurodytos tokios kainos, kokios nurodomos pateiktame inventorizacijos akte, kadangi pateiktame inventorizacijos akte prekės nėra individualizuotos ir nėra aiški kiekvieno atskiro pagrobto daikto pardavimo kaina, t.y., kokia verte jis buvo užpajamuotas UAB „V“ apskaitoje.

Dėl Å¡ios priežasties remtis inventorizacijos akte nurodoma dingusių prekių mažmenine kaina prilyginant jÄ pagrobtų dirbinių rinkos vertei negalima, nes nėra įrodymų, kokia konkreti pardavimo kaina buvo nurodyta prekių etiketėse ir nėra konkrečių duomenų, kad tokia verte dingusios prekės buvo užpajamuotos įmonės apskaitoje. Susiformavusi teismų praktika yra taikytina tik bylose, kurios savo aplinkybėmis yra analogiÅ¡kos. Ginčo atveju faktinės aplinkybės skiriasi. Visi teisme apklausti civilinių ieÅ¡kovų atstovai patvirtino, kad prieÅ¡ventiniu laikotarpiu aukso dirbiniams rinkoje buvo taikomos nuolaidos nuo 20 iki 40 procentų.

Kiekvienu konkretaus pardavimo atveju galimas asmeninės nuolaidos pritaikymas, o UAB „V“ atstovas aiÅ¡kindamas pagrobtų dirbinių vertę nurodė, kad inventorizacijos akte nurodytoje mažmeninėje prekių kainoje jau yra iÅ¡skaičiuota 20-30 procentų nuolaida, todėl teigti, kad bÅ«tent tokia verte prekės buvo užpajamuotos įmonėje jų pardavimo dienÄ ir bÅ«tent tokia kaina buvo nurodyta jų etiketėse, kaip tai buvo nustatyta teismo minimose LAT iÅ¡nagrinėtose bylose, negalima. Lietuvos Aukščiausiojo T.

S. 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 6 punkte, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu (LAT 2013 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

Aukso dirbinių vertė nuolat kinta, priklausomai nuo aukso kainos rinkoje. Nuo aukso dirbinių įsigijimo jau buvo praėję daugiau kaip metai laiko, aukso dirbinių pagrobimas vyko tuo laikotarpiu, kai siekdami parduoti juvelyrinius dirbinius visi pardavėjai rinkoje taikė nuolaidas, todėl kilus abejonių dėl tikrosios pagrobtų dirbinių vertės byloje pagrobtų daiktų vertė turėjo būti nustatoma skiriant ekspertizę, o jos neskyrus palankiausiu kaltinamiesiems metodu, o būtent remiantis paties nekentėjusio juridinio asmens nurodoma galutine pagrobtų daiktų verte rinkos kainomis.

O bÅ«tent UAB „V“ pateiktame 2012 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akte nurodoma, kad 51 pagrobto žiedo galutinė rinkos vertė be PVM 19 579 Lt. Tokiu bÅ«du matematiÅ¡kai paskaičiavus 59 aukso žiedų vertė 22 650,10 Lt be PVM mokesčio. Net ir pridėjus sumokėtÄ juos įsigyjant PVM mokestį, kuris nuo minėtos sumos sudarytų 4 756,50 Lt, nėra pagrindo inkriminuoti didelės vertės turto pagrobimo požymio, nes tokiu bÅ«du pagrobtų daiktų įsigijimo vertė rinkos kainomis tik 27 406,60 Lt.4.

Dėl atviro UAB Prekybos namai „P“ turto pagrobimo 2012 m. gruodžio 31 d. J. K. savo dalyvavimÄ Å¡io nusikaltimo padaryme nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, nurodė nusikaltimo padarymo metu buvęs, kitoje vietoje, nurodė savo alibi galinčius patvirtinti asmenis. Kadangi dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų J. K. prisipažino, tokia jo pozicija bÅ«tų nelogiÅ¡ka, iÅ¡skyrus atvejį, jei jis iÅ¡ tiesų Å¡ios jam inkriminuojamos veikos nepadarė. J. K. nurodyti asmenys buvo apklausti tik teismo posėdžio metu, kurie patvirtinti kelių metų senumo dienos įvykius tiksliai negalėjo.

Teismas nuosprendyje nurodė, atsižvelgiantis į jų parodymus, kad J. K. 2012 m. gruodžio 31 d. iki 17.00 val. buvo namuose, tačiau laikė, kad jų parodymai nepaneigia, jog J. K. galėjo įvykdyti nusikalstamÄ veikÄ , nes nusikaltimo laikas nėra konkrečiai nustatytas, o visÄ galimÄ nusikalstamos veikos laikotarpį J. K. nebuvo jų akivaizdoje. Tuo tarpu aplinkybė, kad nusikaltimo vieta nuo J. K. gyvenamosios vietos yra tokiu atstumu, kad nuvykimui į nusikaltimo vietÄ ir sugrįžimui yra reikalingas bent 1 valandos laiko tarpas, tokiu atveju jo nebuvimas namuose tikrai turėjo bÅ«ti pastebėtas.

Teismas pripažindamas, kad J. K. padarė Å¡iÄ jam inkriminuojamÄ veikÄ , rėmėsi A. P. teismo salėje atliktu atpažinimu bei vaizdo įraÅ¡u, kuriame užfiksuotas asmuo yra panaÅ¡us į J. K.. Tačiau A. P. atliktas atpažinimas vertintinas kritiÅ¡kai, ir net ir vertinant kartu su vaizdo įraÅ¡u, atsižvelgiant į liudytojų A. K. ir A. K. parodymus, kad nusikaltimo padarymo metu J. K. buvo namuose, nepaÅ¡alina abejonių dėl J. K. kaltės Å¡iame epizode. Teismas atmesdamas gynybos argumentus dėl A.

P. atlikto atpažinimo patikimumo, nurodė, kad šis procesinis veiksmas atitiko baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nes liudytoja dalyvavo tik 2014 m. vasario 27 d. teismo posėdyje, atpažinimo metu salėje greta kaltinamojo buvo dar du kaltinamieji, kurie savo amžiumi bendra išvaizda yra panašūs į J. K.. Liudytoja nurodė, pagal kokius požymius atpažino J. K., 2012 m. gruodžio 31 d. apklausoje nurodė įtariamojo požymius, kurie atitinka J. K. požymius. Skirtingai nei nurodo teismas, liudytojai parodyti atpažinti asmenys savo bruožais nėra panašūs, skiriasi tiek sudėjimu, tiek plaukų spalva.

Liudytojai asmenys buvo parodyti atpažinti teismo salėje, kai jai jau yra žinoma, kad tyrimas nustatė, jog bÅ«tent Å¡ie asmenys padarė nusikaltimÄ . Nors teismas ir nenustatė jokio pagrindo liudytojai meluoti, tačiau liudytoja gali ir sÄ Å¾iningai klysti, kadangi jos atpažinimas yra įtakotas tos aplinkybės, kad ji prisipažino skaičiusi po įvykio elektroniniame Portale „Delfi“ paskelbtÄ straipsnį, kuriame buvo nurodyta, kad sulaikyti aukso dirbinius vogę asmenys ir paskelbtos J. K. nuotraukos tiek su peruku, tiek be jo.

Taigi, jos atliktas atpažinimas gali bÅ«ti nulemtas įsitikinimo, kad bÅ«tent Å¡is asmuo padarė nusikaltimÄ , nes jo kaip šį nusikaltimÄ padariusio asmens nuotraukos buvo paskelbtos vieÅ¡ai. Be to, liudytoja nurodė atpažįstanti J. K. iÅ¡ bendrų veido bruožų, o ne iÅ¡ iÅ¡skirtinių, kaip antai – nosies rando, dėl kurio nosis atrodo kumpa. PeržiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad asmuo įvykdęs nusikaltimÄ ir kaltinamasis J. K. yra panaÅ¡Å«s asmenys, todėl liudytojos atpažinimas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip neabejotinas įrodymas, tuo atveju, jei liudytoja bÅ«tų nurodžius atpažinimui reikÅ¡mingus iÅ¡skirtinius veido bruožų požymius, o ne bendrus.5.

Dėl paskirtos bausmės dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukščiau t.y., į tai, kad teismas nepagrįstai 2012 m. rugsėjo 9 d. epizodÄ kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d., padarytÄ esant sunkinančiai aplinkybei bendrininkavimui, į tai, kad 2012 m. gruodžio 22 d. veikos epizodas taip pat nepagrįstai kvalifikuotas kaip BK 178 str. 2 d. numatytas nusikaltimas, 2012 m. gruodžio 30 d. epizodas nepagrįstai kvalifikuotas kaip BK 180 str. 3 d. numatytas nusikaltimas, dėl 2012 m. gruodžio 31 d. epizodo inkriminuoto nusikaltimo padarymo J.

K. turėtų bÅ«ti iÅ¡teisintas, akivaizdu, kad J. K. paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Be to, teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad kaltinamajam diagnozuotas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas. Nuo Å¡ios ligos J. K. ne kartÄ savanoriÅ¡kai gydėsi, tačiau jos nugalėti nepavyko, todėl jo veiksmai nėra visiÅ¡kai nulemti laisvos valios, o Å¡i aplinkybė yra svarbi parenkant bausmės už padarytus nusikaltimus dydį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. K. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ , atnaujinti įrodymų tyrimÄ , iÅ¡kviesti liudytojus, perkvalifikuoti jo 2012 m. rugsėjo 19 d. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d., taip pat jo 2012 m. gruodžio 30 d. veikÄ iÅ¡ LR BK 180 str. 3 d., perkvalifikuoti į 178 str. 2 d., skirti ekspertizę tikslu nustatyti pagrobtų daiktų vertę, įvertinti nuostolius pagal daiktų įsigijimo vertę ir taikant LR BK 641 str. nuostatas, skirti jam kuo Å¡velnesnę laisvės atėmimo bausmę.Nurodo, kad dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. veikos (1 epizodas) savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies, Å¡iÄ vagystę jis padarė vienas, jam niekas nepadėjo, su A.

L. apie vagystę iÅ¡ anksto nesitarė ir nieko jam apie tai nesakė, vagystę įvykdė spontaniÅ¡kai. Du žiedus pavogė pardavėjai nematant, kol buvo pravira vitrina ir pasiÅ¡alino. Dėl 2012 m. gruodžio 30 d. veikos (3 epizodas) savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. Pripažįsta, kad jis pavogė 30 vnt. žiedų, tačiau ne 59 vnt. žiedų. Jis negrasino T. A., nes tam nebuvo bÅ«tinybės, vagystės metu su T. A. nekalbėjo. Todėl remtis vien T. A. parodymais nėra pagrindo. Dėl 2012 m. gruodžio 31 d. veikos (4 epizodas), numatytos LR BK 178 str. 2 d., jis turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas, turėjo bÅ«ti apklaustas liudytoju apsaugos darbuotojas dirbęs tÄ dienÄ prekybos centre „Norfa“ bei laikrodžių taisyklos darbuotojas, t.y. meistras, dirbęs tÄ dienÄ .

Minėti asmenys nebuvo apklausti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme. Å iuo atveju reikėtų remtis jo bei jo artimųjų A. K. ir A. K. parodymais. Dėl 2012 m. gruodžio 22 d. veikos (2 epizodas) bei dėl 2013 m. sausio 5 d. veikos (5 epizodas) savo kaltę padaręs nusikalstamÄ veikÄ pripažįsta visiÅ¡kai. Nusikalstamas veikas jis padarė įtakojamas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, o ne savanaudiÅ¡kais tikslais. Praeityje gydėsi nuo priklausomybės narkotikams, stengėsi kovoti su ja, tačiau vis suklupdavo.

Å iuo metu jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, keičia savo gyvenimo bÅ«dÄ , nori sukurti Å¡eimÄ , dirbti, nebevartoti narkotinių medžiagų. Dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nori, atsiradus galimybei, atlyginti savo neteisėtais veiksmais asmenims padarytÄ Å¾alÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis S. J. praÅ¡o iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ bei teisingai kvalifikuoti jo padarytus neteisėtus veiksmus, jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 3 d., perkvalifikuoti iÅ¡ LR BK 180 str. 3 d.

į LR BK 178 str. 2 d., taikyti jo atžvilgiu LR BK 641 str. nuostatas ir sumažinti jam paskirtas bausmes vienu trečdaliu.Nurodo, kad jo padaryta nusikalstama veika neteisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 3 d. Pagal nukentėjusiosios T. A. duotus parodymus, jam buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla pagal LR BK 178 str. 2 d., vėliau T. A. davė kitokius parodymus ir jo veika buvo perkvalifikuota į LR BK 180 str. 3 d. Tuo tarpu T. A. parodymai neatitinka tikrovės, kelia abejonių, yra nelogiÅ¡ki. IÅ¡ pradžių ji nurodė, kad išėmus padėklÄ su žiedais padėjo jį ant vitrinos ir iÅ¡ padėklo išėmė vienÄ Å¾iedÄ ir parodė jį jam.

Vėliau ji parodė, kad išėmė padėklÄ su žiedais ir laikė savo rankose. Dar vėliau (2013 m. kovo 1 d.) ji teigė, kad vienas iÅ¡ kaltinamųjų jai sakė Å¡iuo žodžius: „atiduok, užmuÅ¡iu“, kuriuos ji prisiminė tik praėjus trims mėnesiams nuo įvykio. Teismas Å¡iuos nukentėjusiosios parodymus vertino kaip patikimus, tuo tarpu kaltinamųjų parodymus vertino kritiÅ¡kai. Be to, byloje nėra jokių specialisto ar eksperto iÅ¡vadų dėl pagrobto turto vertės bei padarytos žalos vertinimo.

UAB „V“ vadovas taip pat negali tiksliai pasakyti kokia yra pagrobtų žiedų vertė. Byloje nėra pagrobtų daiktų įsigijimo kainÄ patvirtinančių dokumentų, tuo tarpu apylinkės teismas į tai nekreipė jokio dėmesio, kas sÄ lygojo neteisingÄ jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , dėl ko jis buvo nepagrįstai nuteistas labai griežta bausme. Jis savo kaltę padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus pripažino iÅ¡ dalies, dėl jų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme davė analogiÅ¡kus parodymus apie įvykių aplinkybes, neklaidino tyrimo, nevilkino teismo proceso.Teismo posėdžio metu nuteistieji J.

K., S. J. ir jų gynėjai, taip pat nuteistojo A. L. gynėja prašė skundus tenkinti, prokurorė bei civilinio ieÅ¡kovo UAB „V“ atstovas prašė skundus atmesti. Apeliaciniai skundai atmestini. Dėl A. L. kaltės padarius LR BK 178 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Apylinkės teismas iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir jais remdamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A.

L. atvirai pagrobė juvelyrinius aukso dirbinius. Å ie nuteistojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. L. kaltę padarius vagystę, remiamasi tik prielaidomis, tačiau tokie skundo argumentai prieÅ¡tarauja teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtiems, pirmos instancijos nuosprendyje aptartiems įrodymams. LR BK 178 str. 2 d. nurodyta, kad pagal šį straipsnį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimÄ turtÄ arba pagrobė turtÄ Ä¯sibrovęs į patalpÄ , saugyklÄ ar saugomÄ teritorijÄ .PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus pagrįstai rėmėsi liudytojų Ž.

M., A. R. bei S. J. parodymais, kadangi bÅ«tent nurodytų asmenų pateikti parodymai sutampa su nustatytomis aptariamo vagystės iÅ¡ UAB Prekybos namai „P“ 2012 m. rugsėjo 19 d. įvykio aplinkybėmis bei atitinka bylos medžiagÄ . Antai, Ž. M., tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme parodė, kad į juvelyrinių dirbinių parduotuvę užėjo du jaunuoliai, jie kalbėjosi tarpusavyje, iÅ¡ jų pokalbio suprato, kad jie yra draugai. Jie apžiÅ«rinėjo juvelyrinius dirbinius.

Vienas iÅ¡ jaunuolių (antras vyriÅ¡kis) jos paprašė parodyti pakabukus, jis domėjosi įvairiais dirbiniais. Jai iÅ¡ vitrinos išėmus pora pakabukų, juos pradėjo apžiÅ«rinėti kitas vaikinas (pirmas vaikinas), tuo metu antras vaikinas užėjo jai už nugaros, kai ji ėmė vienÄ pakabukÄ iÅ¡ vitrinos ir pasilenkė, pajuto, kad virÅ¡ jos galvos yra ranka, kai atsisuko, pastebėjo, kad antras vyriÅ¡kis savo deÅ¡inę rankÄ laiko savo kelnių kiÅ¡enėje, tuomet ji sugriebė jam už rankos ir pareikalavo atiduoti, kÄ pavogė, tačiau vaikinas iÅ¡silaisvino ir iÅ¡bėgo iÅ¡ prekybos centro (t. 1, b.l. 38).

Vaikinai į parduotuvę atėjo kartu. Ji suprato, kad jie bendrininkai. Abu stovėjo Å¡alia jos, Å¡alia vitrinos. Ji jautė, kad rankÄ per galvÄ tiesė į vitrinÄ . Matė A. L. ir J. K. bendravimÄ iki įvykio, taip pat matė A. L. reakcijÄ po įvykio. Ji nepasakytų, kad A. L. kito asmens veiksmai buvo naujiena, viskÄ jie ramiai darė. A. L. buvo labai arti jos, o kitas vaikinas buvo jai už nugaros (t. 8, b.l. 166-167). Byloje esančiame apžiÅ«ros protokole užfiksuota kaip į juvelyrinę parduotuvę įeina du jaunuoliai, matosi kaip vienas iÅ¡ vaikinų bendrauja su pardavėja, apžiÅ«rinėja stiklinio stendo apačioje esančius juvelyrinius dirbinius, o kitas stovi jam iÅ¡ karės pusės ir dairosi.

Matosi, kaip jaunuolis iÅ¡tiesęs savo deÅ¡inę rankÄ iÅ¡ atidaryto stiklinio stendo, virÅ¡utinės lentynos pagriebęs juvelyrinį dirbinį iÅ¡bėga pro duris (t. 1, b.l. 42). Å ios apžiÅ«ros protokole užfiksuotos įvykio aplinkybės atsispindi ir byloje esančiose fotonuotraukose (t. 1, b.l. 43-44). Tiek minėtas apžiÅ«ros protokolas, tiek fotolentelės bei byloje esantis parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b.l.

47) tik patvirtina liudytojos Ž. M. parodymus bei juos papildo.Nors apsaugos darbuotoju įvykio dienÄ dirbęs A. R. paties įvykio nematė, tačiau, po įvykio, kaip pats nurodė, matė, kad A. L. norėjo iÅ¡eiti, sakė, kad antro žmogaus nepažįsta (t. 8, b.l. 163). Tuo tarpu tiek, A. L., tiek J. K. visų apklausų metu tvirtino, jog jie yra pažįstami (t. 5, b.l. 37, 44, 124, t. 8, b.l. 65, 71).Skundo teiginiai, jog A. L. turėjo galimybę pasiÅ¡alinti, tačiau ja nepasinaudojo, nes jokio iÅ¡ankstinio susitarimo nebuvo, jei bÅ«tų koks nors susitarimas, tai likdamas parduotuvėje A.

L. tik padidintų rizikÄ , kad per jį bus iÅ¡aiÅ¡kintas ir jo draugas, todėl jie negalėjo veikti kartu, nepagrįsti. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolo, kuriame užfiksuotas aplinkybes patvirtina fotonuotraukos, tuo metu, kai A. L. su pardavėja apžiÅ«rinėja apatinėje stendo lentynoje esančius juvelyrinius dirbinius, J. K. stovi jiems už nugaros ir dairosi, po to iÅ¡ virÅ¡utinės lentynos iÅ¡traukia juvelyrinius dirbinius (t. 1, b.l. 42, 43). ApžiÅ«rinėdamas su pardavėja juvelyrinius dirbinius A.

L. bÅ«tent tokiu bÅ«du atitraukė pardavėjos dėmesį, kad J. K. galėtų pagrobti juvelyrinius dirbinius, kas aiÅ¡kiai įrodo bendrÄ susitarimÄ . Juolab, kad kaip nurodė J. K., jis tuos du žiedus pardavė, dalį pinigų jis atidavė Aleksandrui (t. 5, b.l. 37-38). A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kai jį iÅ¡leido iÅ¡ areÅ¡tinės, jis sutiko J. K., kuris pradėjo atsipraÅ¡inėti, kad jį pavedė ir davė jam 100 Lt, kad jis su taksi grįžtų namo (t. 8, b.l. 72).IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad identiÅ¡kai vagystės iÅ¡ juvelyrinių dirbinių parduotuvių buvo vykdomos ir J.

K. su S. J., kÄ duodamas parodymus patvirtino ir S. J. (t. 8, b.l. 69-70). S. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog susitiko su J. K. ir nuėjo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, J. K. jo paprašė, kad jis papraÅ¡ytų pardavėjos parodyti aukso dirbinius. Apačioje buvo žiedai, jis (S. J.) su pardavėja pasilenkė, ji pradėjo rodyti jam žiedus. KÄ J. K. darė jis nematė. Kai pardavėja pastebėjo, kad kažkas dingo ji jį (S. J.) užstojo ir jis (S. J.) liko parduotuvėje. Kai jis (S. J.) su pardavėja apžiÅ«rinėjo žiedus, nematė, kÄ J.

K. daro, tačiau numanė, kad Justas vogs auksÄ , tuo metu pritarė tokiems jo veiksmas (t. 8, b.l. 69). Pats J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad S. J. jis konkrečiai neaiÅ¡kino, kad eis vogti, paprašė, kad papraÅ¡ytų pardavėjos apžiÅ«rėti dirbinius, S. J. turėjo nukreipti dėmesį, kad jis (J. K.) galėtų pavogti auksÄ , toks buvo S. J. vaidmuo. Jis nieko nesakė pardavėjai, S. J. kalbėjo su pardavėja, rinkosi žiedÄ . Dalį pinigų jis davė S. J., jis suvokė už kÄ jam duoda pinigus (t. 8, b.l. 66-67).

Dėl kito epizodo S. J. parodė, kad pardavėjos prašė parodyti žiedÄ , jis kaip ir rinkosi žiedÄ savo merginai (t. 8, b.l. 70).Sutiktina su skundo argumentu, kad nusikaltimo sudėtis turi bÅ«ti įrodoma pagal tos nusikalstamos veikos metu esančius įrodymus, o ne pagal kitų nusikalstamų veikų, nesusijusių su analizuojamu nusikaltimu, surinktus įrodymus. Tuo tarpu kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas trijų nuteistųjų atžvilgiu: J. K., A.

L. ir S. J.. Å iuo konkrečiu atveju, kaip jau minėta, J. K. vykdė vagystes tiek su A. L., tiek su S. J., pagal iÅ¡ esmės identiÅ¡kÄ svetimo turto pagrobimo modelį, iÅ¡ specializuotų – juvelyrinių dirbinių parduotuvių, todėl, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį A. L. atžvilgiu, pagrįstai rėmėsi ir S. J. parodymais apie daromas vagystes, o tai, ar A. L. palaiko ryÅ¡ius su S. J. neturi reikÅ¡mės.Taigi įvertinus S. J. parodymus, aplinkybės, jog pardavėja nematė, kad A.

L. duotų kokį nors ženklÄ J. K., taip pat tai, kad A. L. rinkosi juvelyrinius dirbinius ir nematė, kÄ daro kartu atėjęs asmuo, nepatvirtina versijos, jog J. K. veikė savarankiÅ¡kai, tiesiog spontaniÅ¡kai susigundė. Juolab, kad iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tiek prieÅ¡ įvykį, tiek jo metu A. L. bei J. K. buvo kartu, o vėliau, paleidus A. L., jiedu buvo susitikę ir J. K. davė A. L. dalį, už pagrobtų žiedų pardavimÄ gautų pinigų. Taip pat pažymėtina ir tai, jog A. L. iÅ¡ karto po įvykio teigė, jog J.

K. net nepažįsta, vėliau tvirtino, kad jie yra pažįstami.Kaip teisingai nurodyta skunde, tai, kad asmuo nebando sulaikyti kito nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, jokiu bÅ«du tam asmeniui neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal tÄ patį LR BK straipsnį. Tačiau kaip pats apklaustas įtariamuoju nurodė J. K., A. L. užėjo į juvelyrinę parduotuvę papraÅ¡yti žiedo. Jam (A. L.) berodant žiedÄ , jis (J. K.) paėmė du žiedus iÅ¡ virÅ¡utinės lentynos (t. 5, b.l. 37-38).

Nagrinėjamu atveju, svarbi aplinkybė, kad vaikinai kartu ateina į parduotuvę, kaip abu nurodė, jie yra pažįstami, pardavėjai mėginant vienÄ iÅ¡ jų sulaikyti, kitas, t.y. A. L. ne tik, kad nepadėjo pardavėjai sulaikyti J. K., bet iÅ¡liko visiÅ¡kai ramus, net nesureagavo į susidariusiÄ situacijÄ , elgėsi taip, lyg nieko nebÅ«tų atsitikę, toliau žiÅ«rinėjo juvelyrinius dirbinius, nors vagyste buvo kaltinamas jo draugas.Veikimas grupėje iÅ¡ anksto susitarusių asmenų yra bendrininkavimas esant iÅ¡ankstiniam susitarimui.

Tokiu bÅ«du visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Lietuvos Respublikos BK straipsnį, numatantį bendrai daromÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-103/2008). Bendrininkai gali bet kurioje stadijoje susitarti daryti, tęsti ar užbaigti nusikalstamÄ veikÄ , bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, ar visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.).Skundo argumentai, kad A.

L. teisme teigė, kad negalvojo, jog draugas kažkÄ paėmė, kad yra ten kažkas rimto, dėl to ir nesigilino į kilusį pokalbį tarp jo draugo ir pardavėjos, pasakė, jog nepažįsta J. K. todėl, kad įvyko nesusipratimas, tikėjosi, kad J. K. grÄ Å¾ins žiedus pats, todėl ir nenorėjo įduoti draugo, vertintini tik kaip gynybinė versija, siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.Tai, kad pardavėja Ž. M. teisme patvirtino nemačiusi tiesiogiai paėmimo fakto, tik nujautusi, pastebėjusi, kad kažkas įvyko ne taip, taip pat ir tai, kad pardavėja, kaip nurodoma skunde, nesulaikė nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens, nesudaro pagrindo manyti, kad A.

L. veiksmai pirmos instancijos teismo kvalifikuoti netinkamai.PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, teismas A. L. kaltę grindžia remdamasis byloje esančių objektyvių įrodymų visuma, tarp jų ir faktu, kurio neginčijo ir patys nuteistieji, kad J. K. po tam tikro laiko A. L. davė 100 litų. Tai, kad nuteistieji nurodė, pastarÄ jÄ aplinkybę, nesudaro pagrindo manyti, kad A. L. buvo nuteistas nepagrįstai. Nuteistųjų versijÄ , jog pinigai A. L. buvo duoti už parvažiavimÄ po sulaikymo taksi ir nepatogumų sukėlimÄ , paneigia paties nuteistojo J.

K. parodymai, kur jis nurodė, kad dalį pinigų gautus už pagrobtus žiedus davė A. L. (t. 5, b.l. 38), t.y. J. K. draugui davė dalį tų pinigų, kuriuos jis gavo pardavęs pagrobtus žiedus iš juvelyrinės parduotuvės, kurioje pagrobimo metu, teismo nustatytomis aplinkybėmis, jie veikė kartu.          Apylinkės teismo išvada, kad A. L. kaltę įrodo ne tik tai, jog įvykio metu finansinės galimybės įsigyti savo žmonai dovanos A. L. neturėjo, bet ir aplinkybė, kad apžiūrėdamas prekes jis su savimi turėjo tik 2 litus, yra pagrįsta.

Antai pats A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. niekur nedirbo, tuo laikotarpiu jį iÅ¡laikė tėvai. Taip pat papildomai paaiÅ¡kino, kad iki žmonos gimtadienio dar buvo likę laiko, bet tuo metu jis turėjo pinigų, jie buvo namuose (t. 8, b.l. 72). Tuo tarpu J. L. (sesuo) parodė, kad iki sulaikymo A. L. nedirbdavo, tėvas duodavo pinigų ir ji, ir žmona padėdavo. Jai neteko matyti, kaip brolis žmonai kÄ nors dovanoja. Brolis pats nelabai turėdavo pinigų (t. 8, b.l. 192).Esant iÅ¡dėstytam apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentuota ir motyvuota iÅ¡vada, jog A.

L. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. sudėtis. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad A. L. pagal LR BK 178 str. 2 d. nuteistas pagrįstai. D. J. K. kaltėsDėl atvirojo UAB Prekybos namai „P“ turto pagrobimo 2012 m. rugsėjo 19 d.Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo J. K. gynėjos skundo, J. K. kaltė, padarius vagystę neginčijama, tačiau skundu praÅ¡oma perkvalifikuoti J. K. 2012 m. rugsėjo 19 d. veikÄ iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d.LR BK 178 str. 2 d. numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis jÄ nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas.

Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia vieÅ¡ai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktÄ . Kaltininkas žino, kad Å¡ie asmenys supranta jo veiksmų pobÅ«dį, tačiau to nepaiso. Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iÅ¡ pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui paÅ¡alinių asmenų, jiems matant sÄ moningai tęsė pagrobimÄ siekdamas užvaldyti svetimÄ turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2013).Nors pardavėja Ž.

M. paties turto fizinio pagrobimo nematė, tačiau tai, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, nepaneigia atviros vagystės fakto buvimo. Ž. M. parodė, kad ji pajautė, jog per jos galvÄ , J. K. ranka tiesė į vitrinÄ , ji J. K. griebė už rankos, tačiau pastarasis iÅ¡silaisvino ir iÅ¡bėgo, ji bandė vytis J. K.. Vogdamas J. K. jai negrasino, nesmurtavo, atstÅ«mė jos rankas, liepė paleisti (t. 8, b.l. 166). Ž. M. pareikalavo iÅ¡ J. K. pasakyti, kÄ jis paėmė ir bandė jį sulaikyti, ji buvo paspaudusi pavojaus mygtukÄ , tačiau J.

K. nieko nepaisydamas pabėgo. Å ie įrodymai paneigia skundų teiginius, kad J. K. juvelyrinius dirbinius paėmė niekam nematant ir buvo įsitikinęs, kad niekas to nematė.Apklaustas įtariamuoju pats J. K. parodė, kad pardavėjai berodant A. L. žiedÄ , jis paėmė du žiedus iÅ¡ virÅ¡utinės lentynos, pamatęs, kad pardavėja pamatė, pradėjo bėgti iÅ¡ parduotuvės (t. 5, b.l. 37). Tokiu bÅ«du, nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai paneigia skundo argumentÄ , kad liudytojos žodžiai, „atiduok, kÄ paėmei“ ir J.

K. atsakymas „aÅ¡ nieko neėmiau“, parodo, jog liudytoja nebuvo tikra dėl įvykdytos vagystės, o J. K. nesuvokė, kad jo vykdytas nusikaltimas jau yra atskleistas.Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, kaltinamųjų ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirÄ vagystę, po to, kai pardavėja pastebėjo turto pagrobimÄ , nes kaltinamieji savo ketinimų neatsisakė ir toliau siekė užvaldyti pagrobtÄ turtÄ , o bÅ«tent nuteistasis J. K. kartu su pagrobtu turtu pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, taip įgydamas galimybę juo disponuoti.

Pats nusikalstamas sumanymas buvo baigtas pardavėjos akivaizdoje, jai suvokiant, kad yra grobiamas turtas ir kaltinamiesiems sÄ moningai to nepaisant.Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant, teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimÄ turtÄ pagrobė atvirai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistojo J.

K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo kaip atvirÄ vagystę pagal BK 178 str. 2 d.Pažymėtina, kad dėl kitų nuteistojo J. K. gynėjos skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas pasisakė anksčiau, vertindamas nuteistojo A. L. gynėjo skundo argumentus, todėl Å¡ių argumentų nekartoja. Dėl atviro UAB „T. G.“ turto pagrobimo 2012 m. gruodžio 22 d.Kaip matyti iÅ¡ J. K. gynėjos apeliacinio skundo, J. K. kaltė, padarius vagystę neginčijama, skundu praÅ¡oma perkvalifikuoti J.

K. 2012 m. gruodžio 22 d. veikÄ iÅ¡ BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d.Nors pardavėja S. M. paties turto fizinio pagrobimo nematė, tačiau parodė, kad vienu momentu ji pakėlė galvÄ ir pamatė, kad tuščia vitrina, ji jautė J. K. prisilietimÄ . J. K. už parduotuvės stiklo pradėjo Å¡aukti S. J. kažkÄ panaÅ¡aus “einam greičiau”. Kai ji pradėjo rėkti, jog apvogė, jos kolegė paspaudė pavojaus mygtukÄ . J. K. jÄ (S. M.) pastÅ«mė į vitrinÄ ir čiupo stovÄ .

Ji suprato, kad yra apvogta, kai pakėlė galvÄ ir pamatė, kad nėra prekių. J. K. prisilietimas prie jos buvo netyčinis, po Å¡io prisilietimo J. K. čiupo stovÄ , iÅ¡ to, kad jÄ pastÅ«mė, ji galėjo spręsti, kad J. K. čiupo tÄ stovÄ (t. 9, b.l. 9). Vaikinas, kuris pagrobė gaminius, jos tyčia nestumdė, vogdamas jis jÄ tik užgavo (t. 1, b.l. 152). Å ie įrodymai paneigia skundo teiginį, kad J. K. juvelyrinius dirbinius paėmė niekam nematant, nes jo daromÄ veikÄ pastebėjo liudytoja S. M..S. J. parodė, kad pardavėja aptiko, jog iÅ¡ vitrinos pavogti dirbiniai.

Kai J. K. pasakė: “iÅ¡einame”, jis žiÅ«rimÄ Å¾iedÄ atidavė pardavėjai, bet kai ji pastebėjo, kad kažkas dingo, pardavėja jį (S. J.) užstojo ir jis liko parduotuvėje (t. 4, b.l. 64, t. 8, b.l. 69).Nustatęs aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitam asmeniui, suvokiančiam, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, nes pardavėja sugriebė už striukės ir tokiu bÅ«du sulaikė S. J., Å¡aukėsi apsaugÄ , pareikalavo sugrįžti iÅ¡einantį J.

K., tačiau J. K. jos reikalavimo nepaisė, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad jis svetimÄ turtÄ pagrobė atvirai. Kaltinamųjų ketinimai slapta pagrobti prekes peraugo į atvirÄ vagystę, po to, kai pardavėja pastebėjo turto pagrobimÄ , nes kaltinamieji savo ketinimų neatsisakė ir toliau siekė užvaldyti pagrobtÄ turtÄ . J. K. kartu su pagrobtu turtu pasiÅ¡alino iÅ¡ parduotuvės, taip įgydamas galimybę juo disponuoti.Å iuo atveju pažymėtina ir tai, kad dėl Å¡io epizodo pats J.

K. apeliaciniame skunde savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir jo padarytos veikos kvalifikavimo neginčija.Tai, kad pardavėjai pastebėjus galimos vagystės faktÄ , J. K. jau buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ parduotuvės patalpų, nepanaikina atviros vagystės padarymo fakto, kadangi pats nusikalstamas sumanymas buvo baigtas pardavėjos akivaizdoje, jai suvokiant, kad yra grobiamas turtas ir kaltinamiesiems sÄ moningai to nepaisant. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nuteistojo J.

K. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo kaip atvirÄ vagystę pagal BK 178 str. 2 d. Dėl didelės vertės UAB „V“ turto pagrobimo, grasinant panaudoti fizinį smurtÄ 2012 m. gruodžio 30 d.Kaip matyti iÅ¡ J. K. bei jo gynėjos apeliacinių skundų, J. K. kaltė, padarius svetimo turto pagrobimÄ neginčijama, tačiau skundu praÅ¡oma perkvalifikuoti J. K. 2012 m. gruodžio 30 d. veikÄ iÅ¡ BK 180 str. 3 d. į BK 178 str. 2 d.Nuteistasis J. K. prisipažįsta, kad jis užvaldė UAB „V“ turtÄ , tačiau tvirtina, jog jis jokios prievartos nenaudojo.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais.N. T. A. parodė, kad ji laikė padėklÄ rankose, nepadėjusi ant prekystalio, kai ji pradėjo klausinėti vaikino kokio žiedo jis nori, tuo momentu priÅ¡oko antras vyras, jis jai tyliai pasakė „atiduok padėklÄ , užmuÅ¡iu“, paėmė tÄ padėklÄ ir išėjo. PadėklÄ ji laikė dvejose rankose. Reikėjo panaudoti jėgÄ , kad paimti iÅ¡ jos padėklÄ . Ji buvo Å¡oko bÅ«senoje (t. 8, b.l. 73). Žodžiai „atiduok, užmuÅ¡iu“ poveikį situacijai turėjo (t. 8, b.l. 74).

Ir nors T. A. iÅ¡sakytų grasinimų daugiau niekas negirdėjo, o abu nuteistieji neigia šį faktÄ , vis dėlto, prieÅ¡ingai, nei nurodyta skunduose, tokį nukentėjusiosios teiginį patvirtina ir liudytojo V. U. parodymai, kad pardavėja buvo Å¡oko bÅ«senoje, drebėjo, buvo iÅ¡sigandusi (t. 8, b.l. 163). S. J. taip pat parodė, kad pardavėja buvo Å¡oke (t. 8, b.l. 71). Ä®vertinus nagrinėjamojoje byloje surinktų, iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visumÄ , nustatyta, kad J. K. sakydamas nukentėjusiajai T.

A., kuri tuo metu laikė padėklÄ savo rankose, „atiduok padėklÄ , užmuÅ¡iu”, iÅ¡traukė iÅ¡ pardavėjos rankų padėklÄ su aukso dirbiniais ir tokiu bÅ«du, t.y. panaudodamas psichinį poveikį, įbauginęs pardavėjÄ , palaužė T. A. valiÄ ir pagrobė svetimÄ turtÄ . Nukentėjusioji nurodė, kad ji iÅ¡sigando vyriÅ¡kių, kurie buvo fiziÅ¡kai už jÄ stipresni ir agresyvÅ«s (t. 2, b.l. 132). Å ie bylos duomenys patvirtina, kad nuteistieji sukÅ«rė grėsmingÄ situacijÄ , kuri apribojo T.

A. galimybes priešintis. Pažymėtina, jog psichologinio smurto pavartojimo atveju, jį apsprendžia būtent nukentėjusiojo suvokimas, kad jam grasinama ir to pasekoje palengvinamas turto pagrobimas.Tai, kad nukentėjusioji T. A. apie grasinimus užsiminė vėlesnės apklausos metu, nesudaro pagrindo manyti, kad ji juos išsigalvojo, mėgindama išvengti atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad UAB „V“ buvo inicijuotas T. A. drausminės atsakomybės klausimas dėl jos pardavėjo darbo.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos T. A. apie jai iÅ¡sakytus grasinimus neužsiminė tik pirminės apklausos metu (t. 2, b.l. 129), tuo tarpu jau sekančiÄ po įvykio dienÄ , t.y. 2012 m. gruodžio 31 d., ji savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes, tarp jų nurodydama ir tai, kad jai buvo grasinama (t. 2, b.l. 131). Tas pačias aplinkybes ji nurodė ir papildomos apklausos metu (t. 2, b.l. 134) bei jas patvirtino apklausta teisiamajame posėdyje.Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir pačiÄ situacijÄ , turto pagrobimo momentÄ , iÅ¡sakytus grasinančio pobÅ«džio žodžius, T.

A. bÅ«senÄ , kuri buvo iÅ¡tikta Å¡oko, visiÅ¡kai realu ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kad T. A. dėl nurodytų aplinkybių, galėjo iÅ¡ susijaudinimo neprisiminti, kad jai dar buvo ir garsinama. Tokiu bÅ«du, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunduose, nukentėjusiosios T. A. parodymai laikytini nuosekliais, apylinkės teismas jais rėmėsi pagrįstai.           Apylinkės teismas iÅ¡samiai patikrino bei detaliai įvertino ne tik nukentėjusiosios, bet ir liudytojo V. U. bei S. J. parodymus, savo iÅ¡vadas logiÅ¡kai ir iÅ¡samiai motyvavo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų. Dėl 2012 m. gruodžio 30 d. iÅ¡ UAB „V“ pagrobto turto vertės           Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 str., pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Toks turto vertės nustatymas taikytinas ir kitiems BK XXVIII skyriuje numatytiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-330/2006).          Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu.           Pagal 1999 m. gegužės 25 d.

„Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo“ 2 str. 10 p., rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtÄ arba verslÄ ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po Å¡io turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio Å¡alys veikia dalykiÅ¡kai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų. Taigi, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju juvelyrinių dirbinių parduotuvės nustatytos kainos laikytinos rinkos verte.

Tokį turto vertės nustatymo bÅ«dÄ teisingu pripažino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. balandžio 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2006. Minėtoje baudžiamojoje byloje Aukščiausiasis Teismas daiktų, kuriuos kėsintasi pagrobti, vertę prilygino tai kainai, kuri buvo nurodyta ant atitinkamų prekių prekybos centro salėje. Teismas taip pat konstatavo, kad, vadovaujantis PVM mokesčio įstatymu, Å¡is mokestis sumokamas valstybei nepriklausomai, ar gaminys buvo parduotas, nuo jo užpajamavimo įmonėje, o gaminiai buvo pagrobti jau iÅ¡ prekybos salės, todėl į pagrobto turto vertę pagrįstai buvo įskaičiuotas ir pridėtinės vertės mokestis.

Analogiška situacija yra ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.Tokiu būdu apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktika ir nurodė, kad prekių, pateiktų pardavimui, parduotuvės prekybos salėje, pagrobimo atvejais jų vertė nustatoma remiantis tokio daikto pardavimo kaina viešai nurodyta prekės etiketėje.Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 30 d. buvo pagrobti nauji, parduotuvės vitrinoje viešai pardavimui pateikti juvelyriniai dirbiniai – auksiniai žiedai. Iš pagrobtų 59 žiedų rasti ir pateikti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrai tik 8 žiedai.

Å ių apžiÅ«rų metu (t. 2, b. l. 117-119, 122-127) nustatyta, kad visi žiedai buvo su etiketėmis, kuriose nurodyta konkreti jų pardavimo kaina, taip pat praba, masė. N. T. A. ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas G. M. patvirtino, kad etiketės su kainom buvo ant visų pardavime buvusių žiedų. Ir nors, kaip nurodyta skunde, teismui nėra pateikti įrodymai, kad pagrobtų prekių etiketėse buvo nurodytos tokios kainos, kokios nurodomos pateiktame inventorizacijos akte, kadangi pateiktame inventorizacijos akte prekės nėra individualizuotos ir nėra aiÅ¡ki kiekvieno atskiro pagrobto daikto pardavimo kaina, t.y., kokia verte jis buvo užpajamuotas UAB „V“ apskaitoje, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, UAB „V“ pateikė turimÄ informacijÄ kartu su atliktos inventorizacijos duomenimis (t. 2, b. l. 90, 91, 92, 94, 95).

Inventorizacijos suvestinėje nurodyta pagrobtų aukso žiedų, kurie nebuvo grÄ Å¾inti įmonei, mažmeninė kaina be pridėtinės vertės mokesčio – 29 353 Lt. Nagrinėjamu atveju, tai, kad nėra įrodymų, kokia konkreti pardavimo kaina buvo nurodyta prekių etiketėse ir nėra konkrečių duomenų, kad tokia verte dingusios prekės buvo užpajamuotos įmonės apskaitoje, nesudaro pagrindo abejoti byloje esančių duomenų visuma, kuri patvirtina, kad įvykio metu buvo pagrobtas padėklas, 40 Lt vertės, bei 59 žiedai, bendro 174,50 gr. svorio, bendros 41 860 Lt vertės (mažmeninėm pardavimo kainom su pridėtinės vertės mokesčiu), t. y. bendrai 41 900 Lt vertės UAB „V“ turtas.

          BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimÄ , papildomai apklaustas civilinio ieÅ¡kovo atstovas G. M., liudytoja apklausta įmonės finansininkė L. M. M. bei specialistė B. D..          Civilinio ieÅ¡kovo atstovas G. M. paaiÅ¡kino, kad nustatydami pagrobtų auksinių dirbinių kainÄ , t.y. suvestinę (t. 4, b.l.

42) rėmėsi visais turimais dokumentais, kuris žiedas iš kurio važtaraščio, negali pasakyti. Buvo žiedų, kurie įsigyti prieš 14 metų. Suvestinėje nurodytos pardavimo kainos gruodžio mėnesiui su prabavimu, mokesčiais, įskaitant 20-30 proc. nuolaidas. Jei vagystė būtų padaryta lapkričio mėn., kainos būtų kitokios, būtų virš 50 000 Lt. pagal draudimo sutartį vertė nurodyta be mokesčių, be nuomos bei pelno, draudimas apdraudė tik pagal gavimo dokumentus.

Prabavimo kainos labai skiriasi ir priklauso nuo gaminio svorio. Vidiniame važtaraÅ¡tyje nurodomas prekių kiekis, svoris ir bendra kaina. Kiekvienas auksinis daiktas važtaraÅ¡tyje turi savo pozicijÄ . VažtaraÅ¡tyje nurodoma pozicija ir tos pozicijos bendra kaina. Pardavimai nurodomi pardavimo važtaraščiuose. Tai ko nėra pardavimo važtaraščiuose ir nėra inventorizacijos akte, yra pavogta. Liudytoja L. M. M. parodė, kad ji dirba UAB „V“ finansininke- vadybininke. IÅ¡ įmonės 2012 m. gruodžio 30 d. buvo pavogti tik auksiniai žiedai 585 prabos.

Yra Å¡ių gaminių importo dokumentai. Pagal kokiÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ yra gauti žiedai, kurie buvo pavogti, konkrečiai negali pasakyti, nes nuo 1998 m. auksinių dirbinių beveik negauna. Prasidėjus krizei uždarė du skyrius. Iki tol buvo trys skyriai. Uždarius du skyrius, prekių pakako. Prasidėjo kainų kilimas. 2007 m. buvo vienos kainos, o kai reikėjo pirkti po Å¡ios vagystės, kainos pakilo beveik tris kartus. „Gedimino 9“ pildė važtaraščius ir kiekvienÄ gaminį raÅ¡ydavo atskirai - pavadinimas, praba, masė, kaina, suma.

Kai pasikeitė apskaita ir įsivedė pardavimo žiniaraščiai, pildydavo kiekvieno dirbinio pardavimÄ - pavadinimas, masė, kaina, pardavimo data. Kai gaudavo iÅ¡ skyriaus arba iÅ¡ buveinės dirbinius, raÅ¡ydavo - gauta 10 žiedų, bendras svoris 20 g ir kaina atitinkama. Kai kainos kilo, dirbinių kainas atitinkamai keitė. Paskutinį kartÄ kai pakėlė kainÄ , atsižvelgėm kokia yra 1 g. aukso kaina kituose skyriuose, paskaičiavo tas kainas maždaug 30 % - maždaug 100 Lt mažiau negu kitose įmonėse, kas matosi ir bylos medžiagoje.

Buvo paskaičiuota suma, kuri buvo pavogta. Visus auksinius dirbinius kiekvienÄ vakarÄ iÅ¡imdavo iÅ¡ visų vitrinų ir sudėdavo į seifus. Pas juos buvo 217 auksinių žiedų, į seifÄ dėjo tris padėklus ir likusius žiedus dėžutėse. Pavogtas padėklas negalėjo bÅ«ti pustuÅ¡tis, nes tuÅ¡tiems padėklams seife nėra vietos. Padėklas su žiedais, kuris buvo pagrobtas pilnas be vieno žiedo. InventorizacijÄ daroma metų pabaigoje gruodžio 31 d, o vagystė įvyko gruodžio 30 d.

Nors žinojo, kad „Gedimino 9“ ruoÅ¡iasi rekonstrukcijai ir norėjome pagyvinti prekybÄ , kainų labai smarkiai neužkėlė, jos buvo maždaug 30 % mažesnė negu konkurentų. Žala paskaičiuota pagal pačias mažiausias kainas. Buvo padaryta suvestinė, kurioje kiekvieno daikto pavadinimas ir gramai. Pagal šį pirminį dokumentÄ padarė suvestinę, kurie konkrečiai dirbiniai buvo pavogti. Suvestinė padaryta ne pagal žiniaraščius, nes žiniaraščiai – parduotų dirbinių.

Kiekviename skyriuje yra inventorizacijos aktas - suvestinė: gramai, vienetai, gavimas/gražinimas ir kiek gauta metų bėgyje. Po įvykio inventorizacijÄ darė bÅ«tent auksinių dirbinių 2012 m. gruodžio 31 d. SuraÅ¡yta, koks likutis buvo metų pradžiai. Kas yra pavogta nustatė sekančiai - likutis metų pradžiai + papildymas - parduota (pagal sÄ raÅ¡us nustatė) = kas turėtų bÅ«ti likę pagal dokumentus. Inventorizacijos akte po vagystės trÅ«kumas buvo nurodytas su 30 % nuolaida. Žiedų etiketėse kainos buvo nurodytos taip pat su 30 % nuolaida.

Buvo paskaičiuota maždaug 236 Lt už gramÄ â€“ kaina 30 % mažesnė negu konkurentų. Buvo pagrobtas padėklas, kuriame buvo 59 žiedai. Kai „Aukso centras“ surinko ir atnešė mums fojė iÅ¡barstytus trÅ«ko jau 52 žiedų ir vienÄ Å¾iedÄ sausio 4 d. grÄ Å¾ino pirkėjas. Padėkle telpa 60 žiedų. Padėklas negalėjo bÅ«ti pustuÅ¡tis, nes tokio nelaiko, kadangi nėra vietos seife. Pardavimo žiniaraščius pildo pardavėjos kiekvienÄ dienÄ ir kai parduoda užraÅ¡o pavadinimÄ , prabÄ , masę, kainÄ , datÄ .

Vagystė įvyko gruodžio 30 d. apie 1500 val. tÄ dienÄ nebuvo parduotas nė viena prekė. Apyvartos fiksuojamos kiekvienÄ dienÄ . Vagystės dienai netaikė papildomų nuolaidų, iÅ¡skyrus 30 %, kuri jau buvo pritaikyta nurodant kainÄ etiketėje. Žala paskaičiuota ne pagal savikainÄ , o pagal mažmeninę kainÄ . Žala paskaičiuota pagal mažmeninę rinkos kainÄ su 30 % nuolaida vagystės dienai. Aukso gramo vertę įvertino 236 Lt. OficialÅ«s duomenys, kokia yra aukso kaina, skelbiama spaudoje.

KiekvienÄ dienÄ nurodoma aukso uncija. Kainas etiketėse užraÅ¡inėjo ji. Paskutinį kartÄ kainas etiketėse rašė apie 2012 m. spalio 15 d. 2012 m. spalio 15 d. kainos buvo pakeistos ne visų žiedų, o prieÅ¡ tai buvo dar kelis kartus pakeista. Ä® apeliacinės instancijos teismo posėdį iÅ¡kviesta specialistė B. D. paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ turėjo bÅ«ti atlikta inventorizacija ir užfiksuotas visų aukso dirbinių trÅ«kumas tai dienai tomis pardavimo kainomis. UAB „V“ 2012 m. gruodžio 31 d. apyraÅ¡e likutis yra iÅ¡vestas nuo 2012 m. sausio 1 d., po to, pateiktas gautų prekių kiekis per 2012 m. ir iÅ¡vestas galutinis likutis, tai aukso dirbinių vertė turėtų bÅ«ti tokia, kokia ji buvo pagrobimo datai, nes ji per tÄ laikotarpį kito.

Negali teigti, jog pateiktame sÄ raÅ¡e nurodytos kainos yra kainos pavogimo dienÄ . Nesimato kokios kainos buvo tÄ dienÄ . Yra nurodyta visuma - padarytas suvestinis apskaitos registras: kiek turėjo aukso dirbinių ir kokios kainos buvo 2012 m. sausio 1 d., kiek gavo per tÄ laikotarpį, kiek parduota, ir koks likutis gaminių. Pagal Å¡iuos dokumentus nesimato, kokios kainos buvo pagrobimo dienÄ ar gruodžio mėnesį. Negali nieko įvertinti nes yra patektas bendras apskaitos registras. Per tÄ laikotarpį kainos kito, todėl negali teigti ar vienokios, ar kitokios kainos buvo tÄ dienÄ .

TÄ dienÄ turėjo bÅ«ti atlikta inventorizacija t. y. suraÅ¡yta kiek iÅ¡ viso prekių buvo, kokios aukso dirbinių kainos ir koks yra trÅ«kumas. Vertė yra pardavimo kaina, kadangi vyksta prekyba. Jei pardavėjas taiko 30 proc. nuolaidÄ , daikto vertė yra trisdeÅ¡imčia procentų mažesnė. Specialistė nurodė, kad pagal jai pateiktus UAB „V“ dokumentus ir suvestinį apskaitos registrÄ ji negali nustatyti aukso dirbinio vertės ar pardavimo kainos tai dienai. Negali teigti iÅ¡vadų apie pavogtų daiktų vertės gruodžio 30 d., kadangi tÄ dienÄ turėjo bÅ«ti atlikta inventorizacija, kurios metu butų inventorizuoti visi gaminiai tos dienos pardavimo kainomis.

Tik tokiu bÅ«du galima bÅ«tų nustatyti tiksliÄ trÅ«kstamų gaminių vertę. Dėl revizijos ar patikrinimo paskyrimo nurodė, kad jei bus pateikti tik tokie dokumentai, kokie yra pateikti jai, kitokios prekių pardavimo vertės niekas ir nenustatys, jei nėra atlikta inventorizacija bÅ«tent tai dienai. Jei bÅ«tų atlikta pilna inventorizacija, aiÅ¡kiai matytųsi po kiek buvo pardavinėjama, kokios tos kainos, kokia bendra suma ir koks trÅ«kumas. Jei bÅ«tų įraÅ¡yta dar ir 150 pozicijų nepavogtų daiktų, negalėtų nustatyti ar pavogtų daiktų kaina yra teisinga ar neteisinga, kadangi atliekama tik dokumentinė revizijÄ .

Jei tokia kaina buvo įraÅ¡yta pardavimo dienÄ , tai tokia ji ir turi bÅ«ti. Prekės turėjo bÅ«ti įvertintos ne tik gramais, kiekiais bet ir vertine iÅ¡raiÅ¡ka. Yra komisija, kuri pasiraÅ¡o, atsako už pateiktus duomenis. Žiedo vertė yra jo pardavimo kaina su PVM, kurios nei ji, nei kitas specialistas kitaip įvertinti negalėtų. Auksiniams dirbiniams amortizacija nevertinama.          Teismo posėdžio metu civilinio ieÅ¡kovo atstovas G. M. papildomai paaiÅ¡kino, kad fiziÅ¡kai gruodžio 30 d. nespėjo visko apskaičiuoti.

Å i inventorizacija yra bÅ«tent gruodžio 30 d. InventorizacijÄ baigė po vidurnakčio, todėl parašė 31 d. Suvestinė yra 30 d.            Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiÅ«rėti civilinio ieÅ¡kovo atstovo pateikti 8 žiedai, kurie buvo pagrobti iÅ¡ parduotuvės įvykio dienÄ â€“ 2012 m. gruodžio 30 d. ir pamesti ir grÄ Å¾inti parduotuvei. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo (t. 2, b.l. 117-119) matyti, kad žiedas yra geltono metalo su kaina ir etikete. Etiketėje nurodyta žiedo kaina -499 lt, dydis 16,5, masė g.

– 2,27, aukso praba – 585. Iš kito žiedų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta – 1. Žiedas geltono metalo su akutėmis; prie žiedo yra etiketė, kurioje nurodyta žiedo masė – 3 g., dydis 18, kaina 749 Lt;

2. Žiedas su akute gėlės formos; žiedas su etikete, kurioje nurodyta žiedo masė – 3,31 g., dydis 18, kaina – 827 Lt.

3. Žiedas su akute geltono metalo; žiedas yra su etikete, kurioje nurodyta žiedo praba – 585, žiedo svoris -1,91 g., dydis 17,5, kaina 458 Lt. 4 žiedas su akute geltono metalo su etikete, kurioje nurodyta žiedo masė 2,38 g. , dydis 18, kaina – 595 Lt.

5. Žiedas su gėlės formos akutėmis, geltono metalo; žiedas yra su kaina, kurioje nurodyta žiedo masė – 2,22 g, žiedo praba – 585, kaina 565 Lt.

6. Žiedas geltono metalo su akutėm, prie žiedo yra etiketė – kaina, kurioje nurodyta aukso praba – 585, masė 2,61 g., dydis 18,3, kaina 665 Lt (t. 2, b.l. 122-127).        Nagrinėjamoje byloje civilinio ieÅ¡kovo atstovas nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima tiksliai nustatyti pagrobtų juvelyrinių dirbinių kainas. Kainas nurodė pagal įmonėje atliktÄ patikrinimÄ ir inventorizacijÄ , pagal kurias ir buvo nustatyta tyrimo metu nesurastų pagrobtų daiktų vertė.

Tačiau vien tai dar neleidžia daryti išvados, kad civilinio ieškovo paaiškinimai yra neteisingi. Pagrobto turto vertė gali būti įrodoma ne tik buhalteriniais dokumentais, bet ir visais kitais BPK 20 str. apibrėžtais įrodymais., taip pat nukentėjusiųjų parodymais, tačiau jie turi būti patikrinti. Specialistė teismo posėdžio metu nurodė, jog tikslios pagrobto turto vertės negalėtų nustatyti, kadangi tyrimas dėl vertės nustatymo būtų atliekamas tik pagal dokumentus. Tokiu būdu, specialistė negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti civilinio ieškovo atstovo bei liudytojos parodymuose nurodytų pagrobtų daiktų kainų.

Turtas turi bÅ«ti vertinamas esant pačiam objektui, o Å¡iuo atveju, pavogti daiktai nesurasti, jų nėra galimybės apžiÅ«rėti bei identifikuoti.           Esant Å¡ioms papildomai nustatytoms aplinkybėms apie aukso dirbinių vertę, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, vertinant jas visų byloje surinktų įrodymų kontekste, civilinio ieÅ¡kovo pateiktu pagrobtų aukso dirbinių vertės paskaičiavimu. Net ir esant tokioms teismo posėdžio metu pateiktoms specialistės iÅ¡vadoms, jog nėra galimybės nustatyti aukso gaminių vertės įvykio dienai, neleidžia kolegijai daryti iÅ¡vados, kad civilinė ieÅ¡kovė UAB „V“ iÅ¡ jos pagrobtų daiktų vertę nurodė neteisingai, jÄ padidindama.

Kaip jau minėta, pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ laikoma, kad tuo atveju, kai yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobtas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad civilinio ieÅ¡kovo atstovas pagrobtų aukso dirbinių kainas nurodė tokias, kokios, įvertinus aukso gramo rinkos kainÄ ir papildomus dirbinio kaÅ¡tus, yra teisingos. Teismui nėra pagrindo abejoti civilinio ieÅ¡kovo atstovo bei liudytoja apklaustos įmonės finansininkės sÄ Å¾iningumu ar gebėjimu atsiminti pirktų ir turėtų daiktų, t.y. aukso žiedų kainas, kiekį, juo labiau, kad jų parodymai apie Å¡iuos pagrobtus daiktus, jų kainas, įsigijimo aplinkybes nėra iÅ¡ esmės prieÅ¡taringi ar vieni kitus paneigiantys, jų parodymai vieni kitus papildo, taip pat juos vienu ar kitu aspektu patvirtina aukščiau paminėti raÅ¡ytiniai įrodymai - pagrobtų, tačiau parduotuvei grÄ Å¾intų auksinių žiedų apžiÅ«ros protokolai, pateikta aukso dirbinių suvestinė, atliktos inventorizacijos aktas.           Aplinkybė, kad dirbiniai buvo pagrobti tuo metu, kai rinkoje buvo taikomos nuolaidos, jokios reikÅ¡mės neturi, kadangi kaip matyti iÅ¡ UAB „V“ pateiktų apeliacinės instancijos teismui dokumentų 1 gramo vidutinė kaina vagystės dienÄ Å¾iedams buvo 236 Lt (su PVM), kÄ patvirtina ir jau minėti UAB „V“ teismui pateikti duomenys (t. 2, b. l. 90, 91, 92, 94, 95).

PanaÅ¡iai už tokiÄ kainÄ dirbiniai bÅ«tų parduodami nusikaltimo dienÄ pirkėjams. Vertė yra pardavimo kaina be nuolaidos. Kaip matyti iÅ¡ civilinio ieÅ¡kovo atstovo bei liudytojos įmonės finansininkės parodymų, aukso dirbinių etiketėse kainos buvo nurodytos su 30 proc. nuolaida.          Taigi, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog UAB “V” pateiktos pagrobtų dirbinių kainos, už kurias ji ketino parduoti Å¡ias prekes, yra laikytinos Å¡ių vertybių tuometine rinkos verte.

Nustatyta, kad bendra pagrobtų dirbinių suma buvo 41 860 Lt, t. y. daugiau negu 250 MGL, todėl J. K. nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 str. 3 d., kaip didelės vertės svetimo turto pagrobimas. Dėl atviro UAB Prekybos namai „P“ turto pagrobimo 2012 m. gruodžio 31 d. Nors apeliaciniame skunde ginčijama J. K. kaltė 2012 m. gruodžio 31 d. įvykdžius vagystę, tačiau jo kaltę patvirtina ne tik pardavėjos A. P. parodymai, bet ir vaizdo įrašas, kuris buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu ir apžiūros duomenys yra užfiksuoti byloje esančiame 2013 m. sausio 11 d. apžiūros protokole (t. 3, b.l. 140).

A. P. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. apie 14.00-15.00 val. atėjo vaikinas, kuris apie 15 min. trypčiojo, bandė užmegzti pokalbį. 2012 m. gruodžio 30 d. ar tai 29 d. tas pats asmuo jau buvo atėjęs į parduotuvę, jis tada taip pat buvo apsirengęs, buvo su peruku, tačiau pamatė, kad nieko nebus. Vaikinas jai pasirodė įtartinas, vidinė nuojauta buvo, kad jis ateina vogti. Kai jis iÅ¡traukė padėklÄ , ji bandė jį sulaikyti. Taip pat parodė, kad salėje mato tÄ asmenį ir parodė į J.

K.. PaaiÅ¡kino, kad jį atpažino pagal veido bruožus, tai yra pagal iÅ¡skirtinę nosį, akis, sudėjimÄ . Nurodė, kad kategoriÅ¡kai tvirtina, kad čia tas pats asmuo, t.y. J. K., kuris apvogė parduotuvę (t. 9, b.l. 10-11). A. K. parodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. ji buvo darbe nuo 08.00 val. iki 14.00 val. Iki namų važiuoja 12-15 min. Ä® namus grįžo apie 15.00 val. SÅ«nus buvo namuose. Apie 17.00 val. atvažiavo S. P., pasėdėjo prie stalo, po to jie visi iÅ¡vyko Å¡vęsti. Tai galėjo bÅ«ti tarp 17.00-18.00 val.

S. P. pasivaiÅ¡ino prie stalo maisto produktais. Taip pat parodė, kad grįžusi namo apie 15.00 val. buvo nuėjusi į parduotuvę, kai grįžo namo, jos vyras, sÅ«nus ir sÅ«naus sugyventinė Sonata buvo namuose. SÅ«nus su sugyventine buvo antrame aukÅ¡te savo kambaryje, matė sÅ«nų, nes jis po to nusileido (t. 8, b.l. 165).A. K. teisme parodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Justas su Sonata kaip prisimena visÄ dienÄ buvo namuose. Žmona grįžo po pietų, kada konkrečiai negali atsakyti. Ar 2012 m. gruodžio 31 d.

Justas apie 15.00 val. buvo namuose kategoriÅ¡kai tvirtinti negali. Ar Justas kur iÅ¡važinėjo, negali atsakyti. Justas ne visÄ laikÄ buvo jo akivaizdoje, iÅ¡eidavo į garaÅ¾Ä pečiaus pažiÅ«rėti. D. S. atvažiavo apie 16.00-17.00 val. P. J. užkrovė po pietų, pietÅ«s tai 13.00-14.00 val. (t. 8, b.l. 169). S. D. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. 15.00 val. Justas buvo namuose, jis nebuvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ jos akiračio, gal į kiemÄ buvo išėjęs. Apie 18.00 val. ji su Justu iÅ¡važiavo Å¡vęsti Naujų metų.

Jų paimti atvažiavo Karina su Sauliumi, važiavo keturiese. Ä® svečius važiavo be dovanų, be vaiÅ¡ių (t. 10, b.l. 56-57). Pats J. K. apklaustas teisme, parodė, kad 2012 m. gruodžio 31 d. iki 17.00 val. jis buvo namuose. KÄ veikė 15.00 val. negali pasakyti, gal maudėsi, gal rengėsi, gal darė valgyti. 2012 m. gruodžio 31 d. jis iÅ¡ namų išėjęs nebuvo, buvo išėjęs tik į garaÅ¾Ä , gal dar Å¡unį šėrė, kiti namiÅ¡kiai irgi gal nebuvo iÅ¡vykę. IÅ¡ namų iÅ¡važiavo apie 17.00 val.

Važiavo su draugu S. P. ir sugyventine (buvusia žmona) S. D., pas KarinÄ , vežėsi maisto, alkoholio. Buvo užvažiavę į PC „Iki“ Antakalnyje, po 17.00 val. truputį, pirko alkoholio (t. 8, b.l. 68). Ir nors skunde nurodoma, kad J. K. nebuvimas namuose, įsikatant tai, kad reikalingas laikas nuvykti iki nusikaltimo vietos, turėjo bÅ«ti pastebėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaip matyti nei vienas iÅ¡ namiÅ¡kių negalėjo konkrečiai nurodyti, ar J. K. 2012 m. gruodžio 31 d. visÄ laikÄ buvo namuose, jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia Å¡io skundo argumentÄ .

Antai, A. K. tÄ dienÄ dirbo iki 15.00 val., grįžus po darbo ji dar buvo užėjusi į parduotuvę. A. K. parodė, kad ar 2012 m. gruodžio 31 d. Justas apie 15.00 val. buvo namuose kategoriÅ¡kai tvirtinti negali, ar Justas kur iÅ¡važinėjo, negali atsakyti. Justas ne visÄ laikÄ buvo jo akivaizdoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustos liudytojos S. D. parodymai nesutapo nei su minėtais liudytojų parodymais, nei su paties J. K. parodymais apie 2012 m. gruodžio 31 d. S. D. nurodė, kad apie 18.00 val. iÅ¡važiavo iÅ¡ J.

K. namų, jų paimti atvažiavo Saulius su drauge Karina, važiavo į svečius be dovanų, be vaiÅ¡ių. Tuo tarpu pats J. K. parodė, jog iÅ¡ namų iÅ¡važiavo apie 17.00 val., važiavo su draugu Sauliumi ir Sonata pas KarinÄ , vežėsi maisto, alkoholio. Truputį po 17.00 val. buvo užsukę į parduotuvę. Be to, J. K. ir pats negalėjo atsakyti kÄ veikė 2012 m. gruodžio 31 d. 15.00 val.PrieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, A. P. atliktas atpažinimas, kuris buvo įvertintas kartu su A. P. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, o taip pat ir su byloje esančiu vaizdo įraÅ¡u, kurio duomenys fiksuoti apžiÅ«ros protokole (t. 3, b.l. 140), patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. apie 15.00 val. vagystę prekybos centre „Norfa“, esančiame adresu Ateities g. 48, Vilniuje, esančioje UAB Prekybos namai „P“ įvykdė J.

K.. Juolab, kad nei A. K., kuri pati nurodė, jog dirbo iki 15.00 val., iki namų važiuoja 12-15 min., buvo nuėjusi į parduotuvę, kai grįžo namo sÅ«nus su sugyventine buvo antrame aukÅ¡te (t. 8, b.l. 165), parodymai, nei A. K. parodymai, kad jis negali kategoriÅ¡kai tvirtinti ar 2012 m. gruodžio 31 d. Justas apie 15.00 val. buvo namuose, taip pat negali atsakyti ar Justas kur iÅ¡važinėjo, Justas ne visÄ laikÄ buvo jo akivaizdoje (t. 8, b.l. 169), nepatvirtina, kad J. K. nusikaltimo padarymo metu tikrai buvo namuose.Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai dėl A.

P. atlikto atpažinimo patikimumo, kadangi kaip teisingai nurodė skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, šis procesinis veiksmas atitiko baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Antai, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio 2014 m. vasario 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio protokolo, liudytoja A. P. buvo pašalinta iš teismo posėdžio salės (t. 9, b.l. 8). Atpažinimo metu teismo posėdžio salėje šalia J. K. sėdėjo S. J. ir A. L.. A. P. teisiamojo posėdžio metu, kaip asmenį 2012 m. gruodžio 31 d. pagrobusį juvelyrinius dirbinius atpažino J.

K., nors visi trys jaunuoliai tarpusavyje pagal bendrÄ iÅ¡vaizdÄ yra panaÅ¡Å«s, t.y. amžius, kÅ«no sudėjimas, plaukų kirpimas. Tai, kad liudytojai visi trys asmenys buvo parodyti atpažinti, kai jai jau yra žinoma, kad tyrimas nustatė, jog bÅ«tent Å¡ie asmenys padarė nusikaltimÄ , nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kadangi atpažinimo metu liudytoja A. P. iÅ¡ karto parodė į J. K.. Nurodė, kad kategoriÅ¡kai tvirtina, kad čia tas pats asmuo, t.y. J. K., kuris apvogė parduotuvę (t. 9, b.l. 10-11).

Liudytoja A. P. atpažinimo, vykusio teisiamajame posėdyje, metu nedvejodama parodė į J. K., kas tik patvirtino jos parodymus, ikiteisminio tyrimo metu, duotus iÅ¡ karto po aptariamo įvykio, o bÅ«tent, kad vaikinÄ ji galėtų atpažinti gyvai (t. 3, b.l. 103). Taigi A. P. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ne tik patvirtino teisiamajame posėdyje, bet ir juos papildė. Tokiu bÅ«du tvirtinti, kad A. P. galėjo sÄ Å¾iningai klysti, kadangi jos atliktas atpažinimas gali bÅ«ti nulemtas įsitikinimo, kad bÅ«tent Å¡is asmuo padarė nusikaltimÄ , nes jo kaip šį nusikaltimÄ padariusio asmens nuotraukos buvo paskelbtos vieÅ¡ai, nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad straipsnį ji perskaitė po vagystės praėjus 2-4 savaitėm, tuo tarpu, kaip jau minėta, iÅ¡ karto po įvykio liudytoja A. P. nurodė, kad vaikinÄ ji galėtų atpažinti gyvai.Atsižvelgiant į aptartų byloje esančių duomenų visumÄ , tai, kad liudytoja nurodė atpažįstanti J. K. iÅ¡ bendrų veido bruožų, o ne iÅ¡ iÅ¡skirtinių bruožų, nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymais, kuriuos papildo ir kita bylos medžiaga. Dėl bausmėsSkirdamas nuteistajam J.

K. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į tai, jog 4 iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, o viena – sunkių nusikaltimų kategorijai, į pagrobto turto vertę, į tai, kad praeityje teistas, teistumas nėra iÅ¡nykęs ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad J.

K. iÅ¡situokęs (t. 7, b.l. 21), nedirba, nors registruotas darbo biržoje, tačiau nedarbo draudimo iÅ¡mokos negauna (t. 7, b.l. 46), jį iÅ¡laiko tėvai (t. 8, b.l. 169. J. K. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas praeityje 7 kartus teistas, daugiausia už turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymÄ (t. 7, b.l. 29-41), baustas administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, tarp jų ir už svetimo smulkaus turto pagrobimÄ (t. 7, b.l. 23-28). Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad J. K. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo, nepaveikė jo, kad nenusikalstų.

Todėl teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsta.           J. K. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Pagal LR BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas. LR BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Todėl nuteistajam teisingai paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės nei sankcijose numatytas  laisvės atėmimo bausmių vidurkis.           Skunde nurodyta aplinkybė, kad kaltinamajam diagnozuotas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas ir jis ne kartÄ savanoriÅ¡kai gydėsi, nėra pripažįstama ypatinga aplinkybe, Å¡velninanti kaltininko atsakomybę.          Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam J.

K. paskyrė tinkamÄ bausmę, kuriÄ Å¡velninti nėra pagrindo. Dėl nuteistojo J. K. apeliacinio skundoKaip matyti iÅ¡ nuteistojo skundo turinio dauguma skunde dėstomų argumentų dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bei jo atliktų veikų kvalifikavimo (dėl 2012 m. rugsėjo 19 d. epizodo, iÅ¡ dalies dėl 2012 m. gruodžio 30 d. epizodo ir pagrobtų daiktų vertės) jau buvo aptarti apeliacinės instancijos teismo vertinant nuteistojo J. K. gynėjos skundo argumentus, todėl pakartotinai dalyje dėl tapačių skundo argumentų nepasisako.

Dėl 2012 m. gruodžio 30 d. epizodoNors nuteistasis savo kaltę dėl 2012 m. gruodžio 30 d. epizodo pripažįsta iš dalies, t.y. jis pripažįsta, kad pavogė 30 vnt. žiedų, tačiau ne 59 vnt. žiedų, vis dėlto tokį nuteistojo teiginį paneigia byloje esančių įrodymų visuma.L. T. A. parodė, kad keli žiedai buvo iškritę jau prie išėjimo iš pastato. Po įvykio buvo apžiūrėtos parduotuvės prieigos, nerado jokių žiedų, prie parduotuvės įėjimo durų buvo rasti ir paimti 4-5 žiedai.

Po įvykio buvo atlikta inventorizacija, apytiksliai dingo 52-53 žiedai (t. 8, b.l. 73). Surasti keli žiedai vėliau buvo atneÅ¡ti savaitės bėgyje, vienÄ Å¾iedÄ atnešė po Å¡venčių. Aukso dirbinių padėklas yra A4 formato, 6 eilės po 10 žiedų (t. 8, b.l. 74). Savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime T. A. taip pat nurodė, kad pavogtam padėkle buvo 59 vnt. auksinių žiedų (t. 2, b.l. 131).G. M. taip pat parodė, kad buvo pavogti 59 žiedai. Po vagystės, prie parduotuvės išėjimo durų buvo rasti 7 žiedai, dar vienÄ Å¾iedÄ atnešė jiems vėliau (t. 2, b.l. 115, 141, t. 8, b.l. 158).IÅ¡ į bylÄ pateiktų UAB „V“ praneÅ¡imų apie patirtus nuostolius ir 2012 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akto matyti, kad 2012 m. gruodžio 30 d.

įvykdytos vagystės metu buvo pagrobti 59 moteriÅ¡ki aukso žiedai. IÅ¡ visų 59 vnt. pavogtų žiedų septyni buvo iÅ¡ karto rasti prie įėjimo į prekybos centrÄ (7 vnt.), vienas iÅ¡ pavogtų moteriÅ¡kų žiedų rasas praeivio ir grÄ Å¾intas į skyrių 2013 m. sausio 4 dienÄ (t. 2, b.l. 91, 92).S. J. parodė, kad pusė žiedų iÅ¡byrėjo (t. 8, b.l. 70). J. K. parodė, kad bėgdamas girdėjo, jog krenta nuo padėklo žiedai, dalis žiedų iÅ¡krito kai jis bėgo (t. 8, b.l. 67).Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta UAB „V“ finansininkė L.

M. M. parodė, kad buvo pagrobtas padėklas, kuriame buvo 59 žiedai. Kai „Aukso centras“ surinko ir atnešė mums fojė iÅ¡barstytus trÅ«ko jau 52 žiedų ir vienÄ Å¾iedÄ sausio 4 d. grÄ Å¾ino pirkėjas. Padėkle telpa 60 žiedų. Padėklas negalėjo bÅ«ti pustuÅ¡tis, nes tokio nelaiko, kadangi nėra vietos seife. Pardavimo žiniaraščius pildo pardavėjos kiekvienÄ dienÄ ir kai parduoda užraÅ¡o pavadinimÄ , prabÄ , masę, kainÄ , datÄ . Vagystė įvyko gruodžio 30 d. apie 1500 val. tÄ dienÄ nebuvo parduotas nė viena prekė.         Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, jog J.

K. paėmė visÄ padėklÄ , ant kurio buvo 59 vnt. žiedų ir užsikišęs padėklÄ su dirbiniais už striukės iÅ¡bėgo iÅ¡ parduotuvės, t.y. pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog aplinkybė, kad J. K. bėgant iÅ¡ įvykio vietos pavyko iÅ¡saugoti tik dalį pagrobtų juvelyrinių dirbinių, nes jam bėgant žiedai pradėjo byrėti, nepaneigia fakto, kad J. K. iÅ¡ juvelyrinių dirbinių parduotuvės pagrobė 59 vnt. žiedų.

Juolab, kad kaip nurodė T. A. po įvykio buvo apžiÅ«rėtos parduotuvės prieigos, nerado jokių žiedų, prie parduotuvės įėjimo durų buvo rasti ir paimti 4-5 žiedai, keli žiedai buvo iÅ¡kritę prie išėjimo iÅ¡ pastato (t. 8, b.l. 73). Dėl 2012 m. gruodžio 31 d. epizodoNors nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo apklausti liudytojais apsaugos darbuotojas bei laikrodžių taisyklos darbuotojas, t.y. meistras dirbę tÄ dienÄ prekybos centre „Norfa“, tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, kurie jau buvo aptarti atsakant į J.

K. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, liudytoja A. P. atpažinimo, vykusio teisiamajame posėdyje, metu nedvejodama parodė į J. K., kas tik patvirtino jos parodymus, ikiteisminio tyrimo metu, duotus iÅ¡ karto po aptariamo įvykio, o bÅ«tent, kad vaikinÄ ji galėtų atpažinti gyvai (t. 3, b.l. 103). Skundo argumentai, kad nebuvo apklausti liudytojais apsaugos darbuotojas bei laikrodžių taisyklos darbuotojas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog minėti asmenys bÅ«tų matę įvykį ir jiems yra žinomos kokios nors su įvykiu susijusios aplinkybės..

Dėl bausmės Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas nuteistojo J. K. gynėjos skundo argumentus, pasisakė dėl J. K. paskirtos bausmės, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. K. paskyrė tinkamÄ bausmę, kuriÄ Å¡velninti nėra pagrindo.Aplinkybės, kad, kaip skunde nurodo J. K. Å¡iuo metu jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programoje, keičia savo gyvenimo bÅ«dÄ , nori sukurti Å¡eimÄ , dirbti, nebevartoti narkotinių medžiagų, atsiradus galimybei, atlyginti savo neteisėtais veiksmais asmenims padarytÄ Å¾alÄ , kolegijos vertintinos teigiamai, tačiau įvertinus Å¡ias aplinkybes, visų byloje esančių duomenų kontekste, vien jų nepakanka nuteistajam paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Pažymėtina, kad LR BK 641 str., numato bausmės skyrimÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Å¡ios baudžiamosios bylos medžiagos, byla nebuvo nagrinėjama nei supaprastinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas ir priimtas teismo nuosprendis. Tokiu bÅ«du nėra įstatyminio pagrindo spręsti dėl LR BK 641 str. nuostatų taikymo J. K. atžvilgiu. D. S. J. veikos kvalifikavimo pagal LR BK 180 str. 3 d.N. S. J. skunde nurodo, kad 2012 m. gruodžio 30 d.

įvykdytas svetimo turto pagrobimas neteisingai kvalifikuotas pagal LR BK 180 str. 3 d., tačiau byloje esančių ir jau vertinant kito nuteistojo J. K. gynėjos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo aptartų duomenų visuma paneigia tokį nuteistojo S. J. skundo teiginį.Tai, kad nukentėjusioji T. A. apie grasinimus užsiminė vėlesnės apklausos metu, dėl ko nuteistojo veika buvo perkvalifikuota iš LR BK 178 str. 2 d. į LR BK 180 str. 3 d., nesudaro pagrindo manyti, kad ji juos išsigalvojo, mėgindama išvengti atsakomybės, o apelianto veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos T. A. apie jai iÅ¡sakytus grasinimus neužsiminė tik pirminės apklausos metu (t. 2, b.l. 129), tuo tarpu jau sekančiÄ po įvykio dienÄ , t.y. 2012 m. gruodžio 31 d., ji savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡samiai iÅ¡dėstė visas įvykio aplinkybes, tarp jų nurodydama ir tai, kad jai buvo grasinama (t. 2, b.l. 131). Tas pačias aplinkybes ji nurodė ir papildomos apklausos metu (t. 2, b.l. 134) bei jas patvirtino apklausta teisiamajame posėdyje. Ir nors T. A. iÅ¡sakytų grasinimų daugiau niekas negirdėjo, o abu nuteistieji neigia, tokį nukentėjusiosios teiginį patvirtina ir liudytojo V.

U. parodymai, kad pardavėja buvo Å¡oko bÅ«senoje, drebėjo, buvo iÅ¡sigandusi (t. 8, b.l. 163). S. J. taip pat parodė, kad pardavėja buvo Å¡oke (t. 8, b.l. 71). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įvertinus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir pačiÄ situacijÄ , nukentėjusiajai iÅ¡sakytus grasinančio pobÅ«džio žodžius, T. A. bÅ«senÄ , kuri buvo iÅ¡tikta Å¡oko, visiÅ¡kai realu ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kinama, kad T. A. dėl nurodytų aplinkybių, galėjo iÅ¡ susijaudinimo iÅ¡ karto neprisiminti, kad jai buvo grasinama.

Tačiau tai jokiu būdu nesudaro pagrindo tvirtinti, kad T. A. parodymai apie visas įvykio aplinkybes neatitinka tikrovės, kelia abejonių, yra nelogiški. Dėl 2012 m. gruodžio 30 d. pagrobto turto vertėsKaip matyti iš nuteistojo S. K. skundo turinio dauguma skunde dėstomų argumentų dėl 2012 m. gruodžio 30 d. pagrobtų daiktų vertės jau buvo aptarti apeliacinės instancijos teismo vertinant nuteistojo J. K. gynėjos skundo argumentus. Vis dėlto pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 30 d. buvo pagrobti nauji, parduotuvės vitrinoje viešai pardavimui pateikti juvelyriniai dirbiniai – auksiniai žiedai.

Iš pagrobtų 59 žiedų rasti ir pateikti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrai tik 8 žiedai. Šių apžiūrų metu (t. 2, b. l. 117-119, 122-127) nustatyta, kad visi žiedai buvo su etiketėmis, kuriose nurodyta konkreti jų pardavimo kaina, taip pat praba, masė. Ir nors teismui nėra pateikti įrodymai, kokia konkreti pardavimo kaina buvo nurodyta prekių etiketėse ir nėra konkrečių duomenų, kad tokia verte dingusios prekės buvo užpajamuotos įmonės apskaitoje, šios aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti byloje esančių duomenų visuma, kuri patvirtina, kad įvykio metu buvo pagrobtas padėklas, 40 Lt vertės, bei 59 žiedai, bendrai 174,50 g. svorio, bendros 41 860 Lt vertės (mažmeninėm pardavimo kainom su pridėtinės vertės mokesčiu), t. y. bendrai 41 900 Lt vertės UAB „Vinerta“ turtas.

SkundÄ nagrinėjantis teismas dėl pagrobtų dirbinių vertės pasisakė atsakydamas į J. K. gynėjos skundÄ , todėl jų nekartoja. Dėl nuteistajam S. J. paskirtos bausmėsSkirdamas nuteistajam S. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat į tai, jog 2 iÅ¡ jo padarytų nusikalstamų veikų priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, o viena – sunkių nusikaltimų kategorijai, į pagrobto turto vertę, į tai, kad praeityje teistas, teistumas nėra iÅ¡nykęs bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikÅ¡mės aplinkybes.Skunde nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent, kad jis savo kaltę padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus pripažino iÅ¡ dalies, dėl jų padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi jau buvo įvertintos apylinkės teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.N. S. J. nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas praeityje 5 kartus teistas, daugiausia už turtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų darymÄ (t. 7, b.l. 7-16), baustas administracine tvarka (t. 7, b.l. 3-5).

Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad S. J. dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių iÅ¡vadų nepadarė, savo gyvenimo bÅ«do nekeičia, anksčiau paskirtos bausmės jo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų padarymo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad S. J. nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ teistumÄ . Pagal LR BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas.

LR BK 56 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl nuteistajam teisingai paskirta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas. N. S. J. paskirtos bausmės yra mažesnės nei atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl dar labiau jas mažinti nėra jokio pagrindo.LR BK 641 str., numato bausmės skyrimÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Tuo tarpu Å¡i baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama nei supaprastinto proceso tvarka, nei atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas ir priimtas teismo nuosprendis. Tokiu bÅ«du nėra įstatyminio pagrindo spręsti dėl LR BK 641 str. nuostatų taikymo S. J. atžvilgiu.           Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. J. paskyrė tinkamÄ bausmę, kuriÄ Å¡velninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.            Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,            n u t a r ė:

           nuteistųjų J. K., S. J. bei nuteistųjų A. L. (A. L.) ir J. K. gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                Jurgita Mačionytė Teisėjai                                                                                               Daiva Kazlauskienė                                                                                                             A.

Å . Â Â Â