7cb15be4-8bd2-4606-bab8-e7b00d8e2677 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-2741-341/2015Proceso Nr. 2-52-3-01374-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 35.4.;42.7.;63.1. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I MA S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 15 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius Rapolas Žukas, sekretoriaujant Vaivai Liaubienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui O. Å . ir jo atstovui advokato pad. Edgarui Burduliui, atsakovei B. M. ir jos atstovui advokato pad. Aleksandrui Rybakui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O.

Å . ieÅ¡kinį atsakovei B. M. dėl skolos iÅ¡duoto paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu priteisimo bei pagal atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė :ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei dėl skolos, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 9847 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas nuo 2014 m. lapkričio mėn. kelis kartus skolinęs atsakovei B. M. pinigines sumas, kurias atsakovė dalimis (nepilnai) grÄ Å¾indavusi. 2015-01-15 ieÅ¡kovo praÅ¡ymu atsakovė patvirtinusi ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intos paskolos likutį – iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 9847 Eur sumai. 2015-03-27 ir 2015-04-01 ieÅ¡kovas siuntęs atsakovei raÅ¡tus, kuriais reikalavęs sumokėti piniginę sumÄ . IeÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo, tačiau sužinojo, jog nuo 2015-01-01 įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos vekselis privalėjo bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtintas ir todėl minėtu pagrindu notaras negalėjo iÅ¡duoti vykdomojo įraÅ¡o.

Atsakovė iki Å¡iol piniginės sumos ieÅ¡kovui nėra grÄ Å¾inusi (b.l. 16).Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Teigia, jog ieÅ¡kovas nesilaikė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, formos reikalavimų, todėl vekselis prarado vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto teisinį statusÄ . Taip pat pateikia prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2015-01-15 vekselį. Nurodo, jog ji niekada neturėjo piniginių santykių su ieÅ¡kovu O. Å . ir nebuvo gavusi iÅ¡ jo pinigų.

Teigia, jog 2015-01-15 pasirašė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį kaip bendrovės UAB „Ehotexs“ atstovė, nes 2014-12-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi nauju Å¡ios bendrovės akcininku tapo E. D., kurio interesus ji ir atstovavo vekselio pasiraÅ¡ymo metu. Taip pat teigia, kad Å¡io vienaÅ¡aliÅ¡ko sandorio tikslas buvo susietas su užsienio užsakovo – įmonės Ensemble C. L. (D. B.) - skola UAB „Ehotexs“, t.y. ieÅ¡kovas manė, kad Å¡i skolos suma (34000 Lt/ 9847 Eur) turėtų priklausyti jam ir tikėjosi jÄ gauti.

Naujasis akcininkas Å¡ios sumos iÅ¡mokėjimÄ sutiko svarstyti tuomet, kai įmonė Ensemble C. L. (D. B.) atsiskaitys su UAB „Ehotexs“. 2015-01-15 ieÅ¡kovui atvykus į UAB „Ehotexs“ įmonę ir įkalbinėjant atsakovę dėl atsiskaitymo garantijų, atsakovė, telefonu pasitarusi su naujuoju akcininku, įformino formalų pasižadėjimÄ sumokėti ieÅ¡kovui gautus iÅ¡ Ensemble C. L. pinigus. IeÅ¡kovas pateikė vekselio blankÄ atsakovei pasiraÅ¡yti; atsakovė pasitikėdama ieÅ¡kovu ir neabejodama jo sÄ Å¾iningumu, kaip atstovė ir įmonės vadovė pasirašė vekselio blankÄ , kurį ieÅ¡kovas pats užpildė. 2015-03-03 praneÅ¡imu iÅ¡ D.

B. atsakovė sužinojo apie įmonei Ensemble C. L. pradėtÄ bankroto procedÅ«rÄ ir jau 2015-01-15 buvus paskirtÄ bankroto administratorių; paaiÅ¡kėjo, jog įmonė UAB „Ehotexs“ neatgaus skolos (34000 Lt/ 9847 Eur) iÅ¡ užsienio užsakovo įmonės Ensemble C. L.. Teigia, jog ieÅ¡kovas žinojęs apie užsienio užsakovo nemokumÄ , kurį nuslėpė, nes norėjęs gauti atsiskaitymo garantijas. Pažymi, jog sandoris yra ne tik neatitinkantis formos reikalavimų, bet ir negaliojantis dėl esminio sandorio elemento – tikrosios Å¡alių valios.

Mano, jog esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės jokių paskolos santykių nebuvo (b.l. 74-77).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, jog pažįsta atsakovę B. M. pagal siuvimo verslÄ , kuriuo abu užsiima; B. M. suradusi ieÅ¡kovui klientÄ pirkti įmonę, kadangi ieÅ¡kovas dabar užsiima turizmo verslu. Nurodęs, jog asmeniÅ¡kai ne kartÄ skolinęs atsakovei grynuosius pinigus, skolinęs žodine tvarka, kadangi buvę geri santykiai ir vieni kitais pasitikėję, o pardavus įmonę – ieÅ¡kovas padėjęs atsakovei įsikurti.

Papildomai ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog jis yra lankęsis atsakovės namuose, žinantis kÄ atsakovė kolekcionuojanti; atsakovė yra užsakiusi Å¡venčių pramogas ir seminarus ieÅ¡kovo įmonėje. Pardavus įmonę (kai perrašė įmonę) ieÅ¡kovas paskolinęs atsakovei 35000 Lt, iÅ¡ kurių atsakovė atidavusi tik 1000 Lt. Po akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, ieÅ¡kovui matant, kaip atsakovė prisistatanti vieniems asmenims kaip įmonės savininkė ir žinant, jog įmonę įsigijo visiÅ¡kai kitas asmuo, atsakovė ėmė kelti ieÅ¡kovui nepasitikėjimÄ , todėl ieÅ¡kovas prašęs pasiraÅ¡yti skolos dokumentÄ .

IeÅ¡kovas kreipėsi į antstolių kontorÄ ir Å¡iems patarus pasiraÅ¡yti vekselį, ieÅ¡kovas ir atsakovė vekselį pasirašę, nežinodami keliamų reikalavimų sandorio formai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovui negalėjo bÅ«ti žinoma apie užsienio užsakovo bankrotÄ todėl, kad jis buvo akcininkas ir įmonės vidaus reikalai jam nebuvę žinomi, kadangi įmonės vidaus reikalai įprastai yra tvarkomi įmonės direktoriaus.

PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovas ne painiojasi savo nurodomose aplinkybėse, kaip teigė teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, bet papildomai aplinkybes paaiÅ¡kina, nurodė, jog atsakovė sukÅ«rė istorijÄ ir atsakovės aplinkybės neatitinkančios tikrovės; nurodė, jog paskolos prievoliniai santykiai atsiradę dar 2014 metais, kai nebuvo reikalinga sandoriui notarinė forma, kaip ir yra nurodyta ieÅ¡kinyje. Pažymėjo, jog Å¡alys yra verslininkai, bet ne teisininkai, todėl natÅ«ralu, jog galėję suklysti dėl sandorio formai keliamų reikalavimų.Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, jog pinigų nesiskolinusi, kad atsakovė pati turinti verslÄ .

Atsakovė paaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovo nurodytų pažinties aplinkybių nebuvę, nurodė, jog ieÅ¡kovÄ pažįsta per AurelijÄ , paskui ieÅ¡kovÄ sutikusi „Panoramoje“ PC, iÅ¡ kur sužinojusi apie ieÅ¡kovo planus parduoti verslÄ - įmonę. Verslo pirkimas atsakovės nedomino dėl praÅ¡omos aukÅ¡tos kainos, tačiau ieÅ¡kovui kainÄ sumažinus – ėmė domėtis. Dėl atsakovės skyrybų proceso, įmonės pirkimÄ ji įformino E. D. vardu, kuris yra dabartinis naujas UAB „Ehotexs“ akcininkas.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas žinojęs apie notarinės formos reikalavimÄ , jÄ skubindamas pats užpildė vekselį, nes pas ieÅ¡kovÄ tuo metu taip pat vyko skyrybų procesas. Atsakovė nurodė nežinanti kodėl taip pasielgusi (nors jau 5 metai esanti versle), jog pasirašė vekselį savo vardu (kaip fizinis asmuo), kai įvardinta suma susijusi su įmonės buhalteriniais reikalais (kreditas, debetas). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, jog ieÅ¡kovas savo reikalavimus turi įrodyti, tačiau jų neįrodinėja jokiomis priemonėmis.

IeÅ¡kovas turėtų pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kaip teigia atsakovės atstovas, kad jeigu neįrodytas paskolos faktas – tai nėra ir paskolos sutarties. Nurodo, jog ginčas susijęs su įmonės akcijų pirkimu-pardavimu, t.y. su verslo santykiais, konkrečiai su užsienio įmonės prievole UAB „Ehotexs“ įmonei, dėl kurios ir buvo pasiraÅ¡ytas vekselis (kuriam nuo 2015 m. privaloma notarinė forma). Nurodė, jog Å¡alys yra verslininkai ir gali klysti, nes Å¡alių įmonės nedidelės. Atstovas paaiÅ¡kino, jog jeigu nebÅ«tų bankrutavęs užsienio užsakovas, tai bÅ«tų ginčo suma grÄ Å¾inta ieÅ¡kovui, tačiau ieÅ¡kovas žinojęs užsienio užsakovo bankroto faktÄ ir sukÅ«ręs pats Å¡iÄ situacijÄ .

Naujas teisinis reglamentavimas dėl vekselių yra griežtas tam, kad mažinti fiktyvius atvejus. Nurodė, jog byloje nėra įrodymų, jog pinigai perduoti, nes paskolos sutartis yra realinė, be to, asmeninių santykių su atsakove nebuvę, nes santykiai atsiradę įmonės akcijų pirkimo-pardavimo pagrindu ir tikroji valia buvus sugrÄ Å¾inti užsienio užsakovo skolÄ , o dėl sandorio sudarymo formos nesilaikymo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. IeÅ¡kinys netenkintinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.Byloje kilo ginčas dėl skolos pagal vekselį priteisimo.Ä®rodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tikrumu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos A. T. yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-171/2008). Ä®vertindamas įrodymus teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 3K-3-447/2008, Nr. 3K-3-156/2009). Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančiÄ informacinę medžiagÄ laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sÄ sajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.IÅ¡klausius ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo atstovÄ bei atsakovę ir atsakovės atstovÄ , iÅ¡nagrinėjus byloje esančius dokumentus, konstatuotina, jog 2015-01-15 atsakovė B.

M. pasirašė ieÅ¡kovui O. Å . paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį 9847 Eur (34000 Lt) sumai, Å¡iÄ sumÄ atsakovė besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui iki 2015-03-30 (b.l. 23). Byloje duomenų apie sumokėtÄ ieÅ¡kovui 9847 Eur (34000 Lt) sumÄ nėra.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti jam 9847 Eur (34000 Lt) sumÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Dėl reikalavimo priteisti 9847 Eur skolÄ Vekselis - tai vertybinis popierius, kuris iÅ¡raÅ¡omas Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį iÅ¡rašęs asmuo be sÄ lygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrÄ pinigų sumÄ vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – Ä®statymo) 2 straipsnio 1 dalis). Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iÅ¡ jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobÅ«džio, o tai reiÅ¡kia, kad Å¡i prievolė yra savarankiÅ¡ka, t. y. jos nesieja teisinis ryÅ¡ys su jos atsiradimo pagrindu - tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas.

Tai reiÅ¡kia, kad skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trÅ«kumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesÄ Å¾iningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-311/2008). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų Å¡io vertybinio popieriaus naudojimÄ civilinėje apyvartoje: jis gali bÅ«ti iÅ¡duodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grÄ Å¾inti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrÄ prievolės pagal tÄ Å¡alių teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio vekselis buvo iÅ¡raÅ¡ytas, įvykdymo užtikrinimo funkcijÄ , suteikdamas kreditoriui papildomÄ garantijÄ dėl to, kad skola jam bus grÄ Å¾inta (Lietuvos A.

T. nutartis 3K-7-216/2007, Nr. 3K-3-343/2013).Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 4, 77 ir 78 straipsniai reglamentuoja reikalavimus vekseliui formos, rekvizitų atžvilgiu bei nustato, jog dokumentas, kuris neatitinka šio įstatymo formos, rekvizitų reikalavimų, neturi vekselio galios. O tai reiškia, jog toks dokumentas nepripažintinas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt.

Nagrinėjamu atveju aktualus Ä®statymo 77 straipsnis, kurio 2 dalimi nustatyta, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tÅ«kstančiai eurų, turi bÅ«ti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba Å«kio subjektas, tvarkantis apskaitÄ pagal supaprastintos apskaitos taisykles.Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad ieÅ¡kovo pateiktas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neatitinka įstatymo nustatytÄ notarinę formÄ , t. y. neturi paprastojo vekselio galios. Byloje nustatyta, kad atsakovei pasiraÅ¡ant vekselį nesilaikyta imperatyvaus įstatymo reikalavimo (notarinės formos), todėl vekselis laikytinas paprastu skolos raÅ¡teliu ir konstatuotina, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslininkas, suvokdamas, kad suraÅ¡ytas vekselis patvirtina pinigų paskolinimo faktÄ bei įsipareigojimÄ juos grÄ Å¾inti, todėl jis turi bÅ«ti suraÅ¡ytas privaloma notarine forma bei jame turi bÅ«ti teisingai suraÅ¡yti visi duomenys, o nesilaikydamas Ä®statymo reikalavimų, elgėsi neapdairiai, nerÅ«pestingai.

Pažymėtina, kad vekselio suraÅ¡ymo aplinkybes Å¡alys aiÅ¡kina skirtingai. IeÅ¡kovas ir ieÅ¡kovo atstovas nurodo, jog vekselis suraÅ¡ytas dėl skolintų pinigų atsakovei kaip fiziniam asmeniui, kurie paskolinti žodiniu sutarimu dar 2014 metais, kai nebuvo reikalaujama sandorio sudarymo notarinės formos. Atsakovė ir jos atstovas tvirtino, kad vekselis iÅ¡raÅ¡ytas todėl, jog atsakovė, kaip juridinio asmens atstovė, sutiko dėl užsienio užsakovo grÄ Å¾inamos skolos, tačiau tiksliai jai nežinant kada skola užsienio užsakovo bus grÄ Å¾inta.

Kitaip tariant, vekselis suraÅ¡ytas kaip garantija ieÅ¡kovui, jog grÄ Å¾inus užsienio užsakovui skolÄ , minėta suma bus sumokėta ieÅ¡kovui. Ginčo tarp Å¡alių dėl nurodytos ieÅ¡kinyje 9847 Eur (34000 Lt) sumos nėra.Pagal kasacinio teismo praktikÄ , pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiÅ¡kia, kad yra negaliojantis ar iÅ¡nykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo iÅ¡duotas nurodytas dokumentas, tai esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentÄ gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimÄ (Lietuvos A.

T. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). IeÅ¡kovo byloje pateiktas vekselis tam, kad Å¡is dokumentas, kaip nurodo ir pats ieÅ¡kovas, bÅ«tų pripažintas paskolos raÅ¡teliu, tačiau pateiktas dokumentas turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi iÅ¡ CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatytos paskolos sutarties sampratos matyti, kad pagrindinė paskolos davėjo pareiga - pinigų ar rÅ«Å¡iniais požymiais apibrėžtų daiktų susitarimo pagrindu perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn, o gavėjo pareiga - grÄ Å¾inti paskolos davėjui paskolos sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Ä®statymas reikalauja, kad fizinių asmenų sudaroma paskolos sutartis, virÅ¡ijanti 600 Eur (iki 2014 m. - 2000 Lt), turi bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). CK 6.871 straipsnio 3 dalis numato, kad raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Kadangi paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. Jeigu pinigai ar daiktai iÅ¡ tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tai atitinka ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui (toliau – raÅ¡ytinė paskolos sutartis) keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ .

Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties Å¡alims iÅ¡vengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali bÅ«ti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiÅ¡kinant raÅ¡ytinės sutarties arba raÅ¡ytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sÄ lygas, vertinant panaudotÄ terminologijÄ , gramatinės iÅ¡raiÅ¡kos formas (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 3K-7-430/2013). Tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovas teigia atsakovei paskolinęs 9847 Eur, o pinigai pagal atsakovės pasiraÅ¡ytÄ ginčo vekselį jai perduoti nebuvo, su kuo sutinka ir pats ieÅ¡kovas bei ieÅ¡kovo atstovas. Tai, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje dalykÄ suformulavo, kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , bet nepatvirtino jokiais įrodymais, iÅ¡skyrus ginčytinÄ vekselį, sutiktina su atsakovės atstovo teigimu, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrindžia ieÅ¡kinyje nurodytÄ 9847 Eur (34000 Lt) sumÄ .

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymėtina, kad ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymÄ neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos raÅ¡teliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus.Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartims, jei paskolos suma virÅ¡ija 3000 Eur ir Å¡is sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, sandoris turi bÅ«ti sudarytas notarine forma.

Å is įstatymų leidėjo reikalavimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., kuriame nustatyta, jog paskolos sutartys iki 600 Eur sudaromos bet kokia forma, nuo 600 Eur iki 3000 Eur – raÅ¡ytine forma, o jei suma didesnė nei 3000 Eur – notarine forma. Pažymėtina, jog notarinė forma taikoma tik sutartims, pagal kurias perduodami grynieji pinigai; jei sutartyje numatyti pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu bÅ«du, iÅ¡skyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, kai suma didesnė nei 3000 Eur, taikomi tik raÅ¡ytinės formos reikalavimai.Esant nurodytoms aplinkybėms, netenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 9847 Eur (34000 Lt) sumos kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).Dėl reikalavimo pripažinti 2015-01-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiuSandoriai yra laikomi svarbiausia asmenų privačios autonomijos įgyvendinimo priemone, nes sudarydami juos, asmenys iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ dėl tarpusavio susitarimu sukuriamų teisių ir pareigų, prisiimamos atsakomybės (CK 1.2, 6.2, 6.156 straipsniai).

Sutarčių laisvė yra viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), todėl gali bÅ«ti vertinama kaip subjektų Å«kinei veiklai bÅ«tina konstitucinė garantija. Formuodamas teismų praktikÄ Lietuvos A. T. pažymėjęs, kad sutarčių laisvės principas yra susijęs su principu, kad sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda), kuris reiÅ¡kia, jog asmeniui privalomi ne tik sutartimi prisiimti konkretÅ«s įsipareigojimai, tačiau ir tai, kas sutartyje tiesiogiai nenustatyta, tačiau iÅ¡plaukia iÅ¡ jos esmės ar įstatymų.

Asmenys, siekdami tam tikrų tikslų ir sudarydami sandorius, laisvai sprendžia dėl savo teisių ir pareigų, tačiau sutarties laisvės principas, kaip ir kiti bendrieji teisės principai, nėra absoliutus. Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei (viešasis interesas), taip pat sandorius, neatitinkančius tikrosios juos sudariusių asmenų valios (privatus interesas) (CK 1.78–1.93 straipsniai) (Lietuvos A.

T. nutartis Nr. 3K-3-90/2012). Nagrinėjamu atveju svarbus CK 1.93 straipsnis, kuris aptaria įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo teisinius padarinius. Minėto straipsnio 1 dalis įtvirtina bendrÄ jÄ taisyklę, pagal kuriÄ Ä¯statymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. CK 1.93 straipsnio 3 dalimi nustatyta, jog, įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčui taikytinos Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo normos, kurių 77straipsnio 2 dalimi nustatytas vekselio įforminimas notarine tvarka esant daugiau nei 3000 Eur sumai. Vadinasi, Å¡alims nesilaikant įstatymo leidėjo nustatyto sandorio formos reikalavimo, toks sandoris nesukėlė ir negali sukelti prievolinių teisinių padarinių, nes sandoris neprilygintinas vekseliui (iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių paskolos sutarčiai taip pat), todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimÄ , t.y. pripažinti 2015-01-15 paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį negaliojančiu.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini.

Jeigu ieÅ¡kovas/atsakovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimÄ , tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimÄ â€“ ieÅ¡kinio/prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimÄ - asmuo įgyja įrodęs ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).IÅ¡tyrus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus darytina iÅ¡vada, kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio nurodytais pagrindais, nėra pagrindo, todėl ieÅ¡kinys netenkintinas, nes neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str.).

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį nurodytais pagrindais, nėra pagrindo, todėl priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas ((duomenys neskelbtini) str.).Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovo ieškinys netenkintinas, o atsakovės priešieškinis atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos teisme šalims vienai iš kitos nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 2,66 Eur iš kiekvienos (CPK 92 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 285 – 286 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :ieškinio netenkinti ir priešieškinį atmesti.Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos teismo 2015-05-22 nutartimi, panaikinamos.Priteisti iš ieškovo O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš atsakovės B.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 2,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                           Marius Rapolas Žukas