2022-07-13 Nr. CB-5844-2-56-3-00056-2022-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3590

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00056-2022-3

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2022 m. liepos 4 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Transrevis“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Transrevis“ ieškinį atsakovei Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – UAB „Kautra“, išvadą duodanti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktu – skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl pasiūlymų atitikties pirkimo sąlygoms (pirkimo dokumentams ir jų paaiškinimams, kaip sudėtinei pirkimo dokumentų daliai) ir tiekėjų teisei tikslinti pasiūlymus. Teigiama, kad skundžiamais sprendimais iš esmės pateisintas perkančiosios organizacijos sprendimas, kuris prieštaravo viešųjų pirkimų principams, visų pirma, vienodo požiūrio principo reikalavimams (VPĮ 17 straipsnis, 45 straipsnio 3 dalis, 55 straipsnio 9 dalis).

Kasaciniame skunde pažymima, kad trečiojo asmens UAB „Kautra“ pateiktos preliminarios sutartys dėl TEMSA autobusų įsigijimo, perkančiosios organizacijos sprendimo priėmimo dieną (2021 m. gruodžio 28 d.), niekaip neįrodė, kad tiekėjas turi reikiamą autobusų skaičių būtiną paslaugoms teikti bei už jų amžių gali gauti ekonominio naudingumo balus, o dar svarbiau – preliminariosios sutartys buvo pasibaigusios. Perkančioji organizacija formaliai vertino trečiojo asmens UAB „Kautra“ pasiūlymo atitiktį, net nevertinama preliminarių sutarčių turinio ir jų galiojimo sprendimo priėmimo metu, nors pati perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 82.8 punkte ir 2020 m. birželio 23 d. pirkimo sąlygų paaiškinime suformulavo imperatyvius reikalavimus, sudarančius pagrindą ir pareigą atmesti tiekėjų pasiūlymus. Trečiasis asmuo tik po to, kai ieškovas inicijavo ginčą pirkime ir prašė pateikti UAB „Kautra“ pasiūlymą, praėjus 20 dienų po sprendimo dėl UAB „Kautra“ pripažinimo laimėtoja, sudarė preliminarias sutartis, kurios privalėjo būti pateiktos perkančiajai organizacijai ir būti galiojančios sprendimo dėl pirkimo laimėtojo priėmimo metu. Ieškovės vertinimu, tokie atsakovės veiksmai akivaizdžiai pažeidžia skaidrumo principą ir vienodo požiūrio principą, nes atsakovė UAB „Kautra“ pasiūlymą vertino ne pagal pirkimo sąlygas ir leido jai keisti pasiūlymą iš esmės (VPĮ 55 straipsnio 9 dalis), pateikiant visiškai naujus dokumentus, ne tik po pasiūlymo pateikimo dienos, tačiau ir po to momento, kai UAB „Kautra“ buvo pripažinta pirkimo laimėtoja, konstatuojant jos pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygoms.

Kasaciniame skunde taip pat pažymima, kad pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sutartinėms nuostatoms iš esmės būdingas ad hoc pobūdis, jų taikymas neretai individualus, priklauso nuo perkančiosios organizacijos ir (ar) trečiųjų asmenų veiksmų vykdant konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-469/2020, 39, 42 punktai). Tuo tarpu konkurso sąlygose techninės specifikacijos nuostatų aiškiai neapibrėžus pirmiau nurodytu būdu ar kitaip jų nesusiejus išimtinai su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad techninės specifikacijos nuostatos yra sutartinio pobūdžio (kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-358-248/2020, 29 punktas).

UAB „Kautra“ pasiūlyme esanti informacija neįrodė, kad tiekėjo siūlomas pirkimo objektas atitinka techninės specifikacijos reikalavimus nurodytus techninės specifikacijos 33.5 punkte (autobusų vietos nustatymo sistema), 33.10 punkte (švieslentės techninė specifikacija) ir 33.14 punkte (grynųjų pinigų kasos aparatai autobusuose). Be to, UAB „Kautra“ pasiūlyme pateikti dokumentai turėjo akivaizdžių trūkumų, kurie neleido įsitikinti pasiūlymo atitiktimi pirkimo sąlygoms, tačiau nei perkančioji organizacija, nei teismai nevertino šių aspektų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dalis ieškovės kasaciniame skunde keliamų klausimų yra faktinio pobūdžio, jais iš esmės siekiama kitaip nei tai padarė žemesnės instancijos teismai įvertinti byloje surinktus įrodymus, tačiau nenurodoma ypatinga ir aktuali teisės problema dėl kurios būtų reikalingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas, todėl nenustatyta kasacijos pagrindo, įtvirtinto CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte, egzistavimo. Be kita ko, kasaciniame skunde nepagrindžiamas ir nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Artūras Driukas

Jūratė Varanauskaitė