7c8ee2f2-4076-4acc-b085-33002bc4493e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-816-142/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02863-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 28; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės, Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei Giedrei Narbutei, atsakovų atstovui Leonardui Urbanovičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ skundÄ dėl leidimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo atsakovams Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija, atsakovas) 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1970 (toliau – Leidimas gaminti) dalį, kurioje nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) įpareigoti Energetikos ministerijÄ pakeisti Leidime gaminti nurodytÄ sÄ lygÄ ir nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,75 Lt/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjui priklausančios saulės elektrinės pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 17 d. pateiktame praÅ¡yme nurodė, kad reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 14 865,75 Lt dydžio žalos priteisimo (žalÄ sudaro negautos pajamos), laikotarpis per kurį susidarė žala – nuo leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos iki 2014 m. gegužės 31 d., per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas pagamino ir pardavė 19 821 kWh elektros energijos, žalÄ apskaičiavo, Å¡iÄ sumÄ padauginęs iÅ¡ 0,75 Lt/kWh (b. l. 107).PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia 2012 m. birželio 21 d. redakcijos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 3 straipsnio 2 dalimi, 20 straipsnio 4, 11 dalimis, Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827, nuostatomis (6.1, 8.2, 9 punktais), kuriose buvo nustatyta, kad gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nustatyti fiksuoti tarifai.

PaaiÅ¡kina, kad Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo 1,44 Lt/kWh fiksuotas tarifas, nustatytas Komisijos 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. O3-23.

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja Ä®statymo redakcija (2013 m. sausio 17 d. redakcija), pagal kuriÄ fiksuoto tarifo nustatymas siejamas jau su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo momentu. Tai reiÅ¡kia, kad asmenims, iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2013 m. sausio 31 d. negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ , yra taikoma 2013 m. sausio 17 d. Ä®statymo 20 straipsnio dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama dvylikos metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti iÅ¡davimo dienÄ .

Nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė nei 10 kW, bet mažesnė nei 100 kW, galiojo Komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-58 nustatytas fiksuotas tarifas 0,69 Lt/kWh. PareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame leidime gaminti elektros energijÄ yra nustatyta, kad „Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“.

Vadinasi, nors leidimÄ plėsti elektros energijos gamybÄ pareiÅ¡kėjas gavo galiojant 2012 m. birželio 21 d. Ä®statymo redakcijai ir pagrįstai tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiui nuo leidimo gaminti energijÄ iÅ¡davimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs fiksuotas tarifas, tačiau faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui bus taikomas tik 0,69 Lt/kWh fiksuotas tarifas neintegruotoms jėgainėms. PareiÅ¡kėjui Ä®statymo nuostata taikoma atgal nepagrįstai sumažinus tarifus. Tuo pažeidžiami teisės aktai ir teisėti pareiÅ¡kėjo lÅ«kesčiai bei interesai.

Remiasi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi ir teigia, kad nuo 2013 m. sausio 17 d. pakeistos Ä®statymo nuostatos galėjo bÅ«ti pradėtos taikyti tik nuo 2013 m. vasario 1 d. ir negalėjo bÅ«ti taikomos santykiams, susiklosčiusiems iki 2013 m. vasario 1 d. Energetikos ministerija, iÅ¡duodama LeidimÄ ginčijamoje dalyje, neteisėtai jau susiklosčiusiems administraciniams teisiniams santykiams pritaikė Ä®statymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ .

Energetikos ministerija, iÅ¡duodama pareiÅ¡kėjui leidimÄ gaminti elektros energijÄ , pagal kurį energijos supirkimo tarifas buvo fiksuojamas leidimo iÅ¡davimo dienÄ , akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nesilaikydama valstybės įgaliotos institucijos elgesiui taikytino sÄ Å¾iningumo principo. Todėl mano, kad skundžiama leidimo gaminti sÄ lyga turi bÅ«ti panaikinta ir pakeista kita sÄ lyga. ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsniu.

Dėl minėtų Energetikos ministerijos veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimo plėtrai ir Leidimo gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0.75 Lt/kWh už kiekvienÄ neintegruotoje saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB LESTO parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.Teisme atstovė palaikė skundÄ ir prašė tenkinti.Atsakovai Energetikos ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, atsiliepimuose su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti (b. l. 48–56, 81–89).PaaiÅ¡kina, kad įstatymų leidėjas turi diskrecijÄ imtis bÅ«tinų priemonių, kurios padėtų užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ ir iÅ¡vengti elektros energijos kainų didėjimo.

Po Ä®statymo įsigaliojimo atsinaujinančios energetikos plėtra tapo nedarni. Reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus. Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ prieÅ¡ lex retro non agit. Konkuruojant keliems teisės principams, taigi ir sveriant kelis teisinius gėrius, svarbu nepamirÅ¡ti, kad vieno iÅ¡ jų ribojimas turi bÅ«ti proporcingas kito svarbai. Ä®statymo pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinančių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių.

Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kėjas galimai patyrė ar patirs nuostolių. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotame leidime plėtrai nurodomos veiklos sÄ lygos, tarp kurių yra pareiga laikytis Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriaus reikalavimų, ir nurodyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Pradėdamas veiklÄ ir gavęs leidimÄ pareiÅ¡kėjas sutiko su leidimu reglamentuojamomis veiklos sÄ lygomis, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas laisva valia atliko veiksmus.

Leidimas gaminti iÅ¡duotas vadovaujantis teisės aktais, todėl naikinti ar keisti jį nėra pagrindo. Nesutinka su reikalavimu atlyginti žalÄ . Nurodo, kad nėra duomenų, patvirtinančių žalos dydį ir faktÄ . Taip pat civilinė atsakomybė negalima nesant Energetikos ministerijos neteisėtų veiksmų.Teisme atstovas palaikė atsiliepimÄ ir prašė skundÄ atmesti.Skundas netenkinamas.Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ 2013 m. birželio 20 d. leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1970 nustatytų veiklos sÄ lygų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 22).

Ginčydamas Å¡ias veiklos sÄ lygas pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti jam nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl skirtingų tarifų taikymo.Byloje nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012 m. gruodžio 20 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. 5999 (b. l. 8). Leidime buvo nurodytos tokios veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimo iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas; elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ ; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Teritorija, kurioje verčiamasi leidimu reglamentuojama veikla: (duomenys neskelbtini). Leidimu reglamentuojamos veiklos pagrindiniai techniniai duomenys: elektrinės pavadinimas – AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ saulės elektrinė, elektrinės instaliuota galia MW – 0,02996, elektrinės tipas – saulės elektrinė, projektinė metinė elektros energijos gamyba – 30 000 kWh.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pagal 2012 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 07/20 iÅ¡ UAB „Litrada“ nusipirko saulės elektrinę, kurios galutinė kaina su įrengimu į tinklÄ â€“ 173 900,00 Lt, PVM sudaro 35 058,24 Lt (b. l. 10–18, 19, 20, 21).PareiÅ¡kėjas 2012 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Energetikos ministerijÄ su praÅ¡ymu gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b. l. 57).Taip pat į bylÄ pateiktas pareiÅ¡kėjo 2013 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymas dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo.

IÅ¡ Å¡io praÅ¡ymo teksto darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas jau buvo įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä Ä¯monių, kurioms iÅ¡duotas toks leidimas (sÄ raÅ¡e 2013 m. vasario 19 d. pareiÅ¡kėjas buvo įtrauktas Nr. 687), tačiau pareiÅ¡kėjas nebuvo gavęs popierinio leidimo.PareiÅ¡kėjas 2013 m. gegužės 31 d. pareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b. l. 71–72).Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos 2013 m. gegužės 28 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui energetikos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo pažymÄ Nr. 16Ä®P2-42655 (b. l. 9).Energetikos ministerija 2013 m. birželio 20 d. iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui leidimÄ gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1970 (b. l. 22).

Leidime nurodytos reguliuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas sÄ lygas; elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Nurodytas elektrinės pavadinimas – AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ Saulės elektrinė, įrengtoji galia MW – 0,02996, elektrinės tipas – saulės elektrinė.PareiÅ¡kėjo netenkina Leidime gaminti nurodyta sÄ lyga, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, t. y. nustatytas teisės aktuose fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas, kadangi iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo diena (2011 m. gegužės 12 d.

Ä®statymo Nr. XI-1375 redakcija). Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (2013 m. sausio 17 d. Nr. XII-169) 6 straipsniu pakeistas Ä®statymo 20 straipsnis, Å¡is pakeitimas įsigaliojo 2013 m vasario 1 d.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui Energetikos ministerija 2012 m. gruodžio 20 d. iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ (b. l. 8). Leidime nurodytas jo iÅ¡davimo pagrindas ir reglamentuojamos veiklos sÄ lygos – vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas.

Leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas 2013 m. birželio 20 d.Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiÅ¡kėjui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus buvo iÅ¡duotas remiantis teisiniu reguliavimu, galiojusiu iki 2013 m. vasario 1 d., o leidimas gaminti elektros energijÄ â€“ pagal pakeistÄ saulės energetikos plėtros reguliavimÄ , galiojantį nuo 2013 m. vasario 1 d. Atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes, jog dėl leidimo gaminti elektros energijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po 2013 m. vasario 1 d., leidimas iÅ¡duotas 2013 m. birželio 20 d., daroma iÅ¡vada, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi iÅ¡duodant LeidimÄ gaminti galiojusiomis įstatyminėmis nuostatomis ir Leidime nustatė, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Todėl Å¡i nuostata negali bÅ«ti panaikinta ar pakeista į nuostatÄ , kad supirkimo kaina turi bÅ«ti nustatyta atsižvelgiant į tarifÄ , galiojusį 2012 m. gruodžio 20 d.Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 straipsnio 7 dalis (2011 m. gegužės 12 d.

Ä®statymo Nr. XI-1375 redakcija). Galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tuo tarpu nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ ir visus tokiam leidimui gauti bÅ«tinus dokumentus pateikė 2013 m. gegužės 16 d. ir ginčijamÄ LeidimÄ gavo jau galiojant naujajam teisiniam reguliavimui.Gaudamas leidimÄ plėtoti gamybÄ pareiÅ¡kėjas pagal tuo metu buvusį teisinį reguliavimÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į įstatymo nuostatų įgyvendinimÄ Ä¯gijo.

Bylos duomenys patvirtina, kad gavęs leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pareiÅ¡kėjas atliko investicijas (2012 m. liepos 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 07/20 ir jos priedai) ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų, iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų. Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Konstitucijos 23 straipsnį.Tačiau teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio bei Teismų įstatymo 33 straipsnio nuostatas, privalo vadovautis teisminiu precedentu.

Nagrinėjama byla buvo sustabdyta iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) iÅ¡nagrinės administracinę bylÄ Nr. A822-632/2014, kuri yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai. Todėl vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus teismas atsižvelgia į LVAT 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį minėtoje byloje.LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija tam tikrais atvejais leidžia asmens teisių ir laisvių ribojimÄ , jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (LVAT nukreipia į Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).Taip pat teismas atsižvelgia į LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013.

LVAT nagrinėjo beveik analogiÅ¡kÄ bylÄ (nebuvo tik reikalavimo dėl žalos atlyginimo) ir nurodė, kad Ä®statymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ . PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lÅ«kesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Žinoma, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ , todėl kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad įgytos teisės esmė negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, ir teisės turėtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus.Nagrinėjamoje byloje nėra iÅ¡skirtinių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad tolesnė pareiÅ¡kėjo Å«kinė veikla, susijusi su elektros energijos gamyba, neteko prasmės, tapo visais atžvilgiais nuostolinga.

PareiÅ¡kėjas 2014 m. birželio 17 d. iÅ¡ esmės pateikė patikslintÄ skundÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡o iÅ¡ valstybės priteisti žalÄ (negautas pajamas) 14 865,75 Lt dydžio, susidariusiÄ dėl netinkamo tarifo taikymo už pateiktÄ energijÄ , kai nuo 2013 m. birželio 20 d. iki 2014 m. gegužės 31 d. už pareiÅ¡kėjo elektrinės pateiktus 19 821 kWh taikomas supirkimo tarifas 0,75 Lt/kWh mažesnis nei tikėjosi pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjui buvo taikomas supirkimo tarifas – 0,69 Lt/kWh.

Kartu pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad didelę dalį supirkimo tarifo sudaro VIAP (b. l. 116–142), t. y. pareiÅ¡kėjui ir toliau mokama valstybės remiama supirkimo kaina. Pagal Ä®statymo 2 straipsnio 48 dalį VIAP yra vieÅ¡uosius interesus atitinkančios paslaugos – įstatymų nustatytais atvejais įmonėms priskiriami privalomi įpareigojimai, siekiant įgyvendinti valstybės energetikos, Å«kio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus.

Vykdant tokius privalomus įpareigojimus surinktos lėšos yra panaudojamos apmokėti ir skatinti elektros energijos gamybÄ saulės elektrinėse.Todėl pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai, kuriais grindžiamas žalos padarymo faktas, nepatvirtina, kad Å«kinės veiklos objekto tolesnis eksploatavimas nebeteko ekonominės prasmės, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, patvirtinančių, kad dėl mokamos supirkimo kainos jo Å«kinė veikla – saulės elektrinės eksploatavimas – tapo nuostolingas, investicijos niekada neatsipirks.

Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įgyta teisė vykdyti Å¡iÄ Å«kinę veiklÄ buvo pažeista.Dėl principo lex retro non agit taikymo. Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjui faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus LeidimÄ gaminti. LeidimÄ pareiÅ¡kėjas gavo jau įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad minėta norma veikia retrospektyviai.

Teikdamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ gaminti energijÄ pareiÅ¡kėjas jau žinojo apie pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , todėl turėjo žinoti, kad bus taikomi tarifai, nustatyti Å¡io leidimo gavimo momentu. Jeigu Å¡i aplinkybė buvo pareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ki, pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę konsultuotis su atsakovu iki praÅ¡ymo iÅ¡duoti leidimÄ gaminti padavimo,  Leidimo gaminti gavimo, tačiau į bylÄ nepateikti duomenys, kurie patvirtintų, kad iki nurodytų veiksmų atlikimo ar po to pareiÅ¡kėjas atsakovo bÅ«tų buvęs suklaidintas.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamo leidimo dalies ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui naujÄ leidimÄ gaminti elektros energijÄ , kuriame bÅ«tų nustatytas supirkimo tarifas, galiojęs 2012 m. gruodžio 20 d., kai buvo iÅ¡duotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.Dėl reikalavimo atlyginti žalÄ .Teismo vertinimu, kadangi Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjui ginčijamÄ LeidimÄ gaminti iÅ¡davė remdamasi iÅ¡duodant jį galiojusia Ä®statymo redakcija, atsakovas veikė pagal savo kompetencijÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (aktus) ar neveikimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu.

Nesant vieno iÅ¡ civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų bÅ«tino elemento – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas. Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jo apskaičiuotos negautos pajamos yra žala, kaip ji suprantama suformuotoje bendros kompetencijos teismų praktikoje (kai sprendžiami ginčai dėl negautų pajamų atlyginimo). PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kaip apskaičiavo numatytas gauti pajamas pradėdamas planuoti gamybÄ , neįrodė, kad gaunant leidimÄ gamybai pagrįstai tikėjosi gauti tas pajamas, kai teisės aktuose jau buvo numatytos kitos tarifų taikymo sÄ lygos, o dėl neteisėtų Energetikos ministerijos veiksmų nebuvimo jau pasisakyta.CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LVAT praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (pvz., LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-338/2010). Nagrinėjamu atveju Energetikos ministerija laikėsi Ä®statymo nuostatų, pareiÅ¡kėjas neįrodė padarytos žalos dydžio, todėl nėra visumos bÅ«tinųjų civilinės vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl turtinės žalos atlyginimo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo AB „RokiÅ¡kio sÅ«ris“ skundÄ atmesti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                 Arūnas Kaminskas Margarita Stambrauskaitė Halina Zaikauskaitė