Legislator Case Law & Legislation
7ca7437c-1012-4a8b-89b3-40bd57400cec AI generated

7ca7437c-1012-4a8b-89b3-40bd57400cec · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 7ca7437c-1012-4a8b-89b3-40bd57400cec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

PareiÅ¡kėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. 2017 m. 4 kartus ir 2018 m. 1 kartÄ buvo laikomas Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje. Nurodo, kad tikslių datų neatsimena, tačiau maždaug 2017 m. balandžio 15–16 d., 2017 m. gegužės 4–5 d., 2017 m. rugpjūčio 29–30 d., 2017 m. rugpjūčio 23–25 d. ir 2018 m. birželio 6–8 d. 2.2. Teigia, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kameros buvo neÅ¡varios, tvyrojo nemalonus kvapas. PrieÅ¡ uždarant į areÅ¡tinės kamerÄ , pareigÅ«nai liepė pasiimti čiužinį iÅ¡ bendros krÅ«vos, taip pat nebuvo atlikta patikra dėl sveikatos bÅ«klės ir parazitų bei pareigÅ«nai nesuteikė galimybės pasinaudoti duÅ¡u, todėl 2017 m. rugpjūčio 29–30 d. pareiÅ¡kėjas užsikrėtė drabužinėmis utėlėmis ir patyrė diskomfortÄ , iÅ¡mėtė dalį savo drabužių. 2.3.

Legislator headnote

AI generated

7ca7437c-1012-4a8b-89b3-40bd57400cec · Vilniaus apygardos administracinis teismas: m) ir Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 4 d. 15.39 val. kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. 17:40 val. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (plotas – 17,4 kv.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I1-626-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01660-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas V. P. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. 2017 m. 4 kartus ir 2018 m. 1 kartÄ buvo laikomas Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje. Nurodo, kad tikslių datų neatsimena, tačiau maždaug 2017 m. balandžio 15–16 d., 2017 m. gegužės 4–5 d., 2017 m. rugpjūčio 29–30 d., 2017 m. rugpjūčio 23–25 d. ir 2018 m. birželio 6–8 d. 2.2. Teigia, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kameros buvo neÅ¡varios, tvyrojo nemalonus kvapas. PrieÅ¡ uždarant į areÅ¡tinės kamerÄ , pareigÅ«nai liepė pasiimti čiužinį iÅ¡ bendros krÅ«vos, taip pat nebuvo atlikta patikra dėl sveikatos bÅ«klės ir parazitų bei pareigÅ«nai nesuteikė galimybės pasinaudoti duÅ¡u, todėl 2017 m. rugpjūčio 29–30 d. pareiÅ¡kėjas užsikrėtė drabužinėmis utėlėmis ir patyrė diskomfortÄ , iÅ¡mėtė dalį savo drabužių. 2.3.

Taip pat nurodo, kad pareigÅ«nų praÅ¡ydavo, jog nebÅ«tų laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, tačiau į šį praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta. Jam nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl visÄ laikÄ turėjo praleisti nevėdinamoje areÅ¡tinės kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. 2.4. AreÅ¡tinės kameros buvo perpildytos, todėl negalėjo iÅ¡simiegoti ir pailsėti, dėl nuolatinio triukÅ¡mo patirdavo įtampÄ . Trečdalį kameros ploto užėmė sanitarinis mazgas, kuris buvo paaukÅ¡tintas 40 cm betonine pakyla ir atitvertas maždaug 1 m aukščio sienele.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo gamtinius reikalus pareiškėjas turėjo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, todėl, jo įsitikinimu, buvo pažeista garbė ir orumas. Nurodo, kad kamerose nebuvo lentynėlių ir veidrodžio. 2.5. Vilniaus AVPK neišdavė pareiškėjui dantų pastos su dantų šepetėliu bei muilo. Kamerose nebuvo galimybės pasikabinti drabužius, taip pat nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, todėl norint pasikviesti pareigūnus, pareiškėjas turėdavo ilgai daužyti į duris. 2.6.

Dėl tokių nurodytų sÄ lygų Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kamerose, jis patyrė iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmÄ , pradėjo sunkiai valdyti savo emocijas, atsirado baimė uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi.

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais: 3.1. Laikant pareiÅ¡kėjÄ Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje, jam buvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto dydis (5 kv. m). Taip pat kiekvieno priėmimo į areÅ¡tinę metu pareiÅ¡kėjas buvo apžiÅ«rėtas areÅ¡tinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų. Taip pat paaiÅ¡kina, kad apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad yra rÅ«kantis ir tai buvo pažymėta nustatyta tvarka.

Vilniaus AVPK areÅ¡tinės administracija pareiÅ¡kėjo pageidavimo jį perkelti į areÅ¡tinės kamerÄ , kurioje nerÅ«koma, negavo. 3.2. Nurodo, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kameroje Nr. 6 (5,7) vėdinimui užtikrinti yra įrengta mechaninė iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Vilniaus AVPK areÅ¡tinę nuolat tikrina Vilniaus visuomenės sveikatos centro pareigÅ«nai – pažeidimų nenustatyta. Dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų atlikimo Vilniaus AVPK yra sudariusi sutartį su licencijuota Å¡iai veiklai įmone UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri periodiÅ¡kai (taip pat esant poreikiui) atlieka nariuotakojų ir graužikų stebėjimÄ ir naikinimÄ . 3.3.

Pažymi, jog visi asmenys laikomi areÅ¡tinėje nustatyta tvarka aprÅ«pinami Å¡variu minkÅ¡tuoju inventoriumi, kuris yra dezinfekuojamas bei skalbiamas nustatyta tvarka. Policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys, esant bÅ«tinumui, yra aprÅ«pinami bÅ«tiniausiomis asmens higienomis priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir kt. Asmens higienos priemonės dalinamos pagal poreikį. 3.4. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, pateiktuose teismui 2020 m. gruodžio 17 d., atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ skundo reikalavimui dėl žalos, atsiradusios nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 24 d.

Tuo pačiu paaiÅ¡kina, kad minėta areÅ¡tinė nuo 2019 m. liepos 1 d. uždaryta, todėl negali pateikti konkrečių duomenų (dokumentacijos) apie areÅ¡tinės iÅ¡planavimÄ (konkrečių įrodymų apie areÅ¡tinės kameras ir sanitarinius mazgus). Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas vienas arba kartu su kitais asmenimis: nuo 2017 m. balandžio 15 d. 23:40 val. kameroje Nr. 6 (plotas – 17,4 kv.

m) ir joje iki 2017 m. balandžio 16 d. 12.06 val. buvo laikomas kartu su dviem asmenimis; nuo 2017 m. gegužės 4 d. 00:24 val. buvo laikomas kameroje Nr. 5 (plotas – 19,4 kv.

m) ir šioje kameroje buvo laikomas iki 2017 m. gegužės 4 d. 15.39 val. kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. 17:40 val. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (plotas – 17,4 kv.

m) ir joje iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. 16.26 val. buvo laikomas su dviem asmenimis; nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 03:50 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 (plotas – 27,6 kv.

m) ir šioje kameroje iki 2017 m. rugsėjo 25 d. 15:37 val. buvo laikomas kartu su penkiais asmenimis; nuo 2018 m. birželio 6 d. 23:01 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 (plotas – 27,6 kv.

m) ir šioje kameroje iki 2018 m. birželio 7 d. 17:04 val. buvo laikomas kartu su trimis asmenimis, o nuo 2018 m. birželio 7 d. 17.04 val. iki 2018 m. birželio 8 d. 14.13 val. buvo laikomas kartu su keturiais asmenimis.

5. Byloje ginčas kilo dėl 500,00 Eur neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje, atlyginimo.

6. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.

7. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011; 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017 ir 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017).

8. Atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka ir nurodo, kad pareiÅ¡kėjo kildinama neturtinė žala iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų yra nepagrįsta. Taip pat praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ skundo reikalavimui. Dėl senaties termino pasakytina, kad pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas 2020 m. gegužės 6 d. (spaudas ant voko), todėl reikalavimai dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2017 m. gegužės 6 d. pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.

Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkrečių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje A822-1037/2009).

IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.). Nagrinėjamo ginčo atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl jo netinkamų kalinimo sÄ lygų, kurios, pasak jo, buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumÄ .

Pažymėtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokė ar turėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jaučiami nepriklausomai nuo suėmimo vykdymÄ reglamentuojančių teisės aktų turinio, todėl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisę į teisminę gynybÄ . Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių. Teismas, atsižvelgęs į atsakovės atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui priteisti jam iki 2017 m. gegužės 6 d. galimai padarytÄ neturtinę žalÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

9. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameros buvo perpildytos ir jose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. 9.1. Policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos ,,Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės). Taisyklių 58 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas). 9.2.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiais buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 17,4 kv. m iki 27,6 kv. m. Kameroje Nr. 5, kurios plotas yra 19,4 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas vienas. Kameroje Nr. 6, kurios plotas yra 17,4 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas su dviem asmenimis. Kameroje Nr. 7, kurios plotas yra 27,6 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas su 3–5 asmenimis. Atlikus skaičiavimus, nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiais tekdavo nuo 5,52 kv. m iki 19,4 kv. m ploto.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjÄ laikant Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ , buvo didesnis nei 5 kv. m, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iuo atveju nebuvo pažeista. 9.3. Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl to, kad skaičiuojant minimalų asmeniui turintį tekti gyvenamosios patalpos plotÄ Ä¯ jį neturi bÅ«ti įtrauktas kameroje esančio sanitarinio mazgo ar baldų užimamas plotas, pažymėtina jog, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), buvo sprendžiama, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas.

Spręsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turėtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Taigi tiek pagal EŽTT, tiek pagal LVAT teismo praktikÄ , sanitarinio mazgo užimamas plotas iÅ¡skaičiuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto tik sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, t. y. sprendžiant, ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡skyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisės aktuose yra aiÅ¡kiai nurodyta kitaip;

į baldų ir įrenginių užimamÄ kameros plotÄ atsižvelgiama tik sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekęs asmeninės erdvės plotas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, kt.). 9.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kamerose pagal nacionalinę teisę buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas (pareiÅ¡kėjui teko nuo 5,52 kv. m iki 19,4 kv. m ploto), todėl nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus AVPK neteisėtus veiksmus Å¡iuo aspektu, kadangi, kaip minėta, tik sprendžiant dėl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ kameroje, iÅ¡ bendro kameros ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas.

Atsakovės atstovas nurodė, kad kamerose sanitarinis mazgas užima apie 1,5 kv. m, todėl nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo – iÅ¡ kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kėjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto.

10. PareiÅ¡kėjas teigė, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, todėl jis visÄ laikÄ turėjo praleisti nevėdinamoje areÅ¡tinės kameroje kartu su rÅ«kančiais asmenimis. 10.1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taisyklių 38 punkte įtvirtinta, kad policijos areÅ¡tinės vadovo (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo užtikrinti, kad areÅ¡tantai galėtų kasdien pasivaikščioti gryname ore.

Apie areÅ¡tanto iÅ¡vedimÄ pasivaikščioti ar atsisakymÄ eiti pasivaikščioti pažymima policijos areÅ¡tinių vidaus administravimo informacinėje sistemoje. Pasivaikščioti į saugomoje policijos areÅ¡tinės teritorijoje įrengtus specialius pasivaikščiojimo kiemus areÅ¡tantai vedami laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų (Taisyklių 39 punktas). 10.2. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016). 10.3. Pažymėtina, jog LVAT praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015). 10.4.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad asmenys, laikomi areÅ¡tinėje, turi teisę į vienos valandos trukmės pasivaikščiojimÄ ir Å¡ių reikalavimų yra griežtai laikomasi. Nagrinėjamu atveju, nesant pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tų nusiskundimų (pateiktų skundų) dėl nesuteikimo teisės pasivaikščioti, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad apžiÅ«rėtas areÅ¡tinės medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų, pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad yra rÅ«kantis, taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jo laikymas su rÅ«kančiais asmenimis sukėlė diskomfortÄ dėl kvėpavimo tabako dÅ«mais, yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir netgi melagingi. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Vilniaus AVPK administracijai buvo iÅ¡reiÅ¡kęs pageidavimÄ bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kančiųjų kamerÄ , o įstaigos administracija bÅ«tų netenkinusi tokio praÅ¡ymo.

Priešingai, kaip jau minėta, atsakovės atstovas nurodė, jog pareiškėjas pats patvirtino, jog yra rūkantis ir tai buvo pažymėta nustatyta tvarka medicininėje kortelėje. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad vien tik pareiškėjo abstrakčių teiginių dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo šiuo aspektu.

11. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat kamerose nebuvo lentynėlių, veidrodžio. 11.1. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi ir ginčo laikotarpiu galiojusi Higienos norma nenustatė reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatė, kad policijos areÅ¡tinės kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 11.2.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pertvaromis. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad areÅ¡tinės kamerose esantys sanitariniai mazgai nėra visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kamerų ploto. Å ios aplinkybės neneigia ir atsakovės atstovas, nurodydamas, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. 11.3. LVAT, vadovaudamasis EŽTT suformuota praktika, yra konstatavęs, kad nors sanitarinio mazgo atitvėrimas 120–130 cm sienele ir laikomas atitinkančiu higienos normų reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisės aktuose, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvės asmens privatumo užtikrinimo aspektu nėra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinčio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonių iÅ¡gyvenimų (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1800-858/2018 ir kt.).

Atsakovės atstovas turi teisinę pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kėjo teisę naudotis tinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbė ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). 11.4. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinės kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik pertvara ir nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, todėl darytina iÅ¡vada, kad visÄ laikÄ , kurį pareiÅ¡kėjas praleido areÅ¡tinėje, atsakovė neužtikrino jo privatumo, naudojantis sanitariniais mazgais. 11.5.

Kaip jau minėta, HN 37:2009 20 punktas nustatė, kad <...> sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Pareiškėjas, nors ir teigė, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų lentynėlės, tačiau niekaip nedetalizavo, kokiu būdu dėl šio inventoriaus sanitariniuose mazguose nebuvimo jam pasireiškė prašoma atlyginti žala. Todėl darytina išvada, kad sanitarinių mazgų įranga ir inventorius buvo pakankamas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

Tokiu atveju neturtinė žala pareiškėjui, kuris nepagrindė dėl veidrodžio ar lentynėlės nebuvimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta.

12. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kameros buvo neÅ¡varios, jose tvyrojo nemalonus kvapas, trÅ«ko oro ir nebuvo vėdinimo sistemos. 12.1. Vadovaujantis Higienos normos 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 20 °C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas). 12.2 Byloje nėra pateikta duomenų, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – NVSC) ginčo ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų nustatęs Higienos normų reikalavimų pažeidimus, kuriuos nurodo pareiškėjas.

PrieÅ¡ingai, pagal į bylÄ pateiktus NVSC 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 18 d. patikrinimo aktus matyti, kad minėta įstaiga patikrinimo metu pažeidimų nenustatė, t. y. HN 134:2015 normos nebuvo pažeistos. Nors 2017 m. gruodžio 14 d. buvo nustatytas nežymus bendras dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimas areÅ¡tinės kameroje Nr. 6, tačiau pareiÅ¡kėjas Å¡ioje kameroje nebuvo laikomas 2017 m. gruodžio mėnesį (pagal patikrinimo aktÄ Å¡is pažeidimas turėjo bÅ«ti paÅ¡alintas iki 2018 m. sausio mėnesio 18 d.).

Taigi šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės atstovas, kaip teigia pareiškėjas, padarė pareiškėjo minėtus pažeidimus dėl netinkamos kamerų būklės (nešvaros, blogo kvapo, vėdinimo sistemos).

13. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus AVPK administracija jam neišdavė dantų pastos su dantų šepetėliu bei muilo. 13.1. Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonėmis, kitu inventoriumi ir švaros priemonėmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprūpintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – TM įsakymas).

Pagal TM įsakymo 4 punktÄ pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Pagal TM įsakymo 5 punktÄ drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nuteistiesiems areÅ¡to bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ patvirtino, kad visi asmenys laikomi areÅ¡tinėje nustatyta tvarka aprÅ«pinami Å¡variu minkÅ¡tuoju inventoriumi, kuris yra dezinfekuojamas bei skalbiamas nustatyta tvarka.

Policijos areÅ¡tinėje uždaryti asmenys, esant bÅ«tinumui, yra aprÅ«pinami bÅ«tiniausiomis asmens higienomis priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir kt. Asmens higienos priemonės dalinamos pagal poreikį. Teismui nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateikta informacija. Kaip teigia atsakovės atstovas, pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas areÅ¡tinėje, į areÅ¡tinės administracijÄ dėl neiÅ¡duotų higienos priemonių ir rankÅ¡luosčio nesikreipė, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad jis tuo metu nemanė, jog teisės buvo pažeistos.

Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo konstuoti, kad pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡duotos higienos priemonės ir tuo padaryta žala. Be to, atsižvelgtina į tai, jog teisės aktai nenumato higienos priemonių iÅ¡davimÄ fiksuoti raÅ¡tu. 13.2. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Su kuo teismas taip pat nesutinka. Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinėje laikomi asmenys nusiprausti vedami Å¡eÅ¡tadieniais (vienÄ kartÄ per savaitę), kaip to reikalauja HN 134:2015 44 punktas, pagal kurį laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui skundžiamu laikotarpiu buvo suteikta galimybė pasinaudoti duÅ¡u, tuo pačiu pastebint, kad tada, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas areÅ¡tinėje, iÅ¡ visų sulaikymo laikotarpių iÅ¡tisinė savaitė (t. y. nepertraukiamas laikotarpis) nesusidarė.

Taigi Vilniaus AVPK, suteikdamas galimybę duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė. Teismas, nenustatęs, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovės atstovÄ dėl suteikimo galimybes pasinaudoti duÅ¡u, Å¡iuos nusiskundimus atmeta kaip nepagrįstus.

14. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam nebuvo atlikta patikra dėl sveikatos bÅ«klės ir parazitų, ko pasekoje, jis Vilniaus AVPK areÅ¡tinės kamerose užsikrėtė drabužinėmis utėlėmis. Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų, pažymi, kad pagal byloje esančiÄ medžiagÄ (jau minėtus NVSC 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 18 d. patikrinimo aktus) matyti, kad patikrinimo metu (užvalkalai, pagalvės, antklodės) buvo laikomi uždaroje spintoje, lentynose, čiužiniai buvo laikomi ant lentynų uždengti ir tai savaime suprantama, kad atitiko HN 134:2015 27 punkto reikalavimÄ , kad Å¡varÅ«s skalbiniai iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias laisvės atėmimo vietų patalpas, laikomi jiems skirtose, Å¡variose, uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad areštinėje panaudotos antklodės ir kitas inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekcinėje kameroje, čiužiniai ir pagalvės buvo su užvalkalais ir nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms, valomi ir dezinfekuojami naudojant biocidus, o tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio, tinkamo skalbti ir / ar dezinfekuoti policijos areštinėje esančiomis priemonėmis.

Dėl minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcijos pasakytina, kad 2018 m. spalio 18 d. sudaryta minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcijos paslaugų pirkimo sutartis su VšĮ „Vilniaus universiteto Ligoninės Santarų klinika“. Taip pat nustatyta, kad areÅ¡tinėje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų registracijos žurnalas. Dėl skalbinių skalbimo 2018 m. sausio 26 d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“. Visos sutartys yra pateiktos į bylÄ ir patvirtina Å¡ias aplinkybes. Tuo pačiu teismas pažymi, kad į bylÄ taip pat pateiktos dezinfekavimo kortelės, kurios patvirtina, kad dezinfekavimo darbai nuolat vykdomi.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas užsikrėtė utėlėmis, taigi toks pareiÅ¡kėjo teiginys laikytinas deklaratyviu. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ taip pat nurodė, kad areÅ¡tinėje visomis dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ darbo grafikÄ dirba sveikatos priežiÅ«ros specialistai. Dėl pareiÅ¡kėjo medicininės patikros pasakytina, kad pareiÅ¡kėjas buvo nuolat tikrintas medicinos darbuotojų (2017 m. balandžio 16 d., 2017 m. gegužės 4 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2017 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. rugsėjo 24 d.) ir tai aiÅ¡kiai patvirtina byloje esančios areÅ¡tinės medicinos darbuotojų asmens patikros iÅ¡vados, pagal kurias pareiÅ¡kėjas nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo, nurodė, kad yra rÅ«kantis, pareiÅ¡kėjo bendra bÅ«klė gera, pareiÅ¡kėjas buvo teisingo elgesio, sÄ monė aiÅ¡ki, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka, kÅ«no sužalojimo nėra, konvojuoti galima.

Taigi pagal byloje esančias medicininės kortelės iÅ¡vadas galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl neatliktos sveikatos patikros yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todėl atmestini.

15. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad kameroje nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai iÅ¡sakyti galbÅ«t neteisėtas veikas, nes tokiu atveju turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas tik iÅ¡sakė savo teiginį dėl kameroje nebuvusio aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ios faktinės aplinkybės tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Remiantis bylos duomenimis, nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl neveikiančios iÅ¡kvietimo sistemos nebÅ«tų galėjęs iÅ¡sikviesti pagalbos (pareigÅ«nų), todėl teismas Å¡ioje situacijoje daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ (teisė į privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 4 dienas, tarp Å¡ių dienų buvo tarpai, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas pakankamas plotas, kas mažino pažeidimo intensyvumÄ ), taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 10 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistina ... Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kėjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 10 Eur (deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Gediminas Užubalis