7ca48e1f-00a2-43c4-ae2e-5ec4017a4755 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismoPirmosios instancijos teismo                                              Civilinė byla Nr. e2S-285-278/2016Teisėja Šarūnė Butkuvienė                                  Teisminio proceso Nr. 2-32-3-01413-2015-7 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.4.4.2; 3.1.18.1; 3.3.3.2; 3.3.3.3; 3.3.3.4 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 23 d.

Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės V. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1647-1000/2015 pagal ieÅ¡kovo G. V. ieÅ¡kinį atsakovei V. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sÄ lygų pakeitimo irn u s t a t ė: ieÅ¡kovas G. V. prašė teismÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinai iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti nepilnamečio sÅ«naus J.

V. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su juo. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi praÅ¡ymÄ patenkino. Nustatė, kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus J. V. Å¡iuo metu gyvena su ieÅ¡kovu, kuris rÅ«pinasi vaiku ir jį prižiÅ«ri. Ä®vertinęs ieÅ¡kovo nurodytus duomenis, jog atsakovė V. V. girtauja ir nesirÅ«pina sÅ«numi, jos sugyventinis užgaulioja sÅ«nų, dėl to vaikas jaučia baimę, nebenori gyventi su mama, pablogėjo jo mokymasis mokykloje, darė iÅ¡vadÄ esant pagrindui nepilnamečio J.

V. gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti su ieÅ¡kovu. Atskiruoju skundu atsakovė V. V. praÅ¡o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Teigia, kad teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , pasielgė skubotai, neatsižvelgė į sÅ«naus interesus, vadovavosi tik ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, nepatikrinęs faktinių aplinkybių ir neįsitikinęs teiginių apie jÄ ir jos Å¡eimÄ tikrumu ir pagrįstumu, taip pakenkdamas nepilnamečio vaiko interesams.

Nurodo, jog ieÅ¡kovas G. V. sÅ«nų pasiėmė pas save 2015-12-07, pažadėjęs parvežti po dviejų dienų, tačiau pažado neįvykdė. Dėl vaiko susigrÄ Å¾inimo kreipėsi į policijÄ , vaiko teisių apsaugos institucijÄ , tačiau jai buvo pasakyta, jog tegul vaikas pabÅ«na su tėvu iki pasveiks. Nurodo, kad 2015-12-28 sužinojo, jog ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, sÅ«nus yra iÅ¡brauktas iÅ¡ Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos mokinių sÄ raÅ¡o. Mano, jog sÅ«nui pradėjus bendrauti su tėvu, vaiko elgesys su ja pradėjo blogėti.

Teigia, kad santuoka su ieÅ¡kovu nutraukta 2009 metais, kurioje gimė dukra G. ir sÅ«nus J., tačiau vaikais ieÅ¡kovas nesirÅ«pino, manipuliuodamas jais siekia kitų tikslų. Tvirtina, kad dėl ieÅ¡kovo psichologinio smurto, neatsakingo požiÅ«rio į sÅ«naus auklėjimÄ ir nesilaikymÄ susitarimo dėl vaiko grÄ Å¾inimo, patiria stresÄ , gyvena emocinėje įtampoje, pergyvena, nežinodama nieko apie sÅ«nų, baimindamasi dėl jo saugumo.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas G. V. praÅ¡o nutartį palikti nepakeistÄ .

Neginčija, kad nepilnametis sÅ«nus J. pas jį gyvena nuo 2015-12-07, kur jam sudarytos sÄ lygos gyventi, mokytis ir lavintis. Nurodo, jog sÅ«nus, gyvenęs su atsakove, jautėsi nesaugus ir užmirÅ¡tas, kÄ patvirtina Panevėžio rajono Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos charakteristika. Teigia, kad nutarties panaikinimas prieÅ¡tarautų nepilnamečio vaiko interesams, nes sÅ«naus gyvenimas pas jį nusistovėjęs, jis nenori grįžti pas motinÄ , lanko kitÄ mokyklÄ , turi draugų. Skundžiamos nutarties panaikinimas reikÅ¡tų grįžimÄ Ä¯ ankstesnes sÄ lygas, tektų persikelti į Panevėžio rajonÄ , keisti mokyklÄ , kas sukeltų vaikui stresÄ ir nerimÄ .

Teigia, jog sÅ«naus norÄ likti gyventi su juo patvirtina ir pati atsakovė, nurodydama aplinkybes, susijusias su ketinimais parsivežti sÅ«nų.Atskirasis skundas atmestinas.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 185 straipsnis įpareigoja teismÄ priimant procesinį sprendimÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylÄ vadovautis iÅ¡imtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje bÅ«tina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sÄ lygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Skiriant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti ne vien į bÅ«tinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinÄ sias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti.

Pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra konkretÅ«s faktai, leidžiantys daryti iÅ¡vadÄ , kad netaikius Å¡ių priemonių, gali bÅ«ti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo Å¡alies praÅ¡ymo pagrįstumÄ , privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo Å¡alių interesų pusiausvyros, bÅ«tų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.Byloje nustatyta, kad Å¡alys yra nepilnamečio sÅ«naus J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurių santuoka Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimu nutraukta ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kuriÄ nepilnamečio sÅ«naus J.

V. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove V. V.. Nustatyta, jog nuo 2015-12-07 nepilnametis J. V. gyvena su ieÅ¡kovu. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alių sÅ«nus Å¡iuo metu mokosi Pasvalio rajono Pumpėnų gimnazijos 6 klasėje. Pasvalio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, jog nepilnamečiui, gyvenančiam su ieÅ¡kovu G. V., jo sutuoktine, jos dviem vaikais bei dviem bendrais vaikais, sudarytos sÄ lygos vaikų poilsiui, žaidimams, namų darbų ruoÅ¡ai, Å¡alių sÅ«nus J. sutaria su vaikais ir su ieÅ¡kovo sutuoktine.

Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečiui sÅ«nui apsigyvenus pas ieÅ¡kovÄ , yra sudarytos sÄ lygos jam vystytis bei ugdytis. Preliminariai įvertinus bylos medžiagÄ , akivaizdžių įrodymų, kad aplinka, kurioje Å¡iuo metu gyvena nepilnametis vaikas, tapo nesaugi, neatitinkanti reikalavimų normaliam sveiko vaiko vystymuisi, jo ugdymui, byloje nėra, todėl naikinti laikinÄ sias apsaugos priemones nėra pakankamo pagrindo. Atsisakymas panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones priimamas atsižvelgiant ne tik į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį (laikinas iki teismo sprendimo priėmimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymas), bet ir į tai, kad vaiko tėvų gyvenamoji vieta yra skirtingose vietovėse.

Patenkinus atsakovės V. V. praÅ¡ymÄ , nepilnametis Å¡alių sÅ«nus turėtų pakartotinai keisti esamÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir gyventi su motina tol, kol teismas priims procesinį sprendimÄ byloje dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo. Teismui patenkinus ieÅ¡kinį ir sprendimu nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu, susidarytų tokia situacija, jog nepilnametis pakartotinai turėtų keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ â€“ vykti gyventi pas tėvÄ . Toks gyvenamosios vietos kaitaliojimas, vaikui adaptavusis naujoje vietoje, akivaizdžiai prieÅ¡tarautų jo interesams, turėtų įtakos jo emociniam ir psichologiniam vystymuisi, sukeltų emocinius iÅ¡gyvenimus ir darytų jam psichologinę žalÄ .

Ä®vertintina ir ta aplinkybė, jog nepilnametis yra pakeitęs mokyklÄ , todėl mokymosi vietos kaitaliojimas, nesibaigus mokslo metams, gali neigiamai įtakoti ir jo mokymosi rezultatus. Kadangi laikinųjų priemonių taikymas spręstinas atsižvelgiant į vaiko interesus, įvertinus, jog nepilnametis jau kelis mėnesius gyvena su tėvu bei esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada nesant tikslinga naikinti skundžiamÄ nutartį. Apeliantės teiginiai dėl santykių su ieÅ¡kovu, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertintini, nes į Å¡alis charakterizuojančiÄ medžiagÄ , vaiko norÄ gyventi su vienu iÅ¡ tėvų, svarstytina nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės. V.

V. nurodyta aplinkybė, jog G. V. tinkamai ir nuolat nesirÅ«pino vaikais, netinkamai elgėsi su dukra, nesant duomenų, jog minėtas asmuo netinkamai elgiasi su nepilnamečiu J., nesudaro pakankamo pagrindo keisti priimtÄ nutartį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a: Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                               Birutė Valiulienė