2025-03-26 Nr. AB-5427-3-61-3-06700-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-180-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06700-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, atsakovas) 2024 m. spalio 31 d. rašto Nr. 10-S-22090 (1.39E-10) „Dėl komisijos garso įrašo ir sprendimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria netenkinti pareiškėjo J. K. 2024 m. spalio 14 d. prašymo „Dėl komisijos posėdžio garso įrašo ir sprendimo“ (toliau – ir 2024 m. spalio 14 d. prašymas) 1 punkte suformuluoti prašymai ir įpareigoti Vilniaus AVPK teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. spalio 14 d. prašymo 1 punkto prašymus bei pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas, be kita ko, paaiškino, kad jis 2024 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus AVPK ir prašė pavesti Vilniaus AVPK etikos komisijai (toliau – ir Etikos komisija) išnagrinėti, ar pareiškime nurodytais veiksmais Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresnioji tyrėja A. V. nepažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – ir Kodeksas) atitinkamų nuostatų, taip pat Etikos komisijos prašė pripažinti, kad minėta pareigūnė pažeidė konkrečias Kodekso nuostatas.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus AVPK 2024 m. spalio 9 d. raštu Nr. 10-S-20194 (1.39E-10) „Dėl pareigūnės A. V. veiksmų įvertinimo“ (toliau – ir 2024 m. spalio 9 d. raštas) tik informavo, kad Etikos komisija pagal pareiškėjo pareiškimą 2024 m. spalio 3 d. posėdyje priėmė sprendimą dėl Vilniaus AVPK Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos elgesio, tačiau paties Etikos komisijos sprendimo nepateikė, nenurodė ir Etikos komisijos sprendimo apskundimo tvarkos.

Pareiškėjas 2024 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK ir prašė, be kita ko, pateikti Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos sprendimą. Tačiau Vilniaus AVPK skundžiamu Raštu pateikti prašomus Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos sprendimą atsisakė.

Nesutikdamas su Raštu, pareiškėjas akcentavo, kad Raštą priėmė nekompetentingas Vilniaus AVPK pareigūnas, Raštas nepagrįstas teisės normomis, faktinėmis aplinkybėmis, nėra motyvuotas, jame nenurodyta apskundimo tvarka.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad Raštu pareiškėjas buvo informuojamas apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus). Teismo vertinimu, Raštas buvo informacinio pobūdžio, juo pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiuo raštu tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime minėtiems asmenims nesukelia kokių nors teisinių pasekmių.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą buvo konstatavęs, kad administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų.

Teismas vertino, kad pareiškėjo reikalavimo patenkinimas negali pakeisti jo teisių, todėl nei skundo reikalavimo patenkinimas, nei atmetimas apskritai nereikštų jo teisių ir interesų apgynimo, t. y. neturėtų jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teismas darė išvadą, kad skunde nėra teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog skundo išnagrinėjimas iš esmės sukeltų pareiškėjui apibrėžtas (konkrečias) tiesiogines teisines pasekmes.

III. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui jo skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nesutinka su teismo pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pabrėžia, kad jo teisė gauti informaciją yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

Dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip matyti iš 2024 m. spalio 14 d. prašymo, neprašė apginti jo pažeistų teisių, o prašė pateikti Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos sprendimą. Pareiškėjo įsitikinimu, jis prašė suteikti atitinkamą informaciją ir pateikti administracinį sprendimą.

Pareiškėjas pažymi, kad jis nagrinėjamu atveju skundu teismui ginčija Rašto dalį tik pagal 2024 m. spalio 14 d. prašymo 1 punkte suformuluotus prašymus ir neskundžia Vilniaus AVPK 2024 m. spalio 9 d. rašto pagal 2024 m. spalio 14 d. prašymo 2 punkto prašymus. Todėl, pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai įvertinęs 2024 m. spalio 14 d. prašymo ir Rašto turinį, padarė klaidingą išvadą, kad Raštu pareiškėjas informuojamas apie tarnybinių patikrinimų rezultatus.

Atsižvelgdamas į identišku atveju suformuluotą administracinių teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023), pareiškėjas tvirtina, kad prašymu jis prašė pateikti atitinkamą informaciją (Etikos komisijos posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos sprendimą), todėl pareiškėjo skundžiama Rašto dalis patenka į Teisės gauti informaciją įstatymo reguliavimo sritį ir nėra informacinio pobūdžio kokių nors teisinių pasekmių nesukeliantis dokumentas, o administracinis sprendimas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą gauti privalomai teiktiną ir pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 4 ir 6 straipsnių nuostatas prašomą informaciją ir dokumentą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ginčijamo Rašto (jo dalies) pobūdį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjas pastebi, kad tai, ar Raštu pareiškėjas buvo informuojamas apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas, o ne skundo priėmimo stadijoje. Taigi, teismas nevertinęs 2024 m. spalio 14 d. prašymo 1 punkto turinio, bet pasisakęs tik dėl Rašto, kaip nesukeliančio pareiškėjui kokių nors teisinių pasekmių, teismas jau pasisakė bei nusprendė ir dėl nurodytų materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, kurios turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiama Rašto dalis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, suformuota skirtingoje faktinėmis aplinkybėmis byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatavęs, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio, juo pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje. Teismo vertinimu, pareiškėjo reikalavimo patenkinimas neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjas tvirtina, kad Raštas (jo skundžiama dalis) yra administracinis sprendimas, parengtas atsakant į jo prašymą pateikti tam tikrą informaciją ir nėra informacinio pobūdžio dokumentas. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo 2024 m. spalio 14 d. prašymo ir Rašto turinį, nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė dėl Rašto poveikio pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2024 m. spalio 14 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus AVPK viršininką, prašydamas: 1) pateikti Vilniaus AVPK Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos sprendimą; 2) pradėti ir atlikti tarnybinio (darbo) nusižengimo tyrimą ir už netinkamą 2024 m. spalio 9 d. rašto parengimą L. M. skirti atitinkamą tarnybinę (darbo pažeidimo) nuobaudą; atlikti 2024 m. spalio 9 d. rašto parengusios L. M. neeilinį tarnybinės (darbo) veiklos vertinimą ir jos tarnybinę (darbo) veiklą vertinti – neigiamai (neatitinkančią lūkesčių) ir nustatyti jai mažesnį darbo užmokestį (jo koeficientą).

Pareiškėjo ketinamu apskųsti Raštu Vilniaus AVPK nurodė, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-707 patvirtintuose Policijos darbuotojų etikos komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) nėra įpareigojimo Etikos komisijos protokolą ar posėdžio skaitmeninio garso įrašą pateikti tretiesiems asmenims, iš kurių buvo gauta informacija apie darbuotojo galbūt neetišką elgesį; be to, apie Etikos komisijos posėdį dėl pareiškime nurodytos pareigūnės pareiškėjas buvo informuotas raštu, jame pateiktas komisijos sprendimas. Taip pat Rašte nurodyta, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio; vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui siųstame rašte (t. y. 2024 m. spalio 9 d. rašte) apskundimo tvarka nenurodoma, o rašto rengėja L. M. užduotį įvykdė tinkamai.

Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Rašto dalį, kuria netenkinti jo 2024 m. spalio 14 d. prašymo 1 punkte suformuluoti reikalavimai – pateikti Vilniaus AVPK Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos sprendimą, bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti minėtus prašymus ir pateikti jam teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir prie jo pateiktų dokumentų bei atskirojo skundo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, jog ankstesniu Vilniaus AVPK 2024 m. spalio 9 d. raštu jam nepateiktas Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. sprendimas dėl konkrečios pareigūnės veiksmų įvertinimo, kreipėsi į Vilniaus AVPK dėl jam aktualios informacijos pateikimo, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijamą Raštą (jo dalį) visų pirma turėjo vertinti teisės gauti informaciją aspektu.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčai dėl teisės gauti informaciją ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 str. 1 p., Viešojo administravimo įstatymo 14 str., ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 1 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-526-492/2020; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-602/2024; kt.).

Pareiškėjas skunde, be kita ko, pateikė argumentus dėl skundžiamos Rašto dalies neteisėtumo, t. y. išdėstė teisiškai motyvuotą savo vertinimą, jog atsakovas neteisėtai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą sprendimą ir Etikos komisijos posėdžio garso įrašą. Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia pareiškėjui teisę skųsti atsakovo pateiktą atsakymą, jeigu pareiškėjas mano, kad šiuo atsakymu yra pažeidžiama jo teisė į informaciją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino, ar pareiškėjo ginčijama Rašto dalis yra susijusi su pareiškėjo teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų subjektų, įtvirtintos Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, įgyvendinimu.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis turi Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 4 ir 6 straipsniuose įtvirtintą teisę gauti Etikos komisijos 2024 m. spalio 3 d. posėdžio garso įrašą ir Etikos komisijos protokolu įformintą sprendimą. Įvertinus Rašto skundžiamos dalies turinį, skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčijama Rašto dalis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Rašto priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar Rašto dalis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą, kadangi pareiškėjo skundas nepriimtas nagrinėti, t. y. šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi byla nėra išnagrinėjama iš esmės ir nėra priimamas galutinis teismo procesinis sprendimas (ABTĮ 40 str. 1 d.). Tai, kad tokioje bylos stadijoje (kai skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui) nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų prieisimo klausimas, yra suformuota nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-552/2023; 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-275-502/2024; kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius