7cb1bb48-d052-4bc5-91d4-7ea52158962d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-970-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00206-2012-9                                           Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8.; 73.2.5.1.2.; 38.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 3 d.   Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus, JÅ«ratės Varanauskaitės,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo P. N. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui P. N. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, L.

M., UAB „BÅ«sto valda“. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė   IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5753,08 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad su draudėja L. M. IÄ® sudarė įmonės turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustos įmonės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir jose esančios atsargos. 2009 m. vasario 6 d.

įmonės patalpos buvo apgadintos dėl atsakovo, kuriam nuosavybės teise priklauso patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtų veiksmų. Dėl Å¡io įvykio draudėjai buvo iÅ¡mokėta 1437 Lt draudimo iÅ¡moka. 2010 m. vasario 1 d. įmonės patalpos ir jose buvusios atsargos buvo apgadintos užpylimo metu dėl užšalusio ir trÅ«kusio vandentiekio vamzdyno, kuris eina per neÅ¡ildomas atsakovo patalpas. Dėl pastarojo įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo draudėjai 1969,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už apgadintas patalpas ir 2346,12 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintas prekių atsargas.

IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokas, ieÅ¡kovas perėmė draudėjos teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingų už žalÄ asmenų. Atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakovas, kuris nesirÅ«pino ir neprižiÅ«rėjo savo turto. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kiniu. Nurodė, jog jis nėra atsakingas dėl atsiradusios žalos, kadangi vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai bendrÄ ja daline nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų (patalpų) savininkams, įskaitant ir pačiÄ draudėjÄ .

Namas yra atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos. Jeigu vamzdžiai trÅ«ko dėl nepakankamo patalpų Å¡ildymo, už šį įvykį atsakingi ir 3 bei 4 butų savininkai, kurių patalpos taip pat nebuvo Å¡ildomos. Vamzdynas trÅ«ko atsakovui ir draudėjai priklausančiose bendro naudojimo patalpose (2a-3), kuriomis naudojosi iÅ¡imtinai L. M., nes pastaroji savavaliÅ¡kai buvo užmÅ«rijusi įėjimÄ iÅ¡ patalpos B-5 į patalpÄ 2a-3, kuriuo jis galėtų patekti į tas patalpas. Tinkamas atsakovas byloje yra UAB „BÅ«sto valda“, kuris namo bendrojo objektų administravimÄ vykdė nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. ir tuo metu buvo atsakingas už nuotekų Å¡alinimo sistemos ir vandentiekio inžinerinės įrangos techninę priežiÅ«rÄ , tinkamÄ naudojimÄ , remontÄ bei avarijų lokalizavimÄ .Trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto valda“ su ieÅ¡kiniu sutiko.

Nurodė, kad avarija įvyko ir žala ieÅ¡kovui kilo ne dėl bendrojo naudojimo objektų prastos bÅ«klės ar netinkamo administratoriaus funkcijų vykdymo, bet dėl netinkamo atsakovui priklausančio buto ir jame esančios inžinerinės įrangos priežiÅ«ros, todėl yra visos sÄ lygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė           Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 5753,08 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 1437,00 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo Kauno apylinkės teisme 2011 m. liepos 25 d. ir nuo priteistos 4316,08 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo Vilniaus miesto apylinkės teisme 2012 m. sausio 9 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 415,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė iÅ¡ atsakovo valstybei 41,19 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų ir 144,29 Lt sumÄ , iÅ¡mokėtÄ liudytojui už atvykimÄ Ä¯ teismÄ .   Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2009 m. vasario 6 d. apdraustose L. M. IÄ® patalpose, kurios ribojasi su atsakovui nuo 2007 m. nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, atskilo ir nusėdo WC patalpos grindų perdanga, nusėdo patalpas skirianti siena, dalis sienos iÅ¡griuvo, atsivėrė plyÅ¡iai, deformuota kanalizacijos sistema, iÅ¡plautas žemės gruntas po WC patalpa.

IeÅ¡kovas apskaičiavo dėl Å¡io įvykio padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjai 1437 Lt draudimo iÅ¡mokÄ . 2010 m. vasario 1 d. trÅ«kus užšalusiam vandentiekio vamzdynui, draudėjos pusrÅ«sio patalpos ir jose buvusios prekės buvo aplietos vandeniu. IeÅ¡kovas apskaičiavo dėl Å¡io įvykio padarytÄ Å¾alÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjai 1969,96 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už apgadintas patalpas bei 2346,12 Lt draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintas prekių atsargas.     CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalÄ net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Tokiu atveju reiÅ¡kiantis reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).     IeÅ¡kovas byloje pateikė 2009 m. vasario 11 d. Kauno savivaldybės butų Å«kio įmonės aktÄ , kuriame konstatuota, kad bute iÅ¡kastas rÅ«sys, atviri kanalizacijos vamzdžiai, kanalizacijos vamzdžio atÅ¡aka, einanti į 2A butÄ , paremta balkiais, bute iÅ¡griautos pertvaros, iÅ¡imti langų stiklai; taip pat konstatuota, kad 2009 m. vasario 11 d. bendrojo naudojimo patalpose gedimų užregistruota nebuvo.

Pagal L. M. ieÅ¡kovui duotus paaiÅ¡kinimus, atsakovas po jos patalpomis iÅ¡kasė žemės gruntÄ , iÅ¡griovė laikančius sienÄ pamatus. Remiantis liudytojo D. J., UAB „BÅ«sto valda“ darbuotojo, dalyvavusio komisijoje suraÅ¡ant 2009 m. vasario 11 d. aktÄ , duotais parodymais nustatyta, kad įvykio metu vamzdynas buvo užšalęs. Liudytojo teigimu, matėsi, kad vamzdis yra apibėgęs. Liudytojas A. M., kuris yra patalpų savininkės L. M. sutuoktinis, teisme paaiÅ¡kino, kad avarijos metu buvo užpilta rÅ«sio patalpa, plane pažymėta ženklu 2a-9, užpilta siena, besiribojanti su atsakovo patalpomis.

Atsakovas teigė, kad jokių bendrų vamzdžių, einančių per jo ir L. M. patalpas nėra, tačiau byloje pateiktos atsakovo patalpų nuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovui priklausančiose patalpose prie sienos, besiribojančios su L. M. patalpomis, pritvirtintas nuotekų vamzdis, kuris įeina į minėtÄ sienÄ . Atsakovas byloje pateikė 2009 m. gegužės 20 d. antstolės suraÅ¡ytÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ , kuriame užfiksuota, kad nėra galimybės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, plane pažymėtomis 2a-7, 2a3 ir 2a4, į kurias patenkama iÅ¡ patalpos B-5 (koridoriaus), nes tos vietos, kur turėtų bÅ«ti durys į bendro naudojimo patalpas, užmÅ«rytos.

Atsakovo teigimu, visi vandentiekio įvadai buvo užmÅ«rytose patalpose, jokių kitų įvadų jo patalpoje nebuvo, savo patalpoms įvadÄ jis įsirengė atskirai. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimo ir šį sprendimÄ iÅ¡ dalies pakeitusios Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties, sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės, L. M. buvo priteistos patalpos, plane pažymėtos 2a-3, 2a-4 ir 2a-7.

Atsakovas teigė, kad vamzdis trūko L. M. atsitvertoje patalpoje. 2010 m. vasario 1 d. UAB „Būsto valda“ akte užfiksuota, kad pusrūsio patalpose per lubas bėga vanduo, šlampa sienos ir lubos; išvadoje konstatuota, kad pusrūsio patalpos užlietos dėl užšalusio ir trūkusio vandentiekio vamzdyno, kuris praeina pro nešildomas 2 buto patalpas. Taigi abiem atvejais buvo konstatuota, kad patalpos buvo užlietos dėl to, kad vanduo vamzdyje užšalo ir dėl to vamzdis įtrūko, o vėliau, atšilus orams, vanduo pradėjo tekėti į L.

M. patalpas. Minėtuose UAB „BÅ«sto valda“ aktuose konstatuota, kad vamzdžiai užšalo dėl to, kad atsakovo patalpos neÅ¡ildomos. IeÅ¡kovas taip pat pateikė L. M. užsakymu UAB „SKENA“ aktÄ dėl padarytos žalos nustatymo, kuriame nustatyta, kad neÅ¡ildant ir apleidus buto Nr. 2 patalpas, užšalo ir susprogo pastato kanalizacijos nuotekų iÅ¡vado vamzdynas, kuris buvo paklotas po buto Nr. 2 grindimis, todėl susprogę vamzdžiai buvo pakeisti naujais, plastikiniais vamzdžiais. 2008 m. lapkričio 12 d.

AB „Kauno energija“ pažyma patvirtina, kad gyvenamasis namas nuo Å¡ildymo sistemos atjungtas ir nėra centralizuotos Å¡ilumos vartotojas. Atsakovas teigė, kad patalpas įsigijo tokias, kokios buvo užfiksuotos minėtame antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tačiau iÅ¡ byloje pateikto 2007 m. vasario 2 d. buto apžiÅ«ros ir bÅ«klės įvertinimo akto matyti, kad atsakovo patalpos prieÅ¡ įsigijimÄ nebuvo iÅ¡griautos ir iÅ¡ardytos. Byloje nėra vaizdinės medžiagos, kokia buvo avarijos vieta pirmojo įvykio metu.

Taip pat nėra jokių duomenų apie bendros besiribojančių patalpų sienos ir pamatų bÅ«klę prieÅ¡ pirmÄ jį įvykį. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2008 m. gruodžio 19 d. buvo įregistruotas atsakovo patalpų kadastro duomenų tikslinimas. Tai netiesiogiai patvirtina trečiojo asmens L. M. teiginius apie atsakovo atliktus rekonstrukcijos darbus prieÅ¡ įvykstant pirmajai avarijai. Atsakovas teigė, kad avarija įvyko dėl to, jog pati L. M. savo patalpose neteisėtai atliko rekonstrukcijÄ .

Šį teiginį atsakovas grindė tuo, kad L. M. priklausanti pusrÅ«sio patalpa, plane pažymėta 2a-9, buvo padidinta, tai matyti palyginus ankstesnius kadastrinius duomenis su vėlesniais. Akcentavo, kad atsakovo patalpos neÅ¡ildomos nuo 2006 m., tačiau avarija įvyko po L. M. atliktos patalpų rekonstrukcijos. Atsakovas rėmėsi byloje pateiktu UAB „ĮrÄ Å¾a“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės bÅ«klės tyrimo aktu, kurio iÅ¡vadoje pastato konstrukcijų techninės bÅ«klės tyrimÄ atlikęs ekspertas nurodė:

„konstrukcijų defektai leidžia teigti, kad po bute 2a atliktos rekonstrukcijos, dalis pastato konstrukcijų netenkina <…> esminių statinio reikalavimų“. Liudytojas A. M. paaiÅ¡kino, kad patalpos, kurioje įvyko avarija, plotas pasikeitė, nes po pirmojo įvykio buvo užmÅ«ryta siena, kuri po avarijos buvo atvira, 2009 metais toje vietoje buvo žemė, atskirta mediniu balkiu. Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiÅ«lė Å¡alims atlikti ekspertizę siekiant nustatyti avarijos priežastį, tačiau Å¡alys tokios ekspertizės skirti nepageidavo.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad 2009 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 1 d. draudiminius įvykius lėmė tai, jog iÅ¡ atsakovui priklausančių patalpų pusės bendra su draudėja patalpomis siena ir pamatai nebuvo tinkamai sutvirtinti, taip pat tai, kad atsakovui priklausančios patalpos nebuvo Å¡ildomos ir nebuvo užtikrinta tinkama atsakovo patalpose esančių bendrų inžinerinių įrenginių, t. y. vamzdynų bÅ«klė.

Objektyvaus daikto su trūkumais valdymo faktas patvirtina atsakovo neteisėtus veiksmus. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovo argumentus, jog dėl pačios L. M. atliktų savo patalpų rekonstrukcijos ar netinkamos jos patalpose esančių vamzdynų būklės įvyko minėtos avarijos. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad abu kartus patalpos buvo aplietos žiemos metu. Byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog vamzdžiai trūko dėl to, kad vanduo juose užšalo. Šie vamzdžiai ėjo per atsakovo patalpas, kurios nebuvo šildomos abiejų įvykių metu.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog visas namas tuo metu buvo atjungtas nuo centrinio Å¡ildymo sistemos, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi patalpos galėjo bÅ«ti Å¡ildomos ir kitais bÅ«dais. Atsakovo patalpų trÅ«kumai tiesiogiai nulėmė įvykusių avarijų priežastis, todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Draudėjos patirta turtinė žala yra pagrįsta byloje pateiktomis apdraustų patalpų remonto sÄ matomis ir sÄ skaitomis, sugadintų prekių atsargų apyraÅ¡u.

Atsakovas neginčijo ieÅ¡kovo pateiktų žalos skaičiavimų, neneigė žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Ä®vertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, kad yra visos bÅ«tinos sÄ lygos (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys) atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). IeÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo teisę reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, t. y. iÅ¡ atsakovo, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistas 5753,08 Lt žalos atlyginimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas P. N. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Atsakovas apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:         1) Teismas netinkamai vertino įrodymus ir neatsižvelgė į kitoje civilinėje byloje nustatytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi nustatė, kad L.

M. pati, neturėdama statybÄ leidžiančių dokumentų, atliko teisės aktų reikalavimų neatitinkančius pertvarkymus (rekonstrukcijÄ ), tai yra nugriovė kapitalinę (laikančiÄ jÄ ) sienÄ ir vietoje jos pastatė pertvarÄ (ne laikančiÄ jÄ sienÄ ), ko rezultate galėjo deformuotis tiek perdangos, tiek vamzdžiai, kas galėjo bÅ«ti kilusių avarijų priežastimi. Taip pat nustatyta, kad nuotekų vamzdynai buvo įrengti be projektinės dokumentacijos ar pažeidžiant norminius aktus, o tai taip pat galėjo lemti avarijas ir padarytÄ Å¾alÄ .

Draudėja, neturėdama statybÄ leidžiančių dokumentų, pertvarkė inžinerinę sistemÄ , perkeliant sanitarinį mazgÄ iÅ¡ patalpų 2a-4 ir 2a-6 į patalpÄ 2a-4. Draudėjos atlikti pervarkymai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti iki Å¡ios dienos. Jeigu teismas bÅ«tų atsižvelgęs į minėtus prejudicinius faktus dėl draudėjos neteisėtai atliktos rekonstrukcijos, jam bÅ«tų kilusi pagrįsta abejonė, ar žala draudėjai atsirado tikrai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Civiliniame procese pripažįstamas įrodymų pakankamumo principas, tuo tarpu tokioje situacijoje, kai byloje esama įrodymų, jog pati draudėja atliko neteisėtus pertvarkymus, galėjusius sukelti nagrinėjamas avarijas, konstatuoti, jog žala atsirado iÅ¡imtinai dėl atsakovo veiksmų negalima. Toks kitoje byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų ir skundžiamu sprendimu nustatytų aplinkybių prieÅ¡taravimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas netinkamai nustatė aplinkybes, netinkamai ir formaliai vertino įrodymus, neatsižvelgė į atsakovo nurodytas aplinkybes, nenustatė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių ir civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl priėmė įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstÄ sprendimÄ .

Teismas be pagrindo nesiaiÅ¡kino ir nevertino aplinkybių dėl to, kam priklauso nuosavybės teisė į vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus bei atsakomybė už jų tinkamÄ eksploatavimÄ ir priežiÅ«rÄ . Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo, mechaninė, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, tarp jų – inžinerinė įranga. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ ir CK 4.83 straipsnio 3 dalį bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, tokia kaip vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, bendrÄ ja daline nuosavybe priklauso visiems daugiabučio namo butų (patalpų) savininkams, įskaitant ir pačiÄ draudėjÄ .

Todėl pareiga tinkamai prižiūrėti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius priklauso ne tik atsakovui, bet ir kitiems savininkams, tarp jų ir draudėjai. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad vamzdynai galėjo trūkti ne dėl atsakovo, bet ir dėl draudėjos, taip pat kitų daugiabučio namo savininkų neveikimo. Tai patvirtina Kauno savivaldybės butų įmonės 2009 m. gegužės 11 d. raštas Nr. 3-603, nurodantis, kad įspėjimai išsiųsti 3 ir 4 buto savininkams, kad susitvarkytų šildymo sistemas ir butai būtų šildomi.

Teismas neatsižvelgė į minėtÄ raÅ¡tÄ , kuris patvirtina, kad savo butų neÅ¡ildė ir kiti name esančių butų savininkai. Teismas be pagrindo nesiaiÅ¡kino, kuriam savininkui priklausančiose patalpose trÅ«ko vamzdynas. Byloje nėra jokių schemų ar kitokių įrodymų, kuriuose bÅ«tų užfiksuota vamzdžio trÅ«kimo vieta. Teismas 2013 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo įpareigojęs UAB “BÅ«sto valda” patekti tokius brėžinius, tačiau Å¡is įpareigojimas liko neįvykdytas.

Todėl kyla klausimas, kaip teismas sugebėjo nustatyti, kad vamzdžiai užšalo atsakovo patalpose ir dėl jų trūko vamzdis draudėjos patalpose? Teismo posėdžio metu liudytojas A. M. pats brėžinyje parodė, kad vandentiekio įvadai į jo patalpas ateina visiškai iš kitos statinio pusės, nei yra atsakovo patalpos. Tačiau teismas savo sprendime šios aplinkybės nevertino. Kauno savivaldybės butų įmonės 2009 m. vasario 11 d. akte nustatytos aplinkybės patvirtina, kad vamzdžiai buvo užšalę ne tik 2 bute, bet 2A bute, kuriame vamzdis ir trūko.

Akivaizdu, kad vamzdžiai trÅ«ko pačiai draudėjai priklausančiose patalpose arba kitų savininkų nuosavybės teise valdomuose butuose. Tai paneigia priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir draudėjos patirtos žalos. Teismas nemotyvuotai atmetė vienÄ iÅ¡ esminių atsakovo argumentų byloje, kad avarija įvyko dėl pačios draudėjos neteisėtų veiksmų, tai yra dėl neteisėtos patalpų rekonstrukcijos, netinkamos jos patalpose esančių vamzdynų bÅ«klės ir (ar) patalpų neÅ¡ildymo.

Aplinkybė, jog butas buvo užlietas žiemos metu, neįrodo, jog draudėjos neteisėtai atlikta rekonstrukcija neprisidėjo ar nenulėmė žalos atsiradimo.                          2) Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ atsakovÄ pakeisti tinkamu atsakovu – UAB „BÅ«sto valda“, kuris vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administravimÄ nuo 2006 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. ir buvo atsakingas už nuotekų Å¡alinimo sistemos ir vandentiekio inžinerinės įrangos techninę priežiÅ«rÄ , tinkamÄ naudojimÄ , remontÄ bei avarijų lokalizavimÄ . 2011 m. rugpjūčio 2 d. ekspertizės akte nurodyta, kad UAB „BÅ«sto valda“ yra paskirtasis daugiabučio namo administratorius ir turi užtikrinti namo bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiÅ«rÄ , jų remontÄ ir tinkamÄ naudojimÄ .

UAB „Būsto valda“ neužfiksavo arba nepateikė medžiagos, susijusios su nuotekų vamzdyno avarija ir avarijos likvidavimo darbais.             3) Teismas neatsižvelgė į tai, kad jokių bendrų vandentiekio vamzdžių, einančių per draudėjos ir atsakovo patalpas, galėjusių užšalti ir sprogti, iš viso nebuvo. Tuo tarpu kanalizacijos vamzdžiai fiziškai negali užšalti, nes juose nėra nei skysčių, nei tokiais skysčiais sukeliamo slėgio, kuris yra vamzdžių trūkimo priežastis. Antstolės 2009 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad galimybės naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, į kurias patenkama iš koridoriaus, nėra, nes durys į bendrojo naudojimo patalpas – užmūrytos.

Visi vandentiekio įvadai buvo užmÅ«rytose patalpose ir jokių kitų įvadų patalpoje nebuvo. Atsakovas savo patalpoms įvadÄ Ä¯sivedė atskirai.             4) Pagal CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalis nukentėjusiojo asmens veiksmai, dėl kurių kaltas pats asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, yra civilinės atsakomybės netaikymo sÄ lyga. Todėl teismas turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad tikėtina vamzdynų avarijos priežastis – pačios draudėjos veiksmai.

Draudėjai priklausančiose patalpose buvo tik 12 laipsnių Å¡ilumos. Taigi draudėja neÅ¡ildė arba nepakankamai Å¡ildė jai priklausančias patalpas. Draudėja taip pat savavaliÅ¡kai atmÅ«rijo dalį bendrojo naudojimo patalpų. Jeigu teismas bÅ«tų nustatęs, kad draudėja atliko neteisėtÄ rekonstrukcijÄ , kurios metu buvo iÅ¡griauta kapitalinė siena ir atlikta trÅ«kusių vamzdžių rekonstrukcija, bÅ«tų priimtas atsakovui palankus sprendimas. NeaiÅ¡ku, kokiais įrodymais remdamasis teismas daro iÅ¡vadÄ apie atsakovo iÅ¡kastÄ rÅ«sį.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad avarijos metu vamzdžiai buvo renovuotinos bÅ«klės, todėl tikėtina vamzdžių trÅ«kimo priežastis – natÅ«ralus susidėvėjimas. Kadangi bendro naudojimo vamzdynÄ bendrÄ ja daline nuosavybe valdo visi daugiabučio namo savininkai, pareiga remontuoti, prižiÅ«rėti ir imtis prevencinių priemonių, siekiant iÅ¡vengti galimų avarijų, priklauso visiems savininkams arba namo administratoriui, o ne vien tik atsakovui. Abejotina UAB „Skena“ pateiktame ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada, kad butas neÅ¡ildomas nuo 2007 m., kadangi ji padaryta remiantis iÅ¡imtinai draudėjos pateiktame užsakyme nurodytais duomenimis. Atlikdamas apžiÅ«rÄ ekspertas galėjo užfiksuoti tik jos metu – 2010 m. balandžio 26 d.

– buvusiÄ situacijÄ . Vamzdžio trÅ«kimo vietos nustatymas yra viena iÅ¡ esminių aplinkybių byloje, kurios nenustačius, negalima konstatuoti priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir žalos. Kauno miesto savivaldybės butų Å«kio įmonės 2009 m. vasario 11 d. aktas ir kiti įrodymai patvirtina, kad vamzdžio trÅ«kimo vieta yra L. M. patalpose ir trÅ«ko bÅ«tent tie vamzdžiai, kurie buvo pertvarkomi. Todėl teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi nėra neteisėtų atsakovo veiksmų.           5) Teismas be pagrindo nesiaiÅ¡kino aplinkybės, kada buvo atlikti sÄ matoje nurodyti remonto darbai.

Vien tai, kad draudėja atliko minėtus remonto darbus, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ie darbai buvo bÅ«tini dėl atsakovo neteisėtų veiksmų padarytos žalos. Kauno savivaldybės butų Å«kio įmonės ir UAB „BÅ«sto valda“ aktai suraÅ¡yti tik 2009-2010 m., taigi sienų apÅ¡iltinimo ir nuotekų vamzdyno remonto darbai buvo atlikti ne dėl atsakovo padarytos žalos. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovas pagal CK 6.266 straipsnį yra padidinto pavojaus Å¡altinio savininkas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-887-254/2012 nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Draudėjos iniciatyva atliktas ikiteisminis tyrimas patvirtina, kad atsakovas savo buto visiÅ¡kai neprižiÅ«rėjo, neÅ¡ildė ir juo nesirÅ«pino, nors buvo įspėtas raÅ¡tu ir žodžiu susiremontuoti jam priklausantį bÅ«stÄ . Nagrinėjamoje byloje vandens vamzdis, kuris trÅ«ko, aptarnavo bÅ«tent atsakovo buto poreikius, todėl nėra laikytinas bendrÄ ja pastato inžinerinės sistemos dalimi pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 62 punktÄ .

Atsakovo pateiktos patalpų nuotraukos patvirtina, kad atsakovui priklausančiose patalpose prie sienos, besiribojančios su draudėjos patalpomis, yra pritvirtintas nuotekų vamzdis, kuris įeina į minėtÄ sienÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo UAB „BÅ«sto valda“ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad UAB „BÅ«sto valda“ atsako tik už tinkamÄ teisės aktais nustatytų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimÄ tiek, kiek tai yra susiję su namo bendrojo naudojimo objektais.

Šio ginčo atveju avarija įvyko ir žala kilo ne dėl bendro naudojimo objektų nepriežiūros, bet dėl paties apelianto veiksmų ir galimo neveikimo. Atsakovo neteisėti veiksmai ir neveikimas buvo visiškai įrodyti ir pasireiškė aplaidžiais bei nerūpestingais apelianto veiksmais, kadangi jis nešildė patalpų, jas apleido, išgriovė pertvaras, išėmė langus, pažeidė laikančiųjų sienų pamatus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).           Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti draudikui sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ už padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 1 d.

įvyko du draudiminiai įvykiai, dėl kurių padarytos žalos draudėjos patalpoms bei jose esančioms prekėms ieÅ¡kovas sumokėjo draudėjai 5753,08 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kurios atlyginimo reikalauja iÅ¡ atsakovo.          CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalÄ , padarytÄ dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratÄ , kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytÄ Å¾alÄ nepaisant jo kaltės.          Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pastatų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų.

Kitais atvejais, t. y. už žalÄ , padarytÄ ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalÄ padariusio asmens civilinės atsakomybės sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastiniam ryÅ¡iui, kaltei (CK 6.246–6.249 straipsniai). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Jeigu užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (LAT 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naÅ¡tos perkėlimas teismui, iÅ¡skyrus įstatymo nustatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindÄ , Å¡alys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti.

Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių.

IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.             Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-887-254/2012 nurodytų aplinkybių ir konstatuotų faktų negalima pripažinti prejudiciniais.

Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Minėta Kauno apygardos teismo nutartimi byla nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės ir nebuvo priimtas galutinis teismo sprendimas, o tik panaikintas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 27 d. sprendimas ir byla perduota pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Minėtoje byloje ieÅ¡kovė L. M., tai yra sugadintos patalpos ir prekių savininkė, reiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui, P. N., dėl 15.641,82 Lt turtinės žalos ir 10.000,00 Lt neturtinės žalos, padarytos dėl 2009 m. vasario 6 d. ir 2010 m. vasario 1 d. patalpų užpylimo vandeniu, atlyginimo. GrÄ Å¾inus bylÄ pirmos instancijos teismui, ji nebuvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nes Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-9394-584/2012 buvo nutraukta, Å¡alims sudarius taikos sutartį.

Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktu atsakovas sutiko kompensuoti ieÅ¡kovei 6750 Lt sumÄ už jos patirtus nepatogumus atsakovui įrenginėjant butÄ . Taigi, atsakovas minėta taikos sutartimi iÅ¡ dalies prisiėmė atsakomybę dėl įvykusių gedimo padarytos žalos.             Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu Å¡alys nepageidavo, kad bÅ«tų paskirta teismo ekspertizė dėl vandentiekio avarijų tikslios vietos ir priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik remdamasis byloje esančiais Å¡alių pateiktais įrodymais.

IeÅ¡kovas atsakovo atsakomybę dėl 2009 m. vasario 6 d. įvykio ir žalos dydį įrodinėjo Kauno apskrities VPK 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡tu (t. I, b.l. 6), draudėjo paaiÅ¡kinimu raÅ¡tu (t. I, b.l. 7), 2009 m. vasario 9 d. praneÅ¡imu-apskaičiavimu (t. I, b.l. 12-13), 2009 m. vasario 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (t. I, b.l. 17-18), Kauno savivaldybės butų Å«kio įmonės 2009 m. vasario 11 d. aktu (t. II, b.l. 100), UAB „Elucida“ 2009 m. vasario 22 d. sÄ mata (t. I, b.l. 14), paties ieÅ¡kovo sudaryta 2009 m. balandžio 14 d. sÄ mata (t.

I, b.l. 15-16). Atsakovo atsakomybę dėl 2010 m. vasario 1 d. įvykio ieškovas įrodinėjo Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PK 2010 m. vasario 8 d. nutarimu (t. II, b.l. 31), UAB „Būsto valda“ 2010 m. vasario 1 d. aktu (t. II, b.l. 13), 2010 m. vasario 2 d. turto sunaikinimo, sugadinimo aktu (t. II, b.l. 14-15), UAB „Skena“ 2010 m. balandžio 26 d. aktu Nr. 10-04/04(t. II, b.l. 80-81), taip pat liudytojo D. J., UAB „Būsto valda“ direktoriaus pavaduotojo, parodymais (t.

II, b.l. 184-185). Atsakovas savo atsikirtimus, jog žala draudėjai buvo padaryta ne dėl jo atliktų veiksmų, grindė 2007 m. vasario 2 d. buto apžiÅ«ros ir bÅ«klės įvertinimo aktu (t. II, b.l. 60), UAB „BÅ«sto valda“ 2009 m. spalio 6 d. raÅ¡tu (t. II, b.l. 110), antstolės G. A. 2009 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. II, b.l. 116) ir UAB „Įraža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės bÅ«klės tyrimo aktu Nr. 08-12/05-1(t. II, b.l. 154-155). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo pateiktų dokumentų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žala, padaryta draudėjos patalpoms ir prekėms, kilo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, tai yra dėl savavaliÅ¡kai iÅ¡ardytos buto apÅ¡iltinimo sistemos bei bendros ilgalaikės atsakovui priklausančių patalpų nepriežiÅ«ros, kurie nulėmė, jog žiemos pabaigoje du kartus trÅ«ko vandentiekio vamzdžiai ir draudėjos patalpos buvo aplietos.

  Kauno savivaldybės butų Å«kio įmonės 2009 m. vasario 11 d. akte, dalyvaujant draudėjai, buvo padaryta iÅ¡vada, kad 2 bute iÅ¡kastas rÅ«sys, atviri kanalizacijos vamzdžiai, iÅ¡griautos pertvaros, iÅ¡imti langų stiklai, kanalizacijos atÅ¡aka, einanti į 2A butÄ , paramstyta balkiais. Bendra siena tarp 2 ir 2A butų paremta balkiais, bendrojo naudojimo patalpose gedimų užregistruota nebuvo (t. II, b.l. 100). Kauno apskrities VPK 2009 m. kovo 16 d. raÅ¡te nurodyta, kad gautas L. M. pareiÅ¡kimas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Nuostoliai susidarė, kai atsakovas, neturėdamas statybos leidimo, vykdė buto rekonstrukcijÄ : neteisėtai iÅ¡kasė rÅ«sį, todėl buvo pasikasta po L. M. priklausančiom patalpom. Užėjus Å¡alčiams užšalo vandentiekis ir kanalizacija. Atsakovas užrakino duris į bendro naudojimo patalpas, kad nebÅ«tų trukdoma statybos darbams. Mažeikiai 2009 m. vasario 6 d. nusipjovė spynÄ ir įėjo į jiems priklausančias patalpas, kad atÅ¡ildyti vandenį bei kanalizacijÄ . TrÅ«kusi kanalizacija iÅ¡plovė po patalpomis buvusiÄ Å¾emę ir atsidengė dar viena skylė į parduotuvę, visiÅ¡kai įlūžo tualetas ir nusėdo sienos. (t.

I, b.l. 6). IeÅ¡kovo 2009 m. vasario 9 d. turto sunaikinimo, sugadinimo akto papildomuose lapuose nurodyta, kad atskilusi, pasėdusi WC patalpa, laiptinės siena dažyta, paklotas iÅ¡ardytas, dalis sienos kabo be grindų, deformuota WC kanalizavimo sistema, iÅ¡plautas žemės gruntas po WC patalpa, iÅ¡griuvusi plytų mÅ«ro sienos dalis, atstatymui reikia permÅ«ryti visÄ sienÄ (t. I, b.l. 17-18). Teismo posėdžio metu liudytojas D. J. paaiÅ¡kino, jog vandentiekio vamzdžio užšalimÄ nustatė, kadangi vamzdis buvo apibėgęs, parodė, jog langų patalpoje nebuvo.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad butas, nesantis tiesiogiai žemiau patalpos, kurioje trÅ«ko vamzdis, gali bÅ«ti užpiltas, nes vanduo gali patekėti kelis metrus į Å¡onÄ ir tik ten pradėti veržtis pro lubas (t. II, b.l. 184). Aptarti įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad draudiminis įvykis įvyko dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.  Pažymėtina, kad vėliau sudaryti UAB „BÅ«sto valda“ 2009 m. spalio 6 d. raÅ¡tas ir antstolės 2009 m. gegužės 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nepatvirtina jokių aplinkybių, dėl kurių atsakovÄ bÅ«tų galima iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai atleisti nuo civilinės atsakomybės. UAB „BÅ«sto valda“ raÅ¡te atsakovas yra taip pat įspėtas kartu su 3 ir 4 buto savininkais dėl patalpų užsandarinimo ir Å¡ildymo sistemos sutvarkymo.

RaÅ¡tas yra parengtas po įvykio praėjus aÅ¡tuoniems mėnesiams, todėl negalima pripažinti, jog minėtas dokumentas patvirtintų ir 3-4 butų savininkų atsakomybę. Be to, byloje nėra jokių kitų duomenų apie kaimyninių butų bÅ«klę, jų nesandarumo bei Å¡ilumos sistemos pažeidimų lygį aptariamo įvykio metu. Antstolės faktinių aplinkybių protokolas kaip tik patvirtinÄ tÄ aplinkybę, jog atsakovo butas yra apleistas, negyvenamas, langai uždengti plokÅ¡tėmis.Atsakovo pateiktas UAB „Įraža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės bÅ«klės tyrimo aktas Nr. 08-12/05-1 patvirtina, kad po bute 2A atliktos rekonstrukcijos, dalis pastato konstrukcijų netenkina Statybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų esminių statinio reikalavimų STR 2.01.01:1999 „Esminiai statinio reikalavimai“ (t.

II, b.l. 154-155). Tačiau Å¡iame akte nebuvo nustatyta, kokias pasekmes gali sukelti pastatui atliktos rekonstrukcijos trÅ«kumai, ar jie gali sÄ lygoti vandentiekio avarijas, Å¡ilumos sistemos pažeidimus. Todėl negalima teigti, kad atsakovo pateiktas aktas Å¡alintų jo atsakomybę. UAB „BÅ«sto valda“ 2010 m. vasario 1 d. akte nurodyta, jog 2A patalpose, esančiose pusrÅ«syje, per lubas bėga vanduo, Å¡lampa sienos ir lubos, iÅ¡vada: pusrÅ«sio patalpos užlietos dėl užšalusio ir trÅ«kusio vandentiekio vamzdyno, kuris praeina pro neÅ¡ildomas 2 aukÅ¡to patalpas (t.

II, b.l. 13). Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK Žaliakalnio PK 2010 m. vasario 8 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nustatyta, kad draudėja pranešė, jog 2010 m. vasario 1 d., atėjusi į parduotuvę, rado vandeniu apipiltas prekes, nes trÅ«ko vandentiekio vamzdis atsakovo bute. Ä®vykio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas aplaidžiai prižiÅ«rėjo jam nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , tuo padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje, pagal BPK 407 straipsnį ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos neatliekamas, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (t.

II, b.l. 31). UAB „Skena“ 2010 m. balandžio 26 d. aktas Nr. 10-04/04 buvo suraÅ¡ytas, siekiant apskaičiuoti padarytÄ Å¾alÄ dėl Å¡ilumos nuostolių per draudėjos patalpų atitvaras. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad kaimyninės 2 buto patalpos nuo 2007 m. kovo 29 d. neÅ¡ildomos, nes kaimynas savavaliÅ¡kai iÅ¡ardė apÅ¡ildymo sistemÄ . Buto patalpos neprižiÅ«rimos, langų stiklai iÅ¡daužyti, iÅ¡griauta vidaus pertvara, iÅ¡ardytos grindys, patalpose (matomai rÅ«sio įrengimui) iÅ¡kastas ir paÅ¡alintas pogrindžio gruntas.

Nešildant ir apleidus buto 2 patalpas, užšalo ir sprogo pastato kanalizacijos nuotekų išvado vamzdynas, kuris buvo paklotas po buto 2 grindimis, todėl susprogę vamzdžiai buvo pakeisti naujais, plastikiniais vamzdžiais (t. II, b.l. 80-81). Minėti dokumentai patvirtina, jog atsakovas yra atsakingas dėl draudėjai padarytos žalos, kadangi vamzdžiai trūko dėl jam priklausančio blogai prižiūrimo buto. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, galinčių paneigti aukščiau nurodytas aplinkybes.

UAB „Įraža“ 2008 m. gruodžio 16 d. statinio techninės bÅ«klės tyrimo aktas taip pat nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų ir draudėjos kaltę dėl nuo Å¡alčio trÅ«kusio vandentiekio vamzdžio padarytos žalos. Todėl pirmos instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas patalpų trÅ«kumai tiesiogiai nulėmė įvykusių avarijų priežastis.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įvykus pirmajam įvykiui 2009 m. vasario 6 d. buvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose gedimų užregistruota nebuvo (t.

II, b.l. 100). Kito įvykio priežastimi taip pat nustatytas atsakovo buto apÅ¡iltinimo sistemos iÅ¡ardymas. Todėl UAB „BÅ«sto valda“ nėra atsakinga už aptariamus įvykius, nes daugiabučio namo administratorius pagal CK 4.84 straipsnį administruoja tik bendrojo naudojimo objektus. Tuo tarpu byloje yra įrodyta, kad vandentiekio avarijos įvyko dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų netinkamo prižiÅ«rėjimo, savavaliÅ¡ko apÅ¡ildymo sistemos iÅ¡ardymo. Taigi, pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė atsakovu traukti trečiÄ jį asmenį UAB „BÅ«sto valda“.

Atsakovas, matydamas, jog jam priklausančios patalpos dalyje vamzdžiai yra renovuotinos bÅ«klės, privalėjo pats rÅ«pintinis jų tinkamu pakeitimu naujais, nelaukiant, kol įvyks avarija. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginÄÄ reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinio proceso metu atlyginimo.

IeÅ¡kovas sumokėjo 484,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Nurodyta iÅ¡laidų advokato pagalbai suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl praÅ¡oma suma ieÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

           Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo P. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, j.a.k. 110051834, 484,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ . Teisėjai                                                                                                        Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                              Dainius Rinkevičius                                                                                                                                                                                                                                              JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                                                                                                                                                                            Â