7ca663db-3ecd-41b1-9ebc-f44e76abd321 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2-1590-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00026-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Marius Bajoras, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinÄtas ieÅ¡kovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovams A.
Legislator headnote
AI generated7ca663db-3ecd-41b1-9ebc-f44e76abd321 · Lietuvos apeliacinis teismas: Šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320, 338 straipsniai). AbsoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, civilinÄ byla nagrinÄjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2-1590-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00026-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Marius Bajoras, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjÄs civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dÄl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinÄtas ieÅ¡kovÄs bankrutavusios uždarosios akcinÄs bendrovÄs (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovams A.
L. ir N. Ž. dÄl nuostolių atlyginimo, n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovÄ bankrutavusi uždaroji akcinÄ bendrovÄ (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âAtenergoâ, kreipÄsi į teismÄ ir, patikslinusi savo reikalavimus, praÅ¡Ä priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. L. ir N. Ž. 98 696 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaiÄiuojamas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
2. IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 27 d. nutartimi, kuri įsiteisÄjo 2013 m. sausio 24 d., jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Po bankroto bylos iÅ¡kÄlimo ieÅ¡kovÄ toliau vykdÄ mažmeninÄ prekybÄ ir pardavinÄjo iki bankroto bylos iÅ¡kÄlimo įsigytas prekes (baldus). DÄl Å¡ios priežasties 2013 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovÄs nemokumo administratorÄ priÄmÄ Ä¯ darbÄ 5 darbuotojus, be kita ko, vadybininkÄ A. L. ir buhalterÄ N. Ž..
3. IeÅ¡kovei priklausantys baldai, kurių vertÄ sudaro 146 029,60 Eur, buvo perduoti atsakovui A. L.. Su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis. Å iam atsakovui buvo pavesta organizuoti ieÅ¡kovÄs kasdienÄ veiklÄ , užtikrinti jam patikÄto turto apsaugÄ , įgyvendinti ieÅ¡kovÄs turtinius interesus parduodant turimus baldus ir gaunant pajamas. Atsakovei N. Ž. buvo pavesta teisÄs aktuose nustatyta tvarka vesti ieÅ¡kovÄs buhalterinÄ apskaitÄ . TaÄiau atsakovai tinkamai nevykdÄ savo pareigų ir sukÄlÄ ieÅ¡kovei žalÄ , todÄl ieÅ¡kovÄ negali atsiskaityti su kreditoriais.
IeÅ¡kovÄ prarado 98 696 Eur, kurie buvo gauti pardavus jai priklausiusias prekes, nes atsakovai, virÅ¡ydami įgaliojimus, be nemokumo administratorÄs ir ieÅ¡kovÄs kreditorių sutikimo, už Å¡ias lÄÅ¡as įgijo naujų prekių, kurių neapskaitÄ, o vÄliau jas pardavÄ ir neperdavÄ gautų lÄšų ieÅ¡kovÄs nemokumo administratorei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmÄ 4. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinÄtÄ .
5. Teismas nurodÄ, kad byloje kilo ginÄas dÄl ieÅ¡kovÄs darbuotojų materialinÄs atsakomybÄs, kildinamos iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurie tÄsÄsi po bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kÄlimo. 2016 m. rugsÄjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme Nr. XII-2603 ir jį aiÅ¡kinanÄioje teismų praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu dÄl darbo ginÄo nagrinÄjimo kreiptasi iki 2017 m. liepos 1 d., ginÄas turi bÅ«ti nagrinÄjamas pagal iki Å¡ios datos galiojusio 2002 metų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau â 2002 m.
DK) nuostatas, jei kreiptasi vÄliau â taikant 2016 metų Lietuvos Respublikos darbo kodeksÄ (toliau â DK). IeÅ¡kovÄ kreipÄsi į teismÄ 2020 m. gruodžio 6 d., todÄl ginÄas turi bÅ«ti nagrinÄjamas taikant DK, kuriame yra nustatyta, kad darbo ginÄai privalo bÅ«ti nagrinÄjami ikiteismine tvarka darbo ginÄų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis). DK 220 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad praleistas 3 mÄnesių terminas pateikti praÅ¡ymÄ darbo ginÄų komisijai gali bÅ«ti atnaujintas Å¡ios komisijos sprendimu, todÄl ieÅ¡kovÄ dar gali pasinaudoti iÅ¡ankstine ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovÄ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovas A. L. buvo ieÅ¡kovÄs darbuotoju nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2016 m. liepos 27 d., o atsakovÄ N. Ž. dirbo su pertraukomis nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovei teikiant ieÅ¡kinį darbo santykiai su atsakovais buvo pasibaigÄ daugiau nei prieÅ¡ 4 metus. 6.2.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad visi bankrutuojanÄios įmonÄs ginÄai, nepriklausomai nuo to, ar jiems yra nustatyta privaloma ikiteisminÄ ginÄų nagrinÄjimo tvarka, turi bÅ«ti sprendžiami bankroto bylÄ nagrinÄjanÄiame teisme. 6.3. Tuo atveju, jei ieÅ¡kinys turÄtų bÅ«ti nagrinÄjamas ikiteismine tvarka, teismas turÄjo atsisakyti jį priimti, taÄiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinÄtas.
AtsakovÄ N. Ž. nagrinÄjant bylÄ teisme pripažino, kad kartu su atsakovu A. L. paÄmÄ ieÅ¡kovÄs lÄÅ¡as, kurios nebuvo apskaitytos, pirko baldus, juos pardavÄ ir taip sukÄlÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovÄs kreditoriams. Teismui buvo pateikti visi įrodymai. Teismas turi siekti nevilkinti bylos nagrinÄjimo ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , taÄiau jis priÄmÄ nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ . Tai kelia abejonių, ar Å¡iuo atveju yra ginami atsakovų, sukÄlusių didelÄ Å¾alÄ , ar kreditorių interesai. 6.4.
Veiksmai, kuriuos teismo posÄdyje prisipažino atlikusi atsakovÄ N. Ž., yra prilyginami svetimo turto pasisavinimui. Teismas turÄjo pareigÄ ne tik ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir rinkti papildomus įrodymus, reikalingus bylai iÅ¡nagrinÄti, bet taip pat, nustatÄs nusikalstamos veikos požymius, praneÅ¡ti apie tai prokuratÅ«rai. Teismo veiksmai sudaro galimybÄ atsakovams iÅ¡vengti civilinÄs ir baudžiamosios atsakomybÄs. Teismo nutartis užkerta keliÄ teisingam ir greitam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, kliudo patraukti asmenis atsakomybÄn ir apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .
7. AtsakovÄ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. AtsakovÄ sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡alių ginÄas yra kilÄs iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurie tÄsÄsi ir iÅ¡kÄlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . AtsakovÄ nurodÄ, kad pagal DK, Å¡alių ginÄas privalomai turi bÅ«ti nagrinÄjamas darbo ginÄų komisijoje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacine tvarka nagrinÄjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , yra pagrįsta ir teisÄta.
Šį klausimÄ apeliacinÄs instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nÄra absoliuÄių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â ir CPK) 320, 338 straipsniai). AbsoliuÄių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinÄs instancijos teismas nenustatÄ, civilinÄ byla nagrinÄjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
9. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsÄjo 27 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs ieÅ¡kovÄs apeliacinį skundÄ , 2013 m. sausio 24 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ . IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovÄs ir atsakovų 2013 m. kovo 26 d. sudarytų darbo sutarÄių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie SocialinÄs apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovus siejo darbo teisiniai santykiai â atsakovas A.
L. Äjo ieÅ¡kovÄs vadybininko pareigas, atsakovÄ N. Ž. dirbo ieÅ¡kovÄs buhaltere. Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovÄs 2013 m. kovo 26 d. įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovÄ paskyrÄ atsakovÄ A. L. eiti ieÅ¡kovÄs kasininko pareigas, suteikÄ jam teisÄ pasiraÅ¡yti kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, pasiraÅ¡yti kasos knygoje, disponuoti ieÅ¡kovÄs kasoje esanÄiomis lÄÅ¡omis, taip pat tÄ paÄiÄ dienÄ tarp ieÅ¡kovÄs bankroto administratorÄs ir atsakovo A. L. pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartis, kuria A.
L. prisiÄmÄ materialinÄ atsakomybÄ už darbdavÄs (ieÅ¡kovÄs) jam perduotÄ turtÄ . IeÅ¡kovÄ Å¡ioje byloje įrodinÄja, kad atsakovai, turÄdami galimybÄ valdyti ieÅ¡kovÄs turtÄ , savavaliÅ¡kai ne pagal paskirtį panaudojo ieÅ¡kovei priklausanÄias lÄÅ¡as, gautas pardavus ieÅ¡kovÄs turÄtas prekes, todÄl sukÄlÄ jai žalÄ , kuriÄ turi atlyginti.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatÄ, kad Å¡ioje byloje nagrinÄjamas Å¡alių ginÄas yra kilÄs iÅ¡ darbo teisinių santykių, todÄl ieÅ¡kovÄ, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , turÄjo pareigÄ laikytis privalomos iÅ¡ankstinÄs ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarkos. DÄl Å¡ios priežasties teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ . IeÅ¡kovÄ, nesutikdama su teismo nutartimi, iÅ¡ esmÄs neginÄija aplinkybÄs, kad ginÄas yra kilÄs iÅ¡ darbo teisinių santykių, taÄiau nurodo, jog jai nekilo pareiga kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , nes, pirma, ieÅ¡kovÄ yra bankrutavusi bendrovÄ ir visi ginÄai su ieÅ¡kove turi bÅ«ti nagrinÄjami bankroto bylÄ nagrinÄjanÄiame teisme, antra, ieÅ¡kovÄs ir atsakovų darbo teisiniai santykiai jai pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį buvo pasibaigÄ daugiau nei prieÅ¡ 4 metus.
IeÅ¡kovÄ taip pat pažymÄjo, kad Å¡iuo atveju siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , turÄtų bÅ«ti imamasi priemonių tam, kad procesas nebÅ«tų vilkinamas. Taigi, nagrinÄjamoje byloje ginÄas kilo dÄl to, ar ieÅ¡kovÄ tinkamai realizavo savo teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ .
11. Vertinant ieÅ¡kovÄs reikalavimų pagrįstumÄ , visų pirma, pažymÄtina, kad teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ â tai viena iÅ¡ pagrindinių asmens teisių, kuriÄ garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisÄs aktai. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, turi teisÄ kreiptis į teismÄ ; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisÄ, kad jo byla bÅ«tų nagrinÄjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybÄs ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau â Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavÄs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisÄs ar laisvÄs yra pažeidžiamos, turi absoliuÄiÄ teisÄ Ä¯ nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â arbitrÄ , kuris iÅ¡sprÄstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjÅ«Äio 17 d. nutarimas). TeisÄs kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužÄs 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinÄ teisÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkriÄio 27 d., 2011 m. gegužÄs 11 d. nutarimai), nes kiltų grÄsmÄ vienai svarbiausių teisinÄs valstybÄs vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
13. Kita vertus, nors asmens teisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos â tai fundamentali ir pamatinÄ teisÄ, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidÄjas negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminÄs savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti Å¡iÄ teisÄ savo nuožiÅ«ra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisÄs kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinÄ tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad Å¡i teisÄ bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, yra bÅ«tina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-92/2007).
14. Reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi inicijuojant civilinÄ bylÄ teisme, yra iÅ¡dÄstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynybos turi pateikti teismui teisÄs aktų reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį ir sumokÄti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduotas teismui, pagal CPK IV skyriuje iÅ¡dÄstytas taisykles kompetentingam nagrinÄti konkretų ginÄÄ , įstatyme nustatytais atvejais ieÅ¡kinį teikiantis asmuo prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ privalo pasinaudoti privaloma iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismÄ reikalavimų, jo galimai pažeistos teisÄs negali bÅ«ti veiksmingai apgintos.
15. Kaip minÄta, nagrinÄjamu atveju ginÄas kilo dÄl to, ar ieÅ¡kovÄ tinkamai realizavo savo teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ pareikÅ¡dama teisme reikalavimus savo buvusiems darbuotojams, todÄl nagrinÄjamoje byloje aktualus yra ir specialiame teisÄs akte â DK â iÅ¡dÄstytas reglamentavimas. DK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginÄai â tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iÅ¡ darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad individualus darbo ginÄas dÄl teisÄs yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iÅ¡ vienos pusÄs, ir darbdavio, iÅ¡ kitos pusÄs, kylantis sudarant, keiÄiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dÄl darbo teisÄs normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.
Darbo ginÄo Å¡alimi laikomas ir buvÄs darbdavys, taip pat asmuo, iÅ¡reiÅ¡kÄs norÄ sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta jÄ sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisÄ Ä¯ darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.
16. Darbuotojo veiksmais darbdaviui sukeltos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka yra reglamentuota DK 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal Å¡ioje nuostatoje nurodytÄ reglamentavimÄ , darbuotojo padaryta ir jo gera valia Å¡alių susitarimu natÅ«ra arba pinigais neatlyginta žala gali bÅ«ti iÅ¡skaitoma iÅ¡ darbuotojui priklausanÄio darbo užmokesÄio darbdavio raÅ¡ytiniu nurodymu. Tokios iÅ¡skaitos dydis negali virÅ¡yti vieno mÄnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesÄio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnÄ Å¾ala. Darbdavio nurodymas iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti priimtas ne vÄliau kaip per tris mÄnesius nuo žalos paaiÅ¡kÄjimo dienos. DÄl iÅ¡skaitos, kuri virÅ¡ija vieno mÄnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesÄio dydį, arba jeigu praleisti iÅ¡skaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginÄams dÄl teisÄs nagrinÄti nustatyta tvarka.
17. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginÄus dÄl teisÄs nagrinÄja darbo ginÄų komisija ir teismas. Darbo ginÄai dÄl teisÄs gali bÅ«ti nagrinÄjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymÄ , jeigu dÄl tokio nagrinÄjimo sutaria darbo ginÄo Å¡alys vÄliau, negu kilo ginÄas (DK 216 straipsnio 2 dalis).
18. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisÄs subjektas pažeidÄ jo teises dÄl darbo teisÄs normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginÄų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs privalo kreiptis per tris mÄnesius, o neteisÄto nuÅ¡alinimo, neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinÄs sutarties pažeidimo atvejais, â per vienÄ mÄnesį nuo tada, kai sužinojo ar turÄjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .
Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginÄų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytos termino praleidimo priežastys. PraleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ darbo ginÄų komisija atnaujina Å¡ias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginÄų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vienÄ mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo teisme.
Darbo ginÄas dÄl teisÄs, susijÄs su streiku ar lokautu, turi bÅ«ti nagrinÄjamas tiesiogiai teisme (DK 220 straipsnio 3 dalis).
19. Darbo ginÄo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginÄų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginÄų komisijai priÄmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinÄti darbo ginÄÄ dÄl teisÄs, darbo ginÄo Å¡alis per vienÄ mÄnesį nuo darbo ginÄų komisijos sprendimo priÄmimo dienos turi teisÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dÄl darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinÄja darbo ginÄÄ dÄl teisÄs iÅ¡ esmÄs (CPK 231 straipsnio 3 dalis).
20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iÅ¡dÄstytas DK nuostatas, yra nurodÄs, kad pirmiau aptartas reglamentavimas reiÅ¡kia, jog tuo atveju, jeigu DK ar kituose įstatymuose nÄra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginÄo dÄl teisÄs nagrinÄjimo (sprendimo) tvarka ir darbo ginÄo Å¡alys nÄra sutarusios dÄl jo nagrinÄjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginÄo nagrinÄjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinÄ nagrinÄjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinÄjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginÄų komisijos kompetencijai ir dÄl tokio individualaus darbo ginÄo iÅ¡nagrinÄjimo darbo ginÄo Å¡alis turi kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ .
IndividualÅ«s darbo ginÄai dÄl teisÄs, kurie nagrinÄjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma iÅ¡ankstinÄ nagrinÄjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi, visi darbo ginÄai, iÅ¡skyrus ginÄus, kurie yra aiÅ¡kiai iÅ¡vardinti įstatyme, paprastai turi bÅ«ti nagrinÄjami darbo ginÄų komisijoje.
21. PažymÄtina, kad nei DK, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojanÄiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nÄra nustatyta iÅ¡imÄių, kad darbo ginÄai, kylantys iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurių Å¡alimi yra bankrutuojantis juridinis asmuo, turÄtų bÅ«ti nagrinÄjami kitokia, ne DK nustatyta darbo ginÄų nagrinÄjimo tvarka. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovÄ, aktualiame bankroto teisinius santykius reglamentuojanÄiame įstatyme nÄra nustatyta, kad visi bankrutuojanÄios įmonÄs ginÄai turi bÅ«ti sprendžiami bankroto bylÄ nagrinÄjanÄiame teisme.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nauji ginÄai, kuriuose reikalavimus reiÅ¡kia bankrutavusi įmonÄ, nagrinÄjami pagal bendrÄ sias CPK nustatytas teismingumo taisykles (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-655-1122/2020). IÅ¡dÄstytos aplinkybÄs suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovÄs, kaip bankrutavusio juridinio asmens, statusas Å¡iuo atveju nekeiÄia DK nustatytos darbo ginÄų nagrinÄjimo tvarkos.
22. Teismo vertinimu, privalomos iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarkos neeliminuoja ir ieÅ¡kovÄs nurodyta aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄ, teikdama teismui ieÅ¡kinį, jau buvo nutraukusi darbo santykius su atsakovais. Jau minÄtoje DK 213 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbo ginÄo Å¡alimi yra laikomas ir buvÄs darbdavys. Tai reiÅ¡kia, kad darbo ginÄai gali bÅ«ti nagrinÄjami ir nutraukus darbo teisinius santykius. AplinkybÄ, kad pradÄjus teisminį ginÄÄ Å¡alių jau nebesiejo darbo teisiniai santykiai nÄra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir nepaÅ¡alina teismo pareigos taikyti darbo teisÄ (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e2-421-464/2019).
23. Pirmiau iÅ¡dÄstyti argumentai sudaro pagrindÄ sutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad nagrinÄjamoje byloje kilÄs teisinis ginÄas, visų pirma, turÄtų bÅ«tų iÅ¡nagrinÄtas privaloma iÅ¡ankstinio ginÄų sprendimo ne teisme tvarka darbo ginÄų komisijoje. Teismas pagrįstai nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ, pareikÅ¡dama reikalavimus teisme, tokios tvarkos nesilaikÄ.
24. Antra vertus, pažymÄtina, kad teismas, gavÄs darbo ginÄo Å¡alies ieÅ¡kinį dÄl individualaus darbo ginÄo dÄl teisÄs iÅ¡nagrinÄjimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovÄ laikÄsi privalomos iÅ¡ankstinÄs ginÄo nagrinÄjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes Å¡i aplinkybÄ yra teisÄs kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos prielaida, teisÄs kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. TeisÄs kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas priimdamas ieÅ¡kinį teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (pagal pareigas) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. rugsÄjo 30 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto proceso vilkinimo, tokios aplinkybÄs turÄtų bÅ«ti nustatomos kuo ankstesnÄje proceso stadijoje.
25. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad nagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄ padavÄ teismui ieÅ¡kinį dar 2020 m. vasario 7 d. Teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo nustatytas terminas paÅ¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus, taÄiau aplinkybÄ, kad ginÄas yra kilÄs iÅ¡ darbo teisinių santykių ir ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ privalomos ikiteisminÄs ginÄo tvarkos nebuvo nustatyta. IeÅ¡kovei iÅ¡taisius teismo nutartyje nurodytus trÅ«kumus, ieÅ¡kinys buvo priimtas ir byla buvo nagrinÄjama teisme â byloje buvo pateikti paruoÅ¡iamieji dokumentai, įvyko du teismo posÄdžiai.
VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį tai, kad ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ privalomos ikiteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos, taip pat nebuvo nustatyta. Tik iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ iÅ¡ esmÄs ir atidÄjÄs sprendimo priÄmimÄ bei paskelbimÄ , teismas 2020 m. rugpjÅ«Äio 31 d. priÄmÄ skundžiamÄ nutartį, kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra paliekamas nenagrinÄtas, o ieÅ¡kovÄ savo teises turi ginti kreipdamasi į darbo ginÄų komisijÄ . Taigi, ne tik ieÅ¡kovÄ, bet ir teismas viso proceso metu nenustatÄ, kad byloje kilÄs ginÄas yra vertinamas kaip darbo ginÄas, kuriam yra taikoma privaloma iÅ¡ankstinÄ ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarka.
DÄl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ teismui paliekant ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , byla buvo nagrinÄjama teisme daugiau nei 6 mÄnesius.
26. Å iame kontekste atkreiptinas dÄmesys į tai, kad nagrinÄjamoje byloje ginÄas yra keliamas pagal bankrutavusios bendrovÄs, atstovaujamos nemokumo administratorÄs, ieÅ¡kinį dÄl jai galimai sukeltos žalos atlyginimo. ReikÅ¡dama tokio pobÅ«džio reikalavimus, nemokumo administratorÄ gina visų bendrovÄs kreditorių interesus, todÄl Å¡iuo atveju egzistuoja visuomenÄs interesas, kad tokio pobÅ«džio byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta operatyviai, kad teismo procesas nebÅ«tų be pagrindo vilkinamas.
NagrinÄjamoje byloje teismui palikus ieÅ¡kinį nenagrinÄtÄ , ieÅ¡kovÄ turÄtų kreiptis į darbo ginÄų komisijÄ , praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dÄl darbo ginÄo nagrinÄjimo, o tuo atveju, jei toks praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas ir ginÄas nebÅ«tų iÅ¡nagrinÄtas, turÄtų iÅ¡ naujo inicijuoti tapaÄiÄ bylÄ teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija neatitiktų CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų ir galÄtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis).
27. Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje susiklosÄiusias iÅ¡skirtines aplinkybes, kai pirmosios instancijos teismas, priÄmÄs ieÅ¡kinį, nenustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ Ä¯statyme nustatytos privalomos neteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo tvarkos, o byla buvo daugiau nei 6 mÄnesius nagrinÄjama teisme ir buvo iÅ¡nagrinÄta iÅ¡ esmÄs, taip pat į tai, kad ginÄÄ yra pareiÅ¡kusi bankrutavusi bendrovÄ, todÄl Å¡iuo atveju yra itin reikÅ¡minga, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinÄta operatyviai, teismas vertina, kad nagrinÄjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinÄti pirmosios instancijos teismui. TeisÄjas Marius Bajoras