7c9b19da-a6df-4bcb-8190-c8acff415e15 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4326-484/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02865-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas V. R. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 7 200 Eur neturtinės žalos. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo laikomas Vilniaus PN neužtikrinant privatumo naudojantis duÅ¡u. PareiÅ¡kėjo teigimu, duÅ¡o patalpose, kuriose buvo įrengta 10 vietų praustis, iki 2018 m. birželio mėn. nebuvo pertvarų, tarpai tarp dušų buvo maži.

Maudydamasis tokiomis sÄ lygomis jausdavosi nejaukiai ir nesaugiai, dėl to ne kartÄ nutraukė maudymÄ si. Taip pat teigia, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti duÅ¡u du kartus per savaitę, kaip tai numatyta Europos kalinimo taisyklėse. Prausykloje nusprausti visÄ kÅ«nÄ sÄ lygų nebuvo, maudydavosi tik kartÄ per savaitę. Nurodo, kad dėl Å¡ių kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , pažeminimÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ (b. l. 1). Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Teigia, kad Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjas, įrengtos duÅ¡inės pilnai atitinka galiojantį teisinį reguliavimÄ . Pertvarų duÅ¡e nebuvimas negali bÅ«ti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktuose konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti nėra nustatyta. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Vilniaus PN laikomiems nuteistiesiems nustatytas naudojimosi duÅ¡u grafikas. Pabrėžia, jog siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas, Vilniaus PN jau yra įrengiami duÅ¡ai, kurie yra atskirti sienelėmis. Pažymi, kad visos pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės yra grįstos abstrakčiais teiginiais. Mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. PareiÅ¡kėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės (b. l. 6–9).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti 7 200 Eur neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisės naudotis duÅ¡u ribojimo ir privatumo naudojantis duÅ¡ais pažeidimo Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad jam nepakako vieno karto per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Teigia, kad tokia galimybė turi bÅ«ti suteikta ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po duÅ¡u. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu su skundais ar praÅ¡ymais dėl prausimosi duÅ¡e bÅ«tų kreipęsis  į Vilniaus PN administracijÄ .

PareiÅ¡kėjas neneigia, kad galėjo praustis po duÅ¡u vienÄ kartÄ per savaitę, o pareigos laisvės atėmimo vietų įstaigoms užtikrinti galimybę nuteistiesiems praustis dažniau teisės aktai nenumato. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. PareiÅ¡kėjas reikalavimÄ priteisti neturtinę žalÄ taip pat kildina iÅ¡ privatumo naudojantis duÅ¡ais pažeidimo. Pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o patalpų pataisos įstaigų gyvenamuosiuose korpusuose įrengimo reikalavimų, taip pat nenumato pataisos įstaigoms prievolės duÅ¡uose įrengti pertvarų.

Kadangi sienelių (pertvarų) duÅ¡o patalpose įrengimo teisės aktai nenumato, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau tai nesudaro pagrindo atleisti Vilniaus PN nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumÄ naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ (žr., pvz., EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ Â (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09)).

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad siekiant nuolat gerinti nuteistųjų kalinimo sÄ lygas, Vilniaus PN jau yra įrengta dušų su sienelėmis, tačiau teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu naudojosi duÅ¡o patalpomis, kuriose įrengtos pertvaros ir nepaneigė pareiÅ¡kėjo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis duÅ¡u. IÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad dalyje duÅ¡o patalpų nėra pertvarų, užtikrinančių asmenų privatumÄ (b. l. 10-12).

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pertvaros duÅ¡uose įrengtos 2018 m. birželio mėn. Taigi, atsižvelgiantį į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu duÅ¡u galėjo bÅ«ti pažeistas laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 10 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis duÅ¡u, patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , orumo pažeminimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į privatumÄ , pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir intensyvumÄ ; į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panaÅ¡iose bei analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, pobÅ«dį, ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimų pobÅ«dį (privatumo naudojantis duÅ¡u nesuteikimas), mastÄ (duÅ¡u pareiÅ¡kėjas naudojosi 1 kartÄ per savaitę) ir trukmę (pareiÅ¡kėjui privatumas naudojantis duÅ¡u nebuvo užtikrintas 98,71 savaitės (691 diena : 7 savaitės dienos), atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ir administracinėje byloje nėra pateikta duomenų ir tokių nėra nustatyta, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų bÅ«tų pakenkta pareiÅ¡kėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas nustatyti, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma yra 100 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo V. R. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies Priteisti pareiÅ¡kėjo V. R. naudai iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Ina Kirkutienė