2020-12-02 Nr. AB-22914-3-61-3-02162-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2768-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02162-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. B. 2019 m. birželio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d. Vilniaus PN neužtikrino pakankamo užimtumo ne kameroje, tuo pažeidžiant Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacijų bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas kiemelyje galėjo pasivaikščioti tik 1 ar 2 valandas per dieną (vietoj 8 valandų), jam neleisdavo eiti į mokyklą, koplyčią (nesudaryta galimybė pasimelsti privačiai), poilsio kambarį (nuolatiniai remontai). Be to, dėl plonų kamerų sienų pareiškėjas kentė triukšmą ir negalėdavo pailsėti. Patalpose žiemos metu būdavo šalta, nes langai išlaužyti, išdaužyti, naujai sudėti stiklai buvo per maži ir dėl to sklido skersvėjis. Pareiškėjas tvirtino dėl tokių bausmės atlikimo sąlygų patyręs nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą, grėsmę sveikatai ir kt.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė šį skundą atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 6 d. atliko nuobaudas drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui buvo užtikrinama teisės aktuose numatyta galimybė kasdien pasivaikščioti gryname ore (atitinkamai, 1 arba 2 valandas). Pasivaikščiojimo kiemai yra tvarkingi, juose įrengtas sporto inventorius. Vilniaus PN II-ajame gyvenamajame korpuse, kuriame yra drausmės grupės gyvenamosios ir kamerų tipo patalpos, įrengta koplyčia, taip pat poilsio ir laisvalaikio kambarys, kuriame yra televizorius, stalo tenisas bei stalo futbolas. Taigi, nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems sudaryta galimybė išpažinti religiją specialiai tam įrengtoje koplyčioje, o gerai besielgiantiems ir nuobaudų neturintiems drausmės grupės nuteistiesiems numatyta galimybė naudotis poilsio ir laisvalaikio kambariu. Atsakovas teigė, kad Vilniaus PN drausmės grupės gyvenamųjų patalpų (kamerų tipo patalpų) vidinės sienos yra 120–180 mm storio. Pagal projektą drausmės grupės gyvenamųjų kambarių išorinės sienos armuotos 16 mm skersmens strypų (akutės dydis 150x150 mm) suvirintu tinklu, įtvirtintu sienoje įdėtinėmis detalėmis ir užtinkuotu. Vidinės sienos armuotos 8 mm skersmens strypų (akutės dydis 100x100) suvirintu tinklu. Nuteistieji nuolat ardo tarp kamerų esančias sienas (daro skyles), siekdami neteisėtai bendrauti, keistis daiktais su gretimose kamerose esančiais nuteistaisiais, t. y. niokoja Vilniaus PN turtą ir sąmoningai blogina patalpų būklę. Įstaigos administracija kovoja su šiais reiškiniais, pagal finansines galimybes bei kaip įmanoma operatyviau šalina atsirandančius trūkumus. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN patalpos vėdinamos per langus, papildomai įrengtos inžinerinės ventiliavimo sistemos. Visose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose įrengti radiatoriai, užtikrinantys tinkamą oro temperatūrą. Kamerose žiemos metu šilta (kai kurių nuteistųjų teigimu, net per šilta). Pareiškėjas neteikė skundų dėl oro temperatūros žiemą. Atsakovo vertinimu, skundo aplinkybės grindžiamos abstrakčiais teiginiais, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti.

5. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atsiliepimą į skundą teigė, kad atsakovo nurodytos aplinkybės yra melagingos, o pateiktos nuotraukos – pasenusios, neatitinka dabartinės situacijos, pvz., įėjimai į kiemelius yra kitose vietose, juose nebuvo apšvietimo, 2018 metais ant langų įrengtos grotos, 2017 metais pradėti ir iki šiol nebaigti koplyčios bei laisvalaikio kambario remonto darbai. Poilsio kambario remontas baigėsi 2019 m. sausio 2 d., nuo tada į poilsio kambarį vesdavo 1 valandai per mėnesį. Pareiškėjas tvirtino, jog pareigūnai siekė jį įbauginti, kad neteiktų skundų. Pareiškėjas pastebėjo, kad atsakovas pateikė nepakankamai išsamius duomenis apie jam skirtas nuobaudas (buvimo drausmės grupėje trukmę). Be to, atsakovas pateikė klaidingus duomenis apie sienų storį, pavyzdžiui, sienos storis tarp kamerų Nr. 7D ir Nr. 6B yra 7 cm, o tarp kamerų Nr. 7D ir Nr. 8 – nuo 8 cm iki 10 cm. Kamerose nebūdavo pakankamo vėdinimo (neveikė mechaninė ventiliacija), tvyrodavo drėgmė.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo G. B. skundą.

7. Teismas apžvelgė duomenis apie pareiškėjui skirtas nuobaudas, atsakovo paaiškinimus ir pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl, jo nuomone, per trumpo pasivaikščiojimo laiko kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Pareiškėjas teigė, jog jam buvo leista iki 2 valandų pasivaikščioti gryname ore, nenurodė, kada pasireiškė pažeidimai (pvz., kada pasivaikščiojimai buvo nesuteikti arba per trumpi). Konstatuota, kad atsakovo atstovas analizuojamu aspektu nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas akcentavo, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriuje „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkto, kuriame rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose (angl. outside their cells), o ne laiko praleidimui lauke.

8. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais apie Vilniaus PN įrengtą koplyčią, poilsio ir laisvalaikio kambarį, kuriuos patvirtino pateiktos nuotraukos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl nesuteiktos galimybės pasimelsti koplyčioje buvo kreipęsis į įstaigos administraciją. Taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl koplyčios ir laisvalaikio kambario pripažintos nepagrįstomis. Teismas, remdamasis atsakovo teiginiais apie Vilniaus PN drausmės grupės patalpų sienų storį, nuteistųjų veiksmus jas gadinant, atmetė pareiškėjo nusiskundimus, kad vidinės sienos yra per plonos. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus apie oro temperatūrą Vilniaus PN patalpose, į tai, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į Vilniaus PN administraciją ar Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat laikydamas, jog pareiškėjo nusiskundimai dėl netinkamos temperatūros patalpose yra abstraktūs, nekonkretizuoti (neaišku, kada ir kokioje patalpoje buvo šalta), atmetė šiuos nusiskundimus. Teismas taip pat laikė nepagrįstais pareiškėjo argumentus dėl neužtikrinto apšvietimo pasivaikščiojimo kiemeliuose, kadangi iš pateiktų nuotraukų matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtas apšvietimas, ant įstaigos pastatų ir sienų yra prožektoriai ir kita apšvietimo įranga, o pareiškėjas dėl šios aplinkybės nesikreipė į įstaigos administraciją. Pareiškėjo teiginiai apie pareigūnų grasinimus buvo nekonkretūs, neindividualizuoti (nenurodyta, kurie pareigūnai jam grasino, įvykių datos ir vietos, grasinimų esmė), todėl atmestini.

9. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės už žalą kilimo sąlygų – atsakovo (jo atstovo Vilniaus PN) neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą netenkintinas.

III. 10. Pareiškėjas G. B. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimo prašo tenkinti jo skundą.

11. Pareiškėjas pakartoja, kad atsakovo pateiktos nuotraukos yra senos, neatitinka tikrovės, ir mano, jog teismas nepakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes. Be to, pareiškėjo teigimu, pateiktose nuotraukose matyti pasivaikščiojimo erdvės, kameros, skirtos ne nuteistiesiems, o suimtiesiems. Erdvėse, skirtose nuteistiesiems, nėra sporto inventoriaus, žibintų. Aplinkybę, kad teismui pateiktos nuotraukos neatitinka dabartinės realybės, patvirtina ir tai, kad nuotraukose matomi langai be grotų. Nuotraukose pavaizduotas poilsio kambarys toks yra nuo 2019 m. vasario mėnesio, anksčiau jame nebuvo televizoriaus. Nors Vilniaus PN yra koplyčia, ji uždaryta nuo 2017 metų dėl vykstančio remonto, teismui pateiktos buvusios koplyčios nuotraukos. Atsakovas melagingai nurodė ir tai, kad kamerose esantys langai yra tvarkingi, kamerose palaikoma tinkama oro temperatūra. Iš tiesų langų stiklas yra plonas, langai neužsidaro, neturi rankenų (nuteistieji bandė juos priverti panaudodami knygas, kad į vidų neitų lietus ir vėjas). Pareiškėjas pakartotinai pabrėžia, kad atsakovas neužtikrina jam 8 valandų per dieną užimtumo ne kameroje, kadangi į laisvalaikio kambarį išvedama tik valandai per mėnesį, o į lauką – 2 valandoms kasdien. Likusį laiką pareiškėjas praleisdavo kameroje, jam nebuvo leidžiama naudotis elektros prietaisais, jis galėdavo tik skaityti knygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu.

13. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal to paties straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

14. Teisėjų kolegija, taikydama šias procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

15. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas dėl per trumpo pasivaikščiojimo laiko kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, prašydamas suteikti galimybę pratęsti pasivaikščiojimo laiką, arba teikė skundus dėl jo teisės į pasivaikščiojimą ribojimo. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo leista iki 2 valandų pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės į pasivaikščiojimą gryname ore. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad neįrodyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

16. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam turėjo būti suteikiama teisė į 8 valandų trukmės kasdienį pasivaikščiojimą. Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (93)12] 47 punkto nuostatą, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose (angl. outside their cells) užimti skirtingo pobūdžio tikslinguose užsiėmimuose“, pagrįstai pripažino, jog minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, jog jam atliekant nuobaudas nebuvo sudarytos galimybės pasimelsti bei lankyti poilsio kambarį, taip pat langų konstrukcija neužtikrino palankių gyvenimui sąlygų, o įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nepaneigia šių jo tvirtinimų, teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinių pagrindų kitaip vertinti atsakovo atstovo pateiktų į bylą įrodymų bei pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis pasitvirtintų pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jo įkalinimo laikotarpiu nebuvo sąlygų atlikti religines apeigas ir lankytis tinkamai įrengtame poilsio kambaryje. Nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose taisyklių taikymas turi ypatumų ir įkalinimo įstaigai tenka didesnės apimties našta teikti įrodymus, paneigiančius bausmę atliekančių asmenų argumentus dėl jų teisių pažeidimo, įvertinant tai, kad įrodinėjimo procese tokie asmenys laikytini silpnesne šalimi dėl savo teisinės padėties, tačiau tai negali būti pagrindu situacijos vertinimams, kaip įkalinimo įstaigos veiksmų neteisėtumo prezumpcijos, kurią pati įstaiga ir turi paneigti. Įrodinėjimo naštos taisyklių taikymo specifiškumas šios kategorijos bylose reiškia tik tai, kad situacijose, kai įstaigos administracija nepateikia įrodymų, kuriais remiantis, taikant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje (įrodymų pakankamumo, sąsajų aspektai), nėra teisinio pagrindo paneigti pareiškėjo argumentų, nebūtinai pagrįstų konkrečiais įrodymais (dokumentais, liudytojų parodymais ir pan.) dėl jo teisių pažeidimo, pripažįstama, kad teisių pažeidimas padarytas. Šiuo atveju taip nėra.

18. Atsakovo atstovas byloje įrodė, jog įstaigos II-ame gyvenamajame korpuse, kuriame įrengtos drausmės grupės gyvenamosios ir kamerų tipo patalpos, nuobaudas atliekantiems nuteistiesiems religinėms apeigoms atlikti įrengta koplyčia, taip pat tinkamai įrengtas poilsio ir laisvalaikio kambarys. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose yra įrengtas apšvietimas, ant įstaigos pastatų ir sienų yra įrengti prožektoriai ir kita apšvietimo įranga. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių apšvietimo pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų langų yra abstraktaus pobūdžio. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją su prašymu užtikrinti gyvenamųjų patalpų langų sandarumą dėl per juos patenkančio šalto oro.

19. Teisėjų kolegija neturi teisinių pagrindų abejoti atsakovo atstovo pateiktais įrodymais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius