2021-05-19 Nr. AB-10987-2-69-3-08532-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1246-261/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08532-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. S.) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas akcinė draudimo bendrovė (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 699,93 Eur žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su R. S. sudarė transporto priemonių parko savanoriškojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas Nr. GJELT 2270240), pagal kurią apdraustas automobilis Mercedes Benz GL 320 CDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). 2017 m. balandžio 16 d. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuvirto medis, dėl to buvo apgadintas Automobilis. Pareiškėjas trečiajam suinteresuotam asmeniui išmokėjo 699,93 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuodamas įvykio metu padarytą turtinę žalą. Medžio savininkas (valdytojas) įvykio metu buvo Kauno miesto savivaldybė, todėl jai, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųsta pretenzija apmokėti reikalaujamą sumą, tačiau šis pareiškėjo reikalavimas geranoriškai nebuvo tenkintas.

3. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Administracija nurodė, kad Bendrovė reikalavimo dėl žalos atlyginimo neargumentavo jokiomis teisės normomis. Įvykis, kurio metu ant Automobilio užvirto medis, neregistruotas institucijoje, turinčioje įgaliojimus pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nebuvo sudaryta įvykio eismo deklaracija, be to, pranešimas apie įvykį nepasirašytas nukentėjusiuoju nurodyto asmens (draudėjo). Automobilis stovėjo ne automobiliams stovėti skirtoje vietoje, tai leidžia pagrįstai abejoti draudėjo teise į išmoką, kurią pareiškėjas sumokėjo. Pareiškėjo su skundu pateikta sąmata yra nepagrįsta, nes tokio masto automobilio remonto nereikėjo, medis pareiškėjo pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas tik atsirėmęs į Automobilio dalį virš galinių šoninių kairiosios pusės durelių, su automobiliu kontaktavo vienintelėje vietoje. Remonto darbai, susiję su durelių, buferio ir galinio sparno remontu, niekaip nesisieja su įvykiu. Nuotraukos darytos nenurodant foto fiksacijos laiko, pareiškėjas negali įrodyti, kad kiti automobilio pažeidimai (buferis, durelės ir galinis sparnas) atsirado būtent įvykio metu. Pareiškėjo pretenziją atsisakyta patenkinti geruoju, kadangi įvykį sąlygojo, be kita ko, nenugalima jėga (force majeure) – Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis 2017 m. balandžio 16 d. Kauno mieste fiksuotas gausus snygis, pereinantis į šlapdribą, dėl to ant medžių šakų susiformavo gausios sušalusio ledo ir sniego sankaupos, net ir sveiki medžiai neatlaikę didelio svorio virto ir lūžo, lūžinėjo ir krito jų šakos. Nagrinėjamu atveju medis ne nulūžo, o išvirto su šaknimis dėl itin didelio šlapio sniego kiekio. Želdiniai prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio yra prižiūrimi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl kokio nors atsakovo (ne)veikimo, sukėlusio žalą Automobilio savininkui. Pareiškėjas neatliko kruopštaus aplinkybių vertinimo ir nepagrįstai išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką, apimančią neaišku kada atsiradusius automobilio buferio, durelių ir galinio sparno trūkumus (įvykio vietoje šie trūkumai nebuvo užfiksuoti).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo ADB „Gjensidige“ skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 191,97 Eur turtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2017 m. balandžio 16 d. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis, kurio metu ant Automobilio užvirto medis ir jį apgadino; Automobilis įvykio dieną buvo apdraustas Transporto priemonių savanoriškuoju draudimu (draudimo liudijimas GJELT Nr. 2270240); remiantis 2018 m. kovo 29 d. Remonto sąmata Nr. CLT1474461, pareiškėjas įvykio metu apgadintą Automobilį remontavusiai įmonei sumokėjo 699,93 Eur; pareiškėjas 2018 m. birželio 27 d. Administracijai pateikė pretenziją dėl 699,93 Eur sumos pervedimo; Administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-318 sudaryta Nuolatinė darbo grupė, žalos, patirtos išvirtus ar nulūžus medžiams, atlyginimo klausimams nagrinėti 2018 m. liepos 16 d. vykusiame posėdyje nutarė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių netenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 27 d. prašymo, apie tai pareiškėjas informuotas 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. 36-2-1107.

7. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 6.246–6.248 straipsniais, 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

8. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad medis, apgadinęs Automobilį, augo ne privačioje, o savivaldybės prižiūrimoje teritorijoje, todėl Kauno miesto savivaldybė buvo atsakinga už medžio priežiūros organizavimą. Kauno miesto savivaldybė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, jog savivaldybės teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pareiškėjas byloje turi įrodyti aplinkybes, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 patvirtintų Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių 1.4 punktu, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriamas labai smarkus snygis, kurio kritulių kiekis yra 20–30 mm, sniego dangos prieaugis per ≤ 12 val., o pagal 1.9 punktą prie stichinių meteorologinių reiškinių priskiriama labai smarki šlapio sniego apdraba, kurios apšalo storis / skersmuo ant lijundros stovo laidų ≥ 35mm. Į bylą pateikta Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2019 m. gegužės 22 d. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-1487 patvirtina, kad 2017 m. balandžio 16 d. kritulių kiekis buvo 15,1 mm, sniego dangos storis buvo 12 cm, rytą užregistruotas pavojingas meteorologinis reiškinys – smarki šlapio sniego apdraba, t. y. 2017 m. balandžio 16 d. buvusio snygio rodikliai nesiekė stichinio meteorologinio reiškinio rodiklių (duomenų apie šlapo sniego apšalo storį nėra pateikta), byloje nėra pateikta duomenų, kad šalia (duomenys neskelbtini) namo ar prie aplinkinių namų būtų lūžę kiti medžiai, todėl oro sąlygos negali būti vertinamos kaip vienintelis faktorius, nulėmęs medžio nuvirtimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ant Automobilio užvirtęs medis nuvirto vien dėl nenugalimos jėgos, nagrinėjamu atveju force majeure aplinkybės nenustatytos. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Automobilį buvo pastatęs draudžiamoje vietoje, ant pėsčiųjų tako.

10. Atsižvelgęs į turimus duomenis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini), priežiūrą, dėl to ant Automobilio užvirto medis ir jį apgadino, todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą).

11. Įvertinęs 2018 m. kovo 29 d. remonto sąmatą Nr. CLT1474461 (toliau – ir Sąmata), pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad medis užvirto (atsirėmė) ant Automobilio galino kairiojo sparno, kitų Sąmatoje nurodytų Automobilio apgadinimų fotonuotraukose neužfiksuota, byloje nepateikta šiuos apgadinimus patvirtinančių įrodymų. Trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdyje patvirtina, kad Sąmatoje nurodyti Automobilio apgadinimai (išskyrus galinio kairiojo sparno) atsirado traukinat Automobilį iš po medžio, t. y. atsirado dėl pasirinkto Automobilio traukimo iš po medžio būdo. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju konstatuotinas priežastinis ryšys tarp neteisėto Kauno miesto savivaldybės neveikimo ir Automobilio galinio kairiojo sparno apgadinimo, todėl prašomos priteisti žalos dydis mažintinas iki 191,97 Eur.

III. 12. Pareiškėjas ADB „Gjensidige“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėjas nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, pamatęs įvykio metu apgadintą Automobilį, bendruoju pagalbos telefonu iškvietė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV) komandą, kad ji ištrauktų Automobilį iš po medžio. Nuo pastebėto įvykio iki Automobilio ištraukimo iš po medžio praėjo apie 6 val., todėl pasikeitė Automobilio geometrija. Atvykus PGV komandai buvo nurodyta, kad siekiant pašalinti kilusius padarinius yra įmanomi du mašinos traukimo variantai – pjauti medį, kuris nupjaunamas nugriūtų ant Automobilio ir padarytų dar didesnės žalos, arba traukti Automobilį iš po medžio, taip patiriant mažesnę žalą. Neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad parinktas Automobilio traukimo iš po medžio būdas buvo netinkamas ir būtent jis sąlygojo atsiradusios žalos kilimą. Parinktas Automobilio traukimo būdas buvo mažiausiai nuostolingas, apskritai nebuvo galimybės ištraukti Automobilį nepadarant papildomos žalos. Todėl apgadinimai, patirti traukiant Automobilį iš po užkritusio medžio, taip pat turėtų būti priteisti būtent iš atsakovo, nes kitos galimybės ištraukti Automobilį nebuvo. Visa patirta žala yra tiesiogiai susijusi priežastiniu ryšiu su įvykiu, dėl kurio kaltas atsakovas.

14. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos neteisėtų veiksmų – netinkamai parinkto Automobilio traukimo iš po medžio būdo, bei konstatavo, kad PGV komanda padarė žalą. Konstatavus, kad PGV komanda pasirinko netinkamą Automobilio iš po medžio traukimo būdą, pareiškėjas turėtų atgręžtinį reikalavimą į ją dėl likusios nepriteistos 507,96 Eur žalos. Todėl, pareiškėjo manymu, suinteresuoto asmens Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos komandos neįtraukimas į bylą yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

15. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, kad aplinkybė, kas konkrečiai priėmė sprendimą dėl Automobilio traukimo būdo (trečiasis suinteresuotas asmuo ar PGV komanda) neturi ir negali turėti įtakos atsakovo atsakomybės apimčiai, be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių teisių ar pareigų PGV, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Bylos dalykas – turtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui ADB „Gjensidige“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl netinkamo pareigos prižiūrėti Kauno miesto savivaldybės teritorijoje augančius medžius vykdymo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad Kauno miesto savivaldybė netinkamai vykdė želdinių prie (duomenys neskelbtini), priežiūrą ir dėl to ant Automobilio užvirto medis bei jį apgadino, tačiau dalis Sąmatoje nurodytų Automobilio apgadinimų atsirado dėl pasirinkto Automobilio traukimo iš po medžio būdo, priteisė 191,97 Eur turtinės žalos atlyginimą.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su Automobilio apgadinimais šalinant įvykio padarinius (traukiant Automobilį iš po medžio), bei nepagrįstai darė išvadą, kad būtent tai sąlygojo dalį atsiradusios žalos.

19. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl aplinkybių, nulėmusių žalos Automobiliui kilimą, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, akcentuoja, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (buvusi 6 dalis) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

21. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018; kt.).

22. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta Automobiliui po ginčo įvykio atliktų remonto darbų Sąmata, pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra STM Nr. 18046, patvirtinanti, atliktų remonto darbų apmokėjimą, bei Draudimo išmokos išmokėjimo pažyma (699,93 Eur). Ginčo įvykiui patvirtinti byloje taip pat pateiktos Automobilio fotonuotraukos iš karto po įvykio ir likvidavus jo padarinius (ištraukus Automobilį iš po medžio).

23. Įvertinus skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį matyti, kad jame, siekdamas nustatyti priežastinį ryšį tarp Automobiliui padarytos žalos ir konstatuotų Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, teismas iš esmės rėmėsi tik byloje pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas Automobilio vaizdas iš karto po įvykio (iki ištraukiant Automobilį iš po medžio), taip pat trečiojo suinteresuoto asmens teismo posėdyje pateiktais paaiškinimais, bei darė išvadą, kad visi (išskyrus galinio kairiojo sparno) Sąmatoje nurodyti Automobilio apgadinimai atsirado tik dėl pasirinkto Automobilio traukimo iš po medžio būdo.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš minėtų pirmosios instancijos teismo įvertintų pavienių įrodymų byloje nėra galimybės objektyviai nuspręsti dėl Automobilio būklės (apgadinimų pobūdžio, masto ir konkrečių pasekmių) tiek iki, tiek po to, kai Automobilis buvo ištrauktas iš po užvirtusio medžio. Be to, pažymėtina, kad Automobiliui padarytos žalos padariniai negalėjo būti pašalinti prieš tai nelikvidavus žalą sukėlusio įvykio, t. y. nepašalinus ant Automobilio užvirtusio medžio. Todėl aplinkybė, kad Automobiliui padarytą žalą galbūt sąlygojo tiek užvirtęs medis, tiek jo pašalinimo darbai, savaime nepaneigia, kad tarp Automobiliui padarytos žalos ir byloje konstatuotų Kauno miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys.

Byloje nėra surinkta duomenų apie Automobilio būklę iki ir po ginčo įvykio padarinių šalinimo, taip pat duomenų apie patį padarinių šalinimo procesą, nekonstatuoti kokių nors kitų šiame procese dalyvavusių subjektų neteisėti veiksmai. Taigi pirmosios instancijos teismo įvertinti atskiri įrodymai nebuvo pakankami teismo iškeltoms abejonėms dėl priežastinio ryšio pagrįsti, o teismas nebuvo aktyvus, siekdamas jas pašalinti. Nors, kaip minėta, vadovaujantis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 56 straipsnio 7 dalies nuostatomis, vertindamas byloje pateiktus duomenis teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog jis yra įpareigotas prieš priimdamas byloje baigiamąjį teismo aktą imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos, o ne remtis prielaidomis bei pavieniais, šiuo atveju objektyviai abejonių dėl patirtos žalos ir priežastinio ryšio negalinčiais pašalinti duomenimis.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.) Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018; kt.).

25. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą tenkina, panaikina Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius