7cb18b5a-b59e-4643-9237-e34231c64197 · Panevėžio apygardos teismas

Pranešėjas Evaldas VanagasBaudžiamoji byla Nr. 1 A – 483 – 491 / 2014Proceso Nr.1-45-1-00744-2012-1Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 10 d.PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Jolantos Raščiuvienės,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, dalyvaujant :prokurorui Pauliui Jasiukaičiui, nukentėjusiajam R.

T., jo atstovui advokatui Sigitui Lukauskui, nuteistajam A. B.,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundÄ dėl 2014 m. balandžio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ R.

T., uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės metu jam prisiartinti prie R. T. ir bendrauti su juo.Nuosprendžiu iÅ¡ A. B. R. T. priteista 225,29 Lt turtinei, 3500 litų neturtinei žalai atlyginti bei 1700 Lt iÅ¡laidoms advokato paslaugoms apmokėti.Taip pat iÅ¡ A. B. Panevėžio teritorinei ligonių kasai priteista 1387,01 Lt.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas NUSTATĖ:A. B. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 6 d., apie 19 val., kieme (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia ranka sudavė R.

T. į veidÄ , taip padarydamas jam nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį, nuosprendį. Nurodo, jog inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, apie įvykusio konflikto aplinkybes davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtina tiesiogiai įvykį matę asmenys – liudytojai R. B. ir J.

B.. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius šių asmenų parodymus, o jo kaltę grindė nukentėjusiojo ir pastarojo šeimos narių parodymais, kurie nebuvo nuoseklūs. Pabrėžia, kad paties nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nesutapo ir su jo artimųjų parodymais, dėl ko net buvo atlikta akistata (akistata atlikta tarp R. T. bei A. T.). Be to, kaip matyti iš teismo medicinos specialistų išvadų, byloje nėra duomenų, jog R.

T. nosies kaulas ir nosies pertvara buvo sulaužyti tiesioginiu smÅ«giu, o ne atsitrenkiant nosimi į kietÄ pagrindÄ . Teismo medicinos specialistas G. S. visiÅ¡kai aiÅ¡kiai parodė, kad nesant nukentėjusiojo veido apžiÅ«ros duomenų tuoj po įvykio, negalima nustatyti sužalojimo mechanizmo. Tokios Å¡io specialisto iÅ¡vados nepaneigė ir papildomai gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame tik kaip prielaida iÅ¡dėstytas teiginys, kad paprastai nosies kaulas lūžta nuo suduoto smÅ«gio.

Jokiais bylos duomenimis nepaneigta, kad konkrečiu atveju toks smūgis, nuo kurio nukentėjusiajam lūžo nosies kaulas ir pertvara, buvo gautas jam pačiam krentant ant kieto paviršiaus, kuomet rankos buvo laikomos kito asmens ir dar tam kitam asmeniui savo kūno svoriu slegiant krentantįjį. Ekspertas G. S. parodė, kad kritimo požymius galėtų patvirtinti paviršiniai atsikišusių veido dalių nubrozdinimai ar žaizdelės, kurie galėtų būti matomi tuoj po įvykio. Teismas, teigdamas, kad niekas nenurodo tokių sužalojimų R.

T. veide, iÅ¡kraipo bylos duomenis. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytuose daugelio asmenų, o tame tarpe ir R. T. artimųjų parodymuose fiksuota, kad tuoj po įvykio R. T. buvo pleistru užsiklijavęs nosį, t. y. bÅ«tent atsikiÅ¡usiÄ veido dalį. Liudytoja K. S. netgi patikslino sužalojimo pobÅ«dį – ties nosies pertvara buvo pavirÅ¡inė kiek kraujuojanti žaizdelė. Akivaizdu, kad toks jos matyto sužalojimo pobÅ«dis visiÅ¡kai atitinka eksperto G. S. nurodytus kritimo nosimi į kietÄ pavirÅ¡ių požymius.

Dėl to objektyvÅ«s bylos duomenys patvirtina ne nukentėjusiojo nurodomas sužalojimo aplinkybes, bet jo ir kitų įvykį stebėjusių asmenų parodymus. Apeliantas pažymi, jog R. T. ir K. S. parodymai iÅ¡ esmės skiriasi. Nukentėjusysis R. T. teisme parodė, kad jam tikrai sudavė tik vienÄ smÅ«gį, kad jis griuvo tik kartÄ ir papasakojo griuvimo bÅ«dÄ . Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, bÅ«tent tokias faktines veikos aplinkybes teismas priėmė. Tuo tarpu liudytoja K.

S., deklaruojanti tiesiogiai mačiusi įvykį, nurodė visiÅ¡kai kitokias faktines veikos aplinkybes, t. y. kad buvo suduotas ne vienas smÅ«gis, kad R. T. mušė ir koja spardė ir sÅ«nus J. B., kad R. T. griuvo ne vienÄ kartÄ ir nurodė kitokius griuvimo variantus. Ji dar parodė nežinanti, kuriuo smÅ«giu buvo sulaužyta R. T. nosis. Kaip matyti iÅ¡ teismo nuosprendžio nustatomosios dalies, bÅ«tent tokių liudytojos K. S. parodymų teismas nepriėmė, bet kažkodėl ir kritiÅ¡kai jų nevertino.

Mano, kad Å¡ios aplinkybės, kaip ir R. T. gyrimasis liudytojui N. Ž. apie 50000 Lt gavimÄ dėl įvykio, patvirtina, kad jis nepadarė veikos, už kuriÄ nuteistas. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ nukentėjusysis R. T. praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad įvykis turėjo neigiamų pasekmių jo sveikatai – jis susirgo vėžiu, buvo operuotas, operacijos metu paÅ¡alintas inkstas.  Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad jis padarė nusikaltimÄ , už kurį nuteistas, tvirtina, kad nukentėjusysis susižalojo pats griÅ«damas ant asfalto, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jo kaltę grindė iÅ¡ esmės nenuosekliais nukentėjusiųjų parodymais, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę.

Tačiau tokie apelianto skundo motyvai, kolegijos nuomone, nėra pagrįsti. Ä®rodymų sÄ voka, jiems keliami reikalavimai bei jų vertinimo taisyklės yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. Ä®rodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu įvertina teisėjai (BPK 20 str. 5 d.). Kalbant apie įrodymus neabejotina, kad suraÅ¡ydamas apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį teismas turi vadovautis BPK 305 str. 1 d. 2 p., pagal kurį tokio nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Taigi, bet kuris teismo nuosprendis turi bÅ«ti konkretus, logiÅ¡kas, aiÅ¡kus, teisėtas ir pagrįstas. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nuosprendyje įrodymų turi bÅ«ti tiek, kiek jų pakanka neabejotinai iÅ¡vadai apie kaltininko kaltumÄ ar nekaltumÄ . Perteklinis įrodymų kiekis daro nuosprendį neaiÅ¡kų, sukelia rimtų abejonių dėl jo pagrįstumo, o atskirais atvejais – ir dėl jo teisėtumo. Taigi, tik teismas konkrečioje byloje turi nuspręsti kiek byloje surinktų įrodymų yra bÅ«tina pagrįsti ar paneigti konkretaus asmens kaltę, juos iÅ¡dėstyti nuosprendyje, aiÅ¡kiai suformuluoti savo iÅ¡vadas dėl konkrečių įrodymų priimtinumo, jų pagrįstumo bei ryÅ¡io su įrodinėjamomis aplinkybėmis.

ApraÅ¡inėti ir vertinti faktinius duomenis, kurių teismas nelaiko esminiais, nėra bÅ«tina. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Esminis prieÅ¡taravimas, dėl kurio skiriasi iÅ¡ vienos pusės apelianto, R.

B. bei J. B. bei iÅ¡ kitos pusės – nukentėjusiojo R. T. ir jos dukters K. S. parodymai, yra sužalojimo nukentėjusiajam R. T. padarymo mechanizmas, t.y. ar nosies kaulus ir nosies pertvarÄ R. T. smÅ«giu kumščiu sulaužė A. B., ar jie lūžo nukentėjusiajam, J. B. laikomam apglėbus per liemenį už rankų iÅ¡ nugaros pusės, griÅ«nant ant asfalto ir atsitrenkiant į jį veidu (nosimi). Pirmos instancijos teismo nustatyta, kad 2012-07-06 nukentėjusiojo R. T. ir nuteistojo A. B. gyvenamojo namo kieme tarp jų kilo konfliktas dėl subraižyto R.

T. dukters automobilio. A. B., radęs už savo automobilio valytuvo užkiÅ¡tÄ raÅ¡telį apie tai, jog jis galimai apgadino R. T. dukters K. S. automobilį, ir sulaukęs iÅ¡ sodo parvykusio nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos, su sÅ«numi ir žmona nuėjo pas jį į butÄ ir R. T. dukters paklausė, ar tai ji parašė raÅ¡telį. Å i prisipažino tai padariusi ir kartu su A. B. ir jo sÅ«numi nuėjo iki kieme stovėjusio automobilio. A. B. pripažįsta, jog tuo metu buvo susijaudinęs, tačiau su R.

T. dukterimi kalbėjo normaliai. IÅ¡ bylos aplinkybių matyti ir tai, kad R. T. dukteriai ir A. B. bekalbant atėjo R. T. ir tarp jo bei A. B. kilo konfliktas. Å io konflikto metu R. T. buvo sulaužyta nosis. A. B. tvirtina, jog smÅ«gio R. T. nesudavė, o Å¡is susižalojo pats krisdamas veidu į asfaltÄ . IÅ¡ esmės tokius pat parodymus davė ir jo žmona R. B. bei sÅ«nus J. B.. Tačiau byloje surinktų įrodymų visetas nepatvirtina Å¡ių apelianto bei jo Å¡eimos narių parodymų. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę.

Tačiau, nukentėjusiajam padarytas nosies kaulų ir pertvaros sužalojimas buvo pakankamai iÅ¡samiai ir objektyviai vertinamas teisės medicinos specialistų, tame tarpe – byloje net buvo atlikta teismo medicinos ekspertizė, kurios metu R. T. padarytÄ sužalojimÄ tyrė ir galimÄ sužalojimo mechanizmÄ vertino du kvalifikuoti teismo medicinos ekspertai, kurių vienas yra ir kvalifikuotas radiologas. BÅ«tent Å¡ios 2014-03-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akte Nr. EKG (duomenys neskelbtini) be kitų iÅ¡vadų nustatyta, kad nesant duomenų apie iÅ¡orinius veido sužalojimus, kategoriÅ¡kai spręsti apie traumos mechanizmÄ negalima, tačiau paprastai tokie lūžiai įvyksta nuo suduoto smÅ«gio (2 t., 83 – 84 b.l.).

BÅ«tent tokiÄ pirminę iÅ¡vadÄ tyrimo metu buvo davęs ir teismo medicinos specialistas G. S. (1 t., 32 b.l.), t.y. jis taip pat pakankamai kategoriÅ¡kai nurodė, kad sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas kietu buku daiktu. Teisiamajame posėdyje Å¡is specialistas, iÅ¡klausęs proceso dalyvių parodymus, suabejojo savo iÅ¡vada ir pateikė alternatyvų galimÄ sužalojimo padarymo mechanizmÄ â€“ kad nukentėjusysis galėjo susižaloti pats griÅ«damas ir veidu atsitrenkdamas į asfaltÄ . Tačiau, kolegija pažymi, kad specialistas G.

S. ir teisme vis tik neatmetė smÅ«gio kumščiu, t.y. kietu buku daiktu, sudavimo nukentėjusiajam kaip galimo jo sužalojimo bÅ«do. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad visi specialistai akcentavo labai svarbiÄ aplinkybę, trukdančiÄ duoti labiau tiksliÄ iÅ¡vadÄ â€“ nukentėjusiajam po įvykio veide nebuvo nustatyti jokie iÅ¡oriniai sužalojimai. Jų ar jų požymių (iÅ¡skyrus pleistru užklijuotÄ nosį) nematė ne tik proceso dalyviai, tačiau ir 2012-07-18 jį apžiÅ«rėjusi Å¡eimos gydytoja.

Pagal iÅ¡ esmės nepaneigtus nukentėjusiojo ir jo Å¡eimos narių parodymus, kad įvykio dienÄ betarpiÅ¡kai prieÅ¡ konfliktÄ pats R. T. grįžo iÅ¡ sodo vairuodamas dukters automobilį, galima spręsti, kad jis buvo blaivus ir pats įvykio metu griuvinėti negalėjo. Tai labai svarbu lyginant Å¡iÄ aplinkybę su teismo medikų iÅ¡vada, o bÅ«tent – tikint A. B. bei jo artimaisiais, griÅ«damas visu Å«giu, laikomas iÅ¡ nugaros apglėbtas J. B. (laikant nukentėjusiajam ir rankas), jis bÅ«tų neabejotinai susižalojęs ne tik nosį, tačiau ir kaktÄ , smakrÄ bei kitas labiau atsikiÅ¡usias veido dalis.

Tačiau to nebuvo, t.y. niekas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų nepatvirtino matę tokius sužalojimus. Kolegijos vertinimu, apelianto parodymai, kad nukentėjusysis pagriuvo ir susižalojo tokiu bÅ«du nelogiÅ¡ki dar ir dėl to, jog blaivus žmogus, griÅ«damas į priekį ant veido ir negalėdamas atsiremti rankomis, instinktyviai turėtų veidÄ sukti į vienÄ ar kitÄ Å¡onÄ , o ne griÅ«ti tiesiai veidu į žemę. Tokį instinktÄ iÅ¡ dalies valdyti gali tik tam specialiai treniruoti žmonės, kokiu nukentėjusysis tikrai nėra.

Ä®vertinus visa tai, kolegija pripažįsta, kad apelianto bei jo Å¡eimos narių pateikta R. T. susižalojimo versija ne tik kad prieÅ¡tarauja teismo medicinos ekspertizės akto iÅ¡vadai, tačiau ir nėra logiÅ¡ka bei dėl to įtikinama. Toks apibendrinimas suteikia pagrindÄ pripažinti, kad iÅ¡ esmės yra teisingi nukentėjusiojo R. T. bei tiesiogiai įvykį mačiusios jo dukters K. S. parodymai, kurių esmė yra tokia – nosies kaulų ir pertvaros lūžį R. T. smÅ«giu į nosį padarė nuteistasis A.

B.. Kad įvykio metu būtent A. B. jam sudavė smūgį į nosį, nukentėjusysis R. T. nuosekliai tvirtino viso baudžiamojo proceso metu – tiek pirminiame 2012-08-09 pareiškime – protokole (1 t., 1 b. l.), tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo bei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu (1 t., 21 – 22, 23 – 24, 25 – 26, 27- 28, 29 – 30 b. l., 2 t., 41 – 43 b. l.), tiek parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 52 – 59 b. l.), o taip pat ir akistatos su A. B., R. B. bei J.

B. metu (1 t., 66 – 70, 71 – 76, 143 – 145 b. l.). Nukentėjusysis R. T., prieÅ¡ingai nei teigė apeliantas bei jo artimieji, taip pat iÅ¡ esmės nuosekliai viso proceso metu davė parodymus, kad konflikto metu jis buvo nugriuvęs, tačiau jis niekada netvirtino, jog atsitrenkė veidu į asfaltÄ . Liudytoja K. S. parodė, jog su atėjusiu aiÅ¡kintis A. B. ji nuėjo iki automobilio, o iÅ¡girdęs jų nedraugiÅ¡kÄ pokalbį atėjo tėvas R. T., kuris stÅ«mė A. B.. Å is iÅ¡kart tėvui trenkė į veidÄ .

Tai Å¡i liudytoja taip pat nuosekliai tvirtino viso baudžiamojo proceso metu ( 1 t., 111 – 113 b. l., 2 t., 43 – 44 b. l.). Liudytoja K. S., nors ir parodė, kad tėvas vienÄ kartÄ buvo pargriuvęs ant žemės kniÅ«bsčias, tačiau ji nematė, kad jis tiesiogiai veidu bÅ«tų atsitrenkęs į asfaltÄ . Liudytojas N. Ž., kuris pro savo buto virtuvės langÄ matė dalį konflikto, davė parodymus, jog visÄ Ä¯vykį turėjo matyti greta buvusi nukentėjusiojo dukra K. S.. Jis tvirtino nematęs, kad apelianto sÅ«nus J.

B. įvykio metu bÅ«tų apkabinęs R. T. ir drauge su juo nugriuvęs ant nukentėjusiojo (1 t., 116 – 117 b. l., 2 t., 44 – 45 b. l.). Aukščiau paminėtų nukentėjusiojo bei liudytojų K. S. bei N. Ž. parodymai iÅ¡ esmės atitinka jau cituotÄ teismo medicinos ekspertizės akto iÅ¡vadÄ , jie sudaro įrodymų visetÄ , kuriais remiantis pirmos instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai pripažino A. B. kaltu pagal BK 138 str. 1 d. Kolegija sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog dalis nukentėjusiojo R.

T., K. S. ir S. A. T. parodymų yra pakankamai neaiÅ¡kÅ«s ir prieÅ¡taringi. IÅ¡ties, pats R. T. tiksliai nuosekliai nenurodė visų įvykio aplinkybių dėl grįžimo į kiemÄ ir konflikto su A. B. pradžios, K. S. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog tėvui buvo suduoti ne mažiau kaip trys smÅ«giai į veidÄ , o S. A. T. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, jog matė, kaip A. B. sudavė smÅ«gį jos vyriui į veidÄ , nors teisiamojo posėdžio metu pripažino paties smÅ«gio sudavimo momento iÅ¡ tikro ji nemačiusi.

Taigi, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai iÅ¡ties nėra absoliučiai tapatÅ«s ir sutampantys, tačiau tai, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, neduoda pagrindo paneigti R. T. ir K. S. nuosekliai nurodytų aplinkybių, jog įvykio metu A. B. R. T. sužalojo smÅ«giu jam į veidÄ , o ne kad jis susižalojo pats apelianto nurodytu bÅ«du. Kartu pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiajam ir jo žmonai bei dukrai A. B. smurtiniai veiksmai sukėlė pakankamÄ iÅ¡gÄ stį ir Å¡okÄ , todėl negalėjimas tiksliai įsiminti ir vėliau kelis kartus tapačiai pakartoti įvykio aplinkybes negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis Å¡ių asmenų parodymų prieÅ¡taringumas, leidžiantis jais netikėti.

Be to, kaip liudytoja pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu apklausta S. A. T. paaiÅ¡kino, jog po įvykio iÅ¡ dukters pasakojimų supratusi, kad A. B. trenkė R. T. į veidÄ , kas rodo, jog K. S. po įvykio savo mamai nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kokias ji tvirtino bÅ«dama apklausiama kaip liudytoja. Atsižvelgiant į visus pirmiau iÅ¡dėstytus įrodymus teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje Å¡iuo atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

B. kaltės įvykio metu nesunkiai sutrikdžius R. T. sveikatÄ bei paneigiančių apelianto argumentus, kad nukentėjusysis susilaužė nosį pats griÅ«damas ant asfalto. Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, jam paskirta teisinga ir tinkamai individualizuota bausmė, o taip pat tinkamai iÅ¡spręsti ir kiti nuosprendžio klausimai, dėl ko nuosprendį naikinti ar keisti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismasN U T A R Ė :Nuteistojo A.

B. apeliacinį skundÄ atmesti.Kolegijos pirmininkas             Valdas Meidus Teisėjai              Eligijus Gladutis             Jolanta Raščiuvienė