7ca76cc6-54e9-4e98-b7a1-b2ca6003415a · Panevėžio apygardos teismas

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                          Civilinė byla Nr.2A-353-212/2011

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01632-2010-5

                                                               Procesinio

sprendimo kategorija:121.21

 (S)

       Â

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

n U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 24 d.

 Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėjos), Ramunės Čeknienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,

dalyvaujant ieškovei D. E. R.,

atsakovams G. N., V. J.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V. J. ir G. N. apeliacinį

skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal D. E. R.

ieškinį atsakovams G. N., V. J. dėl žalos atlyginimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 2 689 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad jai atkurta nuosavybės teisė į Pumpėnų km. esantį miÅ¡kÄ

kartu su bendrasavininke A. N.. Jai priklauso 2, 63 ha miško, o A. N. 0, 85 ha. miško. Atskiri miško sklypai suformuoti nebuvo,

naudojimosi miÅ¡ku tvarka nebuvo nustatyta, kadangi abi su bendrasavininke A. N. buvo susitarę dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos. Po A. N. mirties 2010 metais sklypo dalį paveldėjo atsakovė V. J.. 2010m. birželio mėnesį ieÅ¡kovei priklausantį miÅ¡kÄ

iÅ¡kirto bendrasavininkės V. J. brolis atsakovas G. N.. IÅ¡kertant miÅ¡kÄ buvo padaryta 2 689, 00 Lt žala, kuri

gera valia nėra atlyginta.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-02-23 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai 886,10 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2010-11-30 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 27 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iÅ¡ atsakovų valstybės naudai po 9,40 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Nustatė, kad ieÅ¡kovei Panevėžio apskrities virÅ¡ininko 1998-09-23 sprendimu atkurta nuosavybės teisė į Pumpėnų vs. Pasvalio raj. esantį miÅ¡kÄ kartu su bendrasavininke A.

N.. Ieškovei atkurta nuosavybės teisė į 2, 63 ha miško, o A. N. į 0, 85 ha miško. Teismas laikė, kad miškas bendrosios nuosavybės

teise priklausė ieÅ¡kovei ir bendrasavininkei A. N. ir jos abi turėjo teisę valdyti, naudoti nuosavybės teise priklausantį nuosavybės teisės objektÄ , t. y. miÅ¡kÄ ir juo disponuoti. Ä®rodymų, kad tarp ieÅ¡kovės ir bendrasavininkės A. N. nebuvo susitarimo dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos atsakovai teismui nepateikė. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė buvo susitarusi su A. N. dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos iÅ¡ dalies patvirtina tai, kad po nuosavybės teisės į miÅ¡kÄ atkÅ«rimo ginčo tarp ieÅ¡kovės

ir bendrasavininkės A. N. nebuvo. MiÅ¡kÄ atsakovai iÅ¡kirto 2010 m. balandžio mėnesį, t.y. iki paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo atsakovei V.

J.. Atsakovai nežinojo apie jokį susitarimÄ dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos, miÅ¡kÄ kaip miÅ¡ko bendrasavininkai kirto jų pačių pasirinktoje vietoje. Teismas nusprendė,

kad buvo konkretus žodinis susitarimas tarp ieškovės ir miško bendrasavininkės A. N. dėl naudojimosi mišku tvarkos, jos buvo susitarę kuria

dalimi miÅ¡ko kiekviena naudosis. Susitarimas raÅ¡ytine tvarka įformintas nebuvo, miÅ¡ke riboženkliai sustatyti nebuvo. Tačiau bendrasavininkės dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos faktiÅ¡kai buvo susitarę ir paminėtos naudojimosi tvarkos laikėsi. Atsakovai kirsdami A. N. priklausiusį miÅ¡kÄ ir miÅ¡ko kirtimo metu neturėdami nuosavybės teisės į miÅ¡kÄ privalėjo laikytis ieÅ¡kovės ir A. N. susitarimu nustatytos naudojimosi miÅ¡ku tvarkos ir nekirsti miÅ¡ko dalies, kuri žodiniu bendrasavininkių susitarimu buvo paskirta naudotis ieÅ¡kovei.

Nežinodami apie susitarimÄ , atsakovai, bÅ«dami sÄ moningi, teisingi ir sÄ Å¾iningi, privalėjo kreiptis į ieÅ¡kovę kaip miÅ¡ko bendrasavininkę ir prieÅ¡ miÅ¡ko kirtimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti naudojimosi miÅ¡ku tvarkÄ , o ginčydami paminėtÄ ieÅ¡kovės ir miÅ¡ko bendrasavininkės A. N. susitarimÄ kreiptis į teismÄ dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos nustatymo. Atsakovai Å¡ių reikalavimų neįvykdė ir iÅ¡kirto dalį miÅ¡ko, kuris bendrasavininkių susitarimu buvo paskirtas naudotis ieÅ¡kovei.

IÅ¡kirsdami dalį ieÅ¡kovei priklausančio miÅ¡ko, atsakovai padarė turtinę žalÄ , kurios gera valia neatlygino, todėl ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tenkino. Liudytojas S. T. parodė, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentÅ«ra neturi teisės nustatinėti nukirsto miÅ¡ko kainos ir gali nustatyti tik žalos gamtai dydį, žala gamtai Å¡iuo atveju padaryta nebuvo. Teismas laikė, kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta tik nukirstos ir atsakovų pasisavintos medienos verte, todėl padarytos žalos dydį vertino pagal nukirstos medienos kainÄ .

Tiek valstybiniame, tiek privačiame miÅ¡ke esanti mediena, yra analogiÅ¡ka, todėl vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais sprendė, kad medienos kaina taip pat yra vienoda. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatė, kad atsakovai ieÅ¡kovės naudojamoje miÅ¡ko dalyje nukirto 26,28m3 baltalksnio medienos ir 0, 61m3 beržo medienos. IeÅ¡kovei padarytos žalos dydį skaičiavo pagal indeksuotas nenukirsto valstybinio miÅ¡ko kainas, kuri priklauso nuo medienos rÅ«Å¡ies ir stambumo grupės. Remiantis Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentÅ«ros 2010-11-10 raÅ¡tu Nr. L4-184, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais teismas nustatė, kad buvo iÅ¡kirti vidutinės stambumo grupės medžiai, todėl iÅ¡kirstos medienos kaina, t.y. padarytos žalos dydį skaičiavo pagal vidutinės stambumo grupės medienÄ .

Atsižvelgiant į visumÄ nustatytų aplinkybių ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteisė 886, 10 Lt žalos atlygimo. Žalos atlyginimas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistinas solidariai, kadangi byloje iÅ¡tirtais ir surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl ieÅ¡kovei padarytos žalos dėl neatsargumo yra kalti ir atsakingi abu atsakovai.Â

      Â

Apeliaciniu skundu atsakovai

praÅ¡o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimÄ dalyje, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies panaikinti ir ieÅ¡kinį

atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog tarp ieÅ¡kovės ir A. N. buvo žodinis susitarimas dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos, kadangi ieÅ¡kovė nurodė tik deklaratyvius ir įrodymais nepagrįstus teiginius, neva pagrindžiančius susitarimo egzistavimÄ . Todėl teismo daroma iÅ¡vada nepagrįsta. Remiantis CK 4.81 str., net jei susitarimas iÅ¡ tiesų bÅ«tų buvęs sudarytas, Å¡is susitarimas turėtų bÅ«ti patvirtintas notariÅ¡kai, kad įgytų privalomÄ jÄ galiÄ apeliantės V. J., kaip dalies žemės sklypo įgijėjos atžvilgiu. Nesant notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo, bet koks susitarimas laikytinas negaliojančiu trečiųjų asmenų atžvilgiu. Nesutinka su teismo nuomone, jog ginčo tarp ieÅ¡kovės ir A. N. nebuvimas

leidžia manyti, jog susitarimas su A. N. buvo sudarytas. A. N. nebuvo poreikio naudotis nuosavybės teise priklausančia

žemės sklypo dalimi, todėl jokio ginčo su ieÅ¡kove ir negalėjo kilti. Teismas ieÅ¡kovės įrodinėjimo pareigÄ perkėlė atsakovams, nurodydamas, jog jie nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytus teiginius apie neva egzistavusį susitarimÄ . Teismas, pažeisdamas įrodinėjimo taisykles, visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė, kad naudojimosi miÅ¡ku tvarka tarp ieÅ¡kovės ir A. N. buvo sudaryta, teismas nepagrįstai sprendė dėl kilusios civilinės atsakomybės apeliantų atžvilgiu. Teismas netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigÄ , taikė civilinę atsakomybę, nesant visų keturių civilinės atsakomybės sÄ lygų, numatytų CK 6. 246 – 6.249 str. Mano, kad vertinant, ar neteisėti veiksmai buvo atlikti, privaloma atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visetÄ , tačiau teismas apeliantų nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino. Pirma, žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ir ieÅ¡kovei ir

apeliantei V. J., kuriai vyresnysis inspektorius S. T. suklydęs nurodė ne jai asmeninės nuosavybės teise

priklausantį žemės sklypÄ , o bendrÄ ja daline nuosavybės teise ieÅ¡kovei ir apeliantei priklausantį žemės sklypÄ . Todėl apeliantė manė, jog medžiai kertami iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, o ne iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiojo. Dėl to, teismo argumentas, jog atsakovai privalėjo kreiptis į ieÅ¡kovę kaip miÅ¡ko bendrasavininkę ir prieÅ¡ miÅ¡ko kirtimÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos, visiÅ¡kai neatitinka objektyviai susiklosčiusios situacijos aplinkybių teisingo įvertinimo. Teismas neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog ieÅ¡kovė net du kartus teikė praneÅ¡imus AgentÅ«rai apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ , esantį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype ir niekados neprašė apeliantės sutikimo nors pateiktuose praneÅ¡imuose ieÅ¡kovė patvirtino, jog yra bendraturčių sutikimas. Todėl daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė du kartus kirto miÅ¡kÄ valdomame bendrÄ ja dalinės nuosavybės teise, be apeliantės sutikimo. IeÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes žinodama, jog miÅ¡kas valdomas bendrÄ ja dalinės nuosavybės teise, juo disponuoja lyg jis priklausytų jai asmeninės nuosavybės teise, o suklydus ir atlikus kirtimo darbus tame pačiame sklype, reikalauja neva patirtos žalos atlyginimo, tokiu bÅ«du siekdama nepagrįstai praturtėti. Be to, apeliantei priklauso 85 arai žemės sklypo, o ji iÅ¡retino tik apie 10 arų miÅ¡ko, jai priklausančios dalies proporcijų nepažeidė. Teigti, kad buvo pažeistos ieÅ¡kovės teisės taip pat nėra jokio pagrindo. Apeliantai neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu neatliko. Net konstatavus apeliantų kaltę, bÅ«tų privaloma atsižvelgti į jos formÄ , pasireiÅ¡kusiÄ neatsargumu, bei atitinkamai tai vertinti nustatant civilinės atsakomybės dydį. Mano, kad teismas neturėjo vadovautis AgentÅ«ros 2010-11-10 raÅ¡tu Nr. L4-184, kadangi AgentÅ«ros 2010-12-16 raÅ¡te Nr. L4-213 nurodyta, kad 2010-11-10 raÅ¡te buvo pateikta netiksli informacija. Apeliantai nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog buvo iÅ¡kirsti vidutinio stambumo medžiai, kadangi jie kirto malkinę medienÄ .

Todėl laikyti, jog buvo kirsta vidutinio stambumo grupės mediena bei skaičiuoti ieÅ¡kovės neva patirtÄ Å¾alÄ pagal vidutinio stambumo grupės medienÄ nėra jokio pagrindo. Prielaidomis grindžiamas teismo sprendimas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog teismas tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai įsigilino į susiklosčiusiÄ situacijÄ bei nepakankamai įvertino byloje itin reikÅ¡mingomis laikytinas aplinkybes. Teismas be jokio pagrindo laikė, jog apeliantai nukirto vienÄ berÅ¾Ä , kadangi patikslintame AgentÅ«ros raÅ¡te minimas tik baltalksnių nukirtimas. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos, priežastinio ryÅ¡io paneigimas yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-02-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas teisingai sprendė ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad ji buvo susitarusi su A. N. dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos įrodo tai, jog po nuosavybės teisės į miÅ¡kÄ atkÅ«rimo jokio ginčo tarp bendrasavininkių nekilo. Be to, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino Liudytojai A. R. ir K. P.. Be to, atsakovai, nebÅ«dami teisėtais miÅ¡ko savininkais, apskritai negalėjo užsiimti jo kirtimo darbais.

Teismas teisingai nurodė, jog atsakovai nežinodami apie susitarimÄ , turėjo kreiptis į ieÅ¡kovę, kaip miÅ¡ko dalies savininkę, ir prieÅ¡ kertant miÅ¡kÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos. Nurodo, jog atkÅ«rus nuosavybės teises į žemę ieÅ¡kovei ir A. N., nekilo jokių neaiÅ¡kumų kuria sklypo dalimi kuri turi naudotis, kadangi yra iÅ¡likę jų tėvų sodai, Å¡uliniai, kÅ«dra ir iÅ¡ jų aiÅ¡kiai matoma jų sklypo dalių riba. Pati A. N. yra sakiusi, kad vaikams aprodė sklypų ribas, todėl neįtikinamai atrodo apeliantų motyvai apie jų nežinojimÄ kur yra nuosavybė.

Mano, kad teismas nepažeidė rungimosi principo bei CPK 178 str. įtvirtinančios teisės normos bei vadovavosi CK 1.5 str. įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Mano, kad nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų nebuvimo, kadangi iÅ¡kertant ieÅ¡kovei priklausantį miÅ¡kÄ buvo atlikti neteisėti veiksmai. Atsakovų nurodomos aplinkybės apie suklydimÄ manant, jog kerta savo miÅ¡kÄ , melagingos ir nepadaro jų veiksmų teisėtais bei neatleidžia jų nuo atsakomybės. Nepagrįstas atsakovų motyvas ir dėl to, kad ieÅ¡kovė teikė praneÅ¡imus Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Pasvalio rajono agentÅ«rai apie ketinimus kirsti miÅ¡kÄ , esantį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype, kas neva rodo ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį nepagrįstai praturtėti.

Be to, iÅ¡kirsta buvo vos keli medžiai ir tai buvo atliekama tik gavus reikiamÄ sutikimÄ . Nesutinka su apeliantų motyvu, kad jiems iÅ¡kirtus apie 10 arų miÅ¡ko, nebuvo pažeistos proporcijos, kadangi atsakovei V. J. priklauso

85 arai sklypo. Be to, buvo iÅ¡kirsti patys geriausi medžiai toje dalyje, kurioje naudojasi ieÅ¡kovė. Atsakovai pripažino, kad įvyko klaida, t. y. jų kaltė pasireiÅ¡kė neatsargumu ir mano, kad tai turėtų bÅ«ti įvertinta nustatant civilinės atsakomybės dydį. Mano, kad jų veiksmai atlikti tyčia, tačiau net ir pripažinus didelį jų neatsargumÄ , atlygintina žala vis tiek negali bÅ«ti mažesnė nei realiai ieÅ¡kovės patirti nuostoliai. Atsakovai nurodo nepagrįstus motyvus dėl žalos dydžio, nukirstų medžių dydžio bei rÅ«Å¡ies. Surinkti įrodymai neginčijamai patvirtino, kad iÅ¡kirsti medžiai buvo vidutinio stambumo, 106 vnt. baltalksnių ir beržas. Teismas teisėtai ir pagrįstai nutarė, kad žala ieÅ¡kovei padaryta nukirstos medienos verte ir priteisė 886,10 Lt žalos atlyginimÄ . Mano, kad turėjo bÅ«ti priteista visa ieÅ¡kovės praÅ¡oma suma, nes tokio kiekio medienos rinkos vertė stipriai virÅ¡ija priteistÄ sumÄ . Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, jog dėl iÅ¡kirstų medžių miÅ¡ko vertė labai stipriai sumažėjo ir tuo buvo padaryta žala. Mano, kad yra visos keturios civilinės atsakomybės sÄ lygos ir iÅ¡ atsakovų teisėtai bei pagrįstai buvo priteistas žalos atlyginimas. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir pritaikė teisės normas bei priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad

ieÅ¡kovė ir atsakovė V. J. nuosavybės teise valdo 3,48 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties. IeÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 263/348 dalys Å¡io

sklypo, o atsakovei – 85/348 (b. l. 6-7). Atsakovė V. J. žemės sklypÄ valdo po motinos, A. N. mirties 2009-08-24. Jos teigimu palikimÄ priėmė 2009 m. rugsėjo mėnesį, pateikdama pareiÅ¡kimÄ notarui. Naudojimosi tvarka žemės sklypu nenustatyta.

Atsakovas G. N., atsakovės V. J. brolis, jos

praÅ¡ymu 2010 m. balandžio mėnesį nurodytame žemės sklype iÅ¡kirto 26,89 m3 medienos (108 baltalksnius ir berÅ¾Ä ).

Šalys neginčija iškirstos medienos kiekio. Ginčas yra dėl ieškovei padarytos žalos dydžio, medienos vertės ir dėl naudojimosi mišku tvarkos.

Dėl naudojimosi mišku tvarkos.

Ä®statymas reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Jeigu toks susitarimas yra notariÅ¡kai patvirtintas ir įregistruotas vieÅ¡ame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis (CK 4. 81 str.).

IeÅ¡kovė teigia, kad su atsakovų motina A. N. buvo sudaryta žodinė sutartis dėl naudojimosi žemės sklypu (miÅ¡ku) tvarkos. Atsakovai Å¡iÄ aplinkybę neigia. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė ir A. N. susitarimÄ buvo patvirtinusios notariÅ¡kai, todėl atsakovei nėra privalomas Å¡is susitarimas, jei toks buvo. Nei žodinio, nei raÅ¡ytinio susitarimo dėl naudojimosi miÅ¡ku tvarkos, ieÅ¡kovė ir atsakovė V. J. nesudarė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais dėl naudojimosi tvarkos miÅ¡ku nebuvimo ir daro iÅ¡vadÄ , kad 3,48 ha žemės sklypu (miÅ¡ku) naudojimosi tvarka nenustatyta, todėl ieÅ¡kovė nuosavybės teise valdo 75,57 % (263 : 348 x 100) miÅ¡ko dalių, o atsakovė – 24,43 % (85 : 348 x 100).

Dėl žalos dydžio.

Ieškovė prašė priteisti jai 2 689 Lt žalai atlyginti, teigdama, kad atsakovas G. N. be

jokio pagrindo iškirto jai priklausančius medžius, o 26, 89 m3 medienos pasisavino. Nurodė, kad vieno kub. metro medienos kaina yra 100 Lt.

Pasvalio rajono apylinkės teismas priteisė iÅ¡ atsakovų 886,10 Lt žalai atlyginti, tačiau žalos dydžio paskaičiavimo nepateikė ir nemotyvavo iÅ¡vados, kodėl bÅ«tent tokia suma įvertino žalÄ .

Apeliantai nurodo, kad jie neturi pareigos atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , nes atsakovei V. J. taip pat priklauso dalis miÅ¡ko. Be to, jų manymu nėra bÅ«tinų sÄ lygų kilti civilinei atsakomybei. Nesutinka su teismo priteista suma, nes kirto malkinę medienÄ , o jos kaina yra žymiai mažesnė, nei nurodo ieÅ¡kovė.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentu, kad buvo kertama malkinė mediena, o ne vidutinio stambumo grupės medžiai.

Kaip minėta, atsakovė V. J. nuosavybės teise valdo 24,43 % iÅ¡ bendros miÅ¡ko dalies, todėl žalÄ ieÅ¡kovei žalÄ privalo atlyginti proporcingai jos valdomos dalies, t. y. 75,57 % nuo bendros sumos.

Fizinius ir juridinius asmenis, padariusius žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miÅ¡kui, kaip aplinkos objektui, įpareigoja visiÅ¡kai jÄ atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusiÄ bÅ«klę. Nuostolių apskaičiavimo tvarkÄ nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo 9 str. 6 d., 10 str. 3 d., 23 str. 1 d.).

Atsakovai iškirto 108

žalius baltalksnius ir vienÄ berÅ¾Ä , iÅ¡ viso 26,89 m3 malkinės medienos. Å ios aplinkybės nustatytos administracinio teisės pažeidimo

byloje ir nėra nuginčytos. Ta aplinkybė, kad atsakovė V. J. nuosavybės teise valdo kitÄ miÅ¡ko sklypÄ ir iÅ¡kirsdama ieÅ¡kovės medžių dalį apsiriko, neatleidžia atsakovų nuo pareigos atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Apeliantės argumentas, kad ieÅ¡kovė du kartus kirto miÅ¡kÄ , neturėdama jos leidimo, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, nes atsakovė nagrinėjamojoje byloje nereiÅ¡kė prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimÄ Nr. 521 „Dėl Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miÅ¡kuose padarytos žalos miÅ¡ko valdytojų, savininkų ir naudotojų miÅ¡kui, turtui ar interesams atlyginimo dydžiai“ (galiojantis nuo 2004-05-12) nustatyta, kad augančių medžių ir krÅ«mų nukirtimas ar sužalojimas, nebeleidžiantis jiems augti, kai

medžiai yra 8 centimetrų skersmens ir storesni (1,3 metro aukÅ¡tyje)žalos dydis yra 100 Lt už 1 kub. metrÄ medienos. Be to, iÅ¡ vieÅ¡oje erdvėje

skelbiamų duomenų matyti, kad malkinės medienos kaina už 1 kub. metrÄ 100 ir daugiau litų.

Toki bÅ«du, atsakovė V. J. leido atsakovui G. N. kirsti miÅ¡kÄ

neturėdama bendraturtės sutikimo, t. y. miÅ¡kÄ kirto neteisėtai. IÅ¡kirtus 26,89 m3 medienos padaryta 2 689 Lt žala (26,89 x 100 Lt). Tačiau dalis medienos iÅ¡ bendro

miško priklauso atsakovei (24,43 %), todėl ieškovei padaryta 2 032 Lt žala (2

689 x 75,57%).

Ä®statymas draudžia apeliacinės instancijos teismui dėl apelianto priimti blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimÄ , jeigu sprendimÄ skundžia tik viena Å¡alis (CPK 313 str.). Apeliacinis skundas nagrinėjamas neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. IeÅ¡kovė teismo sprendimo neskundė, todėl keisti sprendimo nėra pagrindo (CPK 320 str. 2 d.). Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 79, 92 str. ).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Â

n u t a r i a:

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 Lt (keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                     Â

                                                         Zina Mickevičiūtė

                                                                       Birutė

Valiulienė

                                                                     Ramunė

Čeknienė