2025-12-30 Nr. AB-23428-3-61-3-01078-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1563-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01078-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys V. G., uždaroji akcinė bendrovė „BFMG“) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus pavaduotojo 2025 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. V4-17 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta poveikio priemonė – įspėjimas.

Posėdis šioje byloje vyko 2025 m. rugpjūčio 20 d., sprendimo paskelbimas buvo atidėtas 2025 m. rugsėjo 11 d. Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šioje administracinėje byloje ir pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „BFMG“ bei V. G. administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 skundžia dėl jų priimtus skirtingus Tarnybos įsakymus dėl poveikio priemonių taikymo, tačiau abu skundžiami įsakymai priimti tos pačios 2025 m. sausio 21 d. Tarnybos išvados Nr. D4-250 „Dėl nemokumo administratoriaus UAB „BFMG“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) pagrindu. Aptariama nutartimi teismas įpareigojo proceso dalyvius pateikti nuomonę dėl nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-11245-596/2025 prejudicinio ryšio, t. y., ar, proceso dalyvių vertinimu, nagrinėjama administracinė byla stabdytina iki kol bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-11245-596/2025.

2025 m. rugsėjo 26 d. teisme gauti atsakovo rašytiniai paaiškinimai. Atsakovas nurodė, kad tarp nurodytų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, todėl neprieštarauja, kad šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI2-11245-596/2025.

2025 m. rugsėjo 29 d. teisme gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai. Pareiškėjas nurodė, kad nėra pagrindo sustabdyti nagrinėjamos administracinės bylos.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 21 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025.

Teismas sprendė, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-11245-596/2025 egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, turintis esminės reikšmės byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimui šioje byloje.

Teismas nurodė, kad bylose bus vertinami tie patys teisiškai reikšmingi faktai dėl pareiškėjo šioje administracinėje byloje ir pareiškėjų administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 veiklos tyrimo, kurio pagrindu buvo parengta jiems bendra išvada (kurios pagrindu priimti bylose skundžiami įsakymai). Pareiškėjai abejose bylose kvestionuoja Išvadą, remdamiesi tokio pobūdžio argumentais, kurie nulemia poreikį vertinti tam tikrus išvados teisinius aspektus, turinčius reikšmės visiems pareiškėjams, o ne kiekvienam jų atskirai (atitiktis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams, motyvavimo (ne)individualizavimas ir kt.). Be to, administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 Išvados vertinimas bus platesnio pobūdžio, nes nurodytoje byloje bus nagrinėjami bankroto administratoriaus ir jo vadovo veiklos vertinimo aspektai. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas yra bankroto administratoriaus buvęs darbuotojas, kelis mėnesius buvęs įgaliotu vykdyti konkrečios bendrovės bankrotą. Todėl administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 teismo atliktas aplinkybių vertinimas ir iš to išplaukiančios išvados dėl tyrimo, kuris buvo atliekamas, be kita ko, dėl bankroto administratoriaus veiklos, kai kuriais aspektais (susijusiais su analogiškais abejose bylose pareiškėjų keliamais argumentais) turės tiesioginės įtakos teismui nagrinėjant šioje administracinėje byloje pareiškėjo skundo argumentus ir tiesiogiai lems pareiškėjo padėtį šioje byloje. Todėl šioje stadijoje teismas negali tinkamai įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų. Šios aplinkybės lemia poreikį šią nagrinėjamą bylą sustabdyti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pažymi, kad ginčo objektai šioje byloje ir byloje, dėl kurios buvo sustabdyta ši byla, nėra tapatūs, nes skundžiami skirtingi Tarnybos administraciniai aktai (įsakymai), priimti dėl skirtingų subjektų ir sukelia skirtingas teisinės pasekmės. Todėl šių aktų teisėtumas turi būti vertintinas atskirai. Be to, pirmosios instancijos teismas nenurodė aiškių ir konkrečių motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kodėl ši byla turi būti sustabdyta, neatsižvelgė ir nepasisakė dėl pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nuomonėje išdėstytų argumentų.

Pareiškėjas teigia, kad bylos, dėl kurios buvo sustabdyta ši byla, eiga bei trukmė yra neapibrėžta – tai suponuoja perteklinį nagrinėjamos bylos vilkinimą. Pareiškėjui neapibrėžtam laikui perkeliama laukimo našta, o tai nėra proporcinga, ypač įvertinus tai, kad byla pirmosios instancijos teisme jau buvo išnagrinėta iš esmės 2025 m. rugpjūčio 20 d. teismo posėdyje, o teismas turi visą medžiagą sprendimui priimti. Be to, Įsakymu pritaikyta poveikio priemonė – įspėjimas – yra terminuota ir turi realių reputacinių bei profesinių pasekmių. Sustabdžius bylą kyla rizika, kad įspėjimo terminas išnyks nepatikrinus jo teisėtumo, kas lemia teisės į teisminę gynybą neveiksmingumą. Nagrinėjamu atveju pažeidžiami pareiškėjo interesai, administracinio proceso tikslai, proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principai.

Pareiškėjas pažymi, kad šioje byloje ginčijamo Įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas pagal jo priėmimo metu egzistavusias faktines ir teisines aplinkybes. Tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos neegzistuoja toks prejudicinis ryšys, dėl kurio kitoje byloje nustatyti faktai taptų prejudiciniais nagrinėjamoje byloje. Teismas gali pats įvertinti pareiškėjo nurodytus teisės aktų pažeidimus. Jokių objektyvių kliūčių šios bylos nagrinėjimui nėra – skundžiamoje nutartyje apsiribota abstrakčiu teiginiu, jog bylose bus vertinama ta pati Išvada, tačiau teisinis Išvados vertinimas nėra prejudicinis faktas. Tai suponuoja prielaidą, kad net ir teismo vertinimu egzistuoja labiau patogumo / ekonomiškumo motyvas, o ne būtinybė stabdyti bylą.

Pareiškėjo manymu, jo „sulyginimo“ su kitais subjektais problema – šios bylos esmės dalis (vienas iš skundo argumentų), o ne pagrindas laukti rezultato kitoje byloje. Kiekvieno subjekto atsakomybė turi būti vertinama atskirai, o ne laukiant bendro Išvados įvertinimo kitoje byloje. Vien faktas, kad Tarnybos įsakymai rėmėsi ta pačia Išvada, nesukuria prejudicinio ryšio, nes čia sprendžiami ne kitoje byloje nustatytini faktai, o šioje byloje patikrinama, ar motyvai buvo individualizuoti būtent pareiškėjui (VAĮ 3, 10 str.). Tarnybos taikoma ydinga praktika skirtingiems subjektams skirtus įsakymus grįsti viena Išvada, negali lemti, kad pareiškėjas patirtų neigiamas pasekmes (dėl jo inicijuotos bylos sustabdymo), tai prieštarautų VAĮ principams ir ABTĮ tikslams.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą ir pažymi, kad administracinėse bylose yra skundžiami skirtingi Tarnybos įsakymai dėl poveikio priemonių taikymo, tačiau abu įsakymai priimti remiantis ta pačia Išvada, kuri yra sudedamoji minėtų įsakymų dalis. Bankroto administratoriaus juridinio asmens darbuotojai V. G. ir pareiškėjas, atlikdami tam tikrus veiksmus ir procedūras bankroto byloje, veikė ne savo nuožiūra, o bankroto administratoriaus (juridinio asmens) vardu ir (ar) interesais. Be kita ko, jie laikytini subjektais, kurie tiesiogiai vykdo (atlieka) bankroto administratoriui pavestus įpareigojimus ar (ir) įstatyme įtvirtintas pareigas (veiksmus). Patikrinimo metu nustatyta, kad būtent dėl šių bankroto administratoriaus juridinio asmens atsakingų darbuotojų atliktų veiksmų, administruojant nemokumo procesus, buvo padaryti patikrinimo metu konstatuoti pažeidimai. Nepaisant to, kad minėti asmenys veikė skirtingais laikotarpiais, tačiau abu buvo atsakingi už vienos ir tos pačios bankrutuojančios įmonės procesą, kuriame ir nustatyti ginčo pažeidimai. Todėl tarp minėtų bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, nes administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 nustatytos aplinkybės yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamos bylos faktais. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada pripažinti prejudicinį ryšį atitinka ABTĮ nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Tokiu būdu yra tinkamai įgyvendintas teisinio tikrumo ir proceso ekonomiškumo principas, užtikrintas vienodas teisės taikymas, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų priėmimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutarties, kuria teismas sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. eI2-11245-596/2025 egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, turintis esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimui. Bylose bus vertinami tie patys teisiškai reikšmingi faktai dėl pareiškėjo šioje administracinėje byloje ir pareiškėjų administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 veiklos tyrimo, kurio pagrindu buvo parengta jiems visiems bendra Išvada (kurios pagrindu priimti bylose skundžiami Tarnybos įsakymai).

Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas be pagrindo sustabdė bylos nagrinėjimą, nepagrindė prejudicinio ryšio tarp minėtų bylų, ir galėjo bei privalėjo išnagrinėti bylą nelaukdamas sprendimo kitoje byloje.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo tvarką bei pagrindus reglamentuoja ABTĮ 100 straipsnio nuostatos. ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Aiškindamas minėtas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad, remdamasis minėtomis ABTĮ nuostatomis, teismas gali sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą tik tais atvejais, kai tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamos bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Prejudicinis ryšis reiškia atvejį, kai teismas negali iš esmės nagrinėti administracinės bylos tol, kol, nagrinėdamas kitą civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka nagrinėjamą bylą, toje kitoje byloje teismas nenustatys nagrinėjamai administracinei bylai esminę reikšmę turinčių faktų bei (ar) aplinkybių ir nepriims sprendimo dėl kitos bylos esmės. Tokiais atvejais vienoje byloje teismo nustatyti faktai ir (ar) aplinkybės bei atliktos išvados tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-29-552/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose numatytą administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindą, pirmiausia abiejose bylose teismas turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką. Vertindamas dviejų nagrinėjamų bylų tarpusavio prejudicinį ryšį, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą siekiama sustabdyti, ir kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą. Spręsdamas administracinės bylos sustabdymo klausimą, teismas negali remtis abstrakčiais teiginiais bei privalo įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja aplinkybės, sudarančios įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-225-415/2023). Vien aplinkybė, kad teismas nagrinėja tarpusavyje susijusias bylas, savaime nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, jeigu minėtas teismas turi galimybę pats išspręsti administracinei bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti skundžiamo viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-156-415/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos direktoriaus Įsakymą, kuriuo už JANĮ pažeidimus (JANĮ 3 str. 3, 5 p., 63 str. 2 d., 66 str. 1 d. 2, 3, 21 p., 76 str. 1 d. 2 p., 2 d.), netinkamai administruojant bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės (toliau – ir BŽŪB) „Artumė“ bankroto procesą) pareiškėjui paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta priemonė – įspėjimas. Įsakyme remiamasi Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. D4-250 (Išvada) nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas skunde, be kita ko, teigia, kad Tarnyba nepagrįstai nustatė JANĮ pažeidimus, nepagrįstai suvienodino pareiškėją su nemokumo administratoriumi (juridiniu asmeniu) UAB „BFMG“ ir (ar) kitais laikotarpiais jo paskirtu atsakingu darbuotoju (įgaliotu asmeniu) – V. G., be to, pareiškėjui net paskyrė griežtesnę poveikio priemonę nei minėtam asmeniui, neatsižvelgiant į tai, kada pareiškėjas pradėjo administruoti konkretų bankroto procesą. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad Tarnyba pažeidė neplaninio patikrinimo procesą, kadangi iki Išvados projekto nebuvo pranešusi pareiškėjui apie dėl jo atliekamą neplaninį patikrinimą, neprašė pateikti paaiškinimų ar įrodymų, padarė kitus procesinius pažeidimus.

Administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025, iškeltoje pagal pareiškėjų UAB „BFMG“ ir V. G. skundą, prašoma panaikinti Tarnybos direktoriaus pavaduotojo 2025 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V4-34 dalis, kuriomis pareiškėjams paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 6 mėn. Šis įsakymas priimtas įvertinus, be kita ko, minėtoje Tarnybos 2025 m. sausio 21 d. išvadoje Nr. D4-250 nustatytas aplinkybes ir jų teisinį vertinimą. Pareiškėjai skunde, be kita ko, nurodo, kad Tarnyba neturėjo įgaliojimų atlikti neplaninio patikrinimo dėl bankrutuojančios bendrovės lėšų naudojimo jos bankroto procese veiklos organizavimo, pareiškėjai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepažeidė JANĮ nuostatų, Tarnybos įsakymas ir Išvada neatitinka VAĮ reikalavimų ir teisės principų, Tarnyba pažeidė neplaninio patikrinimo procesą, padarė reikšmingų procedūrinių pažeidimų.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 bus vertinami Tarnybos įsakymų, priimtu įvertinus tą pačią Tarnybos Išvadą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tarp minėtų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys, kadangi bylose bus vertinami tie patys teisiškai reikšmingi faktai dėl pareiškėjų abejose bylose veiklos tyrimo, kurio pagrindu buvo parengta jiems bendra Išvada (kurios pagrindu priimti šiose bylose skundžiami įsakymai). Pareiškėjai abejose bylose kvestionuoja Išvadą, remdamiesi tokio pobūdžio argumentais, kurie nulemia poreikį vertinti tam tikrus Išvados teisinius aspektus, turinčius reikšmės visiems pareiškėjams, o ne kiekvienam jų atskirai (atitiktis VAĮ reikalavimams, motyvavimo (ne)individualizavimas ir kt.). Todėl šioje stadijoje administracinėje teismas negali tinkamai įvertinti pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 nustatinėjamas ir vertinamas aplinkybes, ginčo šalių argumentus, teismų praktiką, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos (pareiškėjo skundo reikalavimų), kol nebus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas byloje Nr. eI2-11245-596/2025.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose yra skundžiami skirtingi administraciniai aktai (Tarnybos įsakymai) – nors jie priimti remiantis Išvada, tačiau pastebėtina, kad: 1) skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta JANĮ 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta poveikio priemonė – įspėjimas; o administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 pareiškėjams (UAB „BFMG“ ir V. G.) – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų bankroto procesus apribojimą 6 mėn.; 2) Išvadoje yra išskirtos pareiškėjo nagrinėjamoje byloje ir pareiškėjų byloje Nr. eI2-11245-596/2025 veikos – nurodytas kiekvieno iš jų (UAB „BFMG“ darbuotojų, t. y. juridinio nemokumo administratoriaus) darbo minėtoje bendrovėje laikotarpis, veiksmai, atlikti administruojant bankrutuojančią bendrovę, JANĮ pažeidimai, t. y. Išvadoje, iš esmės atriboti (atskirti) konstatuoti kiekvieno iš pareiškėjų pažeidimai, pateiktas jų vertinimas (atsakomybę lengvinančios / sunkinančios aplinkybės). Taigi nors skundžiami aktai yra grindžiama ta pačia Išvada, tačiau joje yra individualizuoti pareiškėjo šioje byloje ir pareiškėjų administracinėje byloje Nr. Nr. eI2-11245-596/2025 atlikti veiksmai / konstatuoti JANĮ pažeidimai, (skirtingais, Išvadoje nurodytais, laikotarpiais), paskirtos skirtingos sankcijos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors bylose yra nagrinėjami panašaus pobūdžio teisiniai klausimai, tačiau tai savaime nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo, t. y. nėra pagrindo spręsti, kad neatlikus administracinėje byloje Nr. eI2-11245-596/2025 faktinių bylos aplinkybių vertinimo, šios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Dėl šios priežasties skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir administracinė byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė