Legislator Case Law & Legislation
7ca787c8-b4c9-4250-9d1e-474ef464e778 AI generated

7ca787c8-b4c9-4250-9d1e-474ef464e778 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7ca787c8-b4c9-4250-9d1e-474ef464e778
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

NUORAÅ ASAdministracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-249-317/2016Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00129-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. P. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės 2015 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjo M.

Legislator headnote

AI generated

7ca787c8-b4c9-4250-9d1e-474ef464e778 · Kauno apygardos teismas: Tuo tarpu I. P., apelianto teigimu, pradėjo sukti į kairę tada, kai jis jau gerokÄ atstumÄ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, lenkdamas jos vairuojamÄ automobilį, ir buvo beveik jį privažiavęs. Juolab, kad kairio posÅ«kio signalÄ jis pamatė prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , iÅ¡ ko apeliantas sprendžia, kad vairuotoja jį įjungė prieÅ¡ pat pradėdama sukti kairėn. Tačiau, pagal KET 93 punktÄ , signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, t. y. tokiu atveju lenkiamo automobilio vairuotoja, norėdama sukti į kairę, privalėjo vadovautis KET 106 punkto nuostata ir įsitikinti, kad tai daryti saugu bei duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

NUORAÅ ASAdministracinio teisės pažeidimo bylos Nr. ATP-249-317/2016Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00129-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal M. P. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės 2015 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kėjo M.

P. skundas netenkintas, n u s t a t ė : M. P. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniosios specialistės 2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 144 Eur dydžio bauda už tai, kad 2014 m. spalio 10 d. 18.38 val., Jurbarko rajone, kelio Kaunas–Jurbarkas–Klaipėda 118,90 kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonė, važiuojanti priekyje ta pačia eismo juosta nerodo kairiojo posūkio signalo, jį lenkė ir lenkiamam automobiliui „Opel Vectra“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukant į kairę su juo susidūrė.

Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta D. P. sveikata, apgadinti du automobiliai. Å iais veiksmais M. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” (toliau – KET), 9, 141.2 punktų reikalavimus.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Tačiau apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , susipažinęs su byloje esančia medžiaga, 2016 m. sausio 19 d. nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad M. P. vis dėlto pažeidė KET reikalavimus, keliamus vairuotojams, atliekantiems lenkimo manevrÄ , ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta D. P. sveikata, taip pat sugadinta Z. P. vardu registruota transporto priemonė.Apeliaciniame skunde M. P. praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir bylÄ nutraukti.

Teigia, kad jis yra nepagrįstai nubaustas, nes KET 9 ir 141.2 punktų reikalavimų nepažeidė. Be to, mano, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai be pagrindo apkaltino jį pažeidus ir KET 142 punkto reikalavimus, nors už šį pažeidimÄ jam nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Skunde apeliantas akcentuoja, kad nuo pat tyrimo pradžios jis nuosekliai aiÅ¡kino, jog 2014 m. spalio 10 d., apie 18.20 val. savo automobiliu „VW Passat“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maždaug 90–100 km/h greičiu nuo Jurbarko pusės važiavo link Å ilutės. Pravažiavus VieÅ¡vilės miestelį, maždaug už 6 km, pamatė keliu ta pačia kryptimi lėtai judantį automobilį, dėl ko savo automobilio greitį sumažino.

Likus iki kito automobilio apie 300 m, pamatęs to automobilio keletÄ kartų užsidegusias stabdžių Å¡viesas bei tai, kad automobilis traukėsi į deÅ¡inį važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ , pradėjo lenkimo manevrÄ . Tačiau, beveik privažiavus šį automobilį, Å¡is staiga pasuko į kairę. Apelianto teigimu, jis, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, automatiÅ¡kai nuspaudė stabdžio pedalÄ , tačiau automobilis „Opel Vectra“ nespėjo nuvažiuoti nuo kelio ir kairysis priekinis jo automobilio kampas atsitrenkė į Opelio kairiojo Å¡ono galinę dalį.

Automobilis „Opel Vectra“ nuo smÅ«gio nuvažiavo nuo kelio ir apsisuko, o apelianto automobilis sustojo nuvažiavęs tiesiai apie 25 m. Vis dėlto, apylinkės teismas, įvertinęs automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ , susidÅ«rimo vietÄ ant kelio, likusius pėdsakus po susidÅ«rimo bei transporto priemonių sugadinimo pobÅ«dį, padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent apeliantas yra kaltas dėl eismo įvykio, nes tuo metu, kai jo vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į I. P. vairuojamÄ automobilį „Opel Vectra“, Å¡is jau buvo pradėjęs ir bebaigiÄ s posÅ«kio į kairę manevrÄ .

Nesutikdamas su Å¡ia iÅ¡vada, M. P. pažymi, kad toje vietoje kelio atkarpa buvo tiesi ir lygi, matomumas geras, todėl jis iÅ¡ toli pastebėjęs lėtai važiuojanti ir keletÄ kartų stabdantį automobilį iÅ¡ karto pradėjo lenkimo manevrÄ , kas rodo, jog jis pirmas pradėjo manevruoti. O kadangi, KET nereglamentuoja, kokiu atstumu iki lenkiamo automobilio reikia įjungti posÅ«kio signalÄ , kokiu atstumu iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , mano, kad jo veiksmai visiÅ¡kai atitinka KET reikalavimus.

Tuo tarpu I. P., apelianto teigimu, pradėjo sukti į kairę tada, kai jis jau gerokÄ atstumÄ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, lenkdamas jos vairuojamÄ automobilį, ir buvo beveik jį privažiavęs. Juolab, kad kairio posÅ«kio signalÄ jis pamatė prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , iÅ¡ ko apeliantas sprendžia, kad vairuotoja jį įjungė prieÅ¡ pat pradėdama sukti kairėn. Tačiau, pagal KET 93 punktÄ , signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisės, t. y. tokiu atveju lenkiamo automobilio vairuotoja, norėdama sukti į kairę, privalėjo vadovautis KET 106 punkto nuostata ir įsitikinti, kad tai daryti saugu bei duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Apelianto nuomone, I. P., prieÅ¡ sukdama į kairę, neįsitikino savo manevro saugumu ir, prieÅ¡ingai nei ji pati teigia, nepažiÅ«rėjo per galinio vaizdo veidrodėlį. A. M. P., jei ji sakytų, kad jo maÅ¡inÄ , lenkiančiÄ jos maÅ¡inÄ , matė, negalėtų paaiÅ¡kinti, kodėl darė manevrÄ , neabejotinai sutrukdysiantį jam užbaigti lenkimo manevrÄ . Pažymi, kad jis turi didelę profesionalaus vairuotojo patirtį, važinėja po visÄ EuropÄ nuo 1980 m. Pastaruosius 9 metus kasdien vairuoja sunkiasvorius krovininius automobilius Vokietijoje, todėl kelių eismo taisykles žino pakankamai gerai.

Å iuo atveju jis yra įsitikinęs, kad jokių kelių eismo taisyklių nepažeidė, todėl neteisėtai jam paskirta nuobauda turi bÅ«ti panaikinta ir byla nutraukta nesant jo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudėties.Atsiliepimų į skundÄ negauta. M. P. apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

P. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantui inkriminuoti KET 9 ir 141.2 punktų (aktuali redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 11 d.) reikalavimų pažeidimai, dėl ko, teismo įsitikinimu, ir kilo eismo įvykis. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne vien dėl M. P. kaltės įvyko eismo įvykis, t. y. nagrinėjamoje situacijoje abiejų automobilių vairuotojų KET nesilaikymas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 141.2 punktas įpareigoja vairuotojÄ prieÅ¡ pradedant lenkti, įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo. Nagrinėjamu atveju visi apylinkės teismo nutartyje aptarti duomenys patvirtina, jog M. P. nebuvo pakankamai atidus kelyje ir neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotoja nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, kad lenkti priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę yra saugu.

Juolab, kad ir pats apeliantas neginčija fakto, jog priekyje jo važiavusios transporto priemonės vairuotoja I. P. rodė kairįjį posÅ«kio signalÄ , tik jis jį pastebėjo jau pradėjęs lenkimo manevrÄ . Pačios I. P., nukentėjusiosios D. P. ir liudytojo Z. P. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei kita teismo nutartyje aptarta medžiaga patvirtina, jog M. P. nesilaikė ne tik KET 141.2 straipsnio, bet ir KET 142 str. bei 9 str. reikalavimų t. y. nesiėmė bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengti autoįvykio ir nuostolingų padarinių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, nesiėmė priemonių, kad apvažiuoti lenkiamÄ transporto priemonę iÅ¡ deÅ¡inės, nepalaukė, kol priekyje važiuojanti vairuotoja atlaisvins eismo juostÄ .BÅ«tina pažymėti, jog kita eismo įvykio dalyvė I.

P. privalėjo laikytis KET 106 punkto reikalavimo ir įsitikinti, kad keisti važiavimo kryptį saugu bei duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad Å¡io KET reikalavimo I. P. neįvykdė. Nors ji tyrimo metu nurodė, kad prieÅ¡ sukdama į kairę, pažiÅ«rėjusi per galinio vaizdo veidrodėlį, jokio automobilio nematė, tačiau tokiais parodymais nėra objektyvaus pagrindo tikėti, nes juos paneigia aukščiau aptarti eismo įvykio duomenys. Kadangi eismo įvykis įvyko tiesioje kelio atkarpoje, kur matomumas buvo geras, bÅ«dama pakankamai atidi, prieÅ¡ sukdama į kairę, pažiÅ«rėjusi per galinio ir Å¡oninio vaizdo veidrodėlius, I.

P. neabejotinai turėjo matyti artėjantį ar jau lenkiantį apelianto vairuojamÄ automobilį. Tai, jog ji lenkiančio automobilio nematė, tik patvirtina, jog ji į veidrodėlius arba nežiÅ«rėjo, arba tiesiog nebuvo pakankamai atidi ir nepamatė jos vairuojamÄ automobilį lenkiančios transporto priemonės, prieÅ¡ keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai saugu ir nedavė kelio jÄ lenkiančiai transporto priemonei. Taigi, bet kuriuo atveju, I. P. KET 106 punkto reikalavimų neįvykdė, kas neabejotinai, buvo viena iÅ¡ eismo įvykio priežasčių, todėl ir jos veiksmai turėjo bÅ«ti įvertinti kaip administracinis teisės pažeidimas numatytas ATPK 127 str. 1d., 127 str. 2d.

Atsižvelgus į tai, jog nagrinėjamu atveju už tokio pobÅ«džio administracinius teisės pažeidimus yra pasibaigę LR ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, nėra tikslinga perduoti medžiagÄ institucijai, turinčiai teisę suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ I. P..AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ susidÅ«rimo mechanizmo, susidÅ«rimo vietos ant kelio, likusių pėdsakų po susidÅ«rimo bei transporto priemonių sugadinimo pobÅ«džio nagrinėjamu atveju galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl vien tik M.

P. kaltės. Teismo vertinimu, vien tai, kad jo vairuojama transporto priemonė priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į I. P. vairuojamos transporto priemonės galinę kairės pusės dalį, neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dėl eismo įvykio kaltininko. Tokiu atveju bÅ«tina vertinti ir transporto priemonės greitį, ir atstumÄ , kuris skyrė transporto priemones, I. P. pradedant manevrÄ , t. y. vertinti kokios galimybės M. P. buvo iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Pažymėtina ir tai, kad KET 145 punkte nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as vietų, kuriose lenkti kitÄ transporto priemonę yra draudžiama.

Tačiau Å¡iuo atveju, eismo įvykio schemoje kairėje pusėje esantis kelio atsiÅ¡akojimas, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, įvertinus eismo įvykio schemoje pažymėtÄ kelio ženklinimÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tai viena iÅ¡ sankryžų, kurioje pagal KET 145.1 punktÄ lenkti draudžiama. Byloje nėra informacijos apie lenkimÄ draudžiančių kelio ženklų buvimÄ kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis. Tad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes – tai, kad M.

P. iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ kirsdamas siaurÄ brÅ«kÅ¡ninę linijÄ , kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas, t. y. turėjo galimybę grįžti į savo eismo juostÄ , kirsdamas tokiÄ pačiÄ siaurÄ brÅ«kÅ¡ninę linijÄ bei tai, kad I. P. sukdama į kairę, per galinį bei Å¡oninį vaizdo veidrodėlį jokios artėjančios ar jÄ lenkiančios transporto priemonės nematė, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu vairuotojai nebuvo pakankami atidÅ«s kelyje, nesilaikė maksimalių saugumo reikalavimų, dėl ko ir įvyko eismo įvykis.Apeliacinės instancijos teismas pripažindamas, jog apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

P. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto administracinio teisės pažeidimo yra įrodyta, konstatuoja, jog nėra objektyvaus pagrindo naikinti apylinkės teismo nutartį ar jÄ keisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas                                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas