2025-11-12 Nr. AB-19023-3-64-3-02348-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2025-11-12 Nr. AB-19023-3-64-3-02348-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-1292-525/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02348-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) Mažeikių rajono savivaldybės merui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) ir prašė panaikinti Mažeikių rajono mero (toliau – ir Meras) 2025 m. vasario 18 d. raštą Nr. R8-560 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Merą atitinkamai įgyvendinti įstatymą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 str. 2 d. 7–8 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 str. 2 d. 1, 6–10, 13 p.), Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2024 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. EV-221 patvirtinto Smurto ir priekabiavimo darbe prevencijos priemonių aprašo 2–5, 12, 17, 29–30 punktus bei 2022 m. lapkričio 15 d. patvirtintos Smurto ir priekabiavimo prevencijos politikos Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje 2–4, 6.5, 6.6–6.8, 6.10, 7–9, 10.1, 13.6–13.8, 14.1, 15.3–15.4, 23.1, 23.3, 25.3, 30 punktų nuostatas bei tinkamai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 22 d. kreipimąsi dėl sąžiningumo arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.
Pareiškėjas taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį.
II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ir už piktnaudžiavimą administraciniu procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą teismui dėl Rašto panaikinimo pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d. Nors pareiškėjas nenurodė, kada gavo Raštą, pareiškėjas su Raštu galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. vasario 19 d., kai pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl Rašto panaikinimo administracinėje byloje Nr. eI3-9183-809/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00305-2025-3), todėl yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti, o tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Teismas konstatavo identiškus pareiškėjo reiškiamus reikalavimus kitose administracinėse bylose, kuriose jo skundus atsisakyta priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs dėl jo atskirųjų skundų dėl minėtų nutarčių. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuojamų bylų skaičių (taip pat ir dėl Rašto panaikinimo), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažino, kad pareiškėjas, nuolat inicijuodamas naujus teismo procesus dėl tų pačių teisės aktų panaikinimo, piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.
Kadangi pareiškėjo skunde (pareiškime) nenurodytas ne tik konkretus ginčijamas teisės aktas, bet ir neišdėstyti argumentai, kodėl jis galėtų prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas atmetė pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas nesprendė žyminio mokesčio grąžinimo klausimo, nustatęs, kad jis nebuvo įskaitytas.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų (ABTĮ 5 str. 3 d.), priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas jau anksčiau kreipėsi į teismą su identiškais skundais (pareiškimais), prašydamas panaikinti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus. Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti (žr., pvz., administracines bylas Nr. eI3-14852-780/2025, Nr. eI3-15056-809/2025, Nr. eI3-16358-426/2025 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025, 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025, ir kt.) atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas, nes nustatė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti ir išvestinio reikalavimo įpareigoti Merą atlikti veiksmus.
Taigi dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo) nepriimtinumo ir ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino ginčyti Raštą ir įpareigoti Merą atlikti veiksmus praleidimo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse. Pareiškėjas šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodo jokių naujų teisiškai pagrįstų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs apeliacinės instancijos teismas minėtose nutartyse. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą), nustatęs, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Raštą ir neprašė jo atnaujinti.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymai garantuoja asmens teisę kreiptis teisminės gynybos, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011; ir kt.). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-85/2010; ir kt.).
Kaip jau ne kartą konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-742-815/2025; ir kt.), pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus (šiuo atveju – Raštą). Pareiškėjo elgesys, kai jis tendencingai kreipiasi su skundais į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pagrįstai pripažintinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.
Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra atmestinas. Tų pačių argumentų pagrindu (ABTĮ 4 str. 2 d.) teisėjų kolegija nenagrinėja ir pareiškėjo atskirajame skunde pateikto analogiško prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, pateiktus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančius tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 17 str., 18 str.) (žr., pvz., 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1003-492/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-883-629/2025; ir kt.). Dėl pareiškėjo procesinio prašymo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas priimti atskirąją nutartį, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo atskirąjį skundą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Arūnas Sutkevičius