2024-09-25 Nr. AB-13881-3-61-3-04206-2024-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-603-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04206-2024-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Callida“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2024 m. liepos 22 d. atsakymą Nr. A33(1)-8447 ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. birželio 28 d. prašymą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Administracijai 2024 m. birželio 28 d. pateikė prašymą sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir pateikti susipažinti ir pasirašyti, atsakymą atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsisakius pateikti atsakymą, atsisakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Callida“ skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nurodė, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3, 17 straipsniai), šie teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Teismas, remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti išaiškinimais, nurodė, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui dėl Administracijos atsakymo dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo (kuriame nurodyta, kad sudaryti preliminarų susitarimą dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra pagrindo) panaikinimo, siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. sutarties sudarymo. Teismas vertino, kad keliamas ginčas dėl skundžiamo atsakymo kyla iš civilinių teisinių santykių ir byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 18 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Callida“ atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Teigia, kad pateikdamas teismui skundą, tikisi teisingo bylos išnagrinėjimo. Teismas nutartyje rėmėsi specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-43/2021, kurioje nurodoma, kad ginčo atveju atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties (pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą) sudarymo, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Sudaromos atitinkamos sutarties, nors jos sudarymo pagrindus ir tvarką inter alia (be kita ko) reglamentuoja viešosios teisės aktai, prigimtis yra civilinė. Tačiau, pareiškėjo vertinimu, ši byla nėra taikytina nagrinėjamu atveju, kadangi neatitinka bylų faktinės aplinkybės. Byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašė įpareigoti sudaryti sutartį, o šiuo atveju pareiškėjas prašo pateikti motyvuota atsakymą. Taigi šiuo atveju pareiškėjo tikslas yra gauti teisės normomis pagrįstą atsakymą, kurį gavus bus galima spręsti, ar Administracija pagrįstai atsisako sudaryti preliminarią sutartį, ar imtis kokių tolimesnių teisinių veiksmų.

Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju jis kreipėsi dėl valstybinės institucijos priimto sprendimo, t. y. dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, pareiškėjas nurodo, kad administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi. Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas. Be to, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą nėra įpareigojimas sudaryti preliminarią sutartį ir nėra tiesiogiai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, o yra susijęs su priimto sprendimo teisiniu pagrindimu, t. y. su administraciniais santykiais. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priimtinumo klausimą, neteisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, dėl to nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui dėl Administracijos atsakymo dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, kuriame nurodyta, jog sudaryti preliminarų susitarimą dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra pagrindo, panaikinimo, siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. anksčiau minėtos sutarties sudarymo, sprendė, kad keliamas ginčas dėl skundžiamo atsakymo kyla iš civilinių teisinių santykių, dėl to pareiškėjo skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, todėl atsisakė jį priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas neteisingai taikė materialios ir proceso teisės normas, nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti prašymą nėra įpareigojimas sudaryti preliminarią sutartį ir nėra tiesiogiai susijęs su civiliniais teisiniais santykiais, o yra susijęs su priimto sprendimo teisiniu pagrindimu, t. y. su administraciniais santykiais. Šiuo atveju pareiškėjo tikslas yra gauti teisės normomis pagrįstą atsakymą, kurį gavus bus galima spręsti, ar Administracija pagrįstai atsisako sudaryti preliminarią sutartį. Be to, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje ir CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Taigi vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Administracijai 2024 m. birželio 28 d. pateikė prašymą sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo ir pateikti susipažinti bei pasirašyti, atsakymą atsiųsti elektroniniu paštu hermis.konstr@gmail.com. Atsisakius pateikti atsakymą, atsisakymą pagrįsti galiojančiomis teisės normomis. Pareiškėjas prašymą sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, kaip nurodo prašyme ir skunde pirmosios instancijos teismui, grindė Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu.

Administracija pareiškėjo skundžiamame atsakyme, remdamasi Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymu, informavo, kad remiantis pateiktu prašymu ir informacija, sudaryti Preliminarų susitarimą dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nėra pagrindo, nes savivaldybės infrastruktūros plėtra nesusijusi su konkretaus statytojo (vystytojo) reikmėmis ir ją savo lėšomis įgyvendina savivaldybės infrastruktūros valdytojai. Prašyme UAB „Callida“ prašo pateikti tik ją dominančią informaciją, kaip civilinių teisinių santykių subjektui, pateikdama UAB „Tetumas“ įgaliojimą, kuriame nurodomas tik vienas iš penkių galbūt planuojamų objektų, kuriems aptarnauti būtų reikalinga Savivaldybės infrastruktūra, kuri nesusijusi su UAB „Callida“ reikmėmis. Pažymėjo, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, jos sudarymo sąlygas ir tvarką; sutartys, kuriomis numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, sudaromos pagal šio įstatymo reikalavimus. Bendrovių tarpusavio santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalis: <Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai>.

Specialioji teisėjų kolegija savo praktikoje yra ne kartą nurodžiusi, kad ginčo rūšinį teismingumą lemia ne ginčo šalių teisinis statusas (tai viešieji ar privatūs asmenys), bet teisinių santykių, iš kurių kilo ginčo, pobūdis. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei ar savivaldybei, kaip civilinės teisės subjektams, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2020, 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-53/2020, 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2021).

Specialioji teisėjų kolegija 2024 m. birželio 5 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-23/2024 nurodė, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo (įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d.) 8 straipsnis reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, jos sudarymo sąlygas ir tvarką; sutartys, kuriomis numatoma savivaldybės infrastruktūros plėtra, sudaromos pagal šio įstatymo reikalavimus. Specialioji teisėjų kolegija akcentavo, kad ginčo atveju, atsakovas, teisės aktų nustatyta tvarka spręsdamas dėl savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties (pagal Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą) sudarymo, veikia kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Sudaromos atitinkamos sutarties, nors jos sudarymo pagrindus ir tvarką inter alia reglamentuoja viešosios teisės aktai, prigimtis yra civilinė (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-43/2021).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas į Administraciją kreipėsi su prašymu sudaryti preliminarią sutartį dėl pagrindinės savivaldybės infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo, o pateikdamas skundą teismui dėl Administracijos atsakymo, kuriuo atsisakyta sudaryti preliminarią savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, panaikinimo, siekia būtent civilinių teisinių padarinių, t. y. minėtos sutarties sudarymo. Taigi keliamas ginčas kyla iš civilinių, o ne administracinių teisinių santykių, kaip atskirajame skunde teigia pareiškėjas, ir byla yra priskirtina bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo keliamas ginčas kyla iš civilinių, o ne administracinių teisinių santykių, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos, šiuo atveju visiškai nereikšmingi, kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ne dėl to, kad skundžiamu atsakymu jo teisės nėra pažeistos, bet dėl to, jog byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Nustačius, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nereikšmingi ir nekeičia byloje nustatyto teismingumo.

Apibendrindama nustatytas bylos faktines bei teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Callida“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė