7c8db7fb-3461-4a99-9030-e58b928742da · Klaipėdos apygardos teismas

                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-394-380/2016                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04811-2015-5                                                   Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.; 3.26.1. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2016 m. liepos 1 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo, irn u s t a t ė:              Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimas, kuriuo praÅ¡oma T.

P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau –ATPK) 506 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudÄ už tai, jog jis, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesilaikydamas įstatyme nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumo, teismui nepateikdamas pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, pažeidė kreditoriaus - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu T. P. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimÄ pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 301 straipsnio nuostatas, jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda.              T. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Teigia, kad norint taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti, esant tokiai situacijai nurodytu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais ir taip pažeidė kreditoriaus interesus. Valstybinė mokesčių inspekcija teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«dama skolinga mokesčių inspekcijai jos nurodomÄ nekilnojamojo mokesčio sumÄ , vykdė atsiskaitymus ir iÅ¡davinėjo paskolas fiziniam asmeniui, pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytÄ eiliÅ¡kumÄ .

Nors pareiÅ¡kime nurodomi visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti mokėjimai, tačiau kokie konkrečiai atsiskaitymai pažeidė eiliÅ¡kumÄ , mokesčių inspekcija nenurodė. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė įprastinę Å«kinę komercinę veiklÄ , kuriai vykdyti buvo naudojamos apyvartinės lėšos. Vieninteliai mokesčių inspekcijos nurodytu laikotarpiu vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų mokėjimai – veiklos sÄ naudos, mokesčiai, darbo užmokestis bei iÅ¡duoti kreditai.

T. P., kaip įmonės administracijos vadovas, savo asmeninėmis lėšomis dengė kai kurias įmonės veikloje patiriamas iÅ¡laidas, kurios vėliau iÅ¡ dalies bÅ«davo kompensuojamos. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apeliantui 1 256,59 Eur. Å ių mokėjimų negalima priskirti prie atsiskaitymų su kreditoriais, kurie galėtų pažeisti atsiskaitymų tvarkÄ ir pareiÅ¡kėjo interesus, kategorijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimas fiziniam asmeniui Ž.

R. negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo interesus pažeidžiantis atsiskaitymas su kreditoriais, neatitinkantis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Paskolų išdavimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pareikštas reikalavimas dėl nekilnojamojo mokesčio sumokėjimo. Teisė reikšti reikalavimus atsirado tik po 2015 m. birželio 17 d. deklaracijos patikslinimo, kuris atliktas perskaičiavus valdomo nekilnojamojo turto mokestinę vertę. Apeliantas teigia, kad ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo paskolų išdavimo dienos.

Spręsdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo ir pagrindų iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ buvimo klausimÄ , teismas išėjo už savo kompetencijos ribų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prielaida, kad įmonė yra nemoki ir buvo pagrindas bei pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo yra nepagrįsta.             Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į T. P. apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimÄ .

Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui ir žinodama apie mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmus, atlikinėjo atsiskaitymus su kitais kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Bendrovei nėra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, todėl ji privalėjo laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog Å¡ių nuostatų negalima taikyti, nes neįrodytas skolininko turimų lėšų trÅ«kumas, yra nepagrįstas. teigia, kad bendrovė atsiskaitydama su kitais kreditoriais ir suteikdama paskolÄ turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija, tačiau to nedarė sÄ moningai. T. P. daromas pažeidimas tęsėsi tam tikrÄ laikotarpį, tokia veika yra trunkamojo pobÅ«džio.

Trunkamieji teisės pažeidimai tęsėsi tol, kol nebuvo nustatyti kompetentingos institucijos – Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri atlikusi operatyvų patikrinimÄ , 2015 m. lapkričio 4 d. surašė operatyvaus patikrinimo pažymÄ .             Apeliacinis skundas netenkintinas.             ATPK 506 straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vienÄ iÅ¡ Å¡ioje dalyje numatytų alternatyvių veikų:

1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimÄ ;

2) pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismui nepateikimÄ ;

3) kreditorių susirinkimų nesuÅ¡aukimÄ Ä¯statymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra iÅ¡vardyti kaip alternatyvÅ«s, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iÅ¡ įstatyme iÅ¡vardytų alternatyvių pažeidimų padarymÄ .             Apeliantas teigia, jog norint taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį, turi bÅ«ti įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais ir taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos interesus.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu neturi pagrindo sutikti. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka yra reglamentuojama CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių iÅ¡imčių, kada Å¡ių nuostatų bÅ«tų galima nepaisyti. PrieÅ¡ingai, Å¡i teisės norma ir yra skirta bÅ«tent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis (fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti) ir trÅ«ksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, – Å¡i teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarkÄ , kuria turi bÅ«ti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teiginys, jog neįrodžius skolininko turimų lėšų trÅ«kumo atsiskaityti su visais kreditoriais negali bÅ«ti laikomasi CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos mokėjimo eiliÅ¡kumo tvarkos, yra nepagrįstas.              IÅ¡analizavęs ir įvertinęs įrodymų visumÄ , pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo T. P. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais:

Valstybinės mokesčių inspekcijos Integruotos mokesčių informacinės sistemos duomenų bazės išrašu (b. l. 6-7), 2015 m. gruodžio 18 d. balansu (b. l. 8), 2015 m. spalio 1 d. balansu (b. l. 9), 2015 m. gegužės 28 d. balansu (b. l. 10), Nekilnojamojo turto mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 11), Pelno mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 12), Pridėtinės vertės mokesčio prievolių ataskaitos išrašu (b. l. 13-14), Priverstinio išieškojimo veiksmų išrašu (b. l. 15), 2015 m. lapkričio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20), 2015 m. spalio 7 d.

T. P. paaiškinimu (b. l. 21-22), Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos už 2014 m. išrašu (b. l. 23-24), Nekilnojamojo turto mokesčio patikslintos deklaracijos už 2014 m. išrašu (b. l. 25-26), 2015 m. gegužės 28 d. Paskolos sutarties kopija (b. l. 27-30), 2014 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties kopija (b. l. 31-34), Išrašu iš juridinių asmenų registro (b. l. 35-36), 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijos (b. l. 37-38), Bendrovės kreditinio įsiskolinimo suvestinės kopija (b. l. 39-44), Bendrovės debitorinio įsiskolinimo suvestinės kopija (b. l. 45-48).

Operatyvaus patikrinimo pažymos suraÅ¡ymo dienÄ (2015 m. spalio 1 d.) mokestinė nepriemoka sudarė 71 513, 93 Eur. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė D. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad po operatyvaus patikrinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pervesta tik viena įmoka, t. y. 34 Eur (b. l. 98).              Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir konstatuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T.

P., kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatytos atsiskaitymo su valstybe eiliÅ¡kumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais, t. y. mokėjo veiklos sÄ naudas, mokesčius, darbo užmokestį, suteikė paskolÄ fiziniam asmeniui. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi bÅ«ti tenkinami pirmiau nei kitų kreditorių reikalavimai. Taigi, T. P., žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolÄ valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliÅ¡kumÄ CK 6.9301 straipsnio 1 dalies prasme yra toliau nei Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne su Valstybine mokesčių inspekcija, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumÄ ir tvarkÄ .

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad T. P. padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 506 straipsnio 1 dalyje.              Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas įtvirtina įmonės vadovo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei tapus nemokiai (8 straipsnis). Å io įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto ir vadovo patvirtinto 2015 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso matyti, kad bendrovės viso turto vertė 134 287 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 70 341 Eur (b. l. 37), bendrovė dirbo turėdama 8 954 Eur nuostolį (b. l. 38).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. sausio 1 d. kreditorinis įsiskolinimas sudarė 6 165,41 Eur (4 512,42 Eur – įsiskolinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 698,80 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 954,19 Eur – kitiems kreditoriams), o 2015 m. rugsėjo 30 d. sudarė 70 784,43 Eur (67 224,66 Eur – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 157,45 Eur – Sodrai, 334,57 Eur – darbo užmokestis, 525,70 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 560,71 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 229,14 Eur – kitiems kreditoriams).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ debitorinis įsiskolinimas 2015 m. sausio 1 d. buvo 5 863,85 Eur, 2015 m. rugsėjo 30 d. sumažėjo iki 1 752,20 Eur (b. l. 16-20). Ä®vertinus tai, matyti, kad bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę jos balanse įraÅ¡yto turto vertės. Apelianto argumentas, kad balansinė turto vertė neatitinka tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rinkos vertės, yra atmestinas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas T. P. negalėdamas atsiskaityti su kreditoriais, kai Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, nepateikė pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tokie T. P. veiksmai atitinka ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.             T. P. teigia, kad administracinė byla turėjo būti nutraukta suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui, nes ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminai turi būti skaičiuojami nuo paskolų išdavimo dienos. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

T. P. padarytas pažeidimas yra trunkamasis, todėl 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiÅ¡kėjimo dienos. Svarbu nustatyti, kada Valstybinei mokesčių inspekcijai tapo žinoma apie galbÅ«t padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas operatyvus patikrinimas ir suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-20). BÅ«tent Å¡io patikrinimo metu ir buvo nustatyta, kad UAB „Verva“, bÅ«dama skolinga valstybės biudžetui, vykdo atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais.

Operatyvus patikrinimas baigtas 2015 m. lapkričio 4 d. ir suraÅ¡yta operatyvaus patikrinimo pažyma, todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2015 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminÄ pratęsė ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 4 d. (b. l. 54-55). T. P. administracinė nuobauda paskirta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimu, todėl darytina iÅ¡vada, jog administracinė nuobauda paskirta nesuėjus nuobaudos skyrimo senaties terminui.

             Įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ , pripažindamas T. P. kaltu padarius ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ .

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarimÄ panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:              T. P. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarimÄ nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                 Aurelija Sadauskaitė