7ca787c8-b4c9-4250-9d1e-474ef464e778 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedNUORAÅ ASAdministracinio teisÄs pažeidimo bylos Nr. ATP-249-317/2016Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00129-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal M. P. apeliacinį skundÄ dÄl Jurbarko rajono apylinkÄs teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupÄs vyresniosios specialistÄs 2015 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kÄjo M.
Legislator headnote
AI generated7ca787c8-b4c9-4250-9d1e-474ef464e778 · Kauno apygardos teismas: Tuo tarpu I. P., apelianto teigimu, pradÄjo sukti į kairÄ tada, kai jis jau gerokÄ atstumÄ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, lenkdamas jos vairuojamÄ automobilį, ir buvo beveik jį privažiavÄs. Juolab, kad kairio posÅ«kio signalÄ jis pamatÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , iÅ¡ ko apeliantas sprendžia, kad vairuotoja jį įjungÄ prieÅ¡ pat pradÄdama sukti kairÄn. TaÄiau, pagal KET 93 punktÄ , signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisÄs, t. y. tokiu atveju lenkiamo automobilio vairuotoja, norÄdama sukti į kairÄ, privalÄjo vadovautis KET 106 punkto nuostata ir įsitikinti, kad tai daryti saugu bei duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Full text
NUORAÅ ASAdministracinio teisÄs pažeidimo bylos Nr. ATP-249-317/2016Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00129-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 79.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 14 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjas Algirdas Jaliniauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ pagal M. P. apeliacinį skundÄ dÄl Jurbarko rajono apylinkÄs teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupÄs vyresniosios specialistÄs 2015 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiÅ¡kÄjo M.
P. skundas netenkintas, n u s t a t Ä : M. P. MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Kelių policijos grupÄs vyresniosios specialistÄs 2015 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso (toliau â ATPK) 127 straipsnio 1 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 144 Eur dydžio bauda už tai, kad 2014 m. spalio 10 d. 18.38 val., Jurbarko rajone, kelio KaunasâJurbarkasâKlaipÄda 118,90 kilometre, vairuodamas automobilį âVolkswagen Passatâ, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradÄdamas lenkti, neįsitikino, kad transporto priemonÄ, važiuojanti priekyje ta paÄia eismo juosta nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, jį lenkÄ ir lenkiamam automobiliui âOpel Vectraâ, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukant į kairÄ su juo susidÅ«rÄ.
Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta D. P. sveikata, apgadinti du automobiliai. Å iais veiksmais M. P. pažeidÄ Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 âDÄl Kelių eismo taisyklių patvirtinimoâ (toliau â KET), 9, 141.2 punktų reikalavimus.AdministracinÄn atsakomybÄn patrauktas asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, kreipÄsi į Jurbarko rajono apylinkÄs teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti nutarimÄ ir administracinio teisÄs pažeidimo bylÄ nutraukti.
TaÄiau apylinkÄs teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs pareiÅ¡kÄjo skundÄ , susipažinÄs su byloje esanÄia medžiaga, 2016 m. sausio 19 d. nutartyje padarÄ iÅ¡vadÄ , kad M. P. vis dÄlto pažeidÄ KET reikalavimus, keliamus vairuotojams, atliekantiems lenkimo manevrÄ , ko pasekoje sukÄlÄ eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sutrikdyta D. P. sveikata, taip pat sugadinta Z. P. vardu registruota transporto priemonÄ.Apeliaciniame skunde M. P. praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkÄs teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir bylÄ nutraukti.
Teigia, kad jis yra nepagrįstai nubaustas, nes KET 9 ir 141.2 punktų reikalavimų nepažeidÄ. Be to, mano, kad apylinkÄs teismas visiÅ¡kai be pagrindo apkaltino jį pažeidus ir KET 142 punkto reikalavimus, nors už šį pažeidimÄ jam nebuvo suraÅ¡ytas administracinio teisÄs pažeidimo protokolas. Skunde apeliantas akcentuoja, kad nuo pat tyrimo pradžios jis nuosekliai aiÅ¡kino, jog 2014 m. spalio 10 d., apie 18.20 val. savo automobiliu âVW Passatâ, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) maždaug 90â100 km/h greiÄiu nuo Jurbarko pusÄs važiavo link Å ilutÄs. Pravažiavus VieÅ¡vilÄs miestelį, maždaug už 6 km, pamatÄ keliu ta paÄia kryptimi lÄtai judantį automobilį, dÄl ko savo automobilio greitį sumažino.
Likus iki kito automobilio apie 300 m, pamatÄs to automobilio keletÄ kartų užsidegusias stabdžių Å¡viesas bei tai, kad automobilis traukÄsi į deÅ¡inį važiuojamosios dalies kraÅ¡tÄ , pradÄjo lenkimo manevrÄ . TaÄiau, beveik privažiavus šį automobilį, Å¡is staiga pasuko į kairÄ. Apelianto teigimu, jis, bandydamas iÅ¡vengti susidÅ«rimo, automatiÅ¡kai nuspaudÄ stabdžio pedalÄ , taÄiau automobilis âOpel Vectraâ nespÄjo nuvažiuoti nuo kelio ir kairysis priekinis jo automobilio kampas atsitrenkÄ Ä¯ Opelio kairiojo Å¡ono galinÄ dalį.
Automobilis âOpel Vectraâ nuo smÅ«gio nuvažiavo nuo kelio ir apsisuko, o apelianto automobilis sustojo nuvažiavÄs tiesiai apie 25 m. Vis dÄlto, apylinkÄs teismas, įvertinÄs automobilių susidÅ«rimo mechanizmÄ , susidÅ«rimo vietÄ ant kelio, likusius pÄdsakus po susidÅ«rimo bei transporto priemonių sugadinimo pobÅ«dį, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent apeliantas yra kaltas dÄl eismo įvykio, nes tuo metu, kai jo vairuojama transporto priemonÄ atsitrenkÄ Ä¯ I. P. vairuojamÄ automobilį âOpel Vectraâ, Å¡is jau buvo pradÄjÄs ir bebaigiÄ s posÅ«kio į kairÄ manevrÄ .
Nesutikdamas su Å¡ia iÅ¡vada, M. P. pažymi, kad toje vietoje kelio atkarpa buvo tiesi ir lygi, matomumas geras, todÄl jis iÅ¡ toli pastebÄjÄs lÄtai važiuojanti ir keletÄ kartų stabdantį automobilį iÅ¡ karto pradÄjo lenkimo manevrÄ , kas rodo, jog jis pirmas pradÄjo manevruoti. O kadangi, KET nereglamentuoja, kokiu atstumu iki lenkiamo automobilio reikia įjungti posÅ«kio signalÄ , kokiu atstumu iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ , mano, kad jo veiksmai visiÅ¡kai atitinka KET reikalavimus.
Tuo tarpu I. P., apelianto teigimu, pradÄjo sukti į kairÄ tada, kai jis jau gerokÄ atstumÄ važiavo prieÅ¡prieÅ¡ine eismo juosta, lenkdamas jos vairuojamÄ automobilį, ir buvo beveik jį privažiavÄs. Juolab, kad kairio posÅ«kio signalÄ jis pamatÄ prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , iÅ¡ ko apeliantas sprendžia, kad vairuotoja jį įjungÄ prieÅ¡ pat pradÄdama sukti kairÄn. TaÄiau, pagal KET 93 punktÄ , signalÄ rodantis vairuotojas neįgyja važiavimo pirmumo teisÄs, t. y. tokiu atveju lenkiamo automobilio vairuotoja, norÄdama sukti į kairÄ, privalÄjo vadovautis KET 106 punkto nuostata ir įsitikinti, kad tai daryti saugu bei duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Apelianto nuomone, I. P., prieÅ¡ sukdama į kairÄ, neįsitikino savo manevro saugumu ir, prieÅ¡ingai nei ji pati teigia, nepažiÅ«rÄjo per galinio vaizdo veidrodÄlį. A. M. P., jei ji sakytų, kad jo maÅ¡inÄ , lenkianÄiÄ jos maÅ¡inÄ , matÄ, negalÄtų paaiÅ¡kinti, kodÄl darÄ manevrÄ , neabejotinai sutrukdysiantį jam užbaigti lenkimo manevrÄ . Pažymi, kad jis turi didelÄ profesionalaus vairuotojo patirtį, važinÄja po visÄ EuropÄ nuo 1980 m. Pastaruosius 9 metus kasdien vairuoja sunkiasvorius krovininius automobilius Vokietijoje, todÄl kelių eismo taisykles žino pakankamai gerai.
Å iuo atveju jis yra įsitikinÄs, kad jokių kelių eismo taisyklių nepažeidÄ, todÄl neteisÄtai jam paskirta nuobauda turi bÅ«ti panaikinta ir byla nutraukta nesant jo veiksmuose pažeidimo įvykio ir sudÄties.Atsiliepimų į skundÄ negauta. M. P. apeliacinis skundas netenkintinas. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisÄtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinamos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybÄs (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisÄs pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybÄs, įrodymų Å¡altinių patikimumas.
IÅ¡ ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi â vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas â tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinÄjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs byloje esanÄius įrodymus ir įvertinÄs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog apylinkÄs teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.
P. kaltÄ dÄl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto administracinio teisÄs pažeidimo yra įrodyta. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, apeliantui inkriminuoti KET 9 ir 141.2 punktų (aktuali redakcija, galiojusi iki 2014 m. spalio 11 d.) reikalavimų pažeidimai, dÄl ko, teismo įsitikinimu, ir kilo eismo įvykis. TaÄiau, apeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, ne vien dÄl M. P. kaltÄs įvyko eismo įvykis, t. y. nagrinÄjamoje situacijoje abiejų automobilių vairuotojų KET nesilaikymas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu.
KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dÄl to kiltų pavojus jų paÄių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonÄs padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.
KET 141.2 punktas įpareigoja vairuotojÄ prieÅ¡ pradedant lenkti, įsitikinti, kad transporto priemonÄs, važiuojanÄios priekyje ta paÄia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posÅ«kio signalo. NagrinÄjamu atveju visi apylinkÄs teismo nutartyje aptarti duomenys patvirtina, jog M. P. nebuvo pakankamai atidus kelyje ir neįsitikino, kad transporto priemonÄs, važiuojanÄios priekyje ta paÄia eismo juosta, vairuotoja nerodo kairiojo posÅ«kio signalo, kad lenkti priekyje važiuojanÄiÄ transporto priemonÄ yra saugu.
Juolab, kad ir pats apeliantas neginÄija fakto, jog priekyje jo važiavusios transporto priemonÄs vairuotoja I. P. rodÄ kairįjį posÅ«kio signalÄ , tik jis jį pastebÄjo jau pradÄjÄs lenkimo manevrÄ . PaÄios I. P., nukentÄjusiosios D. P. ir liudytojo Z. P. parodymai, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei kita teismo nutartyje aptarta medžiaga patvirtina, jog M. P. nesilaikÄ ne tik KET 141.2 straipsnio, bet ir KET 142 str. bei 9 str. reikalavimų t. y. nesiÄmÄ bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad iÅ¡vengti autoįvykio ir nuostolingų padarinių, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams bei jų turto saugumui, nesiÄmÄ priemonių, kad apvažiuoti lenkiamÄ transporto priemonÄ iÅ¡ deÅ¡inÄs, nepalaukÄ, kol priekyje važiuojanti vairuotoja atlaisvins eismo juostÄ .BÅ«tina pažymÄti, jog kita eismo įvykio dalyvÄ I.
P. privalÄjo laikytis KET 106 punkto reikalavimo ir įsitikinti, kad keisti važiavimo kryptį saugu bei duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad Å¡io KET reikalavimo I. P. neįvykdÄ. Nors ji tyrimo metu nurodÄ, kad prieÅ¡ sukdama į kairÄ, pažiÅ«rÄjusi per galinio vaizdo veidrodÄlį, jokio automobilio nematÄ, taÄiau tokiais parodymais nÄra objektyvaus pagrindo tikÄti, nes juos paneigia aukÅ¡Äiau aptarti eismo įvykio duomenys. Kadangi eismo įvykis įvyko tiesioje kelio atkarpoje, kur matomumas buvo geras, bÅ«dama pakankamai atidi, prieÅ¡ sukdama į kairÄ, pažiÅ«rÄjusi per galinio ir Å¡oninio vaizdo veidrodÄlius, I.
P. neabejotinai turÄjo matyti artÄjantį ar jau lenkiantį apelianto vairuojamÄ automobilį. Tai, jog ji lenkianÄio automobilio nematÄ, tik patvirtina, jog ji į veidrodÄlius arba nežiÅ«rÄjo, arba tiesiog nebuvo pakankamai atidi ir nepamatÄ jos vairuojamÄ automobilį lenkianÄios transporto priemonÄs, prieÅ¡ keisdama važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai saugu ir nedavÄ kelio jÄ lenkianÄiai transporto priemonei. Taigi, bet kuriuo atveju, I. P. KET 106 punkto reikalavimų neįvykdÄ, kas neabejotinai, buvo viena iÅ¡ eismo įvykio priežasÄių, todÄl ir jos veiksmai turÄjo bÅ«ti įvertinti kaip administracinis teisÄs pažeidimas numatytas ATPK 127 str. 1d., 127 str. 2d.
Atsižvelgus į tai, jog nagrinÄjamu atveju už tokio pobÅ«džio administracinius teisÄs pažeidimus yra pasibaigÄ LR ATPK 35 str. numatyti administracinÄs nuobaudos skyrimo terminai, nÄra tikslinga perduoti medžiagÄ institucijai, turinÄiai teisÄ suraÅ¡yti administracinio teisÄs pažeidimo protokolÄ I. P..AukÅ¡tesnysis teismas nesutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ susidÅ«rimo mechanizmo, susidÅ«rimo vietos ant kelio, likusių pÄdsakų po susidÅ«rimo bei transporto priemonių sugadinimo pobÅ«džio nagrinÄjamu atveju galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dÄl vien tik M.
P. kaltÄs. Teismo vertinimu, vien tai, kad jo vairuojama transporto priemonÄ priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkÄ Ä¯ I. P. vairuojamos transporto priemonÄs galinÄ kairÄs pusÄs dalį, neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados dÄl eismo įvykio kaltininko. Tokiu atveju bÅ«tina vertinti ir transporto priemonÄs greitį, ir atstumÄ , kuris skyrÄ transporto priemones, I. P. pradedant manevrÄ , t. y. vertinti kokios galimybÄs M. P. buvo iÅ¡vengti susidÅ«rimo. PažymÄtina ir tai, kad KET 145 punkte nurodytas baigtinis sÄ raÅ¡as vietų, kuriose lenkti kitÄ transporto priemonÄ yra draudžiama.
TaÄiau Å¡iuo atveju, eismo įvykio schemoje kairÄje pusÄje esantis kelio atsiÅ¡akojimas, ties kuriuo įvyko eismo įvykis, įvertinus eismo įvykio schemoje pažymÄtÄ kelio ženklinimÄ , neleidžia daryti iÅ¡vados, kad tai viena iÅ¡ sankryžų, kurioje pagal KET 145.1 punktÄ lenkti draudžiama. Byloje nÄra informacijos apie lenkimÄ draudžianÄių kelio ženklų buvimÄ kelio atkarpoje, kurioje kilo eismo įvykis. Tad atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes â tai, kad M.
P. iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ kirsdamas siaurÄ brÅ«kÅ¡ninÄ linijÄ , kurios brÅ«kÅ¡nių ir tarpų ilgis vienodas, t. y. turÄjo galimybÄ grįžti į savo eismo juostÄ , kirsdamas tokiÄ paÄiÄ siaurÄ brÅ«kÅ¡ninÄ linijÄ bei tai, kad I. P. sukdama į kairÄ, per galinį bei Å¡oninį vaizdo veidrodÄlį jokios artÄjanÄios ar jÄ lenkianÄios transporto priemonÄs nematÄ, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu vairuotojai nebuvo pakankami atidÅ«s kelyje, nesilaikÄ maksimalių saugumo reikalavimų, dÄl ko ir įvyko eismo įvykis.ApeliacinÄs instancijos teismas pripažindamas, jog apylinkÄs teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad M.
P. kaltÄ dÄl ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto administracinio teisÄs pažeidimo yra įrodyta, konstatuoja, jog nÄra objektyvaus pagrindo naikinti apylinkÄs teismo nutartį ar jÄ keisti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisÄs pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Jurbarko rajono apylinkÄs teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir M. P. apeliacinio skundo netenkinti. Å i nutartis įsigalioja jos paskelbimo dienÄ . TeisÄjas                                                                                                                       Algirdas Jaliniauskas