Legislator Case Law & Legislation
7c94a439-33eb-4c7d-b96b-abd1c2d7dee2 AI generated

7c94a439-33eb-4c7d-b96b-abd1c2d7dee2 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 7c94a439-33eb-4c7d-b96b-abd1c2d7dee2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-557/2016Teisėja K. Baškienė                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21312-2015-0                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.4.6.8.;1.1.4.4.;1.1.4.5.1.;2.4.6.; 2.4.7. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,gynėjui A.

Legislator headnote

AI generated

7c94a439-33eb-4c7d-b96b-abd1c2d7dee2 · Klaipėdos apygardos teismas: parodė, kad nukentėjusiojo nepažinojo, apsižodžiavo, nesupranta, kodėl viskas atsitiko. Buvo su V. Z. ir dar vienu pažįstamu. Nukentėjusįjį sutiko ant takelio prie parduotuvės „Maksima“. Nukentėjusysis ėjo takeliu vienas, o jis buvo su V. Z.. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Jie apsitampė, V. Z. patempė už rankos nukentėjusįjį. Apsižodžiavo ir jis sudavė smÅ«gį koja į veidÄ . Kodėl - nežino, be priežasties. Žmonės ėmė Å¡aukti ir jis pabėgo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas L. Pauliukėnas                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-557/2016Teisėja K. Baškienė                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21312-2015-0                          Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.4.6.8.;1.1.4.4.;1.1.4.5.1.;2.4.6.; 2.4.7. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Editos Lapinskienės,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei,gynėjui A.

K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BPK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne apimant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Nuosprendžiu nuteistas ir D.

M., kurio atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:V. Z. nuteistas už tai, kad kartu su D. M. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o bÅ«tent: 2015 m. balandžio 11 d. apie 20.30 val. vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje (duomenys neskelbtini). Klaipėdoje, V. Z. ir D. M., veikdami bendrininkų grupe, V.

Z. bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams: V. Z. iÅ¡ T. G. rankų iÅ¡plėšė tuščiÄ plastikinį „Maxima“ prekių maiÅ¡elį, neturintį materialinės vertės, sugriebė T. G. už kairės rankos ir pradėjo jį tampyti, tuo metu D. M. tyčia spyrė du kartus T. G. į veidÄ . Nukentėjusiajam iÅ¡silaisvinus ir nuėjus, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , V. Z. ir D. M. jį pasivijo, V. Z. sugriebė T. G. už kairės rankos ir pradėjo jį tempti link automobilio, o D.

M. spyrė dar vienÄ kartÄ T. G. į veidÄ . V. Z. ir D. M. bendrais veiksmais padarė T. G. sužalojimus: veido sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 11, apatinio deÅ¡iniojo 41 bei kairiojo dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimu, nesunkiai sutrikdžiusius T. G. sveikatÄ . Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Z. praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.

Nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, o byla iÅ¡nagrinėta netinkamai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ . Nagrinėjant bylÄ neteisingai nustatytos aplinkybės ir užraÅ¡yti jo duoti parodymai. Mano, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo kaltę, ir jų bÅ«ti negali, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 8 p.Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.IÅ¡ nuteistojo V.

Z. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d., tačiau neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto BK 138 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo padarymo, nurodo, kad jis šių nusikalstamų veiksmų neatliko, nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo, teismas neteisingai įvertino byloje esančius duomenis, nes nėra jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų.

BK 138 str. 2 d. 8 p. norma yra specialioji BK 138 str. 1 d. numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiÅ¡kų paskatų – nustatymas. ChuliganiÅ¡kos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

Å ioms paskatoms bÅ«dinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati.Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 str. 1–4 d.).

Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 str. 1 d. 2 p.). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti jam padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ nuteistojo V. Z. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo klausimu, įvertinęs surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus konstatuoja, kad nuteistasis V. Z. padarė BK 138 str. 2 d. 8 p. įtvirtintÄ nusikaltimÄ . Nors nuteistasis V. Z. neigia nusikaltęs ir nurodo byloje nesant jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, tokia nuteistojo versija yra visiÅ¡kai paneigta byloje surinktais įrodymais.Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nuteistasis D.

M. parodė, kad nukentėjusiojo nepažinojo, apsižodžiavo, nesupranta, kodėl viskas atsitiko. Buvo su V. Z. ir dar vienu pažįstamu. Nukentėjusįjį sutiko ant takelio prie parduotuvės „Maksima“. Nukentėjusysis ėjo takeliu vienas, o jis buvo su V. Z.. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Jie apsitampė, V. Z. patempė už rankos nukentėjusįjį. Apsižodžiavo ir jis sudavė smÅ«gį koja į veidÄ . Kodėl - nežino, be priežasties. Žmonės ėmė Å¡aukti ir jis pabėgo.

Ar nukentėjusysis buvo sužalotas, nematė. Jis nukentėjusįjį žinojo iš matymo. Kiek kartų spyrė, neatsimena, bet spyrė. Pripažino, kad gali būti, kad spyrė 3 kartus. Ar sudavė V. Z., nematė. Neturėjo tikslo keršyti. Negali pasakyti dėl Z. tikslų, bet iš anksto nesitarė (t. 2, b. l. 34). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nuteistasis V. Z. parodė, kad pripažįsta kaltę, labai gailisi. Anksčiau duoti parodymai yra išgalvota istorija. Jie važinėjosi kartu, jis gėrė, D.

M. negėrė. Nusprendė nuvažiuoti prie mokyklos, jam kažkas nepatiko, ir jis norėjo pakalbėti su nukentėjusiuoju. Jis paėmė nukentėjusįjį už rankos, kad nuvestų prie mašinos pakalbėti. Mano, kad D. M. pagalvojo, kad jam reikia padėti. Susitarę nebuvo, viskas iš durnumo. Kodėl tempė, nepamena, smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 34-35). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis T. G. parodė, kad ėjo į parduotuvę, sutiko juos du, prasidėjo pravardžiavimai.

Tada V. Z. paėmė už rankos, D. M. trenkė į veidÄ , t. y. spyrė 2 kartus, jis iÅ¡silaisvino. Tada į mobilų jam paskambino mama, pasakė, kad užpuolė ir ji iÅ¡kvietė policijÄ . Tada V. Z. vėl pribėgo prie jo ir ėmė tempti. Tada atvažiavo policija. Kodėl pravardžiavo, nežino. Jam spyrė pėda į deÅ¡inę veido pusę, bėgo daug kraujo. Sužalojimai – nosies lūžis, mėlynės, nuskelti trys dantys, ir dabar nesilaiko plombos. Žalos reikalauja tik iÅ¡ D.

M., mano, kad V. Z. nuostolių nepadarė. M. spyrė du kartus, o po to, kai dar pavijo, spyrė dar kartÄ . Abu kaltinamieji prie jo buvo abu kartus. Kai D. M. spyrė, V. Z. laikė, bet tiksliai pasakyti negali. Tai įvyko senai. Kažkiek laiko V. Z. buvo paleidęs, arba jis pats iÅ¡trÅ«ko. V. Z. nestabdė D. M. (t. 2, b. l. 35-36, 55). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. G. parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 20.00-20.30 val. sÅ«nus T. G. išėjo į parduotuvę „Maxima“ nupirkti žemių gėlėms.

Praėjus kelioms minutėms ji paskambino sÅ«nui, norėdama patikslinti, kokių reikia žemių. Atsiliepęs sÅ«nus suÅ¡uko, kad jį užpuolė ir padėjo ragelį. V. G. paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie sÅ«naus užpuolimÄ , iÅ¡bėgo į kiemÄ . Netoli parduotuvės „Sodžius“ liudytoja pamatė sÅ«nų. SÅ«nų už drabužių tampė V. Z.. T. G. veidas ir rankos buvo kruvini. Kito kaltinamojo liudytoja nepastebėjo. Pribėgusi prie sÅ«naus, ji sugriebė kaltinamÄ jį V.

Z. už rankos. Å is atsisuko ir nubėgo. V. G. vijosi kaltinamÄ jį, Å¡aukdama „laikykite vagį“. Tuo metu atvažiavo policijos pareigÅ«nai ir V. Z. sulaikė. Liudytoja V. G. atpažino V. Z., nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris tampė jos sÅ«nų T. G. už drabužių ir buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų. Užpuolimo metu sÅ«nus buvo sužalotas, jam sulaužyta nosis, patinusi lÅ«pa, nuskelti keli priekiniai dantys. Užpuolikai iÅ¡ sÅ«naus nieko nepagrobė (t. 2, b. l. 54). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje 2015-05-07 Nr. G 812/15(03) užfiksuota, T.

G. nustatyti Å¡ie sužalojimai: veido sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, deÅ¡inio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kraujosruva apatinės lÅ«pos gleivinėje, virÅ¡utinio deÅ¡iniojo 11, apatinio deÅ¡iniojo 41 bei kairiojo 31 dantų kramtomųjų pavirÅ¡ių nuskėlimu. Å iuos sužalojimus T. G. galėjo patirti bukos traumos pasekmėje, paveikus jo veidÄ kietais bukais daiktais. Nustatytus sužalojimus T. G. patyrė 2015 m. balandžio 11 d. antroje paros pusėje. Pagal sužalojimų lokalizacijÄ T.

G. kūne išskiriamos mažiausiai dvi trauminio poveikio vietos - dešinė akis su nosimi, burnos sritis. Dėl nosies kaulo lūžimo T. G. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 39-40).Aptarti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 20.30 val. viešoje vietoje – automobilių stovėjimo aikštelėje, V. Z. pamatė einantį nukentėjusįjį, be jokių pamatuotų priežasčių pradėjo jį pravardžiuoti, priėjo prie T. G., sugriebė jį už kairės rankos ir pradėjo tampyti, tuo metu D.

M. tyčia spyrė du kartus T. G. į veidÄ . Nukentėjusysis iÅ¡silaisvino ir pasitraukė, tačiau abu nuteistieji pasivijo nukentėjusįjį, V. Z. sugriebė T. G. už kairės rankos ir pradėjo jį tempti link automobilio, o D. M. spyrė dar vienÄ kartÄ T. G. į veidÄ . Tokiais V. Z. ir D. M. bendrais veiksmais T. G. padaryti nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sužalojimai. Nors visus kÅ«no sužalojimÄ sukėlusius veiksmus (3 spyrius į galvÄ ) tiesiogiai atliko nuteistasis D. M., tačiau apylinkės teismas, teisingai nustatęs bendrininkavimo požymius pagrįstai pripažino, jog Å¡iÄ veikÄ D.

M. ir V. Z. padarė, veikdami bendrininkų grupe.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.), todėl, kaltinant bendrininkavimu padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Å i visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamÄ veikÄ daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti nustatyta ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose (LAT nutartis Nr. 2K-400/2011).

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Taigi bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobÅ«džiu, apimtimi arba padarymo bÅ«du neatitinka susitarimo turinio.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus) dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas. BÅ«tini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki nusikalstamos veikos padarymo ar jos metu, pasekmė.

Tyčia bendrininkavimo atveju reiÅ¡kiasi tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Byloje nustatyta, jog T. G. einantį taku sustabdė ir už rankos sugriebė V. Z., po to prie jų priėjęs D. M. panaudojo prieÅ¡ T. G. fizinį smurtÄ â€“ du kartus spyrė koja nukentėjusiajam, T. G. iÅ¡silaisvinus abu nuteistieji neatlyžo, pasivijo T. G., kuriam dar kartÄ , jį laikant V. Z., smÅ«gį į galvÄ koja sudavė D. M..

Be to, iÅ¡ liudytojos V. G. parodymų matyti, kad T. G. V. Z. nepaleido net D. M. nustojus muÅ¡ti nukentėjusįjį – motinai pamačius jau kruvinÄ sÅ«nų, jį už drabužių vis dar tampė V. Z., ir tik jai pribėgus ir sugriebus V. Z. už rankos, Å¡is nubėgo. IÅ¡ iÅ¡vardinto akivaizdu, kad nuteistieji abu kartu atliko neteisėtus veiksmus (V. Z. pagavo ir tempė T. G., jį laikė, trukdė prieÅ¡intis, jam pabėgus jį vėl pagavo, suteikė galimybę D. M. smÅ«giuoti ir jo nestabdė, baigus smÅ«giuoti toliau laikė nukentėjusįjį, o D.

M. smÅ«giavo V. Z. laikomam nukentėjusiajam koja iÅ¡ viso tris kartus) prieÅ¡ nukentėjusįjį, dėl kurių buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, taigi teismas nustatė objektyviuosius bendrininkavimo požymius – kelių asmenų (pakaltinamų ir sulaukusių įstatymo nustatyto amžiaus) dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumÄ , realizuojant BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Taip pat buvo nustatytas ir abiejų nuteistųjų susitarimas padaryti jiems inkriminuotÄ veikÄ bei jų tyčios bendrumas.

Å iuo atveju susitarimas reiÅ¡kėsi konkliudentiniais nuteistųjų veiksmais, kai jie, matydami vienas kito smurtinius chuliganiÅ¡kus veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiojo T. G. sveikatos sužalojimo padarymÄ , jiems pritarė, prisidėdami prie nusikalstamos veikos darymo: V. Z. du kartus buvo sugavęs T. G., laikė jį apsunkindamas galimybę prieÅ¡intis ir sudarė galimybes D. M. netrukdomai smÅ«giuoti T. G. koja į veidÄ , be to, net ir D. M. užbaigus smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, Å¡io nepaleido.

Tai reiÅ¡kia, kad V. Z. be jokios abejonės suprato, kad bendrais veiksmais su D. M. naudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, numatė, kad gali jį sužaloti, ir to norėjo. Skirtingai nei teigia apeliantas, nors Å¡iuo atveju jis pats smÅ«gių nukentėjusiajam į galvÄ nesudavė, tačiau tai jo atsakomybės neÅ¡alina, nes kaip aptarta pirmiau, bendrininkavimui pagrįsti nebÅ«tina nustatyti, kad nuteistasis asmeniÅ¡kai bÅ«tų atlikęs visus nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančius veiksmus – bendrininkai atsako už visus bendrai padarytus veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, o ne tik už kiekvieno konkrečius veiksmus (kasacinė nutartis 2K-89-139/2016).

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir nustačius visus bÅ«tinus bendrininkų grupės požymius, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl V. Z. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės nuteistojo V. Z. kaltės ir veiksmų kvalifikavimo klausimams spręsti, iÅ¡tyrė ir įvertino teisingai. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visi byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, nesuteikiant prioriteto nei vienam iÅ¡ jų, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl V. Z. kaltės ir veikos kvalifikavimo nėra teisinio pagrindo. Aptarti įrodymai paneigia apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, neva apeliantas nusikalstamos veikos nepadarė, ir įrodo V. Z. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 str. 2 d. 8 p. Taigi naikinti ar keisti nuosprendį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pagal nuteistojo V.

Z. apeliacinį skundÄ , buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam V. Z. (t. 2, b. l. 78). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Å¡ioje byloje nuteistajam V. Z. antrinę teisinę pagalbÄ suteikti parinktas advokatas A. K., dalyvavęs bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (t. 2, b. l.

83) dėl BPK 106 str. 2 d. nustatyta tvarka valstybės naudai priteistinų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų 28,95 Eur, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytos patirtos iÅ¡laidos iÅ¡ V. Z. valstybės naudai negali bÅ«ti priteisiamos, nes bÅ«tinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ V. Z. paneigtų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytÄ kaltinamojo teisę (kasacinė nutartis Nr. 2K-165-648/2015)Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,n u t a r i a:nuteistojo V.

Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Remigijus PreikÅ¡aitis                                                                  Edita Lapinskienė