7c9cfeda-54ff-4aea-a401-07e834c8dfa3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-261/2013 Proceso Nr. 1-05-1-06150-2007-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.28.2. (N) (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Valdimaro Bavėjano (pranešėjo),teisėjų Kęstučio Jucio, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Laurai Gruodienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kirdeikiui,gynėjui Romaldui Briliui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo Z.

T. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nuosprendžio, kuriuo Z. T. (Z. T.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, bausmę atlikti nustatant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir S. H. J. (S. H. J.) bei A. P. (A. P.), dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Z. T. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. H. J. ir A. P., dėl savanaudiÅ¡kų paskatų neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius bei neteisėtai valstybės sienÄ perėjusius tokius užsieniečius gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė tokiomis aplinkybėmis.Z. T. kartu su S. H. J., A. P. laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėn. pradžios iki 2007 m. lapkričio 15 d., veikdami bendrininkų grupe, S. H.

J. papraÅ¡ius A. P. ir su juo susitarus už atlygį neteisėtai pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ 6 Rusijos Federacijos piliečius, o A. P. susitarus su Z. T., neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ perėjusius 6 Rusijos Federacijos piliečius nugabenti iki Vilniaus ir perduoti S. H. J., viesiems bendrai aptarus veiksmų planÄ , 2007 m. lapkričio 15 d., apie 06.45 val., neteisėtai gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius 6 užsieniečius – Rusijos Federacijos piliečius R.

B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M. per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ tarp valstybės sienÄ Å¾yminčių ženklų Nr. 0800 ir Nr. 0801, Maciučių kaimo prieigose, DieveniÅ¡kių seniÅ«nijoje, Å alčininkų rajone, t. y. S. H. J., žinodamas, kad aukščiau nurodyti Rusijos Federacijos piliečiai yra atvykę į Minsko miestÄ , Baltarusijos Respublikoje, ir turi tikslÄ neteisėtai pereiti Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , 2007 m. lapkričio 14 d., apie 14.00 val., prie „McDonalds“ restorano, esančio adresu Seinų g. 3, Vilniuje, susitiko su A.

P. ir Z. T. ir pasiÅ«lė jiems už piniginį atlygį – 1800 eurų (6215,00 Lt), 2007 m. lapkričio 15 d. neteisėtai pergabenti 6 užsieniečius per valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . A. P. ir Z. T. sutikus tai padaryti, jie visi trys apsikeitė telefonų numeriais ir aptarė bei suderino tolimesnių nusikalstamų veiksmų planÄ , kad S. H. J. telefonu nurodys užsieniečiams iÅ¡ Minsko miesto atvykti į Ivies miestÄ , esantį netoli nuo A.

P. gyvenamosios vietos LipniÅ¡kių kaime, Ivjes rajone, ir 25 km atstumu nuo valstybės sienos, kur A. P. juos pasitiks ir automobiliu nuveÅ¡ prie valstybės sienos Baltarusijos Respublikos pusėje bei parodys konkrečiÄ vietÄ prie valstybės sienÄ Å¾yminčio ženklo Nr. 0800, kurioje galima neteisėtai pereiti valstybės sienÄ , o Z. T. pasitiks užsieniečius Lietuvos Respublikos pusėje ir savo automobiliu nuveÅ¡ juos į Vilniaus miestÄ bei perduos S. H. J., kuris po to sumokės A. P. ir Z. T. sutartus pinigus.

IÅ¡ karto po Å¡io susitarimo, 2009 m. lapkričio 14 d., 17.32 val., A. P. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Baltarusijos RespublikÄ , o S. H. J. telefonu nurodė užsieniečiams atvykti į Baltarusijos Respublikos Ivies miestÄ ir jam apie tai praneÅ¡ti bei paskambino A. P. ir pasakė, kad užsieniečiai netrukus atvyks į Ivies miestÄ . Vėliau S. H. J. dar kartÄ paskambinęs A. P. pranešė, kad užsieniečiai jau atvyko į Ivies miestÄ ir laukia prie bažnyčios. Po to, A. P. 2007 m. lapkričio 14 d. vakare, paskambino Z.

T. ir pranešė, kad užsieniečiai jau atvyko bei 2007 m. lapkričio mėn. 15 d., naktį iÅ¡ savo gyvenamosios vietos Baltarusijos Respublikoje, Ivies rajono, LipniÅ¡kių kaimo, esančio 25 km atstumu nuo valstybės sienos, lengvuoju automobiliu „VW Passat“ nuvyko į S. H. J. nurodytÄ vietÄ prie bažnyčios, Ivies mieste, ir per du kartus 6 užsieniečius - 3 moteris ir 3 vyrus, nuvežė prie valstybės sienos Baltarusijos Respublikos pusėje, prie valstybės sienÄ Å¾yminčio ženklo Nr. 0800, Maciučių kaimo prieigose, DieveniÅ¡kių sen., Å alčininkų r. ir apie 06 val. 45 min., parodė užsieniečiams kryptį kur eiti, kad jie neteisėtai patektų į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , paaiÅ¡kinęs kur jų lauks Z.

T., ir taip neteisėtai iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ pergabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius 6 užsieniečius - Rusijos Federacijos piliečius R. B., Z. Ž., C. Ž., Z. N., A. G. ir L. M.. Z. T. 2007 m. lapkričio 15 d., apie 06.00 val., automobiliu „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos Maciučių kaimo prieigose, DieveniÅ¡kių seniÅ«nijoje, Å alčininkų rajone, prie valstybės sienÄ Å¾yminčio ženklo Nr. 0801 ir apie 06.45 val., užsieniečiams - trims vyrams ir trims moterims, A.

P. nurodyta kryptimi neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos, jis pasitiko juos kelyje Kalviai - Maciučiai, už Maciučių kaimo, ir per du kartus minėtus užsieniečius savo automobiliu „Audi 90“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė prie restorano „McDonalds“, esančio adresu Seinų g. 3, Vilniuje, kur perdavė S. H. J. ir paėmė iÅ¡ jo dalį sutartos pinigų sumos, o S. H. J. užsieniečius apgyvendino nenustatytoje vietoje.Nuteistasis Z.

T. apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Teismas Å¡iurkščiai pažeidė BPK 20 straipsnio taisykles, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ , ir dėl Å¡ios priežasties priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kadangi neteisingai kvalifikavo jo padarytÄ veikÄ ir paskyrė neteisingÄ (aiÅ¡kiai per griežtÄ ) bausmę.Jo padaryta veika turėjo bÅ«ti kvalifikuota ne pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 292 straipsnio 1 dalį.Aptardamas baudžiamojo įstatymo dėl bendrininkavimo nuostatas, nuteistasis teigia, kad kaltinant bendrininkavimu darant bet kuriÄ konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, t. y. bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnyje. BK iÅ¡samiai reglamentuojamas bendrininkavimo institutas rodo įstatymo leidėjo siekį šį institutÄ taikyti tik tais atvejais, kai visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad nusikalstama veika padaryta tyčia bendromis kelių asmenų pastangomis.

Tačiau jo atžvilgiu priimant nuosprendį, šių įstatymo nuostatų nebuvo paisoma. Teismas, sukoncentravo dėmesį į jo padarytos veikos kvalifikavimo ir bausmės klausimus, tačiau jo baudžiamajai atsakomybei dėl bendrininkavimo nustatymo reikšmingoms aplinkybėms reikiamo dėmesio neskyrė.Su nuosprendžio motyvais toje dalyje, kur nurodomas jo vaidmuo, jis visiškai sutinka. Jo vaidmuo buvo A. P. prašymu atvežti asmenis iš Macučių kaimo į Vilnių, prie „McDonaldo“ restorano Seinų gatvėje.

Tačiau A. P. jam nieko neaiÅ¡kino apie pastarojo ir S. H. J. susitarimus ir jų bendrÄ veiklÄ . Jis net nežinojo, ar iÅ¡ viso kas nors turi juos pasitikti Vilniuje prie „McDonaldo“ restorano Seinų g. Visus nelegalų atgabenimo į Vilnių klausimus jis derino tik su A. P., kuris buvo pažadėjęs atlyginti visas iÅ¡laidas, susijusias su nelegalų atvežimu į Vilnių. Duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų tiesiogiai ar telefonu bendravęs su S. H. J. iki užsieniečių atvykimo į LietuvÄ , byloje nėra.

Å is jam skambino tiktai vienÄ kartÄ ir tik tada, kai užsieniečiai jau buvo Lietuvoje. IÅ¡ kur S. H. J. gavo jo telefono numerį, nežino.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nors nusikalstamos veikos bendravykdytojų veiksmai buvo skirtingi, tačiau vieningi, tarpusavyje suderinti ir visi jie realizavo to paties nusikaltimo sudėtį, visi kaltinamieji suvokė, jog nusikalstamÄ veikÄ daro kartu. Todėl jų nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 292 straipsnio 2 dalį. Su Å¡ia teismo iÅ¡vada Z. T. nesutinka, kadangi apie S. H.

J. ir A. P. bendrus nusikalstamus veiksmus jis nieko nežinojo ir nesuvokė kad atveždamas į Vilnių nelegalus veikė iÅ¡vien ir darė nusikalstamÄ veikÄ kartu ir su S. H. J.. Teismo iÅ¡vada dėl jo bendrininkavimo su S. H. J. yra tik niekuo nepagrįsta prielaida. Jeigu teismas jau nustatė bendrininkų veiksmų plano aptarimÄ , tai nuosprendyje turėjo ir nurodyti, kur įvyko tas susitikimas ir bendrų veiksmų aptarimas, koks buvo pasiektas susitarimas, funkcijų pasiskirstymas ir t. t. VienÄ kartÄ jis buvo atvežęs A.

P. į susitikimÄ su S. H. J. į „McDonalds“ restoranÄ , esantį Seinų g., Vilniuje, tačiau jų pokalbyje nedalyvavo ir apie kÄ Å¡ie kalbėjosi, nežino. Visi trys jie niekada nebuvo susitikę, jokių bendrų nusikalstamų veiksmų neaptarė, plano nesudarė ir telefonų numeriais neapsikeitė. Savo telefono numerio S. H. J. jis nedavė. Jo bendrininkavimÄ su S. H. J. paneigia ir Å¡io nuteistojo teisme duoti parodymai apie tai, kad Å¡is jo (Z. T.) nepažįsta. Taip pat nuosprendyje nepagrįstai nurodyta apie tai, kad jis „... neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ gabeno nuolatinės... <...>“.

Å iuos veiksmus jam inkriminuodamas teismas pats sau prieÅ¡tarauja, nes toliau nuosprendyje nurodo, kad užsieniečius jis gabeno tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad savo veiksmais neprisidėjo, jog jie nelegaliai kirstų Lietuvos Respublikos valstybinę sienÄ . Nuosprendžio 29 lape nurodyta, kad „...po to minėtiems asmenims neteisėtai kirtus valstybės sienÄ , Z. T. užsieniečius automobiliu gabeno Lietuvos teritorija iki Vilniaus...“. Byloje neginčijamai nustatyta, kad jis nelegaliai kirtusius valstybės sienÄ užsieniečius paėmė Macučių kaime, t.y. 2,5-3 km nuo valstybės sienos Lietuvos teritorijoje.

Dėl Å¡ios priežasties jis negali bÅ«ti nuteistas už neteisėtÄ nelegalų gabenimÄ per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ . Å is kaltinimas iÅ¡ nuosprendžio turi bÅ«ti paÅ¡alintas.Aptardamas savanaudiÅ¡kų paskatų apibrėžimÄ BK 292 straipsnio prasme, skundo autorius nurodo, kad nustatydamas nusikalstamos veikos motyvÄ teismas suklydo ir dėl to neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatyta, kad jis bÅ«tų taręsis su S. H. J. ar A. P. dėl materialinės naudos gavimo.

Draugui A. P. papraÅ¡ius atvežti nuo valstybės sienos jo giminaičius, jis sutiko padėti supratęs, kad jam bus atlygintos vežimo iÅ¡laidos. Vėliau už užsieniečių atvežimÄ (darbas ir kuro iÅ¡laidos už du važiavimus) nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos iki Vilniaus A. P. jam davė 200 Lt. S. H. J. teisme parodė, kad už atvežimÄ davė jam (Z. T.) 1000 Lt. Tačiau Å¡ių jo parodymų nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tuo nepatikėjo ir teismas, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad prie restorano „McDonalds“, jis iÅ¡ S.H.

J. paėmė „dalį sutartos pinigų sumos“. S. H. J. jam nedavė pinigų, nors galbÅ«t pagal susitarimÄ su A. P. ir turėjo atlyginti jo turėtas iÅ¡laidas. TeisiÅ¡kai nustatant jo dalyvavimo Å¡ioje veikoje motyvÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne tai, iÅ¡ ko jis gavo pinigus, o už kokį darbÄ juos gavo. Teismo iÅ¡vada, kad jis paėmė iÅ¡ S. H. J. „dalį sutartos pinigų sumos“, yra tik prielaida, nes įrodymų, patvirtinančių jo susitarimÄ su kitais asmenimis, byloje nėra.Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių jo veikÄ kvalifikuojantis požymis – savanaudiÅ¡kos paskatos turi bÅ«ti paÅ¡alintas, o jo veika perkvalifikuota į BK 292 straipsnio 1 dalį.

Todėl kaltinimo formuluotė turėtų bÅ«ti tokia: Z. T. 2007 m. lapkričio 15 d., veikdamas bendrininkų grupe su A. P., Å¡eÅ¡iems užsieniečiams neteisėtai perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , apie 7,00 val., pasitiko juos kelyje Kalviai-Maciučiai ir juos gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, atveždamas į Vilnių.Nusikalstamus veiksmus perkvalifikavus į BK 292 straipsnio 1 dalį jam atitinkamai turi bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.Teismas nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, motyvuodamas tuo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu jis iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus ir kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies.

Su tokiais teismo motyvais jis nesutinka.Jo parodymai dalinai keitėsi, kadangi teisme juos davė laisva valia, niekieno nevaržomas ir nereikalaujant juos derinti prie kitų kaltinamųjų parodymų. Lengvinti savo padėties jis nesiekė, nes tam nebuvo reikalo ir pagrindo. Jis nori atsakyti tik už tas veikas, kurias padarė. Tačiau tokia jo pozicija – nuoÅ¡irdumas ir noras atskleisti tikrÄ sias bylos aplinkybes, jam pakenkė ir apsunkino padėtį. Dėl Å¡ios priežasties teismas jam nepritaikė BK 62 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktų nuostatų.

Vadovaujantis tokia teismo logika jis ir teisme turėjo meluoti, apkalbėti save ir kitus ir tik tada tikėtis teismo malonės pritaikyti jam nurodytas BK 62 straipsnio nuostatas. Ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino kaltu ir tokias aplinkybes nurodė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų dėka. Tačiau tos aplinkybės taip ir liko neįrodytos. Teisme jis davė nuoÅ¡irdžius ir tikrovę atitinkančius parodymus. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, pergyvena, kadangi taip jis nubaudė ne tik save, bet ir Å¡eimÄ .

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra dvi savarankiÅ¡kos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl yra pagrindas taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.Skirdamas bausmę teismas neįvertino ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. IÅ¡ bylos matosi, kad jo žmona mokosi aukÅ¡tojoje mokykloje, jis vienas prižiÅ«ri mažametę dukrÄ ir iÅ¡ atsitiktinių darbų iÅ¡laiko Å¡eimÄ .

Jis įraÅ¡ytas į darbo biržos įskaitÄ . Pradėjus atlikinėti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, Å¡eima ne tik praras bet kokias pajamas, bet ir nebus kam prižiÅ«rėti vaiko, nes žmona kasdien lanko paskaitas. Be to, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra antraeilis, nes jis tik atvežė užsieniečius, nelegaliai perėjusius valstybės sienÄ , į Vilnių. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad be jo veiksmų nebÅ«tų padaryta nusikalstama veika. Nusikalstama veika, atitinkanti BK 292 straipsnio sudėtį, jau buvo padaryta, nes užsieniečiai be jo pagalbos jau buvo nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sienÄ .

Jis tik prisijungė prie daromo nusikaltimo. Å ie užsieniečiai į Vilnių bÅ«tų atvykę net ir pakeleivingu automobiliu. Taigi jo vaidmuo yra labai mažas ir jį galima pripažinti antraeiliu. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro teisinį pagrindÄ taikyti jam BK 62 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punktų nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Skiriant jam bausmę reikÅ¡mės turi ir tai, kad iÅ¡ kaltinimo turi bÅ«ti paÅ¡alinta aplinkybė, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ir su S. H.

J.. Nuteistasis skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti, jo veikÄ iÅ¡ BK 292 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 292 straipsnio 1 dalį. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų ir 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavę nuteistojo gynėjas praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad Z.

T. kaltė dėl neteisėto užsieniečių, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neginčijamai įrodyta. Skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, kad nuteistasis jam inkriminuojamÄ veikÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų ir veikdamas bendrininkų grupe su A. P. bei S.H. J..Å ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad bendrininkų veiksmai, nors ir buvo skirtingi, tačiau juos apėmė vieninga tyčia ir bendras siekis realizuoti nusikalstamÄ kaltinimÄ .

Nuteistasis taip pat teigia, kad jis nieko nežinojo apie A. P. ir S. H. J. susitarimo pobÅ«dį ir vaidmenų pasiskirstymÄ .Å ie apelianto teigimai neatitinka tikrovės. Jie prieÅ¡tarauja ne tik A. P. bei S.H. J. parodymams (1 t. 23-24, 36-37 b. l., t. 5 169-171 b. l., 1 t. 94-95, 97-99 b. l.), bet ir pačio Z. T. parodymams, iÅ¡ kurių seka, kad nelegalams, kuriuos pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su A. P., pasitiko už MaciuÅ¡kių kaimo, Z. T. pranešė, jog jis yra nuo ,,Bozok“, t. y. S.H. J.. Z. T. taip pat patvirtino, kad nelegalus nuvežė į Vilnių prie ,,McDonalds“ ir apie tai telefonu pranešė S.H.

J., kuris juos perėmė tolimesniam gabenimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarėsi su juo (S.H. J.) dėl apmokėjimo už Å¡ių asmenų gabenimÄ , su A. P. važiavo pas S.H. J. reikalauti atsiskaityti už papildomai gabentus nelegalus (1 t. 171, 172-175, 177 b. l., 5 t. 184-188 b. l.). Å ie nuteistųjų parodymai iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitÄ . Be to, juos pilnai patvirtina kiti objektyvÅ«s byloje esantys įrodymai – telefoninių pokalbių tarp Z. T. ir A. P. bei Z. T. ir S.H.

J. suvestinės (3 t. 79-89, 91, 94 b. l.), techninių priemonių naudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas ir jo priedai (3 t. 95-96 b. l.). IÅ¡ Å¡ių iÅ¡klotinių ir protokolo neabejotinai seka, kad Z. T. ir S. H. J. veikė kaip bendrininkai ir kad jų veiksmai buvo suderinti, nukreipti į bendro rezultato siekimÄ ,. IÅ¡ Z. T. ir A. P. 2007 11 15 12:14:52 telefoninio pokalbio (3 t. 83 b. l.) taip pat matyti, kad Z. T. iÅ¡ H.S. J. gavo tik dalį pinigų už nelegalų gabenimÄ , o likusius pastarasis žadėjo sumokėti po to, kai bus atvežti dar trys nelegalai.

Å io pokalbio turinys vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia apelianto teiginius apie bendrininkavimo požymių tarp jo ir S.H. J. bei savanaudiÅ¡kų paskatų apelianto nusikalstamoje veikoje nebuvimÄ .Å ioje nutartyje ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad visi trys nuteistieji veikė bendrai. Jie buvo informuoti apie vieni kitų nusikalstamus veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ių nusikalstamų veiksmų iÅ¡davoje atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir kiekvienam iÅ¡ jų atskirai nedalijami.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, koks buvo bendrininkų veiksmų planas ir kokį vaidmenį turėjo atlikti kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų. Tai, kad byloje nėra nustatytas tikslus bendrininkų plano sudarymo laikas ir vieta jų baudžiamosios atsakomybės neÅ¡alina. Å ios aplinkybės taip pat neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo.Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 292 straipsnio 1 ar 2 dalį kyla ir tada, kai neteisėtai valstybės sienÄ parėjęs ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis asmuo gabenamas ne tik per valstybės sienÄ , bet ir jos teritorijoje.Byloje nustatyta, kad Z.

T., darydamas jam inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus, siekė asmeninės naudos ir dalį sutarto atlyginimo gavo. Tai, kad S.H. J., Z. T. ir A. P. neatidavė visų pinigų, nepaneigia Å¡io kvalifikuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio buvimo, o tuo pačiu skundžiame nuosprendyje nurodyto veikos juridinio įvertinimo.Pats apeliantas iÅ¡ esmės pripažino, kad jis keitė parodymus. Z. T. neigia susitarimo su S. H. J. buvimÄ , nepripažįsta, kad nusikalto dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Tačiau byloje yra nustatyti visi nuteistųjų bendrininkavimo požymiai, o taip pat BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytas veikÄ kvalifikuojantis požymis – savanaudiÅ¡kos paskatos.

Iš to seka, kad Z. T. nepripažįsta esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje yra Z. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kitų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo vaidmuo nusikalstamoje veikoje buvo pakankamai svarbus ir jokiu būdu ne antraeilis. Akivaizdu, kad be jo indėlio bendrininkų nusikalstamas ketinimas nebūtų realizuotas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ kolegija daro įvertinusi tai, kad čečėnų tautybės asmenys Å¡altu metų laiku palikti pasienio ruože, patys savarankiÅ¡kai ir saugiai Vilniaus miesto pasiekti nebÅ«tų galėję.Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo pagrindų ir sÄ lygų.Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio reikalavimų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas), kaltės formÄ ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ (baigtas nusikaltimas), bendrininkavimo formÄ ir rÅ«Å¡ys (vykdytojas bendrininkų grupėje), nuteistojo asmenybę (teistas už panaÅ¡aus pobÅ«džio sunkaus nusikaltimo padarymÄ , teistumas neiÅ¡nykęs), atsakomybę sunkinančiÄ ir kitas bausmės dydžiui reikÅ¡mingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo Å¡eiminę padėtį.

BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki 8 metų.Nuteistajam už sunkaus nusikaltimo padarymÄ paskirta 1 metų ir 6 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį. Å i bausmė savo dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta ir neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Todėl dar labiau jÄ Å¡velninti nėra teisinio pagrindo.Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundÄ pagrindo nėra.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo Z.

T. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                    Valdimaras Bavėjanas Teisėjai                                                                 Elena Vainienė                                                                  Kęstutis Jucys