7ca7437c-1012-4a8b-89b3-40bd57400cec · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedPareiÅ¡kÄjas V. P. su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir Vilniaus AVPK), 500,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. 2017 m. 4 kartus ir 2018 m. 1 kartÄ buvo laikomas Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄje. Nurodo, kad tikslių datų neatsimena, taÄiau maždaug 2017 m. balandžio 15â16 d., 2017 m. gegužÄs 4â5 d., 2017 m. rugpjÅ«Äio 29â30 d., 2017 m. rugpjÅ«Äio 23â25 d. ir 2018 m. birželio 6â8 d. 2.2. Teigia, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kameros buvo neÅ¡varios, tvyrojo nemalonus kvapas. PrieÅ¡ uždarant į areÅ¡tinÄs kamerÄ , pareigÅ«nai liepÄ pasiimti Äiužinį iÅ¡ bendros krÅ«vos, taip pat nebuvo atlikta patikra dÄl sveikatos bÅ«klÄs ir parazitų bei pareigÅ«nai nesuteikÄ galimybÄs pasinaudoti duÅ¡u, todÄl 2017 m. rugpjÅ«Äio 29â30 d. pareiÅ¡kÄjas užsikrÄtÄ drabužinÄmis utÄlÄmis ir patyrÄ diskomfortÄ , iÅ¡mÄtÄ dalį savo drabužių. 2.3.
Legislator headnote
AI generated7ca7437c-1012-4a8b-89b3-40bd57400cec · Vilniaus apygardos administracinis teismas: m) ir Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2017 m. gegužÄs 4 d. 15.39 val. kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugpjÅ«Äio 22 d. 17:40 val. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (plotas â 17,4 kv.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. I1-626-1066/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01660-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄjas Gediminas Užubalis, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui V. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t Ä :
1. PareiÅ¡kÄjas V. P. su skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir Vilniaus AVPK), 500,00 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.
2. Savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 2.1. 2017 m. 4 kartus ir 2018 m. 1 kartÄ buvo laikomas Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄje. Nurodo, kad tikslių datų neatsimena, taÄiau maždaug 2017 m. balandžio 15â16 d., 2017 m. gegužÄs 4â5 d., 2017 m. rugpjÅ«Äio 29â30 d., 2017 m. rugpjÅ«Äio 23â25 d. ir 2018 m. birželio 6â8 d. 2.2. Teigia, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kameros buvo neÅ¡varios, tvyrojo nemalonus kvapas. PrieÅ¡ uždarant į areÅ¡tinÄs kamerÄ , pareigÅ«nai liepÄ pasiimti Äiužinį iÅ¡ bendros krÅ«vos, taip pat nebuvo atlikta patikra dÄl sveikatos bÅ«klÄs ir parazitų bei pareigÅ«nai nesuteikÄ galimybÄs pasinaudoti duÅ¡u, todÄl 2017 m. rugpjÅ«Äio 29â30 d. pareiÅ¡kÄjas užsikrÄtÄ drabužinÄmis utÄlÄmis ir patyrÄ diskomfortÄ , iÅ¡mÄtÄ dalį savo drabužių. 2.3.
Taip pat nurodo, kad pareigÅ«nų praÅ¡ydavo, jog nebÅ«tų laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, taÄiau į šį praÅ¡ymÄ nebuvo atsižvelgta. Jam nebuvo suteikta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, todÄl visÄ laikÄ turÄjo praleisti nevÄdinamoje areÅ¡tinÄs kameroje kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis. 2.4. AreÅ¡tinÄs kameros buvo perpildytos, todÄl negalÄjo iÅ¡simiegoti ir pailsÄti, dÄl nuolatinio triukÅ¡mo patirdavo įtampÄ . TreÄdalį kameros ploto užÄmÄ sanitarinis mazgas, kuris buvo paaukÅ¡tintas 40 cm betonine pakyla ir atitvertas maždaug 1 m aukÅ¡Äio sienele.
DÄl sanitarinio mazgo įrengimo gamtinius reikalus pareiÅ¡kÄjas turÄjo atlikti kitų asmenų akivaizdoje, todÄl, jo įsitikinimu, buvo pažeista garbÄ ir orumas. Nurodo, kad kamerose nebuvo lentynÄlių ir veidrodžio. 2.5. Vilniaus AVPK neiÅ¡davÄ pareiÅ¡kÄjui dantų pastos su dantų Å¡epetÄliu bei muilo. Kamerose nebuvo galimybÄs pasikabinti drabužius, taip pat nebuvo įrengtas iÅ¡kvietimo mygtukas, todÄl norint pasikviesti pareigÅ«nus, pareiÅ¡kÄjas turÄdavo ilgai daužyti į duris. 2.6.
DÄl tokių nurodytų sÄ lygų Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kamerose, jis patyrÄ iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimo jausmÄ , pradÄjo sunkiai valdyti savo emocijas, atsirado baimÄ uždaroms patalpoms, sumažÄjo pasitikÄjimas savimi.
3. AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kÄjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmÄs Å¡iais argumentais: 3.1. Laikant pareiÅ¡kÄjÄ Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄje, jam buvo užtikrintas minimalus gyvenamojo ploto dydis (5 kv. m). Taip pat kiekvieno priÄmimo į areÅ¡tinÄ metu pareiÅ¡kÄjas buvo apžiÅ«rÄtas areÅ¡tinÄs medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų. Taip pat paaiÅ¡kina, kad apžiÅ«ros metu pareiÅ¡kÄjas patvirtino, kad yra rÅ«kantis ir tai buvo pažymÄta nustatyta tvarka.
Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs administracija pareiÅ¡kÄjo pageidavimo jį perkelti į areÅ¡tinÄs kamerÄ , kurioje nerÅ«koma, negavo. 3.2. Nurodo, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kameroje Nr. 6 (5,7) vÄdinimui užtikrinti yra įrengta mechaninÄ iÅ¡traukiamoji ventiliacija. Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄ nuolat tikrina Vilniaus visuomenÄs sveikatos centro pareigÅ«nai â pažeidimų nenustatyta. DÄl profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo darbų atlikimo Vilniaus AVPK yra sudariusi sutartį su licencijuota Å¡iai veiklai įmone UAB âKenkÄjų kontrolÄs tarnybaâ, kuri periodiÅ¡kai (taip pat esant poreikiui) atlieka nariuotakojų ir graužikų stebÄjimÄ ir naikinimÄ . 3.3.
Pažymi, jog visi asmenys laikomi areÅ¡tinÄje nustatyta tvarka aprÅ«pinami Å¡variu minkÅ¡tuoju inventoriumi, kuris yra dezinfekuojamas bei skalbiamas nustatyta tvarka. Policijos areÅ¡tinÄje uždaryti asmenys, esant bÅ«tinumui, yra aprÅ«pinami bÅ«tiniausiomis asmens higienomis priemonÄmis â muilu, tualetiniu popieriumi ir kt. Asmens higienos priemonÄs dalinamos pagal poreikį. 3.4. Papildomuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose, pateiktuose teismui 2020 m. gruodžio 17 d., atsakovas praÅ¡o taikyti senaties terminÄ skundo reikalavimui dÄl žalos, atsiradusios nuo 2017 m. balandžio 15 d. iki 2017 m. rugsÄjo 24 d.
Tuo paÄiu paaiÅ¡kina, kad minÄta areÅ¡tinÄ nuo 2019 m. liepos 1 d. uždaryta, todÄl negali pateikti konkreÄių duomenų (dokumentacijos) apie areÅ¡tinÄs iÅ¡planavimÄ (konkreÄių įrodymų apie areÅ¡tinÄs kameras ir sanitarinius mazgus). Teismas k o n s t a t u o j a :
4. Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas vienas arba kartu su kitais asmenimis: nuo 2017 m. balandžio 15 d. 23:40 val. kameroje Nr. 6 (plotas â 17,4 kv.
m) ir joje iki 2017 m. balandžio 16 d. 12.06 val. buvo laikomas kartu su dviem asmenimis; nuo 2017 m. gegužÄs 4 d. 00:24 val. buvo laikomas kameroje Nr. 5 (plotas â 19,4 kv.
m) ir Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2017 m. gegužÄs 4 d. 15.39 val. kartu su vienu asmeniu; nuo 2017 m. rugpjÅ«Äio 22 d. 17:40 val. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (plotas â 17,4 kv.
m) ir joje iki 2017 m. rugpjÅ«Äio 23 d. 16.26 val. buvo laikomas su dviem asmenimis; nuo 2017 m. rugsÄjo 24 d. 03:50 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 (plotas â 27,6 kv.
m) ir Å¡ioje kameroje iki 2017 m. rugsÄjo 25 d. 15:37 val. buvo laikomas kartu su penkiais asmenimis; nuo 2018 m. birželio 6 d. 23:01 val. buvo laikomas kameroje Nr. 7 (plotas â 27,6 kv.
m) ir šioje kameroje iki 2018 m. birželio 7 d. 17:04 val. buvo laikomas kartu su trimis asmenimis, o nuo 2018 m. birželio 7 d. 17.04 val. iki 2018 m. birželio 8 d. 14.13 val. buvo laikomas kartu su keturiais asmenimis.
5. Byloje ginÄas kilo dÄl 500,00 Eur neturtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄjas kildina iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų laikymo sÄ lygų Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄje, atlyginimo.
6. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) (ginÄo laikotarpiui aktuali teisÄs akto redakcija) 42 straipsnį turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau â CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dÄl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinÄs normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavÄs, kad bÅ«tinybÄ atlyginti asmeniui padarytÄ turtinÄ ir neturtinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinÄ ar moralinÄ Å¾alÄ , ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dÄl turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisÄtais valstybÄs ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisÄs ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinÄs teisÄs normomis.
7. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 str.);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3 teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). NeteisÄtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.
Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. PažymÄtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau â ir LVAT) bylose dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodÄs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kÄjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisÄtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-444-669/2011; 2017 m. gegužÄs 24 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-727-552/2017; 2017 m. rugsÄjo 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-4543-520/2017 ir 2017 m. lapkriÄio 15 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-2205-575/2017).
8. AtsakovÄs atstovas su pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis nesutinka ir nurodo, kad pareiÅ¡kÄjo kildinama neturtinÄ Å¾ala iÅ¡ neteisÄtų valdžios institucijos veiksmų yra nepagrįsta. Taip pat praÅ¡o taikyti 3 metų senaties terminÄ skundo reikalavimui. DÄl senaties termino pasakytina, kad pagal CK 1.124 straipsnio ir 1.131 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senatis â tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, o ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dÄl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisÄs į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ . To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tÄstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dÄl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .
IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginÄo Å¡alis reikalauja. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjo skundas dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo teismui iÅ¡siųstas 2020 m. gegužÄs 6 d. (spaudas ant voko), todÄl reikalavimai dÄl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2017 m. gegužÄs 6 d. pareikÅ¡ti praleidus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisÄ Ä¯ priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka.
GinÄo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nÄra priežasÄių šį terminÄ atnaujinti. CK neįtvirtinta konkreÄių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo svarbių priežasÄių) sÄ raÅ¡o. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima bÅ«tų sprÄsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau â ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimÄ , ar konkreÄios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi sprÄsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmÄ (bendrasis ar sutrumpintas), ginÄo esmÄ, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmÄ ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinÄje byloje A822-1037/2009).
IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybÄ garantuoja asmeniui jo pažeistos teisÄs gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisÄ. IeÅ¡kinio senaties institutas negali bÅ«ti vertinamas kaip vienaÅ¡alis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio Å¡alies interesais. Ä®statymas, nustatydamas laiko tarpÄ , per kurį valstybÄ garantuoja pažeistos teisÄs gynimÄ , siekia ne tik užtikrinti subjektinÄs teisÄs realumÄ , bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, taÄiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turÄdamas žinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisÄs, arba nemano, jog jo teisÄ yra pažeista.
Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ nepraÅ¡Ä savo teisÄs apsaugos, dÄl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturÄti tokios teisinÄs vertÄs, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginÄ senaties termino funkcija) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016; kt.). NagrinÄjamo ginÄo atveju pareiÅ¡kÄjas neturtinÄ Å¾alÄ kildina dÄl jo netinkamų kalinimo sÄ lygų, kurios, pasak jo, buvo nežmoniÅ¡kos, kankinanÄios, žeminanÄios žmogaus orumÄ .
PažymÄtina, kad asmuo turi suprasti, jog su juo yra elgiamasi netinkamai, jis žeminamas ir kankinamas. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjas visÄ nustatytÄ laikotarpį suvokÄ ar turÄjo suvokti, jog jo teisÄs gali bÅ«ti pažeidžiamos kankinant ir tai sudaro pagrindÄ kreiptis į teismÄ . Neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, sudarantys neturtinÄs žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, jauÄiami nepriklausomai nuo suÄmimo vykdymÄ reglamentuojanÄių teisÄs aktų turinio, todÄl įstatymų nežinojimas, netinkamas jų nuostatų suvokimas, teisinių žinių stoka nepateisina delsimo kreiptis į teismÄ .
PareiÅ¡kÄjas nenurodÄ jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku realizuoti teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ . Byloje taip pat nÄra duomenų, leidžianÄių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalÄjo tinkamai ginti savo galimai pažeistų teisių. Teismas, atsižvelgÄs į atsakovÄs atstovo atsiliepime į skundÄ suformuluotÄ reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, byloje nustatytas aplinkybes, teisÄs aktų nuostatas, aptartÄ teismų praktikÄ , įvertinÄs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinÄjimu, konstatuoja, kad pareiÅ¡kÄjo reikalavimui priteisti jam iki 2017 m. gegužÄs 6 d. galimai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ taikytina ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kÄjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
9. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad kameros buvo perpildytos ir jose nebuvo užtikrintas minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui. 9.1. Policijos areÅ¡tinÄje laikomam asmeniui turintį tekti gyvenamÄ jį plotÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintos ,,Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklÄsâ (toliau â TaisyklÄs). Taisyklių 58 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinÄs kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaiÄiuojamas). 9.2.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiais buvo laikomas kamerose, kurių plotas buvo nuo 17,4 kv. m iki 27,6 kv. m. Kameroje Nr. 5, kurios plotas yra 19,4 kv. m, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas vienas. Kameroje Nr. 6, kurios plotas yra 17,4 kv. m, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su dviem asmenimis. Kameroje Nr. 7, kurios plotas yra 27,6 kv. m, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas su 3â5 asmenimis. Atlikus skaiÄiavimus, nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjui ginÄo laikotarpiais tekdavo nuo 5,52 kv. m iki 19,4 kv. m ploto.
Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kÄjÄ laikant Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaiÄiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ , buvo didesnis nei 5 kv. m, todÄl pareiÅ¡kÄjo teisÄ Ä¯ minimalų teisÄs aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ Å¡iuo atveju nebuvo pažeista. 9.3. Vertinant pareiÅ¡kÄjo skundo argumentus dÄl to, kad skaiÄiuojant minimalų asmeniui turintį tekti gyvenamosios patalpos plotÄ Ä¯ jį neturi bÅ«ti įtrauktas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo ar baldų užimamas plotas, pažymÄtina jog, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau â ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimas MurÅ¡iÄ prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), buvo sprendžiama, ar konkreÄiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau â ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turÄtų bÅ«ti atimtas kameroje esanÄio sanitarinio mazgo plotas.
SprÄsdamas, ar buvo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, teismas taip pat turÄtų atsižvelgti į tai, jog baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turÄjo galimybÄ normaliai judÄti kameroje. Taigi tiek pagal EŽTT, tiek pagal LVAT teismo praktikÄ , sanitarinio mazgo užimamas plotas iÅ¡skaiÄiuojamas iÅ¡ bendro kameros ploto tik sprendžiant dÄl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, t. y. sprendžiant, ar vienam asmeniui kameroje teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡skyrus atvejus, kai nacionaliniuose teisÄs aktuose yra aiÅ¡kiai nurodyta kitaip;
į baldų ir įrenginių užimamÄ kameros plotÄ atsižvelgiama tik sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, kai teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimas jau buvo konstatuotas ir yra vertinamas asmeniui realiai tekÄs asmeninÄs erdvÄs plotas (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018 m. gegužÄs 9 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1730-858/2018, kt.). 9.4. NagrinÄjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kÄjui Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kamerose pagal nacionalinÄ teisÄ buvo užtikrintas teisÄs aktuose nustatytas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas (pareiÅ¡kÄjui teko nuo 5,52 kv. m iki 19,4 kv. m ploto), todÄl nÄra pagrindo konstatuoti Vilniaus AVPK neteisÄtus veiksmus Å¡iuo aspektu, kadangi, kaip minÄta, tik sprendžiant dÄl Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, apskaiÄiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ kameroje, iÅ¡ bendro kameros ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas.
AtsakovÄs atstovas nurodÄ, kad kamerose sanitarinis mazgas užima apie 1,5 kv. m, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo â iÅ¡ kameros ploto atÄmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ , pareiÅ¡kÄjui teko daugiau nei 3 kv. m ploto.
10. PareiÅ¡kÄjas teigÄ, kad buvo laikomas kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis, jam nebuvo užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, todÄl jis visÄ laikÄ turÄjo praleisti nevÄdinamoje areÅ¡tinÄs kameroje kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis. 10.1. Lietuvos Respublikos suÄmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog suimtieji turi teisÄ kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Taisyklių 38 punkte įtvirtinta, kad policijos areÅ¡tinÄs vadovo (jo nesant â policijos areÅ¡tinÄs (policijos komisariato) budÄtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo užtikrinti, kad areÅ¡tantai galÄtų kasdien pasivaikÅ¡Äioti gryname ore.
Apie areÅ¡tanto iÅ¡vedimÄ pasivaikÅ¡Äioti ar atsisakymÄ eiti pasivaikÅ¡Äioti pažymima policijos areÅ¡tinių vidaus administravimo informacinÄje sistemoje. PasivaikÅ¡Äioti į saugomoje policijos areÅ¡tinÄs teritorijoje įrengtus specialius pasivaikÅ¡Äiojimo kiemus areÅ¡tantai vedami laikantis SuÄmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų (Taisyklių 39 punktas). 10.2. Tabako kontrolÄs įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â ir Higienos norma HN 134:2015) 7 punkte įtvirtinta, kad laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.
LVAT praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerÅ«kantys asmenys nebÅ«tų priversti kvÄpuoti tabako dÅ«mais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsÄjo 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-4069-624/2016). 10.3. PažymÄtina, jog LVAT praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdÄ pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kÄjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiÅ¡kÄjas yra nerÅ«kantis asmuo (žr., pvz., 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1808-858/2015). 10.4.
AtsakovÄs atstovas paaiÅ¡kino, kad asmenys, laikomi areÅ¡tinÄje, turi teisÄ Ä¯ vienos valandos trukmÄs pasivaikÅ¡ÄiojimÄ ir Å¡ių reikalavimų yra griežtai laikomasi. NagrinÄjamu atveju, nesant pareiÅ¡kÄjo iÅ¡reikÅ¡tų nusiskundimų (pateiktų skundų) dÄl nesuteikimo teisÄs pasivaikÅ¡Äioti, nÄra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore. Esant nurodytoms aplinkybÄms pareiÅ¡kÄjo skundo teiginiai, kad jam nebuvo užtikrinta teisÄ pasivaikÅ¡Äioti gryname ore, atmestini kaip nepagrįsti.
PažymÄtina ir tai, kad apžiÅ«rÄtas areÅ¡tinÄs medicinos punkto bendrosios praktikos slaugytojų, pareiÅ¡kÄjas patvirtino, kad yra rÅ«kantis, taigi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kÄjo argumentai, kad jo laikymas su rÅ«kanÄiais asmenimis sukÄlÄ diskomfortÄ dÄl kvÄpavimo tabako dÅ«mais, yra atmestini kaip visiÅ¡kai nepagrįsti ir netgi melagingi. PareiÅ¡kÄjas skunde nenurodÄ ir nepateikÄ jokių įrodymų, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu Vilniaus AVPK administracijai buvo iÅ¡reiÅ¡kÄs pageidavimÄ bÅ«ti patalpintam į nerÅ«kanÄiųjų kamerÄ , o įstaigos administracija bÅ«tų netenkinusi tokio praÅ¡ymo.
PrieÅ¡ingai, kaip jau minÄta, atsakovÄs atstovas nurodÄ, jog pareiÅ¡kÄjas pats patvirtino, jog yra rÅ«kantis ir tai buvo pažymÄta nustatyta tvarka medicininÄje kortelÄje. DÄl Å¡ių aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad vien tik pareiÅ¡kÄjo abstrakÄių teiginių dÄl laikymo kartu su rÅ«kanÄiais asmenimis nepakanka konstatuoti jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu.
11. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, taip pat kamerose nebuvo lentynÄlių, veidrodžio. 11.1. PažymÄtina, kad nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d. įsigaliojusi ir ginÄo laikotarpiu galiojusi Higienos norma nenustatÄ reikalavimų sanitarinio mazgo įrengimui. Iki 2015 m. lapkriÄio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsÄjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 âPolicijos areÅ¡tinÄs: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (toliau â Higienos norma HN 37:2009), kurios 20 punktas nustatÄ, kad policijos areÅ¡tinÄs kameroje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi bÅ«ti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120â130 cm aukÅ¡Äio pertvara; sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema; sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ); sanitarinis mazgas turi turÄti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . 11.2.
Byloje nÄra ginÄo dÄl aplinkybÄs, kad sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto atitverti pertvaromis. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad areÅ¡tinÄs kamerose esantys sanitariniai mazgai nÄra visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kamerų ploto. Å ios aplinkybÄs neneigia ir atsakovÄs atstovas, nurodydamas, kad toks sanitarinių mazgų įrengimas atitinka teisÄs aktų reikalavimus. 11.3. LVAT, vadovaudamasis EŽTT suformuota praktika, yra konstatavÄs, kad nors sanitarinio mazgo atitvÄrimas 120â130 cm sienele ir laikomas atitinkanÄiu higienos normų reikalavimus, įtvirtintus nacionaliniuose teisÄs aktuose, toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo bendros kameros erdvÄs asmens privatumo užtikrinimo aspektu nÄra tinkamas, kadangi tai gali riboti kalinÄio asmens privatumÄ ir sukelti jam nemalonių iÅ¡gyvenimų (žr., pvz., 2018 m. kovo 21 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1800-858/2018 ir kt.).
AtsakovÄs atstovas turi teisinÄ pareigÄ užtikrinti pareiÅ¡kÄjo teisÄ naudotis tinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, kuris turi bÅ«ti įrengtas taip, kad nebÅ«tų žeminama žmogaus garbÄ ir orumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1865-520/2017). 11.4. NagrinÄjamu atveju, kaip minÄta, pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas areÅ¡tinÄs kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo atitvertas tik pertvara ir nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto, todÄl darytina iÅ¡vada, kad visÄ laikÄ , kurį pareiÅ¡kÄjas praleido areÅ¡tinÄje, atsakovÄ neužtikrino jo privatumo, naudojantis sanitariniais mazgais. 11.5.
Kaip jau minÄta, HN 37:2009 20 punktas nustatÄ, kad <...> sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvÄ, veidrodis, tualeto reikmenų spintelÄ (lentynÄlÄ). PareiÅ¡kÄjas, nors ir teigÄ, kad kamerų sanitariniuose mazguose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų lentynÄlÄs, taÄiau niekaip nedetalizavo, kokiu bÅ«du dÄl Å¡io inventoriaus sanitariniuose mazguose nebuvimo jam pasireiÅ¡kÄ praÅ¡oma atlyginti žala. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad sanitarinių mazgų įranga ir inventorius buvo pakankamas, atitinkantis teisÄs aktų reikalavimus.
Tokiu atveju neturtinÄ Å¾ala pareiÅ¡kÄjui, kuris nepagrindÄ dÄl veidrodžio ar lentynÄlÄs nebuvimo atsiradusių realių, objektyvių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta.
12. PareiÅ¡kÄjas pažymÄjo, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kameros buvo neÅ¡varios, jose tvyrojo nemalonus kvapas, trÅ«ko oro ir nebuvo vÄdinimo sistemos. 12.1. Vadovaujantis Higienos normos 134:2015 16 punktu, laisvÄs atÄmimo vietose esanÄių gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnÄ kaip 28 °C, santykinÄ oro drÄgmÄ â nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judÄjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu â 0,15â0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu â 0,05â0,15 m/s; prausyklose, duÅ¡uose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnÄ kaip 20 °C, o Higienos normos 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas, kurios turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema.
Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx (Higienos normos 14 punktas), natÅ«ralus apÅ¡vietimas gali bÅ«ti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelÄsių (39 punktas). 12.2 Byloje nÄra pateikta duomenų, kad Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau â NVSC) ginÄo ar jam artimu laikotarpiu kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kÄjas, bÅ«tų nustatÄs Higienos normų reikalavimų pažeidimus, kuriuos nurodo pareiÅ¡kÄjas.
PrieÅ¡ingai, pagal į bylÄ pateiktus NVSC 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 18 d. patikrinimo aktus matyti, kad minÄta įstaiga patikrinimo metu pažeidimų nenustatÄ, t. y. HN 134:2015 normos nebuvo pažeistos. Nors 2017 m. gruodžio 14 d. buvo nustatytas nežymus bendras dirbtinÄs apÅ¡vietos pažeidimas areÅ¡tinÄs kameroje Nr. 6, taÄiau pareiÅ¡kÄjas Å¡ioje kameroje nebuvo laikomas 2017 m. gruodžio mÄnesį (pagal patikrinimo aktÄ Å¡is pažeidimas turÄjo bÅ«ti paÅ¡alintas iki 2018 m. sausio mÄnesio 18 d.).
Taigi Å¡iuo atveju nÄra pagrindo konstatuoti, kad atsakovÄs atstovas, kaip teigia pareiÅ¡kÄjas, padarÄ pareiÅ¡kÄjo minÄtus pažeidimus dÄl netinkamos kamerų bÅ«klÄs (neÅ¡varos, blogo kvapo, vÄdinimo sistemos).
13. PareiÅ¡kÄjas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus AVPK administracija jam neiÅ¡davÄ dantų pastos su dantų Å¡epetÄliu bei muilo. 13.1. Gyvenamosios ir bendro naudojimo patalpos baldais, apranga, asmens higienos priemonÄmis, kitu inventoriumi ir Å¡varos priemonÄmis iki 2017 m. birželio 7 d. buvo aprÅ«pintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 âDÄl areÅ¡to, terminuoto laisvÄs atÄmimo ir laisvÄs atÄmimo iki gyvos galvos bausmes atliekanÄių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esanÄių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimoâ (toliau â TM įsakymas).
Pagal TM įsakymo 4 punktÄ pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvÄs atÄmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinÄlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetÄlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonÄs, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.
VÄliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Pagal TM įsakymo 5 punktÄ drabužiai, avalynÄ ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nuteistiesiems areÅ¡to bausme, taip pat nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ patvirtino, kad visi asmenys laikomi areÅ¡tinÄje nustatyta tvarka aprÅ«pinami Å¡variu minkÅ¡tuoju inventoriumi, kuris yra dezinfekuojamas bei skalbiamas nustatyta tvarka.
Policijos areÅ¡tinÄje uždaryti asmenys, esant bÅ«tinumui, yra aprÅ«pinami bÅ«tiniausiomis asmens higienomis priemonÄmis â muilu, tualetiniu popieriumi ir kt. Asmens higienos priemonÄs dalinamos pagal poreikį. Teismui nÄra pagrindo abejoti atsakovÄs atstovo pateikta informacija. Kaip teigia atsakovÄs atstovas, pareiÅ¡kÄjas, bÅ«damas areÅ¡tinÄje, į areÅ¡tinÄs administracijÄ dÄl neiÅ¡duotų higienos priemonių ir rankÅ¡luosÄio nesikreipÄ, dÄl ko darytina iÅ¡vada, kad jis tuo metu nemanÄ, jog teisÄs buvo pažeistos.
Esant tokiai situacijai, nÄra pagrindo konstuoti, kad pareiÅ¡kÄjui buvo neiÅ¡duotos higienos priemonÄs ir tuo padaryta žala. Be to, atsižvelgtina į tai, jog teisÄs aktai nenumato higienos priemonių iÅ¡davimÄ fiksuoti raÅ¡tu. 13.2. Pasak pareiÅ¡kÄjo, jam nebuvo sudaryta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u. Su kuo teismas taip pat nesutinka. AtsakovÄs atstovas paaiÅ¡kino, kad Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄje laikomi asmenys nusiprausti vedami Å¡eÅ¡tadieniais (vienÄ kartÄ per savaitÄ), kaip to reikalauja HN 134:2015 44 punktas, pagal kurį laisvÄs atÄmimo vietose, policijos areÅ¡tinÄse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ ne reÄiau kaip vienÄ kartÄ per savaitÄ nusiprausti duÅ¡e. Nustatyta, kad nagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjui skundžiamu laikotarpiu buvo suteikta galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u, tuo paÄiu pastebint, kad tada, kai pareiÅ¡kÄjas buvo laikomas areÅ¡tinÄje, iÅ¡ visų sulaikymo laikotarpių iÅ¡tisinÄ savaitÄ (t. y. nepertraukiamas laikotarpis) nesusidarÄ.
Taigi Vilniaus AVPK, suteikdamas galimybÄ duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitÄ, pareiÅ¡kÄjo teisių nepažeidÄ. Teismas, nenustatÄs, kad pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į atsakovÄs atstovÄ dÄl suteikimo galimybes pasinaudoti duÅ¡u, Å¡iuos nusiskundimus atmeta kaip nepagrįstus.
14. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad jam nebuvo atlikta patikra dÄl sveikatos bÅ«klÄs ir parazitų, ko pasekoje, jis Vilniaus AVPK areÅ¡tinÄs kamerose užsikrÄtÄ drabužinÄmis utÄlÄmis. Teismas, pasisakydamas dÄl Å¡ių pareiÅ¡kÄjo argumentų, pažymi, kad pagal byloje esanÄiÄ medžiagÄ (jau minÄtus NVSC 2017 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 18 d. patikrinimo aktus) matyti, kad patikrinimo metu (užvalkalai, pagalvÄs, antklodÄs) buvo laikomi uždaroje spintoje, lentynose, Äiužiniai buvo laikomi ant lentynų uždengti ir tai savaime suprantama, kad atitiko HN 134:2015 27 punkto reikalavimÄ , kad Å¡varÅ«s skalbiniai iki jiems patenkant į gyvenamÄ sias laisvÄs atÄmimo vietų patalpas, laikomi jiems skirtose, Å¡variose, uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo neÅ¡varių skalbinių.
Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad areÅ¡tinÄje panaudotos antklodÄs ir kitas inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekcinÄje kameroje, Äiužiniai ir pagalvÄs buvo su užvalkalais ir nepralaidaus skysÄiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms, valomi ir dezinfekuojami naudojant biocidus, o tai atitiko HN 134:2015 41 punkto reikalavimus, kuriame numatyta, kad Äiužiniai, pagalvÄs, antklodÄs turi bÅ«ti nepralaidaus skysÄiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonÄms audinio, tinkamo skalbti ir / ar dezinfekuoti policijos areÅ¡tinÄje esanÄiomis priemonÄmis.
DÄl minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcijos pasakytina, kad 2018 m. spalio 18 d. sudaryta minkÅ¡tojo inventoriaus dezinfekcijos paslaugų pirkimo sutartis su VšĮ âVilniaus universiteto LigoninÄs Santarų klinikaâ. Taip pat nustatyta, kad areÅ¡tinÄje yra pildomas dezinfekuojamų daiktų registracijos žurnalas. DÄl skalbinių skalbimo 2018 m. sausio 26 d. sudaryta sutartis su UAB âVilniaus skalbyklaâ. Visos sutartys yra pateiktos į bylÄ ir patvirtina Å¡ias aplinkybes. Tuo paÄiu teismas pažymi, kad į bylÄ taip pat pateiktos dezinfekavimo kortelÄs, kurios patvirtina, kad dezinfekavimo darbai nuolat vykdomi.
Byloje nÄra duomenų, patvirtinanÄių, kad pareiÅ¡kÄjas užsikrÄtÄ utÄlÄmis, taigi toks pareiÅ¡kÄjo teiginys laikytinas deklaratyviu. AtsakovÄs atstovas atsiliepime į skundÄ taip pat nurodÄ, kad areÅ¡tinÄje visomis dienomis pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ darbo grafikÄ dirba sveikatos priežiÅ«ros specialistai. DÄl pareiÅ¡kÄjo medicininÄs patikros pasakytina, kad pareiÅ¡kÄjas buvo nuolat tikrintas medicinos darbuotojų (2017 m. balandžio 16 d., 2017 m. gegužÄs 4 d., 2017 m. rugpjÅ«Äio 23 d., 2017 m. rugsÄjo 24 d. ir 2018 m. rugsÄjo 24 d.) ir tai aiÅ¡kiai patvirtina byloje esanÄios areÅ¡tinÄs medicinos darbuotojų asmens patikros iÅ¡vados, pagal kurias pareiÅ¡kÄjas nusiskundimų dÄl sveikatos neturÄjo, nurodÄ, kad yra rÅ«kantis, pareiÅ¡kÄjo bendra bÅ«klÄ gera, pareiÅ¡kÄjas buvo teisingo elgesio, sÄ monÄ aiÅ¡ki, Å¡irdies veikla ritmiÅ¡ka, kÅ«no sužalojimo nÄra, konvojuoti galima.
Taigi pagal byloje esanÄias medicininÄs kortelÄs iÅ¡vadas galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kÄjo teiginiai dÄl neatliktos sveikatos patikros yra visiÅ¡kai nepagrįsti, todÄl atmestini.
15. Pasisakydamas dÄl pareiÅ¡kÄjo argumento, kad kameroje nebuvo iÅ¡kvietimo mygtuko, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dÄl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai iÅ¡sakyti galbÅ«t neteisÄtas veikas, nes tokiu atveju turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkreÄiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisÄtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisÄs ar teisÄti interesai. NagrinÄjamu atveju pareiÅ¡kÄjas tik iÅ¡sakÄ savo teiginį dÄl kameroje nebuvusio aliarminio iÅ¡kvietimo mygtuko, taÄiau visiÅ¡kai nepagrindÄ Å¡ios faktinÄs aplinkybÄs tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmÄmis. Remiantis bylos duomenimis, nebuvo nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas dÄl neveikianÄios iÅ¡kvietimo sistemos nebÅ«tų galÄjÄs iÅ¡sikviesti pagalbos (pareigÅ«nų), todÄl teismas Å¡ioje situacijoje daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kÄjas neįrodÄ neturtinÄs žalos egzistavimo fakto.
16. Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kÄjui neturtinÄs žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. TaÄiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukÄlÄ pareiÅ¡kÄjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, taÄiau, teismo vertinimu, nÄra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kÄjo skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dÄl CK 6.250 str. taikymo bei į anksÄiau konstatuotÄ pareiÅ¡kÄjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ bei intensyvumÄ (teisÄ Ä¯ privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista 4 dienas, tarp Å¡ių dienų buvo tarpai, pareiÅ¡kÄjui buvo užtikrintas pakankamas plotas, kas mažino pažeidimo intensyvumÄ ), taip pat į Lietuvos valstybÄs ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kÄjo praÅ¡omas priteisti neturtinÄs žalos dydis yra mažintinas, todÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinÄs žalos dydis yra 10 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisÄs pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.
15. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dÄstyta, pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kÄjui iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus AVPK, priteistina ... Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia: PareiÅ¡kÄjo V. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjui V. P. iÅ¡ Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, 10 Eur (deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄjas Gediminas Užubalis