2018-10-09 Nr. AB-18230-3-61-3-02591-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-704-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02591-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. E. (A. M. E.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. E. prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugpjūčio 2 d. gautas pareiškėjo A. M. E. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 2R-298(4R-580) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. gegužės 4 d. pateiktą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundo kopiją ir pateiktus priedus bei už skundą sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsniu, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 23 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas nustatė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija 2018 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 2R-298(4R-580) atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui kaip nepriskirtiną jos kompetencijai, paaiškindama, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nagrinėtinas teisme (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų teismas taip pat nustatė, kad jis su 2018 m. gegužės 4 d. skundu dėl valstybinės žemės pardavimo pažeidžiant teisės aktų reikalavimus kreipėsi į NŽT, prašydamas įvertinti valstybinės žemės sklypo 2008 m. sausio 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 643 sudarymo teisėtumą. NŽT 2018 m. gegužės 29 d. rašte Nr. 1SS-1033-(7.5.) paaiškino skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, taip pat paaiškino, kad pareiškėjas gali skųsti teismui sprendimą dėl valstybinės žemės pirkimo – pardavimo.

Teismas nurodė, kad iš NŽT 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1SS-1033-(7.5.) turinio akivaizdu, jog jame nėra įtvirtinamas įpareigojimas pareiškėjui. Taigi šis raštas yra tik aiškinamojo- informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų. Todėl pareiškėjo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 2R-298(4R-580), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą dėl jam teisinių pasekmių nesukeliančio NŽT 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1SS-1033-(7.5.) panaikinimo ir su tuo tiesiogiai susijusio reikalavimo įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti jo 2018 m. gegužės 4 d. skundą, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas prašė įvertinti, ar 2008 m. sausio 24 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 643 buvo sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jeigu taip, imtis teisinių veiksmų nustatytiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu nustatoma, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar valstybinės žemės suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, pardavimo, nuomos, perdavimo neatlygintinai naudotis priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jeigu dėl to nekyla ginčų, sprendimą gali panaikinti arba jį pakeisti sprendimą priėmęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Pareiškėjas prašomos informacijos negavo, t. y. 2008 m. sausio 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 643 įvertinimo.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas NŽT 2018 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 1SS-1033-(7.5.) yra tik aiškinamojo-informacinio pobūdžio dokumentas, kuris tiesiogiai nesukuria pareiškėjui teisių ar pareigų, todėl negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Pareiškėjas su šia teismo išvada nesutinka.

Teisėjų kolegija pažymi, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtina vertinti ne tik ginčijamo NŽT 2018 m. gegužės 29 d. rašto Nr. 1SS-1033-(7.5.) turinį, bet ir pareiškėjo 2018 m. gegužės 4 d. skundą, į kurį būtent ginčijamu raštu ir buvo atsakyta. Pareiškėjas minėtame skunde suformulavo reikalavimą įvertinti 2008 m. sausio 24 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 643 sudarymo teisėtumą. Iš ginčijamo rašto turinio matyti, kad atsakovas atsisakė atlikti valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties teisinį vertinimą ir būtent su tokiu atsakovo atsisakymu pareiškėjas nesutinka.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmęs pareiškėjo skundo, motyvuodamas vien tuo, kad ginčijamas NŽT 2018 m. gegužės 29 d. raštas Nr. 1SS-1033-(7.5.) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, pažeidė jo teisę kreiptis į teismą (teisminę gynybą) nagrinėjamu atveju.

Teisėjų kolegija įvertinusi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, ginčijamą nutartį naikina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi tik išnagrinėjus bylą iš esmės galima įvertinti, ar atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmai, pateikiant ginčijamą raštą į pareiškėjo skundą, atitinka teisės aktų reikalavimus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. E. (A. M. E.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo A. M. E. (A. M. E.) skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė