7ca51475-a9ea-4c47-ac2d-ab7b6d751a75 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-34-478/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27940-2018-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nuteistajam A.

B., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nukentėjusiajai R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A.

B. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. neiÅ¡eiti iÅ¡ namų, tęsti darbÄ , dirbti arba bÅ«ti registruotam darbo biržoje, per 10 (deÅ¡imt) mėnesių nuo 2017 m. balandžio 19 d. teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ 4 108,22 Eur (keturių tÅ«kstančių vieno Å¡imto aÅ¡tuonių eurų 22 ct) turtinę žalÄ T. Ž., per bausmės atlikimo laikÄ nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, uždrausti lankytis T. Ž. darbo vietoje – patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), uždrausti lankytis A.

B. gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikas, iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2018 m. birželio 13 d., 04.46 val., iki 2018 m. birželio 13 d., 14.59 val. Iki bausmės vykdymo pradžios palikta galioti A. B. kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, o pradėjus bausmės vykdymÄ , nutarta kardomosios priemonės nebetaikyti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 13 d., apie 04.10 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia Å¡eimos nare - sugyventine R. M. metu, tyčia vienÄ kartÄ sudavė pagalve nukentėjusiajai R. M. į galvos sritį, tyčia iÅ¡stumdamas nukentėjusiÄ jÄ R. M. iÅ¡ kambario ir uždarydamas kambario duris, durimis prispaudė nukentėjusiajai R. M. deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audiniu patinimu, tokiu bÅ«du nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. M. sveikatÄ ir sukėlė jai fizinį skausmÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ . 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad dėl R. M. sužalojimo yra nubaustas per griežtai ir nepagrįstai. 2018 m. birželio 27 d., apie 04.10 val., jis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), esančiame bute, dėl asmeninių nesutarimų susiginčijęs su neblaivia sugyventine R. M., sudavė jai vienÄ kartÄ pagalve į galvos sritį.

Vėliau, norėdamas iÅ¡vengti tolimesnio ginčo, mėgino užsidaryti atskirame kambaryje ir netyčia durimis prispaudė jai deÅ¡inę rankÄ , dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek jis, tiek R. M. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad nukentėjusiajai deÅ¡inioji ranka buvo sužalota ne dėl jo tyčios, o dėl neatsargumo. Uždarydamas duris, jis nepastebėjo sugyventinės rankos, kuria ji buvo atsirėmusi į durų staktÄ . Jis neturėjo tyčios sužaloti ir sukelti skausmÄ R.

M.. 2.2. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo pati nukentėjusioji. IÅ¡ karto po įvykusio incidento jis su sugyventine susitaikė ir iki Å¡iol gyvena kartu. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dirba taksi vairuotoju, todėl teismo taikytas apribojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose jam yra per griežtas, nes dažnai tenka dirbti ir naktį. Palikus galioti šį apribojimÄ , jis gali netekti darbo, todėl negalės iÅ¡mokėti ir teismo jam paskirtos baudos.

PraÅ¡oma priimti objektyvų ir teisingÄ procesinį sprendimÄ .

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji R. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ . 3.1. Skunde nukentėjusioji nurodo, kad įvykio metu buvo neblaivi. Kadangi ji iÅ¡ A. B. atėmė pagalvę ir neleido jam miegoti, todėl jis su pagalve vienÄ kartÄ sudavė jai į galvos sritį, o po to, norėdamas iÅ¡vengti tolimesnio ginčo su ja, mėgino užsidaryti kitame kambaryje. Ji jam trukdė tai padaryti, dėl ko nuteistasis netyčia prispaudė jai deÅ¡inę rankÄ .

Taigi, nežymus sveikatos sutrikdymas jai buvo padarytas ne dėl tyčios, tačiau dėl neatsargumo. Ji buvo atsirėmusi į durų staktÄ , o jis tiesiog jos nepastebėjo. Dėl Å¡io incidento iÅ¡ dalies kalta jaučiasi ir ji, nes savo veiksmais iÅ¡provokavo sugyventinį. A. B., jiems gyvenant kartu pusantrų metų, niekada jos atžvilgiu nėra naudojęs fizinio smurto. Ji dėl ligos negalėjo dalyvauti pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, todėl teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .

Su A. B. ji susitaikė iÅ¡ karto po incidento ir iki Å¡iol gyvena kaip Å¡eima. Nukentėjusiosios nuomone, nuteistajam skirtas apribojimas nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bÅ«ti namuose yra per griežtas, nes jis dirba taksistu, todėl gali prarasti darbÄ , dėl ko negalės atlyginti teismo paskirtos baudos bei iÅ¡laikyti savo nepilnamečių vaikų.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis nurodė palaikantis savo skundÄ , prašė jį tenkinti. Kaip galima suprasti iÅ¡ baigiamųjų kalbų turinio, nukentėjusioji taip pat palaikė savo apeliacinį skundÄ . Nuteistojo gynėja prašė tenkinti tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiosios apeliacinius skundus. Prokurorė prašė abu skundus atmesti.

5. Nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. M. apeliaciniai skundai atmestini.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visos bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymų normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

7. Apylinkės teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų baudžiamojo proceso normų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas A. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį A. B. atžvilgiu. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nė vienam iÅ¡ jų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

8. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, spaudimu, tempimu, kitokiu smurtavimu), alternatyviais padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai pasireiÅ¡kia tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota šios nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

9. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. Å¡ios nutarties 1 punkte nurodytu laiku ir vietoje tyčia vienÄ kartÄ pagalve sudavė sugyventinei R. M. į galvos sritį ir tyčia iÅ¡stumdamas R. M. iÅ¡ kambario ir uždarydamas kambario duris, durimis prispaudė R. M. deÅ¡inę rankÄ , tuo padarydamas deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audiniu patinimu. Nors apeliantas savo kaltę neigia ir pateikia argumentus, kuriais vadovaujantis siekia bÅ«ti iÅ¡teisintas, tačiau abejoti neteisėtų A. B. veiksmų sugyventinės atžvilgiu atlikimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Savo apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. nurodo, kad R. M. deÅ¡inioji ranka buvo sužalota ne dėl jo tyčios, bet dėl neatsargumo, nes uždarant duris jis nepastebėjo jos rankos, kuria ji buvo atsirėmusi į durų staktÄ , teigia neturėjęs tikslo tyčia sužaloti ir sukelti skausmÄ savo sugyventinei.

11. Nustatant kaltės formÄ (tyčia ar neatsargumas) bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikÅ¡mės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikÅ¡mingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rÅ«Å¡is, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , situacijÄ , kuriai esant Å¡ie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali bÅ«ti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

12. BK 16 straipsnis numato, kokie nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai yra pripažįstami padaryti dėl neatsargumo, t. y. jei jie yra padaryti dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. (BK 16 straipsnio 2 ir 3 dalys).

13. Pirminės apklausos metu nukentėjusioji R. M. nurodė, kad naktį nuteistasis prabudęs pradėjo konfliktuoti. Jis su pagalve sudavė jai per galvÄ . Tada jam nukentėjusioji pasakiusi, kad jis eitų iÅ¡ jos namų, o nuteistasis tuomet pradėjo varyti nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ miegamojo. Jie tarp miegamojo durų tarpusavyje susistumdė, nuteistasis tada staigiai patraukė miegamojo duris ir prispaudė nukentėjusiajai deÅ¡inės rankos plaÅ¡takÄ , dėl ko ji patyrė fizinį skausmÄ (t. 1, b. l. 23-24).

Nukentėjusioji R. M. tÄ pačiÄ dienÄ apklausiama papildomai nurodė, jog pabudęs A. B. elgėsi agresyviai. Jis atsikėlęs iÅ¡ lovos, paėmęs pagalvę su ja sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajai į galvos sritį. Tuo metu jokio fizinio skausmo nejuto. Tuomet ji atsikėlė iÅ¡ lovos ir pasakė A. B. iÅ¡eiti iÅ¡ jos namų. Tada A. B. priėjęs prie jos, abejomis rankomis palietęs jos krÅ«tinę jÄ pastÅ«mė iÅ¡ priekio ir atbulÄ norėjo tokiu bÅ«du iÅ¡stumti iÅ¡ miegamojo kambario.

Kai jis bandė jÄ iÅ¡stumti iÅ¡ kambario, ji pradėjo laikyti deÅ¡ine ranka už kambario durų staktos, o kairę rankÄ laikė padėjusi ant pačių miegamojo kambario durų, norėjo, kad Arturas neužsidarytų ir neužsirakintų miegamojo durų. Arturas jėga bandė uždaryti kambario duris ir vienu momentu, tyčia uždarydamas duris, prispaudė jai deÅ¡inę rankÄ . <...> Tikrai 2018 m. birželio 13 d. nakties metu ji patyrė fizinį smurtÄ . A. B. atliko veiksmus jos atžvilgiu tyčia, tyčia jis jÄ bandė iÅ¡stumti iÅ¡ kambario, ko pasekoje prispaudė jai deÅ¡inę rankÄ ir liko sužalojimas (t. 1, b. l. 26-27).

Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismas atliko įrodymų tyrimÄ ir dar kartÄ apklausė nukentėjusiÄ jÄ , kuri patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b. l. 145-146).

14. Nukentėjusiosios R. M. parodymuose nurodomas jai padarytas sužalojimas yra patvirtinamas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 13 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G1810/2018(02), kurioje konstatuota, kad R. M. padaryta deÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imas su poodine kraujosruva ir minkÅ¡tųjų audinių patinimu. Specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad trauma įvykusi nuo trauminio kontakto su kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu, vyraujant spaudimo elementui, galimai suspaudžiant rankÄ tarp durų varčios ir staktos. Trauma Å¡viežia iki paros senumo, kas atitinka nurodytÄ traumos laikÄ (t. 1, b. l. 33).

15. Nagrinėjamu atveju teigti, jog A. B., bÅ«damas suaugęs vyras ir neturintis jokių adaptacijos ar psichikos sutrikimų, nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nėra pagrindo. Stumdamas atbulomis nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ kambario, kuri buvo viena ranka įsikabinusi į durų staktÄ , o kita įsirėmusi į duris, ir trenkdamas durimis, nuteistasis negalėjo tikėtis, jog tokiais savo veiksmais nesukels nukentėjusiajai atitinkamų sužalojimų. Å iuo atveju A. B. veikė neapibrėžta tyčia – nuteistasis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti. BÅ«tent tai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo subjektyvinę pusę, t. y. suvokimas, kad daromi veiksmai kelia pavojų kito žmogaus sveikatai, numatymas, kad veika sukels asmeniui atitinkamus sveikatos sutrikdymus ir abejingumas galimiems padariniams.

16. Daroma iÅ¡vada, kad nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadaryta, todėl praÅ¡ymas priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį atmestinas.

17. Nuteistasis ginčija taikomÄ apribojimÄ bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė A. B. bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę A. B. apylinkės teismas atsižvelgė, kad jis padarė nesunkų nusikaltimÄ , kurio tikslas buvo iÅ¡siaiÅ¡kinti asmeninius santykius panaudojant smurtÄ , kad nusikalstama veika padaryta tyčine kaltės forma, lengvinančia atsakomybę aplinkybe laikyta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, sunkinančia aplinkybe, kad veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalto bÅ«damas recidyvistas, asmenybę (teistas, teistumas neiÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas).

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai parinko griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas nuteistajam turi paskirti vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Nuteistasis A. B. praÅ¡o panaikinti jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirtÄ Ä¯pareigojimÄ - bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, motyvuodamas tuo, kad jis yra taksi vairuotojas, kuriam tenka dirbti ir naktį, dėl apribojimo jis gali prarasti darbÄ ir taip negalėtų sumokėti teismo paskirtos baudos.

Atsižvelgiant į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigojimas tam tikru laiku bÅ«ti namuose yra skiriamas vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kuriame yra nurodyta, kad nuteitasis negali iÅ¡eiti iÅ¡ namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, todėl teisėjų kolegija nuteistojo apeliacinio skundo praÅ¡ymÄ dėl įpareigojimo bÅ«ti namuose atmeta kaip nepagrįstÄ .

18. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra įrodyta. Nors nuteistasis savo kaltę neigia, tačiau byloje surinktais ir tinkamai iÅ¡tirtais duomenimis yra nustatyta, kad A. B. 2018 m. birželio 13 d. tyčia smurtavo prieÅ¡ savo sugyventinę R. M. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. B. ir nukentėjusiosios R. M. apeliacinius skundus atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai JÅ«ratė Jakubonienė Daiva Jankauskienė Algirdas Remeika