Legislator Case Law & Legislation
7ca663db-3ecd-41b1-9ebc-f44e76abd321 AI generated

7ca663db-3ecd-41b1-9ebc-f44e76abd321 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 7ca663db-3ecd-41b1-9ebc-f44e76abd321
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2-1590-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00026-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovams A.

Legislator headnote

AI generated

7ca663db-3ecd-41b1-9ebc-f44e76abd321 · Lietuvos apeliacinis teismas: Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-1590-790/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00026-2020-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 12 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirÄ jį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinys atsakovams A.

L. ir N. Ž. dėl nuostolių atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. L. ir N. Ž. 98 696 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2013 m. sausio 24 d., jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė toliau vykdė mažmeninę prekybÄ ir pardavinėjo iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsigytas prekes (baldus). Dėl Å¡ios priežasties 2013 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovės nemokumo administratorė priėmė į darbÄ 5 darbuotojus, be kita ko, vadybininkÄ A. L. ir buhalterę N. Ž..

3. IeÅ¡kovei priklausantys baldai, kurių vertė sudaro 146 029,60 Eur, buvo perduoti atsakovui A. L.. Su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis. Å iam atsakovui buvo pavesta organizuoti ieÅ¡kovės kasdienę veiklÄ , užtikrinti jam patikėto turto apsaugÄ , įgyvendinti ieÅ¡kovės turtinius interesus parduodant turimus baldus ir gaunant pajamas. Atsakovei N. Ž. buvo pavesta teisės aktuose nustatyta tvarka vesti ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ . Tačiau atsakovai tinkamai nevykdė savo pareigų ir sukėlė ieÅ¡kovei žalÄ , todėl ieÅ¡kovė negali atsiskaityti su kreditoriais.

IeÅ¡kovė prarado 98 696 Eur, kurie buvo gauti pardavus jai priklausiusias prekes, nes atsakovai, virÅ¡ydami įgaliojimus, be nemokumo administratorės ir ieÅ¡kovės kreditorių sutikimo, už Å¡ias lėšas įgijo naujų prekių, kurių neapskaitė, o vėliau jas pardavė ir neperdavė gautų lėšų ieÅ¡kovės nemokumo administratorei. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .

5. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl ieškovės darbuotojų materialinės atsakomybės, kildinamos iš darbo teisinių santykių, kurie tęsėsi po bankroto bylos ieškovei iškėlimo. 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatyme Nr. XII-2603 ir jį aiškinančioje teismų praktikoje yra nurodyta, kad tuo atveju, jeigu dėl darbo ginčo nagrinėjimo kreiptasi iki 2017 m. liepos 1 d., ginčas turi būti nagrinėjamas pagal iki šios datos galiojusio 2002 metų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – 2002 m.

DK) nuostatas, jei kreiptasi vėliau – taikant 2016 metų Lietuvos Respublikos darbo kodeksÄ (toliau – DK). IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ 2020 m. gruodžio 6 d., todėl ginčas turi bÅ«ti nagrinėjamas taikant DK, kuriame yra nustatyta, kad darbo ginčai privalo bÅ«ti nagrinėjami ikiteismine tvarka darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis). DK 220 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad praleistas 3 mėnesių terminas pateikti praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijai gali bÅ«ti atnaujintas Å¡ios komisijos sprendimu, todėl ieÅ¡kovė dar gali pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Atsakovas A. L. buvo ieÅ¡kovės darbuotoju nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2016 m. liepos 27 d., o atsakovė N. Ž. dirbo su pertraukomis nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2016 m. liepos 1 d. IeÅ¡kovei teikiant ieÅ¡kinį darbo santykiai su atsakovais buvo pasibaigę daugiau nei prieÅ¡ 4 metus. 6.2.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad visi bankrutuojančios įmonės ginčai, nepriklausomai nuo to, ar jiems yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, turi bÅ«ti sprendžiami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme. 6.3. Tuo atveju, jei ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti nagrinėjamas ikiteismine tvarka, teismas turėjo atsisakyti jį priimti, tačiau Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys buvo priimtas ir iÅ¡nagrinėtas.

Atsakovė N. Ž. nagrinėjant bylÄ teisme pripažino, kad kartu su atsakovu A. L. paėmė ieÅ¡kovės lėšas, kurios nebuvo apskaitytos, pirko baldus, juos pardavė ir taip sukėlė žalÄ ieÅ¡kovės kreditoriams. Teismui buvo pateikti visi įrodymai. Teismas turi siekti nevilkinti bylos nagrinėjimo ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , tačiau jis priėmė nutartį palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Tai kelia abejonių, ar Å¡iuo atveju yra ginami atsakovų, sukėlusių didelę žalÄ , ar kreditorių interesai. 6.4.

Veiksmai, kuriuos teismo posėdyje prisipažino atlikusi atsakovė N. Ž., yra prilyginami svetimo turto pasisavinimui. Teismas turėjo pareigÄ ne tik ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir rinkti papildomus įrodymus, reikalingus bylai iÅ¡nagrinėti, bet taip pat, nustatęs nusikalstamos veikos požymius, praneÅ¡ti apie tai prokuratÅ«rai. Teismo veiksmai sudaro galimybę atsakovams iÅ¡vengti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Teismo nutartis užkerta keliÄ teisingam ir greitam bylos iÅ¡nagrinėjimui, kliudo patraukti asmenis atsakomybėn ir apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

7. Atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Å¡alių ginčas yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurie tęsėsi ir iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ . Atsakovė nurodė, kad pagal DK, Å¡alių ginčas privalomai turi bÅ«ti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , yra pagrįsta ir teisėta.

Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å iaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , 2013 m. sausio 24 d. nutartimi Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ . IÅ¡ byloje pateiktų ieÅ¡kovės ir atsakovų 2013 m. kovo 26 d. sudarytų darbo sutarčių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovę ir atsakovus siejo darbo teisiniai santykiai – atsakovas A.

L. ėjo ieÅ¡kovės vadybininko pareigas, atsakovė N. Ž. dirbo ieÅ¡kovės buhaltere. Byloje yra pateiktas ieÅ¡kovės 2013 m. kovo 26 d. įsakymas, kuriuo ieÅ¡kovė paskyrė atsakovÄ A. L. eiti ieÅ¡kovės kasininko pareigas, suteikė jam teisę pasiraÅ¡yti kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderius, pasiraÅ¡yti kasos knygoje, disponuoti ieÅ¡kovės kasoje esančiomis lėšomis, taip pat tÄ pačiÄ dienÄ tarp ieÅ¡kovės bankroto administratorės ir atsakovo A. L. pasiraÅ¡yta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis, kuria A.

L. prisiėmė materialinę atsakomybę už darbdavės (ieÅ¡kovės) jam perduotÄ turtÄ . IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje įrodinėja, kad atsakovai, turėdami galimybę valdyti ieÅ¡kovės turtÄ , savavaliÅ¡kai ne pagal paskirtį panaudojo ieÅ¡kovei priklausančias lėšas, gautas pardavus ieÅ¡kovės turėtas prekes, todėl sukėlė jai žalÄ , kuriÄ turi atlyginti.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas Å¡alių ginčas yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, todėl ieÅ¡kovė, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , turėjo pareigÄ laikytis privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Dėl Å¡ios priežasties teismas paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . IeÅ¡kovė, nesutikdama su teismo nutartimi, iÅ¡ esmės neginčija aplinkybės, kad ginčas yra kilęs iÅ¡ darbo teisinių santykių, tačiau nurodo, jog jai nekilo pareiga kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , nes, pirma, ieÅ¡kovė yra bankrutavusi bendrovė ir visi ginčai su ieÅ¡kove turi bÅ«ti nagrinėjami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme, antra, ieÅ¡kovės ir atsakovų darbo teisiniai santykiai jai pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį buvo pasibaigę daugiau nei prieÅ¡ 4 metus.

IeÅ¡kovė taip pat pažymėjo, kad Å¡iuo atveju siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ , turėtų bÅ«ti imamasi priemonių tam, kad procesas nebÅ«tų vilkinamas. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovė tinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybÄ .

11. Vertinant ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumÄ , visų pirma, pažymėtina, kad teisė į teisminę gynybÄ â€“ tai viena iÅ¡ pagrindinių asmens teisių, kuriÄ garantuoja svarbiausi nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Antai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ ; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikÅ¡tÄ baudžiamÄ jį kaltinimÄ , jis turi teisę, kad jo byla bÅ«tų nagrinėjama per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis pagal įstatymÄ sudaryto nepriklausomo ir neÅ¡aliÅ¡ko teismo.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ â€“ arbitrÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismÄ negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); Å¡i konstitucinė teisė negali bÅ«ti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti kreipimosi į teismÄ tvarkos ar kad asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos, gali realizuoti Å¡iÄ teisę savo nuožiÅ«ra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje garantuojamos asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo procesinė tvarka ir sÄ lygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose; tam, kad Å¡i teisė bÅ«tų įgyvendinta tinkamai, yra bÅ«tina laikytis nurodytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

14. Reikalavimai, kurių turi bÅ«ti laikomasi inicijuojant civilinę bylÄ teisme, yra iÅ¡dėstyti CPK. Pagal CPK nuostatas, asmuo, siekiantis savo galimai pažeistų teisių gynybos turi pateikti teismui teisės aktų reikalavimus atitinkantį ieÅ¡kinį ir sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį (CPK 135 straipsnis), ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduotas teismui, pagal CPK IV skyriuje iÅ¡dėstytas taisykles kompetentingam nagrinėti konkretų ginÄÄ , įstatyme nustatytais atvejais ieÅ¡kinį teikiantis asmuo prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ privalo pasinaudoti privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kt. Tuo atveju, jei asmuo nesilaiko įstatymuose nustatytų kreipimosi į teismÄ reikalavimų, jo galimai pažeistos teisės negali bÅ«ti veiksmingai apgintos.

15. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar ieÅ¡kovė tinkamai realizavo savo teisę į teisminę gynybÄ pareikÅ¡dama teisme reikalavimus savo buvusiems darbuotojams, todėl nagrinėjamoje byloje aktualus yra ir specialiame teisės akte – DK – iÅ¡dėstytas reglamentavimas. DK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčai – tai darbo santykių dalyvių nesutarimai, kylantys iÅ¡ darbo ar su jais susijusių teisinių santykių. Å io straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iÅ¡ vienos pusės, ir darbdavio, iÅ¡ kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

Darbo ginčo Å¡alimi laikomas ir buvęs darbdavys, taip pat asmuo, iÅ¡reiÅ¡kęs norÄ sudaryti darbo sutartį, kai su juo buvo atsisakyta jÄ sudaryti, taip pat asmenys, turintys teisę į darbuotojo darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas.

16. Darbuotojo veiksmais darbdaviui sukeltos žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo tvarka yra reglamentuota DK 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pagal Å¡ioje nuostatoje nurodytÄ reglamentavimÄ , darbuotojo padaryta ir jo gera valia Å¡alių susitarimu natÅ«ra arba pinigais neatlyginta žala gali bÅ«ti iÅ¡skaitoma iÅ¡ darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio raÅ¡ytiniu nurodymu. Tokios iÅ¡skaitos dydis negali virÅ¡yti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas iÅ¡ieÅ¡koti Å¡iÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiÅ¡kėjimo dienos. Dėl iÅ¡skaitos, kuri virÅ¡ija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti iÅ¡skaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

17. DK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčai dėl teisės gali bÅ«ti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymÄ , jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo Å¡alys vėliau, negu kilo ginčas (DK 216 straipsnio 2 dalis).

18. Vadovaujantis DK 220 straipsnio 1 dalimi, darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nuÅ¡alinimo, neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimÄ .

Aptariamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad praleistas praÅ¡ymo pateikimo terminas gali bÅ«ti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Tokiu atveju teikiamame praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodytos termino praleidimo priežastys. PraleistÄ praÅ¡ymo pateikimo terminÄ darbo ginčų komisija atnaujina Å¡ias priežastis pripažinusi svarbiomis. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismÄ pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme.

Darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (DK 220 straipsnio 3 dalis).

19. Darbo ginčo Å¡aliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimÄ atsisakyti atnaujinti praleistÄ terminÄ kreiptis į darbo ginčų komisijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ dėl teisės, darbo ginčo Å¡alis per vienÄ mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės (CPK 231 straipsnio 3 dalis).

20. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iÅ¡dėstytas DK nuostatas, yra nurodęs, kad pirmiau aptartas reglamentavimas reiÅ¡kia, jog tuo atveju, jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka ir darbo ginčo Å¡alys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma iÅ¡ankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo iÅ¡nagrinėjimo darbo ginčo Å¡alis turi kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Individualūs darbo ginčai dėl teisės, kurie nagrinėjami tiesiogiai teisme, t. y. kurių atvejais netaikytina privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, reglamentuojami, pavyzdžiui, DK 105 straipsnio 2 dalyje, 171 straipsnio 14 dalyje, 220 straipsnio 3 dalyje ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019). Taigi, visi darbo ginčai, išskyrus ginčus, kurie yra aiškiai išvardinti įstatyme, paprastai turi būti nagrinėjami darbo ginčų komisijoje.

21. Pažymėtina, kad nei DK, nei bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme nėra nustatyta iÅ¡imčių, kad darbo ginčai, kylantys iÅ¡ darbo teisinių santykių, kurių Å¡alimi yra bankrutuojantis juridinis asmuo, turėtų bÅ«ti nagrinėjami kitokia, ne DK nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, aktualiame bankroto teisinius santykius reglamentuojančiame įstatyme nėra nustatyta, kad visi bankrutuojančios įmonės ginčai turi bÅ«ti sprendžiami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nauji ginčai, kuriuose reikalavimus reiÅ¡kia bankrutavusi įmonė, nagrinėjami pagal bendrÄ sias CPK nustatytas teismingumo taisykles (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-655-1122/2020). IÅ¡dėstytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės, kaip bankrutavusio juridinio asmens, statusas Å¡iuo atveju nekeičia DK nustatytos darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos.

22. Teismo vertinimu, privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos neeliminuoja ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė, teikdama teismui ieÅ¡kinį, jau buvo nutraukusi darbo santykius su atsakovais. Jau minėtoje DK 213 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad darbo ginčo Å¡alimi yra laikomas ir buvęs darbdavys. Tai reiÅ¡kia, kad darbo ginčai gali bÅ«ti nagrinėjami ir nutraukus darbo teisinius santykius. Aplinkybė, kad pradėjus teisminį ginÄÄ Å¡alių jau nebesiejo darbo teisiniai santykiai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga ir nepaÅ¡alina teismo pareigos taikyti darbo teisę (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019).

23. Pirmiau iÅ¡dėstyti argumentai sudaro pagrindÄ sutikti su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje kilęs teisinis ginčas, visų pirma, turėtų bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka darbo ginčų komisijoje. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė, pareikÅ¡dama reikalavimus teisme, tokios tvarkos nesilaikė.

24. Antra vertus, pažymėtina, kad teismas, gavęs darbo ginčo Å¡alies ieÅ¡kinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės iÅ¡nagrinėjimo, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovė laikėsi privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes Å¡i aplinkybė yra teisės kreiptis į teismÄ teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teisės kreiptis į teismÄ prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygas priimdamas ieÅ¡kinį teismas privalo aiÅ¡kintis ex officio (pagal pareigas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020). Siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto proceso vilkinimo, tokios aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatomos kuo ankstesnėje proceso stadijoje.

25. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė padavė teismui ieškinį dar 2020 m. vasario 7 d. Teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau aplinkybė, kad ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių ir ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo tvarkos nebuvo nustatyta. Ieškovei ištaisius teismo nutartyje nurodytus trūkumus, ieškinys buvo priimtas ir byla buvo nagrinėjama teisme – byloje buvo pateikti paruošiamieji dokumentai, įvyko du teismo posėdžiai.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį tai, kad ieÅ¡kovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, taip pat nebuvo nustatyta. Tik iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės ir atidėjęs sprendimo priėmimÄ bei paskelbimÄ , teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. priėmė skundžiamÄ nutartį, kurioje konstatavo, kad ieÅ¡kinys yra paliekamas nenagrinėtas, o ieÅ¡kovė savo teises turi ginti kreipdamasi į darbo ginčų komisijÄ . Taigi, ne tik ieÅ¡kovė, bet ir teismas viso proceso metu nenustatė, kad byloje kilęs ginčas yra vertinamas kaip darbo ginčas, kuriam yra taikoma privaloma iÅ¡ankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Dėl Å¡ios priežasties, prieÅ¡ teismui paliekant ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , byla buvo nagrinėjama teisme daugiau nei 6 mėnesius.

26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra keliamas pagal bankrutavusios bendrovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, ieškinį dėl jai galimai sukeltos žalos atlyginimo. Reikšdama tokio pobūdžio reikalavimus, nemokumo administratorė gina visų bendrovės kreditorių interesus, todėl šiuo atveju egzistuoja visuomenės interesas, kad tokio pobūdžio byla būtų išnagrinėta operatyviai, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas.

Nagrinėjamoje byloje teismui palikus ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , ieÅ¡kovė turėtų kreiptis į darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl darbo ginčo nagrinėjimo, o tuo atveju, jei toks praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas ir ginčas nebÅ«tų iÅ¡nagrinėtas, turėtų iÅ¡ naujo inicijuoti tapačiÄ bylÄ teisme (DK 220 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 1 dalis). Tokia situacija neatitiktų CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų ir galėtų pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus (CPK 7 straipsnis).

27. Atsižvelgdamas į Å¡ioje byloje susiklosčiusias iÅ¡skirtines aplinkybes, kai pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieÅ¡kinį, nenustatė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos neteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o byla buvo daugiau nei 6 mėnesius nagrinėjama teisme ir buvo iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, taip pat į tai, kad ginÄÄ yra pareiÅ¡kusi bankrutavusi bendrovė, todėl Å¡iuo atveju yra itin reikÅ¡minga, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta operatyviai, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjas Marius Bajoras