7cab9ad7-2bca-455d-8f55-65ba90da0c19 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. II-487-1078/2021 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01359-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei, dalyvaujant pareiškėjai I. B., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato įgaliotam atstovui vyriausiajam tyrėjui Andžej Gaverski, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I.

B. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena. Teismas n u s t a t ė : 2021 m. balandžio 13 d. I. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tajam policijos komisariatui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 22 d. įsigijo butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ pardavėjo T.

J., tačiau minėtame name kaimynė N. O. ((duomenys neskelbtini)) neteisėtai naudojasi jiems priklausančiu sandėliuku daugiabučio rÅ«syje (Sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini)). IÅ¡nagrinėjus I. B. pareiÅ¡kimÄ buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 21131745396 dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnyje (savavaldžiavimas). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I.

S. 2021 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ (toliau – ir skundžiamas nutarimas). Sprendimas motyvuotas tuo, jog iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, kad T. J. parduodant butÄ su rÅ«syje esančiu sandėliuku, priėjęs prie sandėliuko durų (duomenys neskelbtini) pasakė, kad tai I. B. ir A. B. priklausantis sandėliukas, jo neatidarė, neperdavė jiems rakto, galimai juos apgavo. Tarp buto pirkėjų I. B. ir A. B. ir pardavėjo T. J. susiklostė civiliniai santykiai, kurie sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka.

Nesutikdama su priimtu nutarimu, I. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimÄ . Skunde nurodyta, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas neiÅ¡siaiÅ¡kinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, iÅ¡ esmės remiantis N. O. ir V. O. parodymais, neapklausti liudytojai V.

K., R. K. ir T. J.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , kuriuo prašė netenkinti pareiÅ¡kėjos I. B. skundo ir palikti galioti skundžiamÄ nutarimÄ kaip teisėtÄ ir pagrįstÄ . Nurodė, jog nesutinkama su I. B. skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, įvertinus medžiagoje turimus įrodymus, pagrįstas visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad I. B. ir A. B. priklauso butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, tačiau rūsio patalpai nesuteiktas unikalus numeris. Rūsio plano kopijoje matyti, jog sandėliukai sunumeruoti, tačiau nenurodyta, kokiam butui priklauso koks sandėliukas ir tokios apskaitos nėra. Ginčai dėl nekilnojamojo turto priklausomybės nustatymo bei kiti procesai susiję su nekilnojamuoju turtu, tokie kaip iškeldinimas iš savavališkai užimtos patalpos, gali būti išspęsti civilinės teisės instituto priemonėmis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įrodinėjimo pareiga nustatyta Å¡alims, kurie grindžia reikalavimus, todėl I. B. reikalavimas apklausti nurodytus liudytojus byloje yra perteklinis darbas, kadangi kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto nėra administracinio nusižengimo bylos teisenos nagrinėjimo dalykas. Teismo posėdžio metu I. B. nurodė, jog palaiko skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Dokumento, kuriame bÅ«tų konkrečiai nurodytas jai priklausančio sandėliuko rÅ«syje numeris, nėra, kadangi nuo namo pastatymo sandėliukai buvo iÅ¡dalinti butų savininkams susitarus žodžiu.

Prašė skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti Institucijai, siekiant iÅ¡tirti visas reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas nurodė, jog Institucijos priimtas skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Prašė skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir skundo netenkinti. Skundas netenkintinas. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja I. S. 2021 m. gegužės 7 d. priėmė nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 518 straipsnį, kadangi tarp pirkėjų ir pardavėjo susiklostė civiliniai santykiai, kurie sprendžiami teisme civilinio proceso tvarka. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigÅ«nų pareiga priimant sprendimÄ nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

Teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu, skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad Institucijos priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena N. O. atžvilgiu nutraukta, yra teisėtas ir pagrįstas visapusiÅ¡ku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavaliÅ¡kas tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali bÅ«ti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Teisės vykdymo savavaliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo bÅ«dÄ , kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sÄ Å¾iningumo, protingumo ar teisingumo principų. Vienas iÅ¡ bÅ«tinų savavaldžiavimo objektyvių požymių yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Skundžiamame nutarime nurodyta, jog N. O. nuo (duomenys neskelbtini) m. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nuo to laiko naudojasi bÅ«tent sandėliuku Nr. (duomenys neskelbtini) – jo iÅ¡ nieko nepirko, jai jo niekas neatidavė, o buto pirkimo metu pardavėja V. L. parodė šį sandėliukÄ ir davė nuo jo raktus. Susisiekus su V. O. buvo patvirtinta, jog jis sandėliuku naudojasi nuo pat buto įsigijimo, sandėliuko raktus davė buto pardavėja. V. O. atidarė ir parodė savo sandėliukÄ , kuris užima vietÄ plane pažymėtÄ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – įėjimo durys per (duomenys neskelbtini), sandėliukas vientisas.

N. O. ir V. O. neužvaldė svetimo sandėliuko, nenupjovė I. B. ir A. B. sandėliuko durų spynos, neiÅ¡mėtė/neiÅ¡nešė jų daiktų, neužvaldė svetimo turto. Atitinkamai iÅ¡ surinktos medžiagos matyti, jog T. J. parduodamas butÄ su rÅ«syje esančiu sandėliuku, priėjęs prie sandėliuko durų Nr. (duomenys neskelbtini) pasakė, jog tai I. B. ir A. B. priklausantis sandėliukas, jo neatidarė, raktų jiems neperdavė, todėl galimai juos apgavo. Ä®vertinus nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad skundžiamame nutarime pagrįstai konstatuota, jog N. O. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.

VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, jog I. B. ir A. B. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su rūsiu, tačiau rūsyje priklausanti dalis ir patalpa nenurodyta. VĮ „Registrų centras“ pateiktoje nekilnojamojo daikto – pastato (registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) rūsio plano kopijoje nurodyti sunumeruoti sandėliukai, tačiau galimybės nustatyti, kam tie sandėliukai priklauso, nėra.

Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , akivaizdu, jog I. B. ir A. B. įsigydami nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, įgijo teisę į namo rÅ«syje esantį sandėliukÄ , tačiau į kurį konkrečiai, jokie oficialÅ«s dokumentai nenurodo. Aplinkybę, jog nėra jokių raÅ¡ytinių dokumentų, kuriuose bÅ«tų nurodyta, kokiu numeriu plane pažymėtas sandėliukas priklauso I. B., teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiÅ¡kėja, nurodydama, kad daugiabučio namo butų savininkai sandėliukus prieÅ¡ daug metų, kuomet namas tik buvo pastatytas, iÅ¡sidalino susitarę žodžiu.

Vien tai, jog byloje yra R. K. ir P. K., kurie iki 2005 m. kovo 3 d. buvo minėto I. B. ir A. B. įsigyto turto savininkai, patvirtinimas, jog nuo pat 1983 m. iki buto pardavimo dienos jie buvo rÅ«sio Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai, neįrodo aplinkybės, jog I. B. ir A. B. įsigydami minėtÄ butÄ , kartu įsigijo ir bÅ«tent sandėliukÄ Nr. (duomenys neskelbtini), o N. O. jį sandėliukÄ neteisėtai valdo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės (tiek administracinės teisės) paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės (administracinės teisės) normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos (administracinio nusižengimo) padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-228-788/2019).

PareiÅ¡kėjos skunde pateikiami samprotavimai apie tai, kad Institucija priimdama skundžiamÄ nutarimÄ neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų aplinkybių, neapklausė pareiÅ¡kėjos nurodytų liudytojų, yra subjektyvÅ«s ir nepaneigia Institucijos padarytų iÅ¡vadų Å¡iuo klausimu. Teismas pažymi, kad savavaldžiavimo faktas negali bÅ«ti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikÅ¡tomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais.

Kaip ir baudžiamajame, taip ir administraciniame procese įrodinėjimas turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylai aplinkybės ar atliekami visi įmanomi administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytÄ , pagrindo daryti iÅ¡vadai, jog N. O. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 518 straipsnyje, nėra, kadangi nesant duomenų patvirtinančių, jog I. B. ir A. B. nuosavybės teise bÅ«tų įgiję bÅ«tent sandėliukÄ Nr. (duomenys neskelbtini), negalima konstatuoti, jog N. O. nesilaikydama nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai įgyvendindama savo tikrÄ ar tariamÄ teisę, neteisėtai naudojosi sandėliuku (duomenys neskelbtini), todėl jos veiksmuose nėra anksčiau minėto administracinio nusižengimo sudėties.

Sutiktina su Institucijos, priėmusios skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, jog pareiÅ¡kėjos ir jos kaimynės ginčas dėl nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant procesus dėl administracinių nusižengimų; ir pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos iÅ¡vardintų liudytojų parodymai galėtų bÅ«ti svarbÅ«s nagrinėjamu atveju bÅ«tent sprendžiant civilinį ginÄÄ , o ne vertinant N. O. elgesį administracinių nusižengimų teisenos prasme.

Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina pareiÅ¡kėjos interesų, nesudaro pagrindo skundžiamÄ nutarimÄ naikinti kaip nepagrįstÄ ar neteisėtÄ , kadangi Institucija priimdama skundžiamÄ nutarimÄ tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo N. O. veiksmuose, kurių skunde nurodyti argumentai nepaneigia. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teismas konstatuota, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I.

S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, n u t a r i a : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. 2021 m. gegužės 7 d. nutarimÄ nutraukti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ palikti nepakeistÄ ir pareiÅ¡kėjos I.

B. skundo netenkinti. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė