7c8ee5c3-e5a3-423d-8f63-a322e3d1c07a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                Â

                          Civilinė byla Nr. 2A-377-153/2010;  Â

pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė; Â

                                 procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.10; 128.2.        Â

 (S)

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Albino Čeplinsko,

sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, Audronei Stankevičiūtei dalyvaujant ieškovui V. U. (V. U.), ieškovo atstovui R. L., atsakovei A. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. U. apeliacinį

skundÄ dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1172-722/2009 pagal ieÅ¡kovo V.

U. ieškinį atsakovei A. Č. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir bendro turto padalijimo, turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas V. U. ieÅ¡kiniu prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis ir atsakovė A. Č. nuo 2002 m. rugsėjo mėn. iki 2009 m. vasario mėn. gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, įsigijo šį bendrÄ turtÄ : tris plastikinius langus, kainuojančius 600 Lt, 850 Lt ir 1650 Lt, linoleumÄ , kurio bendra vertė 1 200 Lt, 1 800 Lt vertės Å¡arvuotas lauko duris, dvejas 370 Lt vertės užuolaidas, du 350 Lt vertės karnizus užuolaidoms, keturis 640 Lt vertės Å¡viestuvus, 900 Lt vertės muzikinį centrÄ

„Philips“, 1 800 Lt vertės automatinę skalbimo maÅ¡inÄ â€žBeko“, 460 Lt vertės keptuvę

„Zepter“, 700 Lt vertės kompiuterį, 700 Lt vertės televizorių „JVC“, 920 Lt vertės televizorių „Samsung“, 250 Lt vertės DVD grotuvÄ â€žPhilips“, 1 380 Lt vertės kompiuterį, 1 600 Lt vertės miegamojo baldų komplektÄ , 900 Lt vertės minkÅ¡tÄ komplektÄ (sofÄ su dviem foteliais), 200 Lt vertės prieÅ¡kambario spintÄ , iÅ¡ viso turto už 17 270 Lt, kuris yra jų bendroji dalinė nuosavybė, kurioje

kiekvienam iÅ¡ jų priklauso pusė Å¡io turto. Prašė padalinti jo ir atsakovės A. Č. bendrÄ turtÄ taip: jam priteisti 700 Lt vertės televizorių

„JVC“, 920 Lt vertės televizorių „Samsung“, 250 Lt vertės DVD grotuvÄ â€žPhilips“,

1 380 Lt vertės kompiuterį, 1 600 Lt vertės miegamojo baldų komplektÄ , 900 Lt vertės minkÅ¡tÄ komplektÄ (sofÄ su dviem foteliais), 200 Lt vertės prieÅ¡kambario spintÄ , iÅ¡ viso turto už 5 950 Lt; atsakovei A. Č. priteisti tris plastikinius langus, kainuojančius 600 Lt, 850 Lt ir 1650 Lt, linoleumÄ , kurio bendra vertė 1 200 Lt, 1 800 Lt vertės Å¡arvuotas lauko duris, dvejas 370 Lt vertės užuolaidas, du 350 Lt vertės karnizus užuolaidoms, keturis 640 Lt vertės Å¡viestuvus, 980 Lt vertės televizorių „Panasonic“, 900 Lt vertės muzikinį centrÄ â€žPhilips“, 1 800 Lt vertės automatinę skalbimo maÅ¡inÄ â€žBeko“, 460 Lt vertės keptuvę „Zepter“, 700 Lt vertės kompiuterį. IÅ¡ viso atsakovei priteisti turto už 12 300 Lt. IÅ¡reikalauti jam iÅ¡ atsakovės A. Č. jo asmeninius daiktus: 600 Lt vertės mobilaus ryÅ¡io telefono aparatÄ Nokia, apie

70 tomų bendros 350 Lt vertės grožinės literatūros knygų, 2 bendros 320 Lt vertės rinkinius darbo įrankių (replės, atsuktuvai, platukai, kaltai ir t. t.),

300 Lt vertės pietų servizÄ 6 asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių rinkinį, 2 bendros

150 Lt vertės kriÅ¡tolines vazas, 50 Lt vertės stiklinį dekoratyvinį torto padėklÄ , iÅ¡ viso turto už 1 820 Lt; priteisti jam iÅ¡ atsakovės 1 000 Lt piniginę kompensacijÄ ; jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas nurodė, kad su atsakove gyveno nuo 2002 m. lapkričio iki 2009 m. vasario 23 d. kartu kaip Å¡eima, atsakovė priėmė jį gyventi su sÄ lyga,

kad jo pinigus tvarkys ji, todėl ieÅ¡kovas jai atidavė dvi savo banko korteles. Gyvendamas kartu su atsakove įsigijo bendrų daiktų, kurie faktiÅ¡kai yra bendroji Å¡alių nuosavybė. Atsakovė neleidžia pasiimti iÅ¡ jos buto ne  tik bendrai įgytų, bet ir ieÅ¡kovui asmenine nuosavybe priklausančių daiktų. Bendros nuosavybės daiktams padalinti, bÅ«tina nustatyti juridinį faktÄ , kad jis su atsakove vedė bendrÄ Å«kį ir įsigijo bendrÄ turtÄ . Nurodė, kad dalį minėtų daiktų jis atsinešė atsikraustydamas pas atsakovę, todėl jie turi bÅ«ti iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo.

           Atsakovė A. Č. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis su atsakove gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, nėra numatytas CPK 444 str. ir 445 str., todėl teisinių pasekmių ieÅ¡kovui ir atsakovei nesukurs. IeÅ¡kovas buvo atsakovės nuomininkas, tarp jų nebuvo jokių raÅ¡ytinių ar žodinių susitarimų, kad ateityje jie kurs bendrÄ gyvenimÄ ir ves bendrÄ Å«kį. Nurodė, kad ji ieÅ¡kovÄ priėmė gyventi į savo

butÄ 2005 m. balandžio mėn. po ieÅ¡kovo motinos mirties, 2006 m. ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priregistravo jį savo bute. Nuo 2002 m. ieÅ¡kovas negyveno jos bute, jie tik draugavo, susitikinėjo. Ji su ieÅ¡kovu kartu kaip Å¡eima negyveno, jis buvo

jos nuomininkas, nes neturėjo kur gyventi. IeÅ¡kovas mokėjo jai po 500 Lt kas mėnesį už butÄ ir už tai, kad ji gamino jam pietus. IeÅ¡kovas vartojo alkoholį,

būdavo agresyvus, todėl po konflikto 2009 m. vasario mėn. padedant policijai jis buvo iškeldintas. Ieškovo reikalavimas nustatyti, kad jis gyvendamas su

atsakove įsigijo bendro turto, yra nepagrįstas, nes neįrodyta, kad turtas buvo įgytas bendrai su atsakove bei daiktų įsigijimui panaudotos bendros ieÅ¡kovo ir atsakovės lėšos. Visus daiktus, kuriuos ji turi bute, ji pirko iÅ¡ savo lėšų, ieÅ¡kovo banko kortelių neėmė. IeÅ¡kovas nežinojo nei daiktų pavadinimų, nei jų vertės, nei jų įsigijimo aplinkybių. IeÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės jo turtÄ yra neteisėtas, jis gali pasiimti savo daiktus, tačiau nenori. Atsakovė sutinka atiduoti ieÅ¡kovo įrankius ir visas jo 56 knygas. Baldus

ir buitinę technikÄ atsakovei paliko buvęs sutuoktinis po skyrybų 2002 m. Plastikinių langų vertė yra 3 400 Lt, Å¡arvuotų durų, kurias ieÅ¡kovas jai padovanojo 50-ojo

gimtadienio proga, vertė yra 1380 Lt, linoleumas pakeistas tik viename kambaryje, jis kainavo 412 Lt, du pirkti karnizai kainavo 54 Lt, 4-ių 640 Lt vertės Å¡viestuvų ji nepirko, Å¡viestuvus turėjo iÅ¡ seno buto, tik perkabino juos iÅ¡ vieno kambario į kitÄ , buvo pirktos dvi užuolaidos už 818 Lt, muzikinio centro „Philips“ ji neturi, pirko skalbimo maÅ¡inÄ â€žGorenje“ už 1299 Lt, „Beko“ skalbimo maÅ¡inos nepirko, tokios neturėjo, turi senÄ skalbimo maÅ¡inÄ â€žRyga“, keptuvę „Zepter“ už 589 Lt, vienÄ kompiuterį atidavė dukra, turi tik tÄ vienÄ senÄ kompiuterį, kito, naujo, kompiuterio neturi, televizorių „Samsung“ pirko 2000-08-28 už 1 150 Lt, televizoriaus „JVC“ neturi, DVD grotuvo „Philips“ neturi, miegamojo baldų komplekto nepirko ? atidavė dukters pažįstama, sofÄ su dviem foteliais – naujÄ baldų komplektÄ â€žEdenas“ pirko už 2 540 Lt parduotuvėje, prieÅ¡kambario spintÄ pirko naujÄ už 1 475 Lt. Visi baldai ir buitinė technika pirkti už jos asmeninius arba jos dukters pinigus.

           Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ieÅ¡kovas V. U. ir

atsakovė A. Č. nuo 2005 m. balandžio mėn. iki 2009 m. vasario 23 d. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį kaip Å¡eima ir kartu gyvendami

įgijo šį turtÄ : tris 3 400 Lt vertės plastikinius langus, 1 380 Lt vertės Å¡arvuotas

duris, dvejas bendros 700 Lt vertės užuolaidas, 4 metrus 300 Lt vertės linoleumo, du bendros 54 Lt vertės karnizus, 589 Lt vertės keptuvę „Zepter“, 2

540 Lt vertės miegamÄ jÄ sofÄ su dviem foteliais (komplektÄ â€žEdenas“), 1 375 Lt vertės prieÅ¡kambario komplektÄ â€“ iÅ¡ viso 9 438 Lt  vertės, kurie yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, kurioje kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklauso po ½ dalį Å¡io turto.

Padalino  bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus daiktus taip:

ieÅ¡kovui priteisė 2 540 Lt vertės sofÄ lovÄ su dviem foteliais – komplektÄ â€žEdenas“ ir 1

375 Lt vertės prieÅ¡kambario komplektÄ , iÅ¡ viso turto už 3 915 Lt;

atsakovei priteisė tris bendros 3400 Lt vertės plastikinius langus, 1380 Lt vertės šarvuotas duris, 4 m 300 Lt vertės linoleumo, 2 bendros 54 Lt vertės karnizus, dvejas bendros

700 Lt vertės užuolaidas, 589 Lt vertės keptuvę „Zepter“, iš viso turto už 6 423 Lt;

priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 804 Lt kompensacijÄ už atsakovei tenkančiÄ didesnę turto dalį;

išreikalavo iš atsakovės ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus – 56 bendros

280 Lt vertės knygas ir du bendros 320 Lt vertės rinkinius darbo įrankių;

kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Priteisė iš ieškovo atsakovei 301,90 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė valstybei iš ieškovo 4,25 Lt, o iš atsakovės 9,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad gali bÅ«ti nustatomas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad Å¡alys kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį bei įsigijo turtÄ , kuris yra bendroji dalinė jų nuosavybė, ir jiems priklauso po pusę Å¡io turto. Kartu gyvenusiems ir sudariusiems faktinę Å¡eimÄ sugyventiniams nutraukus tokį bendrÄ gyvenimÄ , bendrai įgytas ir naudojamas turtas gali bÅ«ti padalytas jų susitarimu ar kreipiantis į teismÄ .

Teismas pripažino, kad Å¡alys gyveno kartu nesudarę santuokos kaip Å¡eima ir buvo bendro gyvenimo partneriai, vedė bendrÄ Å«kį kaip sutuoktiniai. Atsakovė nepateikė jos ir ieÅ¡kovo sudarytos raÅ¡ytinės buto nuomos sutarties, pagal kuriÄ bÅ«tų nustatyti buto nuomos santykiai. Teismas laikė, kad labiau tikėtina, nei netikėtina, jog

šalių bendras gyvenimas nesudarius santuokos prasidėjo nuo 2005 m. balandžio mėn. ir tęsėsi iki 2009 m. vasario 23 d. Teismas nustatė, kad ieškovas tik po savo

motinos mirties (2005 m. kovo mėn.), 2005 m. balandžio mėn. paprašė leisti gyventi pas atsakovę, nes anksčiau gyveno su motina jos bute, turėjo kur gyventi

ir su atsakove tik draugavo, ateidavo pas jÄ . IÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimo, kurio

ieÅ¡kovas nepaneigė, teismas nustatė, kad 2006 m. ji priregistravo ieÅ¡kovÄ savo bute. IeÅ¡kovo teiginys, jog jis su atsakove pradėjo gyventi kartu nuo 2002 m. rugsėjo mėn., yra paneigtas paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais. IeÅ¡kovas parodė, kad jis su

atsakove susipažino ir pradėjo draugauti 2002 m. rugsėjo mėn., o 2002 m. lapkričio mėn. atėjo pas jÄ ir paprašė leisti gyventi kartu. IeÅ¡kovo nurodyti ir

apklausti teisme liudytojai, buvę ieÅ¡kovo bendradarbiai, nenurodė, kad jie atsakovę pažįsta nuo 2002 m., nurodė, kad pažįsta apie 1-2 metus ? kai kÄ nors vežė į jos butÄ ar iÅ¡ jos buto. Niekas iÅ¡ ieÅ¡kovo liudytojų nenurodė, kad jie

buvo pažįstami su atsakove anksčiau – nuo 2002 m., lankėsi pas jÄ namuose, nes ten gyveno ieÅ¡kovas. Atsakovės ir ieÅ¡kovo parodymais nustatyta,

kad jie 2007-11-20 abu dalyvavo virtuvės indų pristatyme bare, ji pirko keptuvę, atsakovė dalyvavo ieškovo motinos laidotuvėse, ruošė ieškovo gimtadienio šventę, kurioje dalyvavo ir ieškovo sūnus su anūku.

Teismas nustatė, kad gyvendamos kartu Å¡alys turtinius reikalus tvarkė bendru sutarimu, gavo su darbo santykiais susijusių pajamų, netekto darbingumo pensijÄ , laikino nedarbingumo paÅ¡alpų, iÅ¡ kurių įgijo ir bendrai naudojo daiktus. Todėl Å¡alių bendro gyvenimo metu už bendras lėšas įgyti namų apyvokos ir kiti daiktai yra laikomi bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe. Teismas atmetė kaip neįrodytus atsakovės argumentus, kad ji daiktus pirko iÅ¡ savo atlyginimo bei iÅ¡ 5 000 Lt priemokos, gautos iÅ¡mainius turėtÄ keturių kambarių butÄ Ä¯ dviejų kambarių butÄ bei kad didele dalimi prie jos įsigytų daiktų prisidėjo atsakovės duktė, nes pagal 2006-04-26 mainų sutartį butais pasikeista be priemokos, vidutinis atsakovės dukters atlyginimo dydis yra 1 320 Lt per mėnesį, todėl mažai tikėtina, kad ji didele dalimi prisidėjo prie daiktų įsigijimo.

Teismas konstatavo, kad Å¡alių tarpusavio ir liudytojų parodymai dėl turto yra prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovas neįrodė, kad jo nurodytus daiktus jis pirko iÅ¡ bendrų lėšų Å¡alių bendro gyvenimo metu ir kad jo nurodytus daiktus atsakovė turėjo savo namuose ieÅ¡kinio padavimo teismui dienÄ , kokius daiktus jis pasiėmė, nustojęs gyventi su atsakove, iÅ¡eidamas iÅ¡ jos namų 2009-02-23.

 Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus didesnė dalis daiktų yra pirkta 2005-2008 m. laikotarpiu. Ieškovas neteisingai nurodė kai kurių daiktų kainas, tiksliai visų daiktų kainų nežino, todėl teismas rėmėsi atsakovės pateiktais įrodymais. Teismas patikslino daiktų kainas ir nustatė, kad trijų plastikinių langų kaina yra 3 400 Lt, šarvuotų durų – 1 380 Lt, dviejų užuolaidų - 818 Lt, 4 m linoleumo - 412,80 Lt, 2 karnizų - 54 Lt, televizoriaus „Samsung“ - 1150 Lt, skalbimo mašinos „Gorenje“ – 1 299 Lt, keptuvės „Zepter“ - 589 Lt, miegamosios sofos su dviem foteliais (komplekto „Edenas“) – 2 540 Lt, prieškambario komplekto – 1 475 Lt.

Teismas nurodė, kad dėl nusidėvėjimo daiktų vertė ieÅ¡kinio padavimo teisme dienai negali bÅ«ti tokia, kokia buvo jų įsigijimo dienÄ . Teismas netaikė nusidėvėjimo keptuvei „Zepter“, nes ji pirkta 2007-11-20, jos garantija 2 metai, baldams – miegamajai sofai su foteliais, nes baldai pirkti 2008-12-12, trims plastikiniams langams ir Å¡arvuotoms durims, karnizams, nes jie pirkti 2008-07-11, todėl Å¡ių daiktų kainÄ paliko nepakeistÄ . Teismas dėl nusidėvėjimo sumažino prieÅ¡kambario spintos vertę iki 1 375 Lt, užuolaidų ? iki 700 Lt, linoleumo ? iki 300 Lt.

Teismas pripažino, kad televizorius „Samsung“ ir skalbimo mašina „Gorenje“ nedalintini, kadangi iš atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, jog šis turtas yra įgytas, kai šalys dar negyveno kartu. Teismas nurodė, kad trys plastikiniai langai, buto šarvuotos durys, vieno kambario linoleumas negali būti savarankiški nuosavybės teisės objektai, dalintini šioje byloje, nes jie tapo antraeiliais daiktais, priklausančiais pagrindiniam daiktui (butui) (CK 4.14 str. 1 d.).

Kadangi ieÅ¡kovas neprašė Å¡ių daiktų jam priteisti natÅ«ra, o prašė padalinti bendrai gyvenant su atsakove įgytus daiktus, šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ teismas tenkino ir minėtus daiktus priteisė atsakovei, o ieÅ¡kovui už šį turtÄ iÅ¡ atsakovės priteisė kompensacijÄ . Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, yra pagrindas  nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad

ieÅ¡kovas ir atsakovė nuo 2005 m. balandžio mėn.  iki 2009 m. vasario 23 d. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį kaip Å¡eima ir gyvendami kartu įgijo šį turtÄ :

tris 3400 Lt vertės plastikinius langus, 1380 Lt vertės šarvuotas duris, dvejas

bendros 700 Lt vertės užuolaidas, 4 metrus 300 Lt vertės linoleumo, du bendros 54 Lt vertės karnizus, 589 Lt vertės keptuvę „Zepter“, 2540 Lt vertės

miegamÄ jÄ sofÄ su dviem foteliais (komplektÄ â€žEdenas“), 1375 Lt vertės prieÅ¡kambario komplektÄ , iÅ¡ viso daiktų už 9438,00 Lt, kurie yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, kurioje kiekvienai iÅ¡ Å¡alių priklauso ½ dalis Å¡io turto.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo jo nurodytus daiktus. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad visi jo paminėti daiktai buvo pas atsakovę bute ieÅ¡kinio padavimo teisme dienÄ ir yra Å¡iuo metu, kad ieÅ¡kovas atsivežė nurodytus daiktus ateidamas gyventi pas atsakovę, taip pat teismas nenustatė, kad Å¡ie daiktai buvo ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė arba buvo valdomi ieÅ¡kovo su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovas rėmėsi tik savo sÅ«naus parodymais. Teismas laikė ieÅ¡kovo sÅ«naus parodymus prieÅ¡taringais, be to, ieÅ¡kovo sÅ«naus parodymus teismas vertino kritiÅ¡kai dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi. Kadangi atsakovė pati sutiko, kad jos bute yra

56 ieÅ¡kovo knygos ir 2 rinkiniai jo darbo įrankių, ir nori atiduoti Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovui, teismas sprendė, kad yra pagrindas asmeninius ieÅ¡kovo daiktus – 56 bendros 280 Lt vertės knygas ir du bendros 320 Lt vertės rinkinius darbo įrankių (replės, atsuktuvai, kaltai, plaktukai) iÅ¡reikalauti iÅ¡ svetimo, neteisėto valdymo. Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ atsakovės 600 Lt vertės telefonÄ Nokia, nes ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus savo paaiÅ¡kinimÄ , patvirtinančių, kad Å¡is telefonas yra atsakovės žinioje, o atsakovė paneigė, jog telefonas iÅ¡ viso buvo ir dabar yra pas jÄ .

Teismas nustatė, kad nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad Å¡alims gyvenant kartu jos įsigijo ir ieÅ¡kinio padavimo teismui metu atsakovė turėjo 700 Lt vertės televizorių „JVC“, naujÄ 1380 Lt vertės kompiuterį, 250 Lt vertės DVD grotuvÄ â€žPhilips“, 900 Lt vertės muzikinį centrÄ â€žPhilips“, 4 bendros 640 Lt vertės Å¡viestuvus, įsigijo linoleumÄ dar vienam kambariui, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinys dėl Å¡ių daiktų pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir padalijimo, piniginės kompensacijos iÅ¡ atsakovės už juos priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. U. prašė sprendimÄ iÅ¡ dalies panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Apeliantas nurodė Å¡iuos motyvus:

1) teismo sprendimas yra ne visiÅ¡kai teisingas, kadangi teismas nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ne viso laiko, kiek Å¡alys gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, bei pripažino bendrÄ ja nuosavybe ne visÄ turtÄ , kurį Å¡alys įgijo bendrai gyvendami, ir daugiausia iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų,  ir nepriteisė pusės Å¡io turto, t. y.Â

1 380 Lt vertės kompiuterio, 700 Lt vertės televizoriaus „JVC“ ir 250 Lt vertės DVD leistuvo „Philips“. Teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo ieÅ¡kovo  asmeninius daiktus ? 600 Lt vertės telefono aparatÄ â€žNokia“, 300 Lt vertės pietų servizÄ Å¡eÅ¡iems asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių rinkinį, 2 bendros 150 Lt vertės kriÅ¡tolines vazas, ir 50 Lt vertės stiklinį dekoratyvinį padėklÄ tortui;

2) aplinkybę, kad šalys nuo 2002 m. rugsėjo iki 2009 m. vasario 23 d. gyveno kartu atsakovės  bute (duomenys neskelbtini)  bei bendro

gyvenimo pradžiÄ Â nuo 2002 m. rugsėjo įrodo ir liudytojų A. U., O. N. parodymai. IeÅ¡kovui nebuvo jokio reikalo nuomotis gyvenamÄ jį plotÄ pas atsakovę, kadangi ieÅ¡kovas turėjo kur gyventi, o iÅ¡ tiesų jis su atsakove gyveno  kaip Å¡eima;

3) teismas nepagrįstai iÅ¡ trijų jo su atsakove pirktų televizorių nei vieno nepripažino bendrÄ ja nuosavybe, atsisakė padalinti abiejų pirktus kompiuterius, DVD grotuvÄ , miegamojo baldų komplektÄ . Kadangi visi daiktai liko atsakovės bute, be to, nebuvo galimybės gauti raÅ¡ytinių įrodymų apie jų įsigijimÄ , todėl Å¡ių daiktų egzistavimÄ atsakovė neigė, arba įrodinėjo, kad juos įsigijo pati. Teismas be pagrindo patikėjo atsakovės teiginiu, kad beveik visiÅ¡kai naujÄ italiÅ¡kÄ miegamojo komplektÄ jai padovanojo jos buvusi kaimynė, tuo tarpu Å¡is miegamojo komplektas buvo nupirktas iÅ¡ tos pačios kaimynės už ieÅ¡kovo pinigus ? 1600 Lt;

4) teismas vienaÅ¡aliÅ¡kai ir labiau atsakovės naudai vertino pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, o kai kuriuos įrodymus atsisakė priimti ar iÅ¡reikalauti. Teismas nevertino pateikto telefono aparato „Nokia“ įsigijimo dokumento ? jo techninio paso su parduotuvės antspaudu ir įraÅ¡u, kad ieÅ¡kovas yra jo pirkėjas. Teismas vien tiktai dėl to, kad atsakovė pareiÅ¡kė, jog tokio telefono pas ieÅ¡kovÄ ir pas jÄ niekada nebuvo, Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo nepriėmė;

5) teismas nepagrįstai netenkino prašymo išreikalauti iš banko bankomato vaizdo kameros įrašus įrodyti, jog atsakovė ir jos dukra naudojosi ieškovo banko kortelėmis;

6) teismas nepagrįstai pripažino tinkamu rašytiniu įrodymu atsakovės

pateiktÄ televizoriaus „Samsung“ garantinį talonÄ , iÅ¡raÅ¡ytÄ UAB „Teliksa“ 2000-08-25.

Tame talone nėra nurodyta, kas pirko televizorių, o pirkimo data ir televizoriaus modelis neatitinka realybės. Teismas ignoravo pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti atsakovę pateikti Å¡io televizoriaus techninį pasÄ , iÅ¡ kurio matytųsi, kad Å¡is garantinis talonas yra iÅ¡raÅ¡ytas ne tam televizoriui;

7)  iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo iÅ¡reikalautini daiktai: 300 Lt vertės pietų servizas Å¡eÅ¡iems asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių rinkinys, 2 bendros 150 Lt vertės kriÅ¡tolinės vazos ir 50 Lt vertės stiklinis dekoratyvinis padėklas tortui; yra ieÅ¡kovo motinos daiktai, kuriuos jis paveldėjo po jos mirties, todėl yra labai brangÅ«s ne turtine prasme, o kaip motinos prisiminimas, todėl Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovas nori bÅ«tinai atgauti. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovės teiginiais, kad ji turi daug indų, tačiau minėtų indų tarp jų nėra. Teismas ignoravo  A. U. parodymus, kuris patvirtino, jog Å¡iuos daiktus padėjo parsivežti į atsakovės butÄ .

Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė A. Č. prašė apeliacinio skundo netenkinti ir jį atmesti,

teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei visas jos apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Nurodė Å¡iuos motyvus:

1) ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai nustatė ginčo Å¡alių bendro gyvenimo terminÄ . Pažymėtina, kad nei vienas iÅ¡ nurodytų liudytojų ieÅ¡kovo nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas A. U. teismo posėdyje pats abejodamas savo liudijimu apie ginčo Å¡alių bendro gyvenimo pradžiÄ , nurodė galimai 2002-2003 m. ir patvirtino jog daiktus pas atsakovę vežė bÅ«tent 2005 m. birželio mėn., po ieÅ¡kovo motinos mirties. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad minėtus daiktus atsinešė pas atsakovę tuo metu, kai atsikraustė gyventi. Liudytojo A. U. prieÅ¡taringas liudijimas įrodo tik tas faktines aplinkybes, kad liudytojas A.

U. ieškovui yra sūnus, bandęs liudyti tėvo naudai. Priešingai liudytojui A. U., liudytoja O. N. teismo

posėdyje nurodė jai žinomas faktines aplinkybes ir taip patvirtino atsakovės nurodytas;

2) ieÅ¡kovas skunde minimus raÅ¡ytinius įrodymus apie telefonÄ â€žNokia“ bandė teismui pateikti jau po ginčo Å¡alių baigiamųjų kalbų, todėl teismas teisėtai atsisakė juos priimti. Tokie ieÅ¡kovo veiksmai pirmosios instancijos teisme yra vertintini kaip tyčinis proceso vilkinimas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis. Teismas bylos eigoje patenkino visus ieÅ¡kovo praÅ¡ymus dėl dokumentų prijungimo prie bylos ar jų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ valdžios institucijų ir trečiųjų asmenų;

3)  ieÅ¡kovas neįrodė teismui, kad jis nuosavybės teise valdo praÅ¡omus iÅ¡reikalauti daiktus bei nepateikė įrodymų, kad atsakovė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvavo paimant iÅ¡ ieÅ¡kovo Å¡iuos daiktus prievarta, todėl neteisingai rėmėsi CK 4.95 str. IeÅ¡kovas parodė savo nenorÄ kooperuotis ar bendradarbiauti, nes iki Å¡iol minėtų knygų ir įrankių nepasiėmė;

4) pats ieÅ¡kovo reikalavimas dėl pas atsakovę atsineÅ¡tų daiktų yra prieÅ¡taringas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad atsinešė: 600 Lt vertės telefonÄ â€žNokia“, apie 70 350 Lt vertės knygų, 2 bendros 320 Lt vertės įrankių komplektus, 300 Lt vertės pietų servizÄ , 50 Lt vertės taurių rinkinį, 2 bendros

150 Lt vertės vazas, 50 Lt vertės stiklinį padėklÄ . 2009-07-15 parengiamojo posėdžio metu ieÅ¡kovas, galutinai formuodamas ieÅ¡kinio reikalavimus, nurodė, kad atsinešė tik darbo įrankius, grožinę literatÅ«rÄ , indus bei papildomai nurodo meÅ¡keres ir du rankinius laikrodžius. Liudytojas A.

U. parodė, kad į butÄ pervežė tik pietų servizÄ , kilimÄ , paveikslÄ ir kelias vazas. IeÅ¡kovas dėl savo piktnaudžiavimo alkoholiu pats nežino, nei kÄ atsinešė pas atsakovę, nei kÄ atsiėmė;

5) ieÅ¡kovas apeliaciniu skundu ginčija 3 480 Lt iÅ¡ 7770 Lt pradinio ieÅ¡kinio sumos. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimu patenkino ieÅ¡kovo reikalavimų už 4 719  Lt, todėl lieka nebeaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovas ginčija didesnę sumÄ už likusiÄ nepatenkintÄ , kuri yra 3 051 Lt. Tai parodo, kad ieÅ¡kovas pats nežino ko nori, o tik kerÅ¡taudamas siekia vėl įvelti atsakovę į teisminius procesus;

6) ieÅ¡kovas su apeliaciniu skundu pateikia naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ bei melagingai nurodo, kodėl Å¡is įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme ir kodėl jį pateikti bÅ«tinybė iÅ¡kilo dabar. IeÅ¡kovo naujai pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas nepriimtinas ir netirtinas apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. G. v. UAB

„Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodyta, kad bylÄ nagrinėjantis teismas pagal savo kompetencijÄ tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes savarankiÅ¡kai atlieka

faktų teisinį kvalifikavimÄ , parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymÄ , teisiÅ¡kai argumentuodamas

atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi (pavyzdžiui,

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v.

UAB „ Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto

nustatymo, praÅ¡ydamas nustatyti, kad Å¡alys nuo 2002 m. rugsėjo iki 2009 m. vasario gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, įsigijo bendrÄ turtÄ , ieÅ¡kovas

atnešė į atsakovės butÄ jam asmeninės nuosavybės teisė priklausantį turtÄ .

Civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad šalys nesudarė santuokos, tačiau jų tarpusavio santykiai buvo artimi šeiminiams

santykiams ? tai gyvenimas kartu iki 2009 m. vasario mėnesio, rūpinimasis bendra buitimi, poilsiu bei išlaikymu, turto įsigijimas ir kita. Tai patvirtino ir

pati atsakovė pareiÅ¡kime policijai paraÅ¡iusi, kad ieÅ¡kovas yra jos sugyventinis (b. l. 58-59). Teismo vertinimu, toks Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis reikÅ¡mingas Å¡alių turtiniams santykiams tiek įgyjant, tiek ir atidalijant bendrÄ turtÄ , priklausantį Å¡alims bendrosios nuosavybės teise. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos,

nustatančios bendrÄ jÄ nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos 18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 straipsnis). IeÅ¡kovas

tvirtina, kad didesnė dalis turto įgyta 2002-2009 m. laikotarpiu, yra pirkta jo lėšomis, todėl prašė  priteisti iÅ¡ atsakovės turtÄ ir piniginę

kompensacijÄ . Su tuo sutikti negalima, nes ieÅ¡kovo motyvams pagrįsti nepateikta įrodymų. Byloje Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina, nuo kada pradėjo vesti bendrÄ Å«kį. Teisėjų kolegija nesivadovauja ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu, nustatydama Å¡alių bendro Å«kio vedimo pradžiÄ , nes ieÅ¡kovo parodymai dėl laiko yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimui. IeÅ¡kovas, apklaustas posėdyje (b. l. 96), paaiÅ¡kino, kad  2002-09 susipažino su atsakove, po to lankėsi pas jÄ 2002 m. lapkričio mėn., vėliau dar kartÄ ir tik tada atsakovė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui gyventi drauge. Liudytojas A. U., apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdyje, paaiÅ¡kino (b. l. 99), kad ieÅ¡kovo daiktus pas atsakovę nuvežė 2005 m., ieÅ¡kovas pas atsakovę pradėjo gyventi maždaug 2002-2003m., tačiau tikslios datos nurodyti negali. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja O. N. paaiÅ¡kino, kad

ieškovas pas atsakovę gyvena nuo 2004 m. ar 2005 m., tačiau tiksliai nurodyti negali. Liudytoja L. B. paaiškino (b l. 99),

kad ieškovas gyveno atsakovės bute nuo 2005 m. Taigi įvertinus byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrįstas ieškovo motyvas, kad byloje

liudytojų parodymais yra įrodyta, kad ieškovas gyveno su atsakove nuo 2002 m. rugsėjo mėn., todėl šis apeliacinio skundo motyvas atmestinas kaip neįrodytas. Teisėjų

kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad

Å¡alis bendrÄ Å«kį pradėjo vesti nuo 2005 m. (b. l. 135), todėl atmestinas apelianto motyvas, kad teismo sprendimas nėra teisingas.

IeÅ¡kovas tvirtina, kad atsakovės bute liko turtas, kurį Å¡alys pirko gyvendamos kartu: kompiuteriai, DVD grotuvas, miegamojo baldų komplektas, 700 Lt vertės televizorius „JVC“ ir 250 Lt vertės DVD leistuvas „Philips“. Be to, ieÅ¡kovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo ieÅ¡kovo asmeninius daiktus 600 Lt vertės telefono aparatÄ â€žNokia“, 300 Lt vertės pietų servizÄ Å¡eÅ¡iems asmenims, 50 Lt vertės 12 taurių rinkinį, 2 bendros 150 Lt vertės kriÅ¡tolines vazas, ir 50 Lt vertės stiklinį dekoratyvinį padėklÄ tortui.

Civiliniame procese faktinėms aplinkybėms nustatyti taikomas įrodymų pakankamumo principas, pagal kurį faktas konstatuojamas buvęs įvykęs, jeigu byloje surinkti įrodymai liudija apie didesnę tikimybę jį buvus negu jo nebuvus. Tai konstatuojama vertinant visų byloje surinktų įrodymų visumÄ , taikant CPK 185 straipsnyje nurodytus įrodymų vertinimo principus. Tiesiogiai minėtų ginčo daiktų buvimo faktÄ pas atsakovę įrodo tik apelianto paaiÅ¡kinimai (CPK 177 str. 1, 2 d.), tačiau remtis vien Å¡iuo įrodymu Å¡iam faktui konstatuoti teismas negali dėl suprantamos priežasties – apelianto materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kitus įrodymus ir spręsti, ar jų visuma patvirtina ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, duoti pirmosios instancijos teisme, buvo itin neinformatyvÅ«s ir prieÅ¡taringi (b. l. 2, 66, 99), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti byloje surinktų netiesioginių įrodymų visumÄ . Kaip matyti iÅ¡ liudytojos E. S. paaiÅ¡kino,ji miegamojo baldus neatlygintinai atidavė L. B.. Liudytoja L. B. pasakė, kad liudytojos E. S. miegamojo

baldus atidavė atsakovei, baldus atvežė ieškovas su bendradarbiais. Liudytojas A. B. patvirtino, kad vežė baldus atsakovei, baldai buvo

atiduoti, o ne parduoti. Liudytojas A. K. patvirtino, kad baldus atsakovės dukrai atidavė (b. l. 99-100). Taigi dauguma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog ginčo baldai buvo neatlygintinai perduoti atsakovės dukrai, o pastaroji juos atidavė atsakovei. Taigi Å¡is turtas negali bÅ«ti prapažintas Å¡alių daline bendrÄ ja nuosavybe, nes atsakovė baldus gavo iÅ¡ dukters neatlygintinai, kaip dovanÄ . Esant tokioms aplinkybėms ieÅ¡kovo teiginys, kad ginčo baldai yra Å¡alių bendroji dalinė nuosavybė, nėra įrodytas.

Kompiuterio, garso ir vaizdo aparatÅ«ros pirkimo Å¡alims gyvenant kartu faktui įrodyti byloje jokių įrodymų nėra pateikta, tai pripažino ir pats ieÅ¡kovas. O atsakovės pateikti byloje dokumentai visai nesusiję su ieÅ¡kovo nurodyta aparatÅ«ra (b. l. 79-80). Taigi nesant jokių objektyvių įrodymų, kad garso ir vaizdo aparatÅ«ra buvo pirkta Å¡alims gyvenant kartu sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, ieÅ¡kovo reikalavimas pagrįstai atmestas kaip neįrodytas.

Dėl asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui priklausančių daiktų byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimÄ , kad knygas, indus, kilimÄ , paveikslÄ ieÅ¡kovas atvežė į atsakovės butÄ , patvirtino liudytojas A. U.. Atsakovė neginčija, kad pas jÄ liko ieÅ¡kovo knygos (56 tomai), ji sutinka jas grÄ Å¾inti, siÅ«lė jas paimti, ieÅ¡kovas jų atsiimti neatvyko (b. l.

98) Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais, kad byloje nėra įrodymų, jog kiti ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys daiktai liko pas atsakovę. Apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktas mobiliojo telefono pasas, kuriame įraÅ¡ytas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2006-05-25 įsigijo telefonÄ , tačiau minėtas telefono pasas nepatvirtina, kad telefonas yra pas atsakovę. Taigi Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas taip pat yra neįrodytas, todėl atmestinas.Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodyta, kad atsakovė ar jos Å¡eimos nariai naudojosi ieÅ¡kovo lėšomis ar banko kortelėmis be jo sutikimo.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieÅ¡kovo nurodytas bankomatas nėra filmuojamas, kitame bankomate, kurį nurodė ieÅ¡kovas, vaizdo įraÅ¡ai apie nufilmuotus asmenis neiÅ¡liko (b. l. 107, 112). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, jog atsakovė naudojosi ieÅ¡kovo lėšomis, kadangi, kaip nustatyta byloje, Å¡alys gyvendamos kartu vedė bendrÄ Å«kį, darė bendras iÅ¡laidas, taigi naudojo ieÅ¡kovo lėšas jam pačiam leidus. Kaip teigia ieÅ¡kovas, jis perdavė savo lėšas (taip pat ir banko korteles) atsakovei gera valia, ieÅ¡kovo lėšomis Å¡alys pirko įvairių daiktų (b. l. 1, 66, 96).

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji bendram Å«kiui iÅ¡laikyti taip pat naudojo savo pajamas. Taigi nustatyti faktÄ , kad ieÅ¡kovo lėšomis buvo pirkta daugiau turto, negu nustatyta byloje, remiantis vien ieÅ¡kovo gautų pajamų suma, negalima, nes Å¡alių lėšos keletÄ metų buvo naudojamos bendriems poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad dalis lėšų buvo iÅ¡leista Å¡alių kasdieniams buitiniams poreikiams tenkinti (maistui, mokesčiams, transportui, kultÅ«rai ir laisvalaikiui ir pan.), tuo naudojosi ir pats ieÅ¡kovas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas Å¡alių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, dalino turtÄ , kuris nustatytas byloje, ir dėl to gali bÅ«ti priteistas kiekvienai iÅ¡ Å¡alių  natÅ«ra arba iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , kitÄ ieÅ¡kovo reikalavimų dalį pirmosios instancijos teismas atmetė kaip neįrodytÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atmestų reikalavimų yra pagrįsta. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinis skundas netenkintinas, teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Byloje Å¡alys turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios, atmetus apeliacinį skundÄ , priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iÅ¡ kitos Å¡alies priteisia bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė už suteiktas teisines paslaugas (b.  l. 147--151) advokatui sumokėjo 200 Lt. Teismas sprendžia, kad iÅ¡laidų advokato pagalbai už atstovavimÄ teisme atlyginimas nemažintinas,

atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį, bylos sudėtingumÄ ir į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose

priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio. Byla sudėtinga įrodymų vertinimo prasme, advokatas atsakovės vardu surašė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , teisėjų kolegija su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ motyvais sutiko. Visa tai įvertinus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 200 Lt.

Taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei už procesinių dokumentų siuntimÄ apeliacinės instancijos teisme – 4,05 Lt (b. l. 145) (CPK 96 str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326-333 str., n u t a r i a :

           Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš ieškovo V. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) bylinėjimosi išlaidas:

200 (du šimtus) Lt atsakovei A. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini));

4 (keturis) Lt 5 ct valstybei.

Kolegijos pirmininkė                     Â

                                                 Galina Blaževič

 Â

Kolegijos teisėjai                                                   Â

                          Jolita Cirulienė

                                                                                                        Â

Albinas Čeplinskas

                                                                                    Â

                   Â