2022-08-03 Nr. AB-19918-3-62-3-00748-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3528-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00748-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. D. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 21S47830 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, kartu su vyresniuoju broliu buvo opozicinės pilietinės visuomenės grupės (duomenys neskelbtini) nariai. Po brolio nužudymo jis perėmė brolio pareigas paminėtoje organizacijoje, tapo jos (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu. Jo vaidmuo grupėje - pritraukti kuo daugiau narių, bendražygių tam, kad galėtų balsavimo dėka laimėti, pakeisti valdžią. Pareiškėjas manė, kad jam gali grėsti persekiojimas dėl politinės veiklos asmeniškai nuo buvusio prezidento (duomenys neskelbtini). Nors šis prezidentas buvo nuverstas, tačiau šalyje vis dar yra karinis valdymas ir jam gresia pavojus. Šalyje tarp buvusios valdžios šalininkų ir jiems prieštaraujančių politinių jėgų įsivyravo konfrontacija. Įvertinęs susidariusią šalyje situaciją ir suprasdamas, kad jam gresia realus susidorojimo pavojus, pareiškėjas nusprendė palikti (duomenys neskelbtini)valstybę ir išvykti į Europą. Jis atsidūrė (duomenys neskelbtini), o vėliau, kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, pareiškėjas buvo sulaikytas ir pasiprašė prieglobsčio.

3. Pareiškėjo teigimu, savo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo jis nurodė konkrečias aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, jog jam realiai grėsė persekiojimo ir/ar susidorojimo pavojus, o įvertinus ir dabartinę situaciją šalyje, toks pavojus tebegresia ir iki šiol. Tačiau vertindamas situaciją, atsakovas neatsižvelgė į svarbias aplinkybes, siaurai interpretavo jų prasmę, nesilaikė tyrimui keliamų visapusiškumo ir išsamumo reikalavimų. Pareiškėjui kylančios grėsmės lygis turi būti nustatytas remiantis ne bendro pobūdžio informacija apie situaciją (duomenys neskelbtini)valstybėje, bet vadovaujantis Europos sąjungos teisingumo teismo (toliau – ir ESTT) išaiškinimu byloje Elgafaji, t. y., kad kylančios grėsmės individualumas būtų vertinamas, taikant vadinamąją „slankiojančią skalę“. Pareiškėjas priskirtinas padidintos grėsmės rizikos asmenų grupei, kaip politinės opozicijos aktyvistai ir protestuotojai. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pernelyg sureikšmino pareiškėjo galimybes pateikti ir įrodyti visas reikšmingas aplinkybes. Atsakovo pareiga prieglobsčio prašytojo bylose apima ne tik lygiavertį dalyvavimą įrodinėjimo procese, bet ir užtikrinti, išsamų ir visapusišką visų reikšmingų bylai aplinkybių ištyrimą. Atsakovas neįvykdė pareigos atliekant tyrimą vadovautis ESTT bylos išaiškinimais, t. y. neužtikrino atlikto tyrimo išsamumo ir visapusiškumo.

4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, darydamas išvadas apie saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), nepagrįstai rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB, dabartinis pavadinimas Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – ir ESPA) ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymus iš tam tikros kilmės šalies, valstybės narės raginamos atsižvelgti į bendrą analizę ir rekomendacijas.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad savo elgesiu pareiškėjas neparodė, jog ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti. Pareiškėjas laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, geranoriškai bendradarbiavo su valstybės institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui ir nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų. Pareiškėjo pasakojimas dėl išvykimo iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl tikėtino persekiojimo. Atsakovas taip pat nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Atsakovas pažymėjo, kad be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo įvertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Įvertinęs surinktą kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje kilmės valstybėje ginkluoti konfliktai nevyksta. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas.

8. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo pateikta informacija yra suderinama su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, tačiau jo pasakojimas dėl jam kylančios grėsmės nėra išsamus, prieštaringas ir nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kalbėdamas apie (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, pareiškėjas nesileido į detales, o atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas negebėjo įvardinti kitų skyrių vadovų vardų, paaiškinti organizacinių dalykų, nors jis teigė, kad buvo skyriaus vadovas. Pareiškėjas nurodė, kad jį siekė nužudyti kariškiai, kurie du kartus ieškojo jo namuose, grasino telefonu, tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kaip tie grasinimai pasireiškė, kas jam grasino, be to, pareiškėjo pasakojimas apie jo paieškas keitėsi.

9. Anot atsakovo, nors pareiškėjas teigė, kad jis turėtų būti priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei, nes buvo politinės opozicijos aktyvistas, tačiau ESPA neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Šioje šalyje nevyksta ginkluoti konfliktai, todėl pareiškėjui nekyla rizika nukentėti nuo beatodairiško smurto.

10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus laikotarpio.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. birželio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. D. skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtęs valstybės sieną ir pasiprašė prieglobsčio. Apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad išvyko iš (duomenys neskelbtini), nes jis buvo pilietinės visuomenės grupės (duomenys neskelbtini) narys, dalyvavo protestuose ir jam buvo grasinama. (Duomenys neskelbtini) tikslas - apginti konstituciją, žmogaus teises ir užtikrinti (duomenys neskelbtini) žmonių lygybę nuo (duomenys neskelbtini) vyriausybės vykdytų pažeidimų. Pareiškėjas savo veiklą šiame judėjime pradėjo po brolio (duomenys neskelbtini) mirties, kuris buvo šios organizacijos (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas. Jo vadovaujamame skyriuje buvo 200 žmonių, kuriuos jis mobilizuodavo. Jam grasino (duomenys neskelbtini) žmonės - skambino telefonu ir sakė, kad atpažino jį, kad jis mobilizuoja žmones, todėl jo laukia tas pats, kaip ir jo brolio.

12.2. Antrosios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad prisijungė prie (duomenys neskelbtini) po brolio nužudymo. Pareiškėjas perėmė brolio pareigas, tapo (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu. Nepaisant brolio tragiško likimo prieglobsčio prašytojas nusprendė prisijungti ir negalvojo, kad jam gali grėsti tas pats. Per du metus surengė daug protestų, mobilizuodavo žmones. Apie 200-300 protestuotojų priklausė jo vadovaujamam skyriui. Po brolio mirties kariškiai pradėjo jo ieškoti.

12.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 21S47830 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini); uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neįrodė, jog kilmės šalyje egzistuoja realios ir individualios grėsmės jam tikimybė. Šiuo atveju tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas yra suderinamas su surinkta kilmės valstybės informacija, t. y., remiantis kilmės valstybės informacija 2019-2020 m. vyko (duomenys neskelbtini) judėjimo inicijuojami protestai, todėl tikėtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) veiklos pareiškėjas galėjo susidurti su priešiškai nusiteikusia (duomenys neskelbtini)valdžia. Tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas dėl jam kylančios grėsmės yra neišsamus, prieštaringas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) veiklą yra abstraktus, jame trūksta detalių. Pareiškėjas neįvardijo kitų skyrių vadovų vardų, neįvardijo kitų judėjimo vadovų ar skyriui priklausančių asmenų, nors teigė, kad buvo skyriaus vadovas. Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo grasinama, du kartus jo buvo ieškoma namuose, tačiau nepaaiškino, kaip šie grasinimai pasireiškė, kas jam grasino. Be to, pareiškėjo pasakojimo detalės apie asmenį, kuris jam pranešė apie vykdomą pareiškėjo paiešką, apklausos metu keitėsi.

15. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas vaizdo įrašas, kuriame vaizduojama demonstracija, nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl patiriamo persekiojimo ar grasinimų. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento atliko tyrimo metu surinkta informacija leidžia vertinti, kad po (duomenys neskelbtini) perversmo (duomenys neskelbtini), pasikeitus politinei situacijai, priežastys, dėl kurių pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini), išnyko, nes (duomenys neskelbtini) prezidento (duomenys neskelbtini) valdymas žlugo, jie nekontroliuoja šalies ir negali vykdyti represijų prieš šalies visuomenę. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nerasta duomenų, kad po perversmo (duomenys neskelbtini) vyktų susirėmimai tarp perversmą įvykdžiusios chuntos ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų, ar, kad prieš kurią nors konflikto pusę būtų vykdomi pavieniai išpuoliai. Taip pat nerasta informacijos, kad asmenys, palaikę nuverstą valdžią, patiria smurtinius veiksmus. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad šalyje vyktų veiksmai prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo individuali situacija nepagrindžia prielaidos, jog pareiškėjo baimė grįžus į (duomenys neskelbtini) patirti veiksmus, kurie savo forma, pobūdžiu ir pasekmėmis atitiktų persekiojimo veiksmų apibrėžimą (sulaikymas, įkalinimas, nužudymas), nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

16. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad jis atitinka padidintos rizikos asmenų profilius, ir pažymėjo, kad tokios informacijos EPPB nepateikia. Tyrimo metu nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, kad pareiškėjas savo kilmės valstybėje dėl tam tikrų individualių savo savybių galėtų susidurti su realia persekiojimo rizika.

17. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo individuali situacija ir nebuvo nustatytos realios ir individualios grėsmės pareiškėjui kilmės šalyje patirti persekiojimą. Duomenų, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, jis bus tokiu būdu baudžiamas, byloje nėra, t. y., pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Anot teismo, Migracijos departamentas įvertino šiuo metu (duomenys neskelbtini) esamą saugumo situaciją ir nenustatė, kad šalyje vyktų veiksmai prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

18. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas, pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu vertindamas, ar jam gali būti suteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga), atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Įstatymo 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos ir įvertintos, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatymo numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai padarė išvadą, jog yra tikimybė, kad pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė jį išsiųsti būtent į šią šalį.

20. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra nepagrįsta ir neproporcinga, todėl pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

21. Kadangi ginčijamo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki dvejų metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

22. Teismas sprendė, kad kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento Sprendimą. Atitinkamai teismas darė išvadą, kad yra atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

III. 23. Pareiškėjas M. D. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą; 2) priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 13 punktus. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

25. Pareiškėjas tvirtina, kad kilmės valstybės informacija sutampa su pareiškėjo pateikta informacija ir prieglobsčio prašymo motyvais, kad dėl (duomenys neskelbtini) vykstančio karinio konflikto yra nesaugu.

26. Atsakovas neanalizavo saugumo padėties (duomenys neskelbtini) po įvykusio perversmo. Atsakovas nesurinko aktualios informacijos apie perversmą įvykdžiusios karinės (duomenys neskelbtini) valdžios perdavimą civiliams, nors, kaip kompetentinga institucija, yra įpareigotas surinkti naujausią ir aktualią informaciją apie kilmės valstybę bei duomenis, kurie susiję su prieglobsčio prašytojo nurodytais prieglobsčio prašymo motyvais. Šiuo atveju atsakovas net neatliko tyrimo, ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Be to, Sprendime pateikti duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę yra pakankamai seni, t. y. vos siekiantys 2021 metus, kai vyko karinis perversmas.

27. Iš atsakovo pateiktų duomenų galima suprasti, kad po perversmo valdžia (duomenys neskelbtini) priklauso karinei (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) toliau tęsiasi karinis konfliktas, keliantis grėsmę civiliams ir, kad pareiškėjas, negali sulaukti teisinės pagalbos ir apginti savo teisių kilmės šalyje. Įvertinus tai, laikytina, kad atsakovas tokių duomenų nesurinko, nors tai atlikti įpareigoja Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 92.8., 97.1 punktai.

28. Kita vertus pareiškėjas pažymi, kad atsakovas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, todėl neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo tokiu būdu netinkamai taikydamas Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires.

29. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis.

31. Atsakovas akcentuoja, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pareiškėjas nurodė, kad išvykimo iš (duomenys neskelbtini) priežastis yra kylantis pavojus jo gyvybei, nes priklausė pilietinės visuomenės (duomenys neskelbtini) judėjimui. Pareiškėjas prie šio judėjimo prisijungė po savo brolio mirties 2019 m. spalio 15 d. ir perėmė jo pareigas, tapo (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu.

Pareiškėjo teigimu, jis vykdydavo žmonių mobilizavimą, kviesdavo žmones į protestus. Tikslių protestų datų neprisimena, bet teigia, kad organizavo 4–5 protestus. Dėl šios priežasties jį siekė nužudyti karininkai. Pareiškėjo pateikta informacija yra suderinama su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija. Atsakovas pažymi, kad remiantis kilmės valstybės informacija, (Duomenys neskelbtini) m. vyko (duomenys neskelbtini) judėjimo inicijuojami protestai, todėl tikėtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) veiklos pareiškėjas galėjo susidurti su priešiškai nusiteikusia (duomenys neskelbtini) valdžia.

Tačiau pats lakoniškas ir prieštaringas pareiškėjo pasakojimas savaime nesąlygoja prieglobsčio jam suteikimo. Visų pirma, kalbėdamas apie (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą, pareiškėjas nesileido į detales, o atsakymai dažnai buvo bendro pobūdžio. Pareiškėjas negebėjo įvardinti kitų skyrių vadovų vardų ar išsamiai paaiškinti, kaip vyko organizaciniai dalykai, nors jis teigė, kad buvo (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovas. Pareiškėjas taip pat negalėjo įvardinti kitų savo vadovaujamo skyriaus asmenų vardų ir teigė, kad jis buvo pats svarbiausias savo skyriuje asmuo, todėl kariškiai grasino tik jam.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjo pasakojimo trūkumai sudaro pagrindą kritiškiau vertinti jo pasakojimo patikimumą ir nesant kitų įrodymų priskirti jam žemą įrodomąją galią. Anot atsakovo, labai tikėtina, kad pareiškėjui yra žinomos jo kilmės valstybės aktualijos, įskaitant informaciją apie aktualią protestų bangą bei jos kontekstą. Vis dėlto, pareiškėjo pasakojimo apie protesto akcijų organizavimą abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl jo istorijos patikimumo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jį siekė nužudyti kariškiai, kurie du kartus ieškojo jo namuose, minėjo, kad grasinimai buvo vykdomi ir telefonu, tačiau negebėjo paaiškinti, kaip tie grasinimai vyko, kas jam grasino, nežino karininkų vardų ar jų pareigų.

Atsakovas pažymi, kad kalbėdamas apie pirmą kartą, kai jo ieškojo karininkai, teigė, kad vienas jo pažįstamas karininkas iš anksto pranešė, jog jis yra ieškomas. Tačiau vėliau nurodė, kad tai nebuvo karininkas, o kvartalo kaimynas (duomenys neskelbtini).

32. Atsižvelgęs į surinktą informaciją apie 2020 m. įvykius (duomenys neskelbtini), atsakovas nurodo, kad tikėtina, jog išvykstant iš (duomenys neskelbtini) pareiškėjo baimė patirti persekiojimą buvo pagrįsta, tačiau po (duomenys neskelbtini) perversmo (duomenys neskelbtini) pasikeitus politinei situacijai, priežastys, dėl kurių pareiškėjas išvyko iš (duomenys neskelbtini), išnyko, nes (duomenys neskelbtini) valdymas žlugo, jie nekontroliuoja šalies ir negali vykdyti represijų prieš šalies visuomenę, kuri priešinosi ir prieštaravo jų vykdomai politikai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad opozicijos aktyvistai grįžta į šalį, o politiniai kaliniai buvo paleisti.

33. Atsakovas akcentavo, kad apklausos metu pareiškėjas teigė nežinojęs apie įvykusį perversmą, tačiau tvirtina, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes karininkai liko tie patys ir jis jais nepasitiki. Tyrimo metu duomenų, kad po perversmo (duomenys neskelbtini) vyksta susirėmimai tarp perversmą įvykdžiusios chuntos ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų, ar, kad prieš kurią nors konflikto pusę būtų vykdomi pavieniai išpuoliai, nerasta. Taip pat nerasta informacijos, kad asmenys, dirbę, palaikę nuverstą valdžią patiria grasinimus, areštus ar kitokio smurtinio poveikio veiksmus.

34. Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Atsižvelgęs į tyrimo metu surinktą informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, nagrinėjamu atveju buvo įvertinta, ar pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Tyrimo metu įvertinus šiuo metu (duomenys neskelbtini) esamą saugumo situaciją, nenustatyta, kad šalyje vyktų veiksmai, prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

35. Atsakovas teigia, kad Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, detaliai išdėstyta ginčijamame Sprendime. Ši informacija buvo būtent įvertinta individualioje pareiškėjo situacijoje. Kaip rodo ginčijamo Sprendimo turinys, Migracijos departamentas, remiantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją: ji gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją, teismų išaiškinimus, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius.

36. Atsakovas pabrėžia, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be kita ko, atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Be to, nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste.

37. Atsakovo vertinimu, ginčijame sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą).

38. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 21S47830, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui M. D. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)Respubliką; uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, sutrumpindamas pareiškėjo draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įvedimo laikotarpius, kitoje dalyje skundą atmetė, nenustatęs skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų. Teismas sprendė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos ar pareiškėjui jo kilmės šalyje yra saugu gyventi, kokia yra bendra beatodairiško smurto padėtis (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje vietoje po perversmo. Anot jo, kilmės šalies informacija patvirtina valdžia (duomenys neskelbtini) priklauso karinei huntai, o tai reiškia, kad (duomenys neskelbtini) toliau tęsiasi karinis konfliktas, keliantis grėsmę civiliams.

45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

46. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

47. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

48. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

49. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

50. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prašymą dėl prieglobsčio grindė tuo, kad priklauso opozicinės pilietinės visuomenės grupei (duomenys neskelbtini) ir po brolio mirties perėmė vadovavimą skyriui (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad grėsmę jaučia iš buvusio prezidento (duomenys neskelbtini). Jį persekioja ir grasina kariškiai. Nors šis prezidentas buvo nuverstas, tačiau šalyje vis dar yra karinis valdymas ir jam gresia pavojus.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo paaiškinimus apklausų metu, Migracijos departamento Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai išanalizuoti ir įvertinti pareiškėjo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Taip pat darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog kilmės šalyje egzistuoja realios ir individualios grėsmės jam tikimybė. Nors atsakovas Sprendime pripažįsta, kad remiantis kilmės valstybės informacija (Duomenys neskelbtini) m. vyko (duomenys neskelbtini) judėjimo inicijuojami protestai, todėl tikėtina, kad dėl (duomenys neskelbtini) veiklos pareiškėjas galėjo susidurti su priešiškai nusiteikusia (duomenys neskelbtini) valdžia, tačiau sutiktina, kad įvertinus nustatytus pareiškėjo pasakojimo dėl jam kylančios grėsmės formos ir turinio trūkumus, kurių pareiškėjas iš esmės nekvescionavo, pareiškėjo pasakojimas savaime nepatvirtina pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam.

53. Nesutiktina su pareiškėjų, kad atsakovas nerinko informacijos apie kilmės šalies saugumo padėti po įvykdyto perversmo. Pagal kilmės šalies informaciją po (duomenys neskelbtini) perversmo politinė situacija (duomenys neskelbtini) pasikeitė, t. y. žlugo (duomenys neskelbtini) valdymas, jie nekontroliuoja šalies ir negali vykdyti represijų prieš šalies visuomenę, kuri priešinosi ir prieštaravo jų vykdomai politikai. Taigi darytina išvada, kad iš esmės išnyko priežastys, kuriomis pareiškėjas grindė savo prašymą dėl prieglobsčio. Atsakovas nurodė, kad pagal surinktą kilmės šalies informaciją opozicijos aktyvistai grįžta į šalį, o politiniai kaliniai buvo paleisti. Migracijos departamentas nenustatė tyrimo metu duomenų, kad po perversmo (duomenys neskelbtini) vyktų susirėmimai tarp perversmą įvykdžiusios (duomenys neskelbtini) ir senąją vyriausybę palaikančių asmenų, ar, kad prieš kurią nors konflikto pusę būtų vykdomi pavieniai išpuoliai. Departamento tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjo kilmės šalyje vyktų veiksmai prilygstantys beatodairiškam smurtui, t. y., kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jam vis dar nesaugu jo kilmės šalyje yra subjektyvus aplinkybių vertinimas. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, paneigiančių atsakovo nustatytą informaciją.

54. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš jį kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, kad jis yra persekiojamas, diskriminuojamas, kad dėl jo individualių savybių jam neleidžiama įsidarbinti ar kt., todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovas neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

55. Visiškai nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo Sprendimu jį išsiųsti ir taikyti draudimą atvykti, pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

56. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė