7caa7246-4960-42e9-bf53-ecf6a19a40dc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-847-340/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15195-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6; 121.14; 121.18; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Petkuvienės, Jelenos Å iÅ¡kinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J. R. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo J.

R. M. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalinimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas, patikslinę reikalavimus, kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti jo ir atsakovės L. M. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jam turimÄ pavardę, taip pat padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : 0,1223 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 165,55 kv.m. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. ploto daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 19,00 kv.m. viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini),11,00 kv.m. sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), automobilį HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės. Nurodė, kad nuo 2003 metų Å¡eimyniniai santykiai pablogėjo, iÅ¡siskyrė sutuoktinių požiÅ«ris į esmines bendro gyvenimo vertybes, dėl ko santykiuose atsirado psichologinė įtampa ir nesutarimai visuose Å¡eimos reikaluose.

Daugiau nei devynerius metus ieÅ¡kovo ir atsakovės nesieja jokie artimi ryÅ¡iai, netvarko bendro Å«kio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Su sutuoktine bendrų vaikų neturi, bendro santuokoje įgyto turto taip pat neturi. Nurodė, kad nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, nes Nekilnojamo turto registre Å¡is turtas registruotas jo vardu. Atsakovė neprisidėjo prie nekilnojamo turto įsigijimo ir tvarkymo, nei finansiÅ¡kai, nei savo darbu; 2007-10-02 notariÅ¡kai patvirtintas atsakovės liudijimas, kuriuo atsakovė atsisako nuosavybės teisės į nekilnojamÄ turtÄ (duomenys neskelbtini), ir patvirtina, kad Å¡is turtas priklauso ieÅ¡kovui.

Pažymėjo, jog yra pagerinęs minėtÄ nekilnojamÄ turtÄ už 35 251,00 Lt sumÄ . Atsakovė pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę M., pripažinti, kad turtas: 0,1223 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165,55 kv.m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. ploto daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19,00 kv.m. viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,00 kv.m. sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė; padalinti nurodytÄ santuokoje įgytÄ turtÄ po ½ dalį L.

M. ir J. R. M. bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog nors Nekilnojamo turto registre santuokos metu įgytas turtas registruotas ieÅ¡kovo vardu, tačiau jis priklauso abiem sutuoktiniams, bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl dalintinas lygiomis dalimis, atsižvelgiant į tai, kad nei ieÅ¡kovas, nei atsakovė neturi lėšų sumokėti kompensacijÄ , už kitam sutuoktiniui tenkančiÄ didesnę turto dalį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino visiÅ¡kai.

Å alių santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; paliko atsakovei L. M. santuokos metu įgytÄ pavardę – M., ieÅ¡kovui J. R. M. pavardės nekeitė; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino ieÅ¡kovo J. R. M. ir atsakovės L. M. bendrÄ ja jungtine nuosavybe šį nekilnojamÄ jį turtÄ : 0,1223 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 165,55 kv.m. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. ploto daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 19,00 kv.m. viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11,00 kv.m. sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius(duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovui ir atsakovei po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo 552 Lt žyminio mokesčio ir 1650 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atsakovės naudai; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės po 11 Lt teismo turėtų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatė, kad atsakovės L.

M. vardu nėra įregistruota nekilnojamo turto objektų, tuo tarpu Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieÅ¡kovo J. R. M. nuosavybės teisė registruota pirkimo-pardavimo sutarties, 2003-08-14 Nr. DM-5568, pagrindu į šį nekilnojamÄ turtÄ : 0,1223 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 165,55 kv.m. gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. ploto daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 30,00 kv.m. tvartÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),19,00 kv.m. viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini), 11,00 kv.m. sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, jog kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad Å¡is turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant raÅ¡ytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.Teismas nurodė, jog ginčo turto įsigijimo metu Å¡alys neturėjo kitos bendros gyvenamosios patalpos, o turtÄ (duomenys neskelbtini) pirko tam, kaip nurodė ieÅ¡kovas, kad galėtų pervežti daiktus iÅ¡ parduodamo namo;

Å¡alys patvirtino, kad iÅ¡ parduoto namo buvo pervežti Å¡eimos daiktai bei asmeniniai sutuoktinės daiktai. Teismas nurodė, jog atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2004 m. sausio mėn. ji iÅ¡vyko į JAV, siųsdavo iÅ¡ ten pinigus sÅ«naus vardu, kuris juos pervesdavo ieÅ¡kovui, teismui yra pateikti kvitai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovės sÅ«nus E. R. persiuntė pinigus J. R. M.. Teismas sprendė, kad atsakovė prisidėjo prie Å¡eimos poreikių tenkinimo, kas įrodo, kad sutuoktiniai vedė bendrÄ Å«kį.

IeÅ¡kovo argumentÄ dėl 2007-10-02 atsakovės notariÅ¡kai patvirtinto atsisakymo nuo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį J. R. M., kuris, anot ieÅ¡kovo, vertintinas kaip sutuoktinių sutarimas dėl bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo (CK 3.100 str. 7 d. ), teismas pažymėjo, kad tokiu susitarimu bendroji jungtinės nuosavybės teisė gali baigtis tik to turto, kurį sutuoktiniai nurodė vedybų sutartyje, atžvilgiu.

Nurodė, jog ieÅ¡kovo pateiktame atsisakyme nėra įvardytas konkretus turtas, į kurį atsakovė atsisakė nuosavybės teisių, jis pasiraÅ¡ytas vienos atsakovės ir neturi teisinės galios, todėl ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovė atsisakė nuosavybės teisių į gyvenamÄ jį namÄ , sklypÄ , tvartÄ , viralinę, daržinę ir sandėlį, kurį ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti asmenine nuosavybės teise, teismas atmetė. Teismas sprendė ginčo nekilnojamasis turtas pripažintinas bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Nurodė, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta CK 3.123 str. nurodytų ar kitų svarbių priežasčių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo ir ieÅ¡kovui priteisti didesnę ginčo turto dalį, todėl sprendė, kad Å¡alims po santuokos nutraukimo priteistina po ½ dalį ginčo nekilnojamojo turto. Nurodė, kad automobilis HONDA ACCORD, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VÄ® „Regitra“ duomenimis 1998-06-26 įregistruotas kaip neturinti savininko transporto priemonė ir tais pačiais metais, 1998-07-25, buvo įregistruotas jos tranzitas, todėl nurodytÄ transporto priemonę paÅ¡alino iÅ¡ santuokinio turto balanso.

III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Nurodo, jog santuokÄ su atsakove sudarė jau bÅ«damas 58 metų amžiaus ir tuo metu buvo pilnai apsirÅ«pinęs gyvenamuoju plotu – turėjo asmeninės nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ Neveronyse.

SantuokÄ sudaręs su atsakove visiÅ¡kai ja pasitikėjo, todėl po ilgų įtikinėjimų padovanojo minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ jai. Ilgainiui santykiai su atsakove pradėjo blogėti, todėl atsakovei pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ Neveronyse jis iÅ¡ G. Å . paėmė paskolÄ ir skubiai pradėjo ieÅ¡koti bÅ«sto, tuo tarpu 2003-08-11 atsakovė ir nekilnojamojo turto Neveronyse pardavimo gautus 100 000 Lt pasiliko sau ir vėliau padovanojo savo sÅ«nui – E. R.. Tai patvirtina byloje esanti atsakovės deklaracija.

Tuo tarpu jis už skolintas lėšas įsigijo ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini), o atsakovė persikėlė gyventi į Vilnių ir po kurio laiko iÅ¡vyko gyventi į JAV;Kadangi 2007 m. planavo iÅ¡vykti gyventi pas dukrÄ Ä¯ užsienį, norėjo parduoti ginčo turtÄ , tačiau sužinojęs, jog jam reikės patvirtinimo iÅ¡ atsakovės, kad Å¡i nepretenduoja į jo nekilnojamÄ jį turtÄ , 2007-10-02 atsakovė notariÅ¡kai patvirtintu liudijimu nurodė, kad neturi jokių pretenzijų į minėtÄ turtÄ .Pažymi, jog atsakovės buvimo JAV metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas Vilniuje buvo nuomojamas, tačiau gautomis lėšomis jokia forma nebuvo dalinamasi su juo, kas, anot apelianto, patvirtina apie bendro su atsakove Å«kio nebuvimÄ ;Pažymi, jog iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo padavimo savo asmeninėmis lėšomis grÄ Å¾ino G.

Å . paskolÄ , taip pat į ginčo turtÄ per devynerius nuosavybės metus investavo ne maÅ¾Ä dalį savo darbo ir asmeninių lėšų bendroje 35 251 Lt sumai;Teismas nepagrįstai ignoravo faktÄ , kad atsakovė iki iÅ¡vykimo į JAV dar galėjo lankytis (duomenys neskelbtini) Å¡eÅ¡is mėnesius, jeigu Å¡alys dar bÅ«tų gyvenusios kartu ir vedusios bendrÄ Å«kį. Anot apelianto, byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovė nors kokia forma yra pridėjusi prie aptariamo nekilnojamojo turto įsigijimo ar tvarkymo tiek finansine prasme, tiek savo darbu.

Pažymi, kad ginčo turtas yra jo asmeninė nuosavybė patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys;Anot apelianto, 2007-10-02 liudijimas įrodo ne tik atsakovės suvokimÄ , kad ginčo turtas nėra jos nuosavybė, bet ir CK normų prasme įformina CK 3.100 str. 1 d. 7 p. sutuoktinių susitarimÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo;Pažymi, jog teismo posėdžių metu atsakovė yra tiesiogiai nurodžiusi, kad ieÅ¡kovas jai negrÄ Å¾ina skolos, todėl ji reikalauja skolÄ grÄ Å¾inti nekilnojamuoju turtu.

Tokios pozicijos atsakovė laikėsi ir jam bandant nutraukti santuokÄ Å¡alių susitarimu anksčiau ir pateikiant tokio pobÅ«džio procesinį dokumentÄ Utenos rajono apylinkės teismui;Atsakovės teiginys, jog ginčo turtas buvo įsigytas už lėšas, gautas pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ Neveronyse nėra paremtas jokiais įrodymais;Pažymi, jog CK 3.100 str. 1 d. 7 p. yra dispozityvi norma, t.y. nenumato nei apribojimų bei baigtinio sutuoktinių susitarimo iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dų, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad minėta norma nagrinėjamo ginčo atveju negali bÅ«ti taikoma;Atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas buvo įgytas ir pagerintas vien jo asmeninėmis lėšomis, tai laikytina pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo;Anot apelianto, pirmos instancijos teismo sprendimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams.Atsiliepimu atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo Å¡iuos atsikirtimus apeliaciniam skundui:Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas grindžia naujomis faktinėmis aplinkybėmis bei naujais įrodymais: nurodo, jog atsakovė įkalbėjo jį padovanoti jai nekilnojamÄ jį turtÄ Neveronyse, kurį vėliau įtikino parduoti, neketino jo įsileisti į jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ Vilniuje ir kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo nusidėvėjęs ir netinkamas gyventi, taip pat nurodo, kad iÅ¡ nuomos už butÄ Vilniuje gautos lėšos nebuvo dalinamos su juo.

Anot atsakovės, nurodydamas naujas faktines aplinkybes, ieÅ¡kovas pateikė naujus įrodymus, kurių pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, todėl praÅ¡o jais nesivadovauti ir atmesti;Pažymi, jog dovanojimo dėl nekilnojamojo turto Neveronyse sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovas buvo veiksnus ir suprato tokių savo veiksmų teisines pasekmes, tuo tarpu net ir perleidus nuosavybę jai į minėtÄ turtÄ , ji niekuomet neteigė, kad Å¡is turtas priklausė tik jai. Å is turtas buvo laikomas Å¡eimos turtu, kurį pardavus gautos lėšos buvo panaudotos ginčo turtui pirkti;PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, tarp Å¡alių buvo sutarta, kad (duomenys neskelbtini) gyvens vasaros metu, tuo tarpu žiemos - bute Vilniuje.

Pažymi, jog nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini) buvo nuo pat įsigijimo momento tvarkingas ir jame buvo galima gyventi;Apeliantas neįrodė, kad ginčo turtas buvo įsigytas už jo asmenines lėšas pagal jo ir G. Å . paskolos sutartį. Pažymi, jog paskolos sutartis sudaryta 2003-07-05, o turtas įsigytas 2003-08-14, taigi Å¡iuos sandorius skiria ilgas laiko tarpas, todėl minėta paskolos sutartis neįrodo, kad jos pagrindu gautos lėšos buvo panaudotos ginčo turto įsigyti;Atkreipia dėmesį, kad paskolos gavimo metu apeliantas buvo pensininkas, gavo senatvės pensijÄ - 670 Lt, todėl iÅ¡ tokių pajamų neturėjo realių galimybių savarankiÅ¡kai grÄ Å¾inti paskolÄ , tuo tarpu ji, gyvendamas JAV, siuntė pinigų bendram Å¡eimos Å«kiui.

Anot atsakovės, minėta paskola, galimai, buvo grÄ Å¾inta iÅ¡ jos siųstų piniginių lėšų;Pažymi, jog 2003-10-02 deklaracijoje nurodytas tik ketinimas dovanoti tam tikrÄ pinigų sumÄ jos sÅ«nui, kuris teismo posėdžio metu paliudijo, kad jam buvo padovanota tik 70 000 Lt, taigi sutuoktiniams buvo likę 90 000 Lt;Nurodo, kad į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ buvo pervežti visi jų namų apyvokos daiktai iÅ¡ namo Neveronyse, o 2003 m. spalio mėn. ji pati buvo nuvykus į (duomenys neskelbtini), Å¡iÄ faktinę aplinkybę patvirtino ir ieÅ¡kovo kviesta liudytoja.

Abiems susitarus, vėliau ji iÅ¡vyko gyventi į JAV, kad pasirÅ«pintų Å¡eimos finansine gerove.Teigia, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2007-10-02 liudijimas neatitinka CK 3.100 str. 1 d. 7 p. reikalavimų, todėl negalėjo pakeisti sutuoktinių turto rėžimo;Atkreipia dėmesį, kad apeliantas pirmos instancijos teisme neprašė teismo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl toks apelianto praÅ¡ymas yra naujo reikalavimo kėlimas, todėl atmestinas. Pažymi, kad apelianto pajamos buvo mažos, todėl jis neturėjo pakankamai asmeninių lėšų savarankiÅ¡kai atlikti ginčo turto pagerinimus;Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad per visÄ jos gyvenimo laikotarpį JAV, apeliantui buvo perduota lėšų už 14 000 Lt.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, su juo buvo dalinamasi lėšomis, gautomis už buto Vilniuje nuomÄ . Nurodo, jog aplinkybę, kad Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai nutrÅ«ko ne 2003 m., o 2009 m. patvirtina ieÅ¡kinio teismui pareiÅ¡kimo momentas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 ir 2 d., bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ dalies netinkami įvertino bylos faktines aplinkybes, kas sudaro pagrindÄ iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ dalį dėl turto - 0,1223 ha žemės sklypo, 165,55 kv.m. gyvenamojo namo, 30,00 kv.m. ploto daržinės, 30,00 kv.m. tvarto, 19,00 kv.m. viralinės, 11,00 kv.m. sandėlio, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jo padalinimo priteisiant ieÅ¡kovui ir atsakovei po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto, bei pripažinti šį turtÄ asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe.

Ginčo turtas buvo įgytas santuokos metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, esant įtvirtintai prezumpcijai, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 6.87 str. 1 d., 3.88 str. 2 d.), pareiga paneigti prezumpcijÄ ir įrodyti, jog turtas yra asmeninis, priklauso ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas savo apeliacinį skundÄ pagrindžia keliais faktiniais pagrindais. Vienas iÅ¡ faktinių pagrindų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo įsitikinimÄ , kad namas (duomenys neskelbtini) turėtų priklausyti tik jam, yra jo asmeninio turto – namo Neveronyse pardavimo ir lėšų už jį padalinimo aplinkybės. Nėra ginčo, kad gyvenamasis namas su priklausiniais Kauno rajone, Neveronių kaime iki santuokos su atsakove sudarymo ((duomenys neskelbtini)) priklausė ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise;

½ namo dalį jis padovanojo sutuoktinei 1996-07-02, likusiÄ Â½ dalį padovanojo 2000-03-08; 2003-08-11 L. M. pardavė šį namÄ už 100 000 Lt. Apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, kad atsakovė ji įkalbėjo padovanoti jai namÄ , visas už namÄ gautas lėšas jį pasisavino. Atsakovė teigia, kad namas buvo pagerintas jų santuokos metu, todėl sutuoktiniai susitarė, kad jis taps Å¡eimos turtu; gautos už parduotÄ namÄ lėšos buvo paskirstytos– 50 000 Lt atiteko apeliantui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl ieÅ¡kovui priklaususio namo Neveronyse teisinio režimo modifikavimo santuokoje bylos nagrinėjimo metu keliamas nebuvo.

Nors apeliantas teigia, kad padovanojo atsakovei namÄ apgaulės įtakoje, jis neginčijo dovanojimo bei Å¡io namo pardavimo sandorių. Ginčas dėl dalies gautų už namo pardavimÄ lėšų priteisimo taip pat nebuvo iÅ¡keltas. Pagal apelianto logikÄ , turi bÅ«ti atliktas reikalavimų įskaitymas – atsakovė nepasidalino lėšomis, gautomis pardavus namÄ Neveronyse, todėl namas (duomenys neskelbtini) turi priklausyti jam. Tačiau nesant ginčo dėl namo Neveronyse teisinio režimo ir gautų už jį lėšų paskirstymo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad labiau tikėtina, jog sutuoktiniai susitarė pakeisti namo Neveronyse teisinį režimÄ ir padaryti jį bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Lėšos, įgytos už namÄ , taip pat laikytinos bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe. Tikėtina, kad tokiu bÅ«du įgytos bendros lėšos buvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini) pirkimui.Kitas nurodytas faktinis ieÅ¡kovo reikalavimo pagrindas – ginčo turtas buvo įgytas tuomet, kai sutuoktinių santykiai realiai buvo nutrukę. Bendro gyvenimo nutraukimÄ apeliantas sieja su namo Neveronių k. pardavimu – apeliantas nurodė, kad Å¡alys negyveno kartu ir nevedė bendro Å«kio nuo 2003 m. rugpjūčio mėnesio – pardavus namÄ Neveronių kaime atsakovė į (duomenys neskelbtini) atvykusi nebuvo, po 6 mėnesių iÅ¡vyko į JAV, jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo nuomojamas, tačiau gautomis lėšomis nebuvo dalijamasi su apeliantu, kas patvirtina bendro gyvenimo ir bendro Å«kio tvarkymo nebuvimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad vieno namo pardavimas ir kito namo įgijimas įvyko vienas po kito - namas Neveronių kaime buvo parduotas 2003-08-11, namas (duomenys neskelbtini) įgytas 2003-08-14. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas pripažino, kad buvo gavęs pinigų, atsakovės siųstų iÅ¡ JAV. Byloje yra duomenų apie pinigų iÅ¡ JAV perdavimÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės sÅ«naus sÄ skaitos 2004-2009 m. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tai buvo paskolos grÄ Å¾inimas, tačiau objektyvių duomenų apie paskolos santykius nėra.

Kaip jau buvo paminėta, po namo Neveronių kaime pardavimo ieÅ¡kovas atsakovei nebuvo iÅ¡kėlęs jokių turtinių reikalavimų. Bylos duomenimis pirmÄ kartÄ dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių pareiÅ¡kimu Å¡alys kreipėsi 2011 m. (b.l. 36-38). Vertinant byloje sutrinktų įrodymų visumÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių ieÅ¡kovo versijÄ , jog Å¡alių santykiai realiai nutruko 2003 m. rugpjūčio mėnesį.

Pagal įstatymÄ sutuoktiniai neturi pareigos gyventi po vienu stogu ir dalinti kiekvieno gautas pajamas lygiomis dalimis. Sutuoktiniai gali laisvai susitarti, kur gyventi, kaip tvarkyti bendrÄ Å«kį, kokia proporcija dalyvauti bendro turto iÅ¡laikyme, kiek lėšų iÅ¡ savo pajamų kiekvienas gali skirti vaikų iÅ¡ pirmųjų santuokų paramai ir pan. Faktai, kad atsakovė nesidalino su ieÅ¡kovu pajamomis nuo jos asmeninio turto (buto) nuomos, kad nepakvietė jo gyventi į savo butÄ , neapsigyveno name (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko į JAV ir pan. bendro gyvenimo pabaigos fakto neįrodo.

PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovo pripažintas faktas, kad jis priimdavo atsakovės siunčiamus pinigus, patvirtina santuokinių ekonominių santykių buvimÄ bei faktÄ , kad atsakovė iÅ¡vyko dirbti į JAV bendru sutuoktinių sprendimu arba jam neprieÅ¡taraujant. Dėl iÅ¡dėstyto teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡alių bendras gyvenimas faktiÅ¡kai nutruko nuo 2008 metų. Apeliantas rėmėsi CK 3.88 str. 2 bei 7 d. bei įrodinėjo, kad namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) buvo įgytas už jo asmenines lėšas – už asmeniÅ¡kai skolintus iÅ¡ G.

Š. pinigus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes labiau tikėtina, kad namo (duomenys neskelbtini) įsigijimui buvo panaudotos sutuoktinių bendros lėšos, gautos iš namo Neveronių k. pardavimo. Lėšos iš G. Š. buvo paskolintos 2003-07-05, t.y. iki vieno namo pardavimo ir kito pirkimo. Pats apeliantas teigia, jog sutuoktinių santykiai pašlijo nuo 2003 m. rugpjūčio, po to, kad jis įsitikino, jog atsakovė neketina pasidalinti pinigais, gautais po namo pardavimo.

Esant tokioms aplinkybėms, mažai tikėtina, kad apeliantas 2003 m. liepos mėnesį jau numatė, kad atsakovė gautomis lėšomis nepasidalins ir namÄ (duomenys neskelbtini) teks pirkti iÅ¡ kitų lėšų. Pripažinus, kad sutuoktiniai bendrai tvarkė Å«kį iki 2008 m., sutiktina ir su atsakovės atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad didžioji dalis paskolos buvo grÄ Å¾inta iki 2008 m., t.y. iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepaneigia įstatymo nustatytos bendro turto teisinio režimo prezumpcijos.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės 2007-10-02 pareiÅ¡kimo vertinimu. Atsakovės pasiraÅ¡ytas dokumentas – pareiÅ¡kimas, kuriuo atsakovė atsisakė nuo nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. M. (b.l. 71). Atsakovės paraÅ¡o tikrumas patvirtintas notaro. Teisėjų kolegija sutinka, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių pareiÅ¡kimas apie pretenzijų į kito sutuoktinio turtÄ neturėjimÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip sutuoktinių susitarimas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimui pakeisti (CK 3.100 str. 1 d. 7 p.).

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ (CPK 263, 329-330 str.). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , tai pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas; atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sÄ naudas; iÅ¡laidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio; tokios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 98 str.).

Atsakovė patyrė 907,50 Lt atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymo iÅ¡laidų bei 1 089 Lt atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (iÅ¡ jų 600 Lt pasirengimo atstovauti teisme iÅ¡laidos). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovę apeliacinės instancijos teisme atstovavo ta pati advokatė D. G. –K. o baigiamosios kalbos santrauka nelaikytina nauju procesiniu dokumentu, atstovavimo iÅ¡laidos sumažinamos iki 300 Lt, iÅ¡ viso priteisima 1 207,50 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) iÅ¡laidos nagrinėjamoje byloje nevirÅ¡ija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamosTeismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. R. M. atsakovei L. M. 1 207,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septynis litus, 50 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

             Teisėjai                                                                                           R. Petkuvienė                                                                                                                      J.

Šiškina                                                                                                                     T. Žukauskienė