2021-06-30 Nr. AB-13765-3-61-3-00447-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1935-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00447-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.1; 19.3.2; 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. Ž. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. M.) dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu prašė: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2019 m. spalio 23 d. sprendimą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinis registratorius) 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-2215 (1.10 E); 3) įpareigoti Teritorinį registratorių pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo; 4) priteisti iš VĮ Registrų centro 112 067,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2. Pareiškėja nurodė, kad Teritorinis registratorius neatliko pareigų ir neįsitikino trečiojo suinteresuoto asmens pateikto prašymo teisiniu pagrįstumu. Prašyme neteisingai buvo nurodytas panaudos sutarties nutraukimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.642 straipsnis. Ginčo žemės sklypo panaudos sutartyje panaudos gavėjas yra pareiškėja ir, pareiškėjos vertinimu, tik ji turėjo teisę nutraukti panaudos sutartį įspėjusi prieš vieną mėnesį, o ne panaudos davėjas – trečiasis suinteresuotas asmuo.

3. Pareiškėjos teigimu, Teritorinis registratorius neturėjo teisės išregistruoti panaudos sutarties, nes trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ, Registro įstatymas) 22 straipsnyje nustatytų dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė, kaip nurodyta NTRĮ 16 straipsnio 2 dalyje. Teritoriniam registratoriui reikėjo patikrinti, ar 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimu pasibaigė pareiškėjos, kaip daiktinės teisės turėtojos, įregistruotas juridinis faktas – nutraukta panaudos sutartis, ar pareiškėja išreiškė savo valią nutraukti panaudos sutartį apie tai pranešdama daiktinės teisės davėjui – kitai panaudos sutarties šaliai CK 6.642 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, tačiau Teritorinis registratorius šios pareigos neatliko, o nusprendė, kad pareiškėjos daiktinė teisė pasibaigė kito asmens pranešimu, pateiktu nesilaikant CK 6.642 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytos tvarkos.

4. Pareiškėja nurodė, kad Centrinis registratorius taip pat nepatikrino 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimo atitikties NTRĮ 22 straipsnio nuostatoms. 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimas negalėjo būti laikomas dokumentu NTRĮ 22 straipsnio 7 ar 10 punktų prasme (dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka). Nors įstatymas nesuteikia teisės vertinti registro tvarkytojui pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo, atsakovas, panaikindamas teisėtą pareiškėjos daiktinę teisę, savaip interpretavo materialiosios teisės normas, reglamentuojančias panaudos sutarties nutraukimą ir atsisakymą nuo panaudos sutarties. Centrinis registratorius skundžiamame sprendime ne tik klaidingai išaiškino, kad norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti valią apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį, bet ir be pagrindo vertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartis nuo 2019 m. spalio 19 d. yra nutraukiama, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus Teritoriniam registratoriui.

5. Pareiškėjos teigimu, Teritoriniam registratoriui išregistravus panaudos sutartį nuo 2019 m. spalio 16 d., pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes ji negali ir negalės vykdyti šiame žemės sklype ūkininkavimo veiklos, teikti deklaracijų, ataskaitų apie šiame žemės sklype vykdomą ūkininkavimo veiklą Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – ir NMA) ir gauti iš NMA išmokų iš Europos Sąjungos fondų lėšų, mokamų jai, kaip ūkininkei, už šiame žemės sklype deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus. Turtinė žala susideda iš tokių dalių: negautos pajamos už produkciją nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (53 001,92 Eur), negautos pajamos dėl negautų tiesioginių išmokų (9 465,77 Eur), patvirtintos paramos suma (49 600 Eur). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai priteistinos 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą turtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Atsakovai VĮ Registrų centras ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrius (toliau – ir atsakovai) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovai nurodė, kad NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. CK 6.641 straipsnis nustato neatlygintinio naudojimo sutarties nutraukimą prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudoja daiktą ne pagal paskirtį, nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą ar iš esmės pablogina daikto būklę. Šias aplinkybes 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešime pareiškėjai bei 2019 m. gruodžio 23 d. atsiliepime Centriniam registratoriui nurodė žemės sklypo savininkas J. M.. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo pateiktas žemės sklypo savininko pareiškimas apie vienašalį panaudos sutarties nutraukimą, kuriuo panaudos gavėja buvo informuota apie panaudos sutarties nutraukimą. Registro tvarkytojas neturi pareigos ir galimybės vienašalio sutarties nutraukimo atveju įvertinti sutarties nutraukimo pagrindų objektyvumo ir realumo. Atsižvelgiant į tai, vienos iš sutarties šalių valios išreiškimas ir kitos šalies informavimas laikytinas pakankamu pagrindu juridinio fakto išregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

8. Atsakovai teigė, kad nesant neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos nurodomos žalos, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš VĮ Registrų centro. Be to, jeigu pareiškėja mano, kad dėl VĮ Registrų centro veiksmų patyrė žalą, ji turėjo pirmiausia kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė. Dėl to ši pareiškėjos skundo dalis turėtų būti palikta nenagrinėta.

9. Atsakovai pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas ar išregistruodamas juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį, nesukuria ir nepanaikina asmens teisių į žemės sklypą. Šias teises sukuria civilinių teisinių santykių dalyviai, sutarties šalys, todėl pareiškėjos teiginiai apie tai, kad VĮ Registrų centras atėmė galimybę vykdyti ūkininkavimo veiklą ir tokiu būdu padarė 112 067,69 Eur dydžio žalą, vertintini kaip neturintys teisinio ir faktinio pagrindo. Žemės sklypo savininkas dar iki Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo informavo pareiškėją apie tai, kad ji neturi teisės žemės sklype vykdyti jokios ūkinės ar kitos veiklos, taip pat atlikti kitų veiksmų, susijusių su žemės sklypo valdymu ar naudojimu.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis, kaip žemės sklypo savininkas, 2019 m. rugsėjo 16 d. registruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjai pranešimą, kuriame nurodė, jog panaudos sutartį vienašališkai nutraukia nuo 2019 m. spalio 19 d. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kad šis pranešimas jai nebuvo tinkamai įteiktas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad panaudos sutartis buvo teisėtai nutraukta dėl žemės sklypo nepriežiūros pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį. Be to, ginčijamų sprendimų panaikinimas netektų jokios prasmės, nes panaudos sutarties nutraukimo pagrindas pagal CK 6.641 straipsnio 1 dalį neišnyksta. Pranešimo dėl panaudos sutarties nutraukimo pateikimo metu žemės sklypo savininkas turėjo ir, jeigu sutartis nebūtų nutraukta pranešimu, turėtų tokią pačią teisę nutraukti panaudos sutartį CK 6.641 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl skundžiamų sprendimų panaikinimas netenka jokios prasmės. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovų atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad vienos iš sutarties šalių valios išreiškimas ir kitos šalies informavimas laikytinas pakankamu pagrindu juridinio fakto išregistravimui Nekilnojamojo turto registre. Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo priteisti ir turtinės žalos atlyginimą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu pareiškėjos D. Ž. skundą atmetė.

14. Teismas, remdamasis pareiškėjos, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gruodžio 10 d. buvo įregistruotas juridinis faktas apie sudarytą terminuotą žemės sklypo panaudos sutartį (toliau – ir Panaudos sutartis), pagal kurią pareiškėjai iki 2025 m. gruodžio 31 d. buvo perduotas neatlygintinai naudotis (užsiimti ūkininkavimu) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Trečiasis suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas pagal 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusius teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-621-887/2018 ir Nr. e2A-1315-221/2018) J. M. registruota pašto siunta pareiškėjai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), išsiuntė 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimą „Dėl 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutarties nutraukimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad panaudos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2019 m. spalio 19 d., ir įspėjo žemės sklype nevykdyti jokios veiklos.

15. Teismas nurodė, kad J. M. 2019 m. spalio 16 d. Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą išregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro įraše įregistruotą juridinį faktą apie sudarytą Panaudos sutartį. Su prašymu buvo pateiktas 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo, adresuotas pareiškėjai, bei akcinės bendrovės Lietuvos pašto registruotos pašto siuntos 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitas, patvirtinantis, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo pareiškėjai išsiųstas registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Teritorinis registratorius 2019 m. spalio 23 d. tenkino J. M. prašymą ir išregistravo juridinį faktą apie 2015 m. gruodžio 10 d. sudarytą Panaudos sutartį iš aptariamo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenų. Centrinis registratorius 2020 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. S-2215 (1.10 E) pareiškėjos skundo netenkino ir paliko galioti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimą.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog buvo įregistruotos ar išregistruotos pareiškėjos daiktinės teisės į žemės sklypą, kadangi jokių daiktinių teisių į žemės sklypą jos vardu nebuvo registruota, atitinkamai ir nebuvo išregistruota, ir ginčijami sprendimai priimti ne dėl daiktinių teisių išregistravimo, o dėl juridinio fakto apie sudarytą Panaudos sutartį išregistravimo (žymos apie juridinį faktą panaikinimo).

17. Teismas aptarė NTRĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 12 straipsnio, 16 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 2 dalies, 26 straipsnio 2 dalies ir 29 straipsnio 7 punkto, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, (toliau – ir Nuostatai) 43 punktą.

18. Teismas nurodė, kad tarp pirminės žemės sklypo savininkės (panaudos davėja) ir pareiškėjos (panaudos gavėja) buvo sudaryta rašytinė terminuota (10 metų) Panaudos sutartis, nes sutartyje nebuvo aptarta sutarties nutraukimo ir keitimo tvarka. Šios sutarties sudarymo faktas buvo registruotas registre kaip juridinis faktas.

19. Teismas atmetė pareiškėjos skundo teiginius, kad J. M. pateiktas pranešimas negali būti laikomas dokumentu NTRĮ 22 straipsnio prasme, t. y. dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, kadangi pareiškėja neteisingai interpretuoja NTRĮ 22 straipsnio nuostatas. NTRĮ 22 straipsnyje numatyta, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, be kita ko, yra: rašytiniai sandoriai (7 p.); kiti įstatymų nustatyti dokumentai (10 p.). Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pateiktas J. M. pranešimas, apie kurį pareiškėja buvo tinkamai informuota, yra tinkamas dokumentas juridinio fakto išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro ir kaip rašytinis sandoris, ir kaip kitas įstatyme nustatytas dokumentas.

20. Teismas, aptardamas CK 1.63 straipsnio 1 dalį, CK nustatytas bendrąsias ir specialiąsias panaudos sutarties nutraukimo nuostatas, nurodė, kad Teritorinis registratorius, gavęs daikto savininko prašymą išregistruoti juridinį faktą apie sudarytą Panaudos sutartį, prie jo pateiktą savo turiniu ir esme aiškų pranešimą pareiškėjai apie vienašalį Panaudos sutarties nutraukimą, išsiuntimą patvirtinančius duomenis ir suėjus pranešime nurodytam įspėjimo terminui, – neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti išregistruoti aptariamą juridinį faktą ar nepanaikinti įrašo apie sudarytą Panaudos sutartį. Civilines teises ir pareigas kuria, keičia bei panaikina sandorių pagrindu civilinių teisinių santykių dalyviai. Tai susiję su sutarties laisvės principu, reiškiančiu, kad šalys laisva valia tiek įstoja į civilinius teisinius santykius, tiek ir iš jų išstoja. Niekas negali versti kitos sandorio šalies būti teisiniuose santykiuose, tačiau nutraukiant civilinius teisinius santykius turi būti laikomasi sutartyje aptartų nutraukimo sąlygų, o jei jos sutartyje nenumatytos, – įstatyme numatytų sutarties nutraukimo sąlygų.

21. Teismas vertino, kad pareiškėjos interpretacijos, jog tik panaudos gavėjas turi teisę nutraukti panaudos sutartį, neatitinka sutarčių teisės teisinių reguliavimo esminių principų. Teismas nesutiko su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad atsakovas turėjo vertinti galbūt kilsiantį civilinį ginčą dėl Panaudos sutarties vienašalio nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja neginčijo vienašalio Panaudos sutarties nutraukimo (nors nurodo, kad su juo nesutinka) ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jo neginčija. Teismas sutiko su Centriniu registratoriumi, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp sutarties šalių, jų tarpusavio nesutarimų ir nekvestionuoja bei nevertina tarp panaudos civilinių teisinių santykių šalių susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Teismas nurodė, kad pareiškėja ir teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog aiškiai suvokė jai adresuoto pranešimo esmę ir turinį, t. y. kad žemės sklypo savininkas nutraukia Panaudos sutartį prieš terminą. Atitinkamai ir Teritorinis registratorius žemės sklypo savininko prašymo neturėjo teisinio pagrindo netenkinti, esant prie jo pateiktiems dokumentams apie sutarties nutraukimą ir atitinkamai įregistruoto juridinio fakto pasibaigimą.

22. Teismas, netenkinęs pareiškėjos reikalavimų panaikinti atsakovų sprendimų, netenkino ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti Teritorinį registratorių išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjos reikalavimą dėl turtinės žalos ir palūkanų priteisimo, nurodė, kad CK 4.260 straipsnis, Registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Šių straipsnių 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat tais atvejais, kai žalos patyrę asmenys: 1) pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie netikslų ar neteisingą įrašą nekilnojamojo turto registre, nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti. Žalos atlyginimo Registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti reikalaujama įstatymų nustatyta tvarka, kai žala atsiranda dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės.

24. Teismas konstatavo, kad ginčijamus sprendimus pripažinus pagrįstais ir teisėtais, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), – civilinė atsakomybė VĮ Registrų centrui nekyla.

III. 25. Pareiškėja D. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. atsakymą dėl Panaudos sutarties išregistravimo, VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-2215(1.10E); įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyrių per 5 darbo dienas ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutartį dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti iš VĮ Registrų centro pareiškėjai 112 067,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą turtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Pareiškėja nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jos skundo argumentus, jog J. M. pateiktas pranešimas su nurodytu klaidingu CK 6.642 straipsniu, kaip nutraukimo pagrindu, negali būti laikomas dokumentu NTRĮ 22 straipsnio prasme, t. y. dokumentu, kuriuo remiantis registro tvarkytojas turėtų keisti esamus registro duomenis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismas, sutikdamas su atsakovų pozicija, kad pateiktas J. M. pranešimas, yra tinkamas dokumentas juridinio fakto išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro ir kaip rašytinis sandoris, ir kaip kitas įstatyme nustatytas dokumentas, padarė esminį materialiosios teisės normų – CK 6.217 straipsnio 4 dalies, 6.641 straipsnio, 6.642 straipsnio 2 dalies, NTRĮ 22 straipsnio 2 punkto pažeidimą, dėl kurio neteisingai išspręsta byla.

27. Pareiškėjos teigimu, teismas taip pat nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad pareiškėjos interpretacijos, jog pagal CK 6.642 straipsnį tik panaudos gavėjas turi teisę nutraukti terminuotą panaudos sutartį, neatitinka sutarčių teisės teisinių reguliavimo esminių principų. Tokia teismo išvada prieštarauja pagrindiniam sutarčių principui, taip pat rodo, kad teismas netinkamai taikė ir išaiškino CK 6.641 straipsnyje nustatytą panaudos davėjo turimą teisę reikalauti sutartį nutraukti prieš terminą bei sutarties laisvės principą, kuris apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (CK 6.125 str. 1 d., 6.154 str. 3 d.). Teismas neteisingai nustatė, kad Panaudos sutartyje nebuvo aptarta sutarties nutraukimo ir keitimo tvarka, kadangi Panaudos sutarties 10 punkte imperatyviai nustatyta, jog ginčus, kilusius dėl sutarties vykdymo, šalys sprendžia tarpusavio susitarimu, šalims nesusitarus, ginčus sprendžia teismas. Byloje nėra jokio teismo sprendimo, kuriuo nutraukta Panaudos sutartis, taip pat nėra duomenų, kad šalys terminuotą Panaudos sutartį prieš terminą nutraukė bendru sutarimu. Pareiškėja trečiajam suinteresuotam asmeniui raštu atsakė, jog Panaudos sutarties ji nesutinka nutraukti. Akivaizdu, kad dėl Panaudos sutarties kilo ginčas, kuris turėjo būti sprendžiamas teisme, o ne VĮ Registrų centre.

28. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo teiginiai, jog jis nevertina Panaudos sutarties vykdymo klausimų, neanalizuoja, ar Panaudos sutartis nutraukta teisėtai, patvirtina, kad atsakovas, neatsisakydamas panaikinti žymos apie juridinį faktą dėl Panaudos sutarties, pažeidė NTRĮ 23 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 7 punktą.

29. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju taikoma tik viena bendroji norma – CK 6.217 straipsnio 4 dalis, nustatanti imperatyvą, kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, siekiantis CK 6.641 straipsnio pagrindu vienašališkai nutraukti Panaudos sutartį, būtų pareiškęs ieškinį teisme ir Panaudos sutartis nutraukta teismo tvarka. Juridinio fakto apie vienašališką panaudos sutarties nutraukimą žymos panaikinimui būtinas arba teismo sprendimas, priimtas tenkinus panaudos davėjo ieškinį dėl vienašališko panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą, arba panaudos gavėjo pranešimas apie vienašališką panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą (NTRĮ 22 str. 2 ir 7 p., CK 6.641 str., 6.642 str. 2 d.). Kitokių terminuotos panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą būdų įstatymo leidėjas nėra nustatęs, todėl J. M. 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimas dėl vienašališko Panaudos sutarties nutraukimo su nurodytu klaidingu CK 6.642 straipsniu galėjo būti vertinamas tik kaip pranešimas apie reikalavimą Panaudos sutartį nutraukti prieš terminą, o ne pranešimas apie Panaudos sutarties nutraukimą prieš terminą. Vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 4 dalimi ir 6.642 straipsnio 2 dalimi, be teismo sprendimo J. M. pranešimas yra niekinis sandoris, kurio atsakovas negalėjo patvirtinti ir panaudoti kaip pagrindą žymos apie juridinį faktą dėl Panaudos sutarties panaikinimo Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas turėjo atsisakyti šį sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip prieštaraujantį imperatyviosioms NTRĮ 23 straipsnio 3 dalies normoms. Teismas šias bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, galėjo tirti ex officio (savo iniciatyva), tačiau to nepadarė.

30. Pareiškėjos vertinimu, teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 80 straipsnio 1 dalyje, 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 87 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, nenustatęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai ir aiškiai nemotyvavo priimto sprendimo, netinkamai taikė įstatymus, reglamentuojančius žymos apie juridinį faktą dėl panaudos sutarties nutraukimo panaikinimą, dėl to neteisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (ABTĮ 86 str. 1 d.).

31. Pareiškėja nurodo, kad atsakovas VĮ Registrų centras neteisėtu 2019 m. spalio 23 d. sprendimu išregistravęs Panaudos sutartį, padarė pareiškėjai žalą, nes ji negali ir negalės vykdyti žemės sklype ūkininkavimo veiklos, teikti deklaracijų, ataskaitų apie žemės sklype vykdomą ūkininkavimo veiklą NMA ir gauti išmokų iš Europos Sąjungos lėšų, mokamų jai, kaip ūkininkei, už žemės sklype deklaruotą plotą atitinkantį paramos teikimo reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, turtinę žalą sudaro negautos pajamos už produkciją nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., kadangi pareiškėja žemę 2019 m. rudenį užsėjo žieminiais kvietrugiais, kurių pavasarį negalėjo deklaruoti kaip pasėlių, prižiūrėti ir nukulti bei gauti pajamų už parduotus grūdus, 2020 metais negautos pajamos sudaro 3 333,60 Eur (405 Eur kvietrugių 1 ha vertė x 8,2311 ha). Pareiškėjos ūkio veikla yra bulvių ir javų auginimas, todėl nuo 2021 metų iki 2025 metų žemės sklype atsižvelgiant į sėjomainą, ji buvo suplanavusi tokius pasėlius: 2021 metais – 2 ha bulvių ir 6,23 ha vasarinių rapsų; 2022 metais – 2 ha bulvių ir 6,23 ha žieminių kviečių; 2023 metais – 2 ha bulvių ir 6,23 ha vasarinių rapsų; 2024 metais – 3 ha bulvių ir 5,23 ha žieminių rapsų ir 2025 metais – 3 ha bulvių ir 5,23 ha vasarinių kviečių. Visa nuo 2021 metų iki 2025 metų negautų pajamų suma yra 53 001,92 Eur.

32. Pareiškėja taip pat nurodo, kad negautos pajamos dėl negautų tiesioginių išmokų sudaro 9 465,77 Eur. Be to, jaunojo ūkininko įsikūrimui suteiktos paramos įsipareigojimų nevykdymo galimos sankcijos – visos paramos grąžinimas. Pareiškėja paaiškino, kad ji, kaip ūkininkė, gavo paramos patvirtinimą iš NMA Jaunojo ūkininko įsikūrimui (2018 m. liepos 4 d.), jos žemės ūkio valdoje nuo 2015 m. gruodžio 21 d. žemės sklypo statusas buvo „nuomojama iš kitų asmenų privati žemė“, t. y. Panaudos sutarties pagrindu. Pareiškėjai nežinant, 2019 m. lapkričio 21 d. žemės sklypas buvo išregistruotas. Panaudos sutarties nutraukimas turės tiesioginės įtakos verslo plane nustatytų rodiklių nevykdymui: įsipareigotų žemės plotų nevykdymą, kadangi turėdama Panaudos sutartį iki 2025 m. gruodžio 31 d. teisėtai ir pagrįstai prisiėmė įsipareigojimą išlaikyti šį dirbamą žemės plotą; turėdama Panaudos sutartį ji prisiėmė įsipareigojimą užtikrinti ne mažesnį kaip gavėjo ūkio ekonominį dydį (išreikštas standartinės produkcijos verte (SP), yra mažesnis kaip 8 000 Eur); verslo plano kontrolės laikotarpiu pasiekti ir išlaikyti įsipareigotą ūkio ekonominį dydį: 2020 metais – 10 159,14 Eur, 2021 metais – 11 061,83 Eur, 2022 metais – 12 700,86 Eur.

33. Pareiškėjos teigimu, tarp neteisėto Panaudos sutarties nutraukimo ir išregistravimo ir jai padarytos žalos yra tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, todėl prašoma atlyginti turtinė žala yra lygi patvirtintos paramos sumai – 49 600 Eur, negautoms už produkciją pajamoms – 53 001,92 Eur, negautoms tiesioginėms išmokoms – 9 465,77 Eur, iš viso 112 067,69 Eur. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovo VĮ Registrų centro priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą turtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

34. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė motyvuotą, pagrįstą bei teisėtą sprendimą.

36. Atsakovas teigia, kad pareiškėjos skundo teiginys, jog ginčijami sprendimai priimti dėl daiktinės teisės, suponuoja išvadą, kad ji netinkamai kvalifikuoja ginčo teisinį santykį ir dėl to pateikia nepagrįstus argumentus, kuriais ginčija teismo sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami sprendimai priimti ne dėl daiktinių teisių išregistravimo, o dėl juridinio fakto apie sudarytą Panaudos sutartį išregistravimo (žymos apie juridinį faktą panaikinimo).

37. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais, kad VĮ Registrų centras pažeidė teisės aktų reikalavimus, neanalizuodamas Panaudos sutarties nutraukimo aplinkybių, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, juridinio fakto buvimo ir turinio, kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo.

38. Atsakovas nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami argumentai, susiję su faktinių Panaudos sutarties nutraukimo aplinkybių vertinimu, ko VĮ Registrų centras nedarė ir teisės aktai nesuteikia teisės jam vykdyti tokius veiksmus. Šiuo atveju ginčo esmė yra tai, ar VĮ Registrų centras pagrįstai išregistravo žymą apie sudarytą Panaudos sutartį. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui buvo pateiktas žemės sklypo savininko pareiškimas apie vienašališką Panaudos sutarties nutraukimą, kuriuo panaudos gavėja buvo informuota apie Panaudos sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, vienos iš sutarties šalių valios išreiškimas ir kitos šalies informavimas apie tai sudarė pakankamą pagrindą juridinio fakto išregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

39. Atsakovas teigia, kad J. M. pranešimas pareiškėjai apie vienašališką Panaudos sutarties nutraukimą, vadovaujantis CK 1.63 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 6.641 straipsniu, yra laikomas NTRĮ 22 straipsnio 7 ir 10 punktuose nurodytu dokumentu, t. y. rašytiniu sandoriu ir kitu įstatymų nustatytu dokumentu, patvirtinančiu Panaudos sutarties pasibaigimą. Šį rašytinį įrodymą, kaip tinkamą teisinį pagrindą išregistruoti žymą apie žemės sklypo Panaudos sutartį, teismas tinkamai įvertino, nepažeisdamas jokių materialiosios ar proceso teisės aktų nuostatų. Todėl pareiškėjos teiginiai, jog šioje ginčo situacijoje Teritoriniam registratoriui nebuvo pateiktas būtent NTRĮ 22 straipsnio 2 punkte numatytas dokumentas – teismo sprendimas – yra nepagrįsti.

40. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėja šioje byloje formuluoja reikalavimus dėl Teritorinio ir Centrinio registratorių sprendimų panaikinimo, akcentuoja, kokias teisės normas galbūt pažeidė viešojo administravimo subjektas, tačiau akivaizdu, kad pareiškėja ne civilinio, o administracinio proceso tvarka kvestionuoja ir ginčija būtent žemės sklypo Panaudos sutarties vienašalio nutraukimo faktą.

41. Atsakovas pažymi, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju atsakomybė už tokį sutarties pasibaigimo teisėtumą ir iš to galinčias kilti pasekmes tenka būtent sutartį nutraukiančiam asmeniui, o ne Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kuris tik paviešina esamą faktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įregistruodamas ar išregistruodamas juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį, nesukuria ir nepanaikina asmens teisių į žemės sklypą. Šias teises sukuria civilinių teisinių santykių dalyviai, sutarties šalys, todėl atsakovas pareiškėjos teiginius apie tai, kad VĮ Registrų centras atėmė galimybę vykdyti ūkininkavimo veiklą ir tokiu būdu padarė 112 067, 69 Eur žalą, vertina kaip neturinčius jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

42. Atsakovas nurodo, kad dar iki Teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo žemės sklypo savininkas J. M. informavo pareiškėją apie tai, jog ji neturi teisės žemės sklype vykdyti jokios ūkinės ar kitos veiklos, taip pat atlikti kitų veiksmų, susijusių su žemės sklypo valdymu ar naudojimu. Nesutikdama su tokiu vienašališku Panaudos sutarties nutraukimu, pareiškėja turėjo teisę ginti savo pažeistas teises, ginčydama ne Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtą sprendimą dėl žymos apie sudarytą Panaudos sutartį išregistravimo, bet žemės sklypo savininko priimtą sprendimą vienašališkai nutraukti Panaudos sutartį ir būtent iš šio sprendimo kildinti jai galbūt padarytą žalą.

43. Atsakovo teigimu, teismas pagrįstai konstatavo, kad žalos atlyginimo NTRĮ 34 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti reikalaujama įstatymų nustatyta tvarka, kai žala atsiranda dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės. Ginčijamus sprendimus pripažinus pagrįstais ir teisėtais, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė atsakovui nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 44. Bylos esminis dalykas – atsakovo VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus (Teritorinio registratoriaus) 2019 m. spalio 23 d. sprendimo, kuriuo pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. M. prašymą išregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2015 m. gruodžio 10 d. įregistruotas juridinis faktas apie pareiškėjos D. Ž. sudarytą terminuotą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį (toliau – ir Sprendimas), pagrįstumas ir teisėtumas. Taip pat pareiškėja skundu prašė panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-2215 (1.10 E), įpareigoti Teritorinį registratorių išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą, priteisti pareiškėjai iš VĮ Registrų centro 112 067,69 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

45. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, kitų proceso dalyvių atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes Teritorinis registratorius neturėjo jokio teisinio pagrindo netenkinti žemės sklypo savininko J. M. prašymo įregistruoti juridinio fakto pasibaigimą, esant prie prašymo pateiktiems dokumentams apie vienašalį Panaudos sutarties nutraukimą. Byloje nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) Teritoriniam registratoriui pateikė prašymą išregistruoti žemės sklypo registro įraše įregistruotą juridinį faktą apie sudarytą Panaudos sutartį; 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimą dėl Panaudos sutarties nutraukimo, adresuotą pareiškėjai; akcinės bendrovės Lietuvos pašto registruotos pašto siuntos 2019 m. rugsėjo 16 d. kvitą, patvirtinantį, kad pranešimas dėl Panaudos sutarties nutraukimo pareiškėjai išsiųstas registruotu laišku jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja teismine tvarka neginčijo vienašalio Panaudos sutarties nutraukimo.

46. Pareiškėja apeliaciniame skunde, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad Sprendimas yra neteisėtas, todėl turėjo būti panaikintas bei patenkinti jos skundo reikalavimai dėl skunde nurodytų aplinkybių.

47. Pažymėtina, kad pareiškėja apeliaciniame skunde suformulavo ir reikalavimus, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme – įpareigoti atsakovą per 5 darbo dienas ištaisyti netikslius Nekilnojamojo turto registro duomenis apie Panaudos sutartį; panaikinti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. atsakymą dėl Panaudos sutarties išregistravimo.

48. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.).

49. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi priėmė nagrinėti šiuos pareiškėjos skundo reikalavimus: panaikinti Teritorinio registratoriaus 2019 m. spalio 23 d. sprendimą, Centrinio registratoriaus 2020 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. S-2215 (1.10 E); įpareigoti Teritorinį registratorių išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą; priteisti iš VĮ Registrų centro 112 067,69 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą turtinės žalos sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šia nutartimi kiti skundo reikalavimai nebuvo priimti nagrinėti.

50. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs ir išnagrinėjęs pareiškėjos skundo reikalavimų dėl netikslių Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Alytaus skyriaus 2019 m. lapkričio 29 d. atsakymo dėl Panaudos sutarties išregistravimo panaikinimo, todėl šie reikalavimai nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teisme.

51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad Nekilnojamojo turto registrą tvarko VĮ Registrų centras (Registro įstatymo 5 str. 1 d.), kuris įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reguliuojantys Nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2863-415/2018; kt.).

52. Registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritoriniai registratoriai tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (lotynų kalba – intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Registro įstatymo 22 straipsnyje (Registro įstatymo 5 str. 2 d., 22 str., 23 str. 2 ir 3 d.).

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 16 d. sprendime administracinėje byloje A261-1816/2010 išaiškino, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti ar interpretuoti pateiktų dokumentų, kurie nurodyti Registro įstatymo 22 straipsnyje, turinio ir atitinkamai keisti duomenų. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas spęsti dėl sandorių galiojimo civilinės teisės prasme (šiuo aspektu taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-128-492/2017; 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2253/2011).

54. Registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Registro įstatymo 22 straipsnio 1–10 punktuose. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, vienas iš juridinį faktą patvirtinančių dokumentų, kuriuo remiantis juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, yra rašytiniai sandoriai, o 10 punkte nurodytas kitas įstatymų nustatytas dokumentas.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr. 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011; kt.). Nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; kt.).

56. Pareiškėja tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad Sprendimas priimtas dėl daiktinės teisės – žemės sklypo naudojimo, tačiau pagal bylos duomenis tokia daiktinė teisė nebuvo įregistruota. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas juridinis faktas, kad sudaryta Panaudos sutartis, pagal kurią pareiškėją (panaudos gavėją) ir trečiąjį suinteresuotą asmenį (panaudos davėją) siejo prievoliniai teisiniai santykiai.

57. Nagrinėjamu atveju panaudos davėjas (žemės sklypo savininkas J. M.) pateikė įrodymus atsakovui (Teritoriniam registratoriui), kad Panaudos sutartis vienašališkai nutraukta, byloje nepateikti įrodymai, jog pareiškėja teismine tvarka yra nuginčijusi šį trečiojo suinteresuoto asmens atliktą vienašalį Panaudos sutarties prieš terminą nutraukimą, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai atliko pakeitimus Nekilnojamojo turto registre. Be to, Nekilnojamojo turto registrui buvo pateikti duomenys, kad 2019 m. lapkričio 21 d. buvo sudaryta kita panaudos sutartis, pagal kurią panaudos sutarties gavėjas yra A. M., ir ši sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja neginčija Teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti juridinį faktą apie kitą sudarytą panaudos sutartį, nėra pateikti įrodymai, kad J. M. 2019 m. lapkričio 21 d. sudaryta panaudos sutartis yra nuginčyta, pripažinta negaliojančia.

58. Pareiškėja šioje byloje nurodo teisinio pobūdžio argumentus dėl trečiojo suinteresuoto asmens nepagrįsto Panaudos sutarties nutraukimo ir cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su vienašališku panaudos sutarties nutraukimu, tačiau akcentuotina, kad šios bylos esminis dalykas yra ne trečiojo suinteresuoto asmens vienašališko Panaudos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimo sprendimas bei teisinių santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, vertinimas, nes atsakovas (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas) nenagrinėja ginčų, kilusių tarp panaudos sutarčių šalių. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės išviešino faktą, kad Panaudos sutartis nutraukta, ir šis faktas yra teisingas (nenuginčytas), t. y. atliko jam priskirtą pareigą – išviešinti duomenis apie nekilnojamąjį daiktą.

59. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra įregistruoti Nekilnojamo turto registre juridinį faktą dėl Panaudos sutarties sudarymo ar nutraukimo, kai yra pateikiamas šį juridinį faktą patvirtinantis dokumentas. Dėl to vertinant Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų dėl juridinio fakto registravimo ar atsisakymo registruoti šį faktą, teisėtumą nėra reikšmingi privačių asmenų tarpusavio ginčai dėl teisių į nekilnojamąjį turtą, yra reikšmingas tik faktas, ar Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui administracinio sprendimo priėmimo metu yra pagrindas įregistruoti juridinį faktą (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-487-602/2019).

60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą o įregistravimo ar išregistravimo Nekilnojamojo turto registre aktais pagal registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė. Teritorinis registratorius turi patikrinti akivaizdų pakankamumą dokumentų, patvirtinančių, kad juridinis faktas pasibaigė, ir nustatyti, ar nėra Registro įstatymo 29 straipsnyje nustatytų aplinkybių (žr. 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017).

61. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo Registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių trečiojo suinteresuoto asmens prašymu, esant pateiktiems dokumentams apie vienašališką Panaudos sutarties nutraukimą, Teritorinis registratorius neturėjo atlikti pareiškėjos ginčijamo veiksmo.

62. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas pagal 2018 m. spalio 25 d. įsiteisėjusius teismų sprendimus civilinėse bylose Nr. e2-621-887/2018 ir Nr. e2A-1315-221/2018) registruota pašto siunta pareiškėjai jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2019 m. rugsėjo 16 d. pranešimą „Dėl 2015 m. gruodžio 10 d. panaudos sutarties nutraukimo“, kuriuo informavo pareiškėją, kad Panaudos sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2019 m. spalio 19 d. Tiek bendroji teisės norma, nustatanti sutarties šaliai teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įtvirtinta CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalyse, nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, tiek ir specialiojoje normoje CK 6.641 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta panaudos davėjo teisę reikalauti terminuotą panaudos sutartį nutraukti prieš terminą dėl šioje normoje įvardytų panaudos gavėjo pažeidžiančių sutartį veiksmų ar neveikimo.

63. Pareiškėja akcentuoja, jog pareiškime dėl sutarties nutraukimo buvo nurodytas CK 6.642 straipsnio 2 dalis, kuri nustato panaudos gavėjo teisę nutraukti terminuotą panaudos sutartį, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar pranešime nurodytu klaidingu straipsniu, kaip nutraukimo pagrindu, pasibaigė pareiškėjos, kaip daiktinės teisės turėtojos, įregistruotas juridinis faktas – Panaudos sutartis, ar ji įstatymų nustatyta tvarka yra nutraukta, ar nenutraukta. Kadangi šioje byloje nagrinėjamas Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, tai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti pareiškėjos nurodomų aplinkybių ir tikrinti Panaudos sutarties nutraukimo pagrįstumą, taip pat spęsti klausimą dėl niekinio sandorio fakto konstatavimo ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.).

64. Pažymėtina, kad pranešime dėl Panaudos sutarties nutraukimo buvo nurodyta ne vien CK 6.642 straipsnio 2 dalis, bet ir aplinkybės, susijusios su šios sutarties nutraukimu. Iš byloje pateikto pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens susirašinėjimo matyti, kad tarp jų yra kilęs ginčas iš panaudos teisinių santykių (civilinių teisinių santykių), kuris nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme.

65. Pirmosios instancijos teismas taip netenkino pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo dėl neteisėtų atsakovo VĮ Registrų centro veiksmų.

66. CK 4.260 straipsnis, reglamentuojantis žalos, atsiradusios dėl viešo registro tvarkytojo kaltės, atlyginimą, nustato, kad dėl viešo registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat tais atvejais, kai žalos patyrę asmenys: 1) pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie netikslų ar neteisingą įrašą nekilnojamojo turto registre, nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti.

67. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėja nėra įvykdžiusi įstatymo reikalavimo kreiptis dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie nuostolių atsiradimą.

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas ginčas ir dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) (žr. 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-143-684/2018), nurodė, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

69. Nagrinėjamu atveju nenustatyti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neteisėti veiksmai, todėl ir nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Be to, iš pareiškėjos nurodomų argumentų, susijusių su jos patirta žala, matyti, kad patirta žala siejama su Panaudos sutarties nutraukimu ir neleidimu jai vykdyti žemės sklype ūkininkavimo veiklos, negautomis pajamomis už grūdus (pareiškėja nurodo, kad 2019 metų rudenį užsėjo žemės sklypą žieminiais kvietrugiais, bet negalėjo deklaruoti pasėlių, prižiūrėti ir nukulti bei gauti pajamų už parduotus grūdus), tačiau šios nurodomos aplinkybės yra susijusios su Panaudos sutarties įgyvendinimu ir žemės sklypo savininko veiksmais, kuriais jai buvo užkirstas kelias naudotis žemės sklypu, o ne su atsakovo VĮ Registro centro veiksmais.

70. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

71. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad nors Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta. Pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, išplaukiančią iš Konvencijos 6 straipsnio, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92). Tačiau kai šalies argumentas turi lemiamą reikšmę bylai, jis reikalauja konkretaus ir aiškaus atsakymo (EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 18390/91; 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Hiro Balani prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 18064/91; 2020 m. balandžio 2 d. sprendimas byloje Mazahir Jafarov prieš Azerbaidžaną, pareiškimo Nr. 39331/09).

72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateiktas aiškus ir konkretus atsakymas į pareiškėjos argumentus, kuriais remiantis skunde buvo ginčijamas Teritorinio registratoriaus Sprendimas ir reikalaujama priteisti turtinės žalos atlyginimą.

73. Tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų pažeidimą.

74. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

75. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas atmestas, todėl netenkintinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė