2019-01-23 Nr. DBT-12-3-61-3-02953-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-1/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02953-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Skirgailės Žalimienės,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva) dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir RRT) direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 „Dėl S. F. 2015 m. birželio 19 d. prašymo“;

2) išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo;

3) priteisti pareiškėjui padarytą 220 322,86 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl RRT neteisėtų veikų;

4) priteisti 146 885,24 Eur turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva) neteisėtų veikų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl RRT direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V-675 panaikinimo, tačiau, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nepasisakė dėl kitų skunde nurodytų reikalavimų, todėl pareiškėjo paduoto skundo priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad pareiškėjo skundo antrasis reikalavimas išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus yra procesinio, o ne materialinio pobūdžio reikalavimas, spręstinas nagrinėjant bylą iš esmės. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą dėl UAB „Omnitel“, kuris nelaikytinas viešojo administravimo subjektu Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, veiksmų.

Tuo tarpu administraciniai teismai yra įgalioti spręsti tik reikalavimus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl RRT neteisėtų veikų, teismas pažymi, kad iš RRT direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 1V-675 matyti, jog ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių. Pareiškėjas į RRT kreipėsi prašydamas išnagrinėti UAB „Omnitel“ neteisėtą veiką jo, kaip vartotojo, atžvilgiu – neprašytą, neužsakytą, nepageidaujamą žinučių siuntinėjimą ir skambinėjimą.

Pareiškėjo prašymas RRT buvo nagrinėjamas vadovaujantis Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad ginčo šalys ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu turi teisę, be kita ko, apskųsti bendrosios kompetencijos teismui vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinį sprendimą, užkertantį kelią toliau nagrinėti ginčą (31.6 p.), per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės (31.7 p.).

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš RRT veiksmų – neteisėto jo prašymo neišnagrinėjimo (ginčijamu įsakymu buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. prašymą). Pareiškėjas pabrėžia, kad RRT nevykdė įstatymo nustatytų pareigų, vykdė visas kitas tiesiogiai su tuo susijusias neteisėtas veikas, kadangi nenori pateikti išsamaus motyvuoto sprendimo dėl nurodytų subjekto (UAB „Omnitel“) neteisėtų veikų, bei nesiėmė priemonių, kad tokios neteisėtos veikos liautųsi. Taigi, pareiškėjas patirtą žalą kildina išskirtinai iš RRT sprendimo atsisakyti nagrinėti jo, kaip vartotojo, 2015 m. birželio 19 d. prašymą.

Tokio RRT sprendimo teisėtumo kontrolė įstatymu yra pavesta Vilniaus apygardos teismui. Todėl teismui kilo abejonė, ar nustačius, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti RRT direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 yra teismingas Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos valstybės, atstovaujamos RRT, civilinės atsakomybės klausimas (reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą) yra teismingas administraciniam teismui, ar Vilniaus apygardos teismui, kaip išvestinis reikalavimas iš reikalavimo panaikinti RRT direktoriaus 2018 m. liepos 19 d.

įsakymą Nr. 1V-675.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pareiškėjas šioje byloje kelia ginčą dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymo „Dėl S. F. 2015 m. birželio 19 d. prašymo“ Nr. 1V-675, priimto vadovaujantis Elektroninių ryšių įstatymo 36 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 9.7 papunkčiu, teisėtumo, bei prašo priteisti turtinės bei neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir UAB „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva“) neteisėtų veikų, atlyginimą. Pareiškėjas taip pat kelia reikalavimus išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo.

Vartotojų teisių gynimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ne teismo tvarka nagrinėja vartotojų ir elektroninių ryšių paslaugų teikėjų arba pašto paslaugos teikėjų ginčus dėl Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo reglamentuojamų santykių. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių 31.6 papunktyje taip pat nustatyta, kad ginčo šalys ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu turi teisę apskųsti bendrosios kompetencijos teismui vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinį sprendimą, užkertantį kelią toliau nagrinėti ginčą.

Šioje byloje ginčijamu Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymu „Dėl S. F. 2015 m. birželio 19 d. prašymo“ Nr. 1V-675 buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo, t. y. vartotojo 2015 m. birželio 19 d. prašymą dėl elektroninių ryšių paslaugų teikėjo veiksmų. Todėl, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, reikalavimas panaikinti minėtą įsakymą yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio, ir jie priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš juridinio asmens UAB „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva), kuris nėra viešojo administravimo subjektas ir kurio atlikti veiksmai, su kuriais pareiškėjas sieja jam padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai, nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos neteisėtų veikų, atlyginimo, pareiškėjas sieja su netinkamu jo 2015 m. birželio 19 d. prašymo nagrinėjimu. Kaip minėta, 2015 m. birželio 19 d. prašymas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai yra susijęs su elektroninių ryšių paslaugų teikėjo veiksmais ir jį pareiškėjas pateikė kaip vartotojas. Taigi žala šiuo atveju yra kildinama ne iš Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ar jos tarnautojų veiksmų vykdant viešojo administravimo funkcijas, kurias Elektroninių ryšių įstatymas suteikia šiai tarnybai elektroninių ryšių veiklos reguliavimo ir priežiūros srityje, bet iš ginčo tarp vartotojo ir paslaugų teikėjo netinkamo nagrinėjimo išankstine ne teismo tvarka. Teisinius santykius, susijusius su elektroninių ryšių paslaugomis, žalos atlyginimo reglamentuoja civilinės teisės normos, todėl Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui paduotu skundu taip pat kelia su aptartu ginču nesusijusius reikalavimus – išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo. Šių reikalavimų rūšinio teismingumo pagal tai, kaip jie yra suformuluoti pareiškėjo skunde, šioje proceso stadijoje nustatyti galimybės nėra, todėl procesinius veiksmus sprendžiant minėtų reikalavimų priėmimo klausimą turėtų atlikti administracinis teismas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2018 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 1V-675 „Dėl S. F. 2015 m. birželio 19 d. prašymo“ ir priteisti turtinę bei neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ir uždarosios akcinės bendrovės „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva) neteisėtų veikų, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui.

Reikalavimų išspręsti konstitucinės teisės į teisminę gynybą ir teisingumo vykdymo proceso trukdymo klausimus – nedelsiant atnaujinti nusikalstamai nutraukto elektros energijos pareiškėjo gyvenamajam butui tiekimą bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamas veikas dėl socialinės piniginės paramos neskyrimo, pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo bei viešojo intereso gynimo, priėmimo klausimas spręstinas administraciniame teisme.

Bylą pagal pareiškėjo S. F. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos, ir uždarajai akcinei bendrovei „Omnitel“ (teisių perėmėjas – akcinė bendrovė „Telia Lietuva) dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti administraciniam teismui priskirtą skundo reikalavimų priėmimo klausimą, taip pat spręsti reikalavimų, nagrinėtinų bendrosios kompetencijos teisme, išskyrimo ir perdavimo nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėja Skirgailė Žalimienė