7c8d4f10-e7b9-480b-a866-4869e725a8c0 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-853-162/2010 m.            (Proceso Nr. 3-63-3-00669-2010-9)                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 15.4; 16.6; 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gruodžio 16 d. Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S.J. (S.J.), jo atstovui advokato padėjėjui Kaziui Vėželiui, atsakovių Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Tomui Tukačiauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunavičiutei, 2010 m. gruodžio 6 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.J. (S.J.) praÅ¡ymÄ atsakovėms – KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010-09-14 įsakymo Nr. P-60 pripažinimo negaliojančiu, grÄ Å¾inimo į pareigas, neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė :          pareiÅ¡kėjas S.J. praÅ¡ymu (t. 1 b.l. 7-14) ir jo patikslinimu (t. 2, b.l. 157) praÅ¡o:         1) panaikinti KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymÄ Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“;         2) įpareigoti atsakovę KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas;         3) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1 572, 21 Lt, ir kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d.

– viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos 1 darbo dienÄ â€“ 2010 m. rugsėjo 13 d.;         4) priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.         Nurodo, jog nuo 2006 metų dirbo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko (toliau – ir KNNP) direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėju. 2010 m. rugsėjo 14 d. KNNP direkcijos direktorius Tomas Tukačiauskas jam įteikė 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“, kuriuo atleido jį iÅ¡ užimamų pareigų nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., kopijÄ .

         Pažymi, jog nuo 2010 m. liepos 22 d. KNNP direkcijoje pasikeitė darbo organizavimo tvarka, todėl nuo 2010 m. liepos 23 d. jis kiekvienÄ darbo dienÄ su Teisės ir personalo skyriaus vyresniaisiais specialistais G.K. ir N.P., vykdami į darbo vietÄ Smiltynėje, buvo priverstas vykdyti tik dalį pareigybės apraÅ¡yme nurodytų funkcijų, o už darbÄ buvo mokama pagal personalo inspektorės D.V. pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Su pasikeitusia darbo organizavimo tvarka nebuvo raÅ¡tiÅ¡kai supažindintas, be to iÅ¡ jo buvo atimti tarnybinio automobilio rakteliai, nors pagal ankstesnę tvarkÄ jis veždavo darbuotojus į darbÄ Nidoje.

Pažymi, jog dėl pasikeitusio darbo organizavimo jis kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių, kuris 2010 m. rugsėjo 13 d. reikalavimu Nr. R1- 0678-0143 įpareigojo KNNP direkcijos direktorių paÅ¡alinti padarytus pažeidimus. Akcentuoja, jog jis kasdien dirbdavo Smiltynėje, nes neturėjo galimybės nuvykti į NidÄ , todėl tokie jo veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip pravaikÅ¡ta.          Teigia, jog skundžiamo įsakymo dėl atleidimo priėmimo pagrindu buvo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti iÅ¡vada, kuri yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja Valstybinės darbo inspekcijos priimtam reikalavimui.

Nurodo, jog iÅ¡vadoje nepagrįstai nurodyta, kad jam apie galimÄ tarnybinį nusižengimÄ praneÅ¡ta 2010 m. rugpjūčio 9 d. telefonu. Teigia, jog jis apie sudarytÄ komisijÄ ir įtariamÄ jo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ sužinojo tik 2010 m. rugpjūčio 23 d., gavęs iÅ¡ policijos atsisakymÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Mano, kad komisija tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neteisėtai, jam buvo užkirtas kelias pasiaiÅ¡kinti bei pateikti atitinkamus įrodymus. Tarnybinė nuobauda paskirta vėliau nei per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, todėl mano, jog sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turėjo bÅ«ti priimtas 2010 m. rugsėjo 6 d.

Laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo nedarbingas, tačiau tiesioginio vadovo neinformavo, nes jis neatsiliepdavo telefonu, todėl mano, jog su skundžiamu įsakymu turėjo bÅ«ti supažindintas pirmÄ dienÄ po ligos, t.y 2010 m. rugsėjo 13 d.          Nurodo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis nevykdė atsakovo pavedimų. Teigia, jog už pavedimÄ Nr. 455 atsakinga buvo personalo inspektorė D.V., o pavedimo Nr. 458 negalėjo įvykdyti dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos, nes inspekcinę veiklÄ galėjo vykdyti tik Smiltynėje, o apie pavedimÄ Nr. 459 jis nieko nežinojo.

Nurodo, jog pasikeitus darbo organizavimo tvarkai, jis negalėjo priimti atsakomybės už Teisės ir personalo skyriaus funkcijų vykdymÄ pilna apimtimi, nes darbo funkcijas vykdė Smiltynėje. Pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija visiÅ¡kai nenagrinėjo jo, kaip valstybės tarnautojo, asmenybės, tarnybos vykdymo ypatumų, nenustatė, ar per 12 mėnesių jam buvo skirtos tarnybinės nuobaudos. Komisija nepagrįstai pasiÅ«lė skirti tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų, nes Valstybės tarnybos įstatymas imperatyviai nustato, jog tokia nuobauda negali bÅ«ti paskirta nesant per 12 mėnesių paskirtai ankstesnei tarnybinei nuobaudai – griežtam papeikimui.

Mano, jog tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra neteisėta, neturi jokios teisinės galios dėl netinkamai taikyto Valstybės tarnybos įstatymo, be to, vienas iÅ¡ komisijos narių jÄ pasirašė tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Pabrėžia, kad skundžiamu įsakymu jis atleistas iÅ¡ užimamų pareigų atgaline data, taip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Akcentuoja, jog nuo 2010 m. rugsėjo 13 d jis yra kandidatas į profesinės sÄ jungos narius, todėl atleidimo iÅ¡ pareigų klausimas turėjo bÅ«ti derinamas su profesinės sÄ jungos organizacija.

PraÅ¡o iÅ¡ KNNP direkcijos priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį ir kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. bei 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, jog dėl neteisėto atleidimo patyrė emocinį stresÄ , dėl pablogėjusios sveikatos ir psichologinio spaudimo buvo priverstas lankytis pas gydytojus, todėl praÅ¡o atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ .          PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas advokato padėjėjas Kazys Vėželis praÅ¡o tenkinti praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.

         Atsakovių – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas Tomas Tukačiauskas praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.          Atsakovės atsiliepime (t. 1, b.l. 148-157) nurodo, jog 2010 m. liepos 22 d. KNNP direkcijos direktorius pakeitė darbo organizavimo tvarkÄ dėl tarnybinio transporto naudojimosi apribojimo, nurodydamas nuo 2010 m. liepos 23 d. automobiliu „VW Transporter“ nevykdyti KNNP teritorijos kontrolės kiekvienÄ dienÄ marÅ¡rutu Smiltynė – Nida ryte ir vakare Nida – Smiltynė.

Mano, jog keičiant darbo organizavimÄ , darbo sÄ lygos nepasikeitė, todėl tokio veiklos organizavimo pakeitimo derinti su profesine sÄ junga bei iÅ¡ anksto įspėti darbuotojus ir valstybės tarnautojus, nereikėjo. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. liepos 23 d. nusprendė nevykti į KNNP direkcijÄ , adresu Naglių g. 8, Neringoje ir nevykdyti daugumos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡ymu pavestų funkcijų, t.y. vykdė tik tas funkcijas, susijusias su KNNP teritorijos kontrolės vykdymu bei organizavimu nedidelėje KNNP teritorijos dalyje, kuri nuo darbovietės nutolusi apie 50 km.

PareiÅ¡kėjas atsisakydavo atlikti pareigybės apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, motyvuodamas tuo, jog dėl transporto naudojimosi apribojimo jis negali atvykti į KNNP direkcijÄ ir vykdo tik dalį jam pavestų funkcijų Smiltynėje.          Nurodo, jog pareiÅ¡kėjas neįvykdė KNNP direkcijos direktoriaus raÅ¡tiÅ¡kų pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459. Nors jam buvo laikinai pavesta nebevykdyti saugomų teritorijų pareigÅ«no funkcijų, o ypatingÄ dėmesį skirti kitų funkcijų, numatytų pareigybės apraÅ¡ymo 7.2, 7.3, 7.4, 7.5 ir 7.12 punktuose vykdymui, tačiau pareiÅ¡kėjas nepaisė tokių nurodytų prioritetų.

Nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. pareiÅ¡kėjas neatvyko į KNNP direkcijÄ ir nevykdė jam pavestų funkcijų, tokios aplinkybės buvo vertintos kaip neatvykimas į darbÄ , todėl nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pareiÅ¡kėjui buvo žymimos pravaikÅ¡tos. Akcentuoja, jog pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ net 13 iÅ¡ 19 funkcijų yra lokalaus pobÅ«džio, t.y. pagal funkcijų pobÅ«dį, esmę ir reikÅ¡mę turėtų bÅ«ti vykdomos nuolatinėje darbo vietoje.

Dėl minėtų pareiÅ¡kėjo veiksmų 2010 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-117 buvo sudaryta komisija pareiÅ¡kėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti, kuri teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atliko tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , t.y. nustatytais terminais surašė praneÅ¡imÄ apie tarnybinį nusižengimÄ , telefonu informavo pareiÅ¡kėjÄ , tačiau praneÅ¡imo apie įtariamÄ padarytÄ nusižengimÄ Ä¯teikti pareiÅ¡kėjui nepavyko. 2010 m. rugpjūčio 18 d. suraÅ¡ytas aktas dėl neįteikto praneÅ¡imo apie įtariamÄ tarnybinį nusižengimÄ . 2010 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta komisija KNNP direkcijos direktoriui pateikė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ .

Nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad komisija tyrimÄ atliko vienaÅ¡aliÅ¡kai, jog komisija buvo neteisėtos sudėties. Akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra iÅ¡vados dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo suraÅ¡ymo diena, todėl mano, jog nepraleido tarnybinės nuobaudos skyrimo terminų.          Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas yra Teisės ir personalo skyriaus vedėjas, KNNP direkcijoje nėra kitos teisininko pareigybės, o pareiÅ¡kėjas nevykdė savo pagrindinių funkcijų, t.y.

KNNP direktoriaus sprendimų, sudaromų sutarčių, kitų dokumentų teisėtumo revizavimo, KNNP direkcijos atstovavimo teismuose, be to ilgÄ laikÄ neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties, todėl Å¡ie veiksmai buvo įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktuose, už kuriuos 2010 m. rugsėjo 14 d. KNNP direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. P-60 pareiÅ¡kėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalÄ . Pats pareiÅ¡kėjas elgėsi netinkamai, nevykdydamas jam pavestų pareigų, sumenkino KNNP direkcijos įvaizdį, sumažino jos reputacijÄ , sukėlė nepasitikėjimÄ valstybės tarnyba.          Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Elzė LagunavičiÅ«tė praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog KNNP direkcijos direktorius, turėdamas teisę organizuoti KNNP teritorijos kontrolę, turi teisę spręsti nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo kontrolės organizavimo klausimus, inter alia spręsti kuriems KNNP direkcijos tikslams įgyvendinti bei kuriuo metu bus naudojamas tarnybinis transportas.

Keičiant KNNP teritorijos kontrolės vykdymo tvarkÄ , darbo sÄ lygos nebuvo pakeistos, todėl apie tokius darbo organizavimo tvarkos paleidimus nebuvo bÅ«tina informuoti KNNP direkcijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus iÅ¡ anksto. Atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl darbo organizavimo pakeitimo įtakos darbinių funkcijų vykdymui yra nepagrįsti.          Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjas privalėjo vykdyti pareigas, numatytas Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje bei pareigybės apraÅ¡yme net ir kilus konfliktui tarp jo ir įstaigos vadovo.

Pažymi, kad organizaciniai pakeitimai yra susiję su KNNP teritorijos kontrolės vykdymu, o pareiÅ¡kėjas atsisakė vykdyti pareigybės apraÅ¡yme numatytas funkcijas, kurios nesusijusios su KNNP kontrolės vykdymu. Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės paskirtis įrodo, jog Å¡i pareigybė reikalinga ne iÅ¡skirtinai KNNP teritorijos kontrolei vykdyti, o visoms pareigybės apraÅ¡yme nurodytoms vedėjo funkcijoms vykdyti, kurių pareiÅ¡kėjas nevykdė. PraÅ¡o kaip nepagrįstus atmesti pareiÅ¡kėjo teiginius, kad jis negalėjo vykdyti pareigybės apraÅ¡yme numatytų funkcijų, nes nebuvo sudarytos tam tinkamos sÄ lygos.

         Mano, jog pareiÅ¡kėjo atžvilgiu pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų, nes jis padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ . Tarnybinį nusižengimÄ tyrė tinkamos sudėties komisija, buvo laikytasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių reikalavimų, nebuvo pažeisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai. Teigia, jog pagrįstai pareiÅ¡kėjas atleistas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., t.y. nuo tos dienos, kai jis nustojo eiti į darbÄ , o pareigų neatliekančiam valstybės tarnautojui negali bÅ«ti mokamas atlyginimas.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė visų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl praÅ¡o kaip nepagrįstÄ atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priteisti neturtinę žalÄ . AnalogiÅ¡ka trečiojo suinteresuoto asmens pozicija iÅ¡dėstyta atsiliepime į praÅ¡ymÄ (t. 2, b.l. 1-6).          Teismas konstatuoja         PareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymÄ Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“, kuriuo jis atleistas iÅ¡ Teisės ir personalo skyriaus direktoriaus pareigų padarius Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ ;

įpareigoti atsakovę grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ eitas pareigas. Kaip iÅ¡vestiniai iÅ¡ pagrindinio reikalavimo keliami Å¡ie reikalavimai:

1) priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1 572, 21 Lt, kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. – viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos 1 darbo dienÄ â€“ 2010 m. rugsėjo 13 d.;

2) priteisti 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.         Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. P-60, kuriuo pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. atleistas iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 18 punktÄ (kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų už tarnybinius nusižengimus, nenurodytus Å¡io straipsnio 1 dalies 15 punkte) (t.1, b.l. 158).

Å iuo atveju nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovės įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas, o nagrinėjamos bylos ginčo objektas – valstybės tarnautojo atleidimo iÅ¡ pareigų, kai padarytas tarnybinis nusižengimas. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bÅ«tina nustatyti, ar S.J. padarytas tarnybinis nusižengimas yra Å¡iurkÅ¡tus, ir ar atleidžiant nebuvo esminiai pažeista įstatymo nustatyta atleidimo iÅ¡ tarnybos procedÅ«ra.         Dėl teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Pagal bylos medžiagÄ , pareiÅ¡kėjas – karjeros valstybės tarnautojas, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį bei 6 straipsnio 1 punktÄ Ä¯gijęs valstybės tarnautojo statusÄ neterminuotam laikui. Savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės apraÅ¡ymu, įstatymais, vykdyti pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje.          Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta pareiga darbdaviui (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis) valstybės tarnautojus patraukti tarnybinėn atsakomybėn už tarnybinius nusižengimus.

Å io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžiama tarnybinio nusižengimo sÄ voka: tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. To paties įstatymo 29 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sÄ raÅ¡Ä , nustato kriterijus, bÅ«tinus nuobaudai skirti. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyti Å¡ių nuobaudų skyrimo terminai ir tvarka, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 ,,Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių” patvirtintose Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėse (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 23 d.).

Pagal Å¡io straipsnio ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatas – nuobaudų skyrimo procedÅ«ra – bÅ«tina, o ir ji pati, ir jos pagrindu priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iÅ¡ svarbiausių tokios procedÅ«ros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tiriamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu.

TyrimÄ atliekantis pareigÅ«nas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamÄ pažeidimo faktÄ , tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiÅ¡kinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje iÅ¡vadoje. Nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nėra konkrečios normos, reglamentuojančios tyrimo eigÄ , tačiau teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , apie tokių reikalavimų tarnybiniam tyrimui įtvirtinimÄ (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29-30 straipsniai, Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3-13 punktai).

         Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimÄ , bÅ«tina nusižengimÄ kvalifikuoti, nurodant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį, dalį, punktÄ , nusižengimo padarymo ir paaiÅ¡kėjimo dienÄ , tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formÄ , nusižengimo padarinius, o taip pat ir siÅ«lomÄ konkrečiÄ nuobaudÄ . Tokie iÅ¡vados reikalavimai suformuluoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punkte. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , tarnybinės nuobaudos skyrimo metu turi bÅ«ti atsižvelgiama į kaltę, padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ .

Tarnybinio nusižengimo sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimÄ padariusio pareigÅ«no kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ taikant įstatymus (ABTÄ® 13 straipsnis), ne kartÄ yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas bÅ«tų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo.

BÅ«tina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. (žr. „Administracinių teismų praktika“ Nr. 9. 2007 m.).         Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi bÅ«ti nustatyti motyvuotoje iÅ¡vadoje, kuri suraÅ¡oma nustatyta tvarka atlikus iÅ¡samų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra pasisakęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebÅ«tina pakartoti padarytus pažeidimus ir nuobaudos skyrimo motyvus.

Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma Å¡io akto motyvuojamÄ ja dalimi (2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimÄ turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados turinį.

         Bylos medžiaga nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 27 d. suraÅ¡yta tarnybinio patikrinimo iÅ¡vada Nr. TP-(1.25(1)-589 (t. 1, b.l. 173-182), kuri laikytina įsakymo dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos sudedamÄ ja dalimi. Tai reiÅ¡kia, kad teismas, tikrindamas pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ pareigų pagrįstumo klausimÄ , teisės taikymo požiÅ«riu turi vadovautis aukščiau nurodytomis materialinės teisės normomis, o fakto nustatymo klausimu turi patikrinti, ar paminėtoje komisijos 2010 m. rugpjūčio 27 d. iÅ¡vadoje nurodyti pareiÅ¡kėjo padaryti tarnybiniai nusižengimai buvo padaryti iÅ¡ tikrųjų ir ar jie nurodytų materialinės teisės normų taikymo prasme atitinka tarnybinių nusižengimų sampratÄ , t.y. ar jie gali bÅ«ti laikomi Å¡iurkščiais tarnybiniais nusižengimais.         Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«rų          RaÅ¡ytine bylos medžiaga nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 6 d.

KNNP direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-117 (t. 1, b.l. 160) buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) galimam KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo S.J. tarnybiniam nusižengimui tirti. Ä®sakymo 2 punktu pavesta komisijai atlikti pareiÅ¡kėjo galimo tarnybinio nusižengimo, susijusio su KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. pavedimo Nr. S1(1.15/1)-455, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-458, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-459 nevykdymu, neatvykimu į darbÄ , netinkamu funkcijų, susijusių su inspekcinės veiklos KNNP teritorinėje organizavimu, vykdymu, tyrimÄ ir pateikti motyvuotÄ iÅ¡vadÄ apie tyrimo rezultatus.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punktas nustato, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo oficialios informacijos gavimo. Pagal iÅ¡vadoje nustatytas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjas į darbÄ Naglių g. 8, Nida, neatvyko nuo 2010 m. liepos 23 d., tačiau neatvykimas į darbÄ kaip pravaikÅ¡ta žymėtas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., kilus konfliktui tarp pareiÅ¡kėjo ir įstaigos vadovo dėl tarnybinio transporto naudojimo, vėliau jam buvo duoti raÅ¡ytiniai pavedimai (vieno iÅ¡ jų įvykdymo terminas – 2010 m. rugpjūčio 2 d.).

Akivaizdu, jog tarnybinis nusižengimas pradėtas tirti laiku, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo oficialios informacijos apie tarnybinį nusižengimÄ gavimo (pareiÅ¡kėjui laiku neatvykus pateikti iÅ¡vadų dėl pavedimo Nr. 455 įvykdymo). Ä®pareigojimas tirti tarnybinį nusižengimÄ duotas tinkamo subjekto, t.y. valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens – KNNP direkcijos direktoriaus Tomo Tukačiausko (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 4 punktas). Tarnybinį nusižengimÄ tyrė tinkamos sudėties komisija, sudaryta iÅ¡ 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo įgalioto asmens – direktoriaus pavaduotojos L.D., kitų įstaigos valstybės tarnautojų: komisijos narių:

G.N. (KraÅ¡totvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojos) ir R.A. (Nidos girininkijos girininko). Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktÄ , į komisijos sudėtį turi įeiti už įstaigos personalo tvarkymÄ atsakingas asmuo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo tiriamas Teisės ir personalo skyriaus vedėjo tarnybinis nusižengimas, o pats skyriaus vedėjas turi užtikrinti skyriui pavestų funkcijų, inter alia personalo valdymas, tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ , laikytina, jog nepažeistas minėtų taisyklių 5 punktas į komisijos sudėtį neįtraukiant už personalo tvarkymÄ atsakingo asmens.

Teisinės reikÅ¡mės nagrinėjant skundžiamo įsakymo teisėtumÄ neturi komisijos narės Gintarės Nagelytės pareigų pakeitimas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nes ji į komisijÄ buvo įtraukta kaip įstaigos valstybės tarnautoja. Laikytina, jog atsakovas tinkamai taikė Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 5 punktÄ . 2010 m. rugpjūčio 9 d. pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytas praneÅ¡imas apie tarnybinį nusižengimÄ Nr. TP-(1.25/1)-540 (t. 1, b.l. 162-163), kaip to reikalauja minėtų taisyklių 7 punktas.

Po praneÅ¡imo apie tarnybinį nusižengimÄ gavimo žyma nėra pareiÅ¡kėjo paraÅ¡o. 2010 m. rugpjūčio 16 d. akte (t. 1, b.l. 168-171) nurodyta, jog telefonu susisiekus su pareiÅ¡kėju, jam buvo praneÅ¡ta apie pradėtÄ tarnybinio nusižengimo tyrimÄ , tačiau 2010 m. rugpjūčio 9, 10, 12, 13 dienomis jis darbo vietoje Naglių g. 8, Neringoje nepasirodė ir su dokumentais nesusipažino. 2010 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais KNNP Lankytojų centre, esančiame Smiltynės g. 11, tačiau Å¡ia galimybe pareiÅ¡kėjas nepasinaudojo. 2010 m. rugpjūčio 18 d. suraÅ¡ytas aktas Nr. TP –(1.25/1)-565 (t. 1, b.l. 172) dėl praneÅ¡imo apie padarytÄ pažeidimÄ neįteikimo, kurį pasirašė komisijos pirmininkė ir kiti du KNNP direkcijos darbuotojai: vyresn. referentė J.S. bei vyresn. specialistas G.P., kaip ir nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog Komisija buvo sudariusi tinkamas galimybes pareiÅ¡kėjui susipažinti su praneÅ¡imu apie tarnybinį nusižengimÄ , tačiau pats pareiÅ¡kėjas savo veiksmais ignoravo tokiÄ informacijÄ . Neįrodyta, jog jam nebuvo skambinta telefonu dėl informacijos apie minėtÄ praneÅ¡imÄ pateikimo. PareiÅ¡kėjas teigia, jog tyrimas buvo atliktas vienaÅ¡aliÅ¡kai, nes jam buvo atimta teisė pateikti paaiÅ¡kinimus. Tačiau jo teiginys paneigiamas akte pateiktu situacijos apraÅ¡ymu, liudytojų R.A., J.S., L.D. parodymais (t. 2, b.l. 41, 42, 44).

Akivaizdu, kad Komisija iÅ¡naudojo visas galimybes pareiÅ¡kėjui įteikti praneÅ¡imÄ , tačiau dėl pareiÅ¡kėjo nenoro bendrauti ir bendradarbiauti jis nebuvo įteiktas, tokiu bÅ«du nebuvo pateiktas pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas dėl tarnybinio nusižengimo. Tarnybinis nusižengimas baigtas tirti laiku, t.y. per 17 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ gavimo (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 11 punktas). Komisija, iÅ¡tyrusi tarnybinį nusižengimÄ , teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui pateikė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kurioje kvalifikavo padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ , nurodė pažeidimų padarymo laikÄ , įvykdymo aplinkybes, kaltės formÄ , padarinius ir pasiÅ«lė paskirti konkrečiÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ pareigų.

IÅ¡vadÄ pasirašė visi Komisijos nariai, todėl atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog vienas iÅ¡ Komisijos narių jÄ pasirašė tik 2010 m. rugsėjo 13 d. Å ioje iÅ¡vadoje pateiktas pasiÅ«lymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas (Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktas). Skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiÅ¡kėjas atleistas iÅ¡ pareigų, priimtas 2010 m. rugsėjo 14 d., t.y. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (per 1 mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos), nes tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo diena yra ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vada pateikiama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusiam asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A-720/2003).

Neįrodyta, jog iÅ¡vadÄ surašė trečiojo suinteresuotojo asmens teisininkai, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas. Komisijos nariai patvirtino, jog iÅ¡vadÄ rašė komisija, tik dėl teisinių žinių stokos dėl pačių formuluočių buvo konsultuotasi su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistais. Aptartų argumentų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nenustatyti procedÅ«riniai tarnybinio nusižengimo tyrimo pažeidimai, todėl atmestini pareiÅ¡kėjo motyvai, kad buvo pažeistos esminės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ .

         Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados ir tarnybinės nuobaudos pagrįstumo         Iš 2010 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas dėl 3 nusižengimų:

1) neatvykimo į darbÄ be pateisinamos priežasties;

2) KNNP direkcijos direktoriaus 2010 m. liepos 30 d. pavedimo Nr. S1(1.15/1)-455 (toliau – ir pavedimas Nr. 455), 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1(1.15/1)-458 (toliau – ir pavedimas Nr. 458), 2010 m. rugpjūčio 2 d. pavedimo Nr. S1-(1.15/1)-459 nevykdymu (toliau – ir pavedimas Nr. 459);

3) netinkamo funkcijų, susijusių su inspekcinės veiklos KNNP teritorijoje organizavimu, vykdymo. Komisija nustatė, jog pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. neatvyko į darbÄ be pateisinamos priežasties, neįvykdė KNNP direkcijos direktoriaus raÅ¡ytinių pavedimų bei netinkamai vykdė KNNP teritorijos kontrolės organizavimo funkcijas, piktnaudžiavo tarnyba, tokie veiksmai konstatuoti kaip Å¡iukÅ¡tÅ«s tarnybiniai nusižengimai.          ŠiurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas, kurį padaręs kaltinamas pareiÅ¡kėjas, apibrėžiamas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis).

Å io straipsnio 6 dalies 6 punkte nurodyta, jog Å¡iurkščiu pažeidimu laikomas nebuvimas tarnyboje (darbe) vienÄ ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties, o to pačios straipsnio dalies 8 punkte nurodyta, kad Å¡iurkščiu pažeidimu laikomi ir kiti (Å¡ios dalies kituose punktuose neiÅ¡vardinti) nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimÄ , ar padarytas nusižengimas yra Å¡iurkÅ¡tus, bÅ«tina vadovautis abiejų Å¡ių teisės normų nuostatomis.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymo požiÅ«riu yra bÅ«tina nustatyti, kokie nusižengimo elementai (kokios aplinkybės) rodo jo Å¡iurkÅ¡tumÄ . Tai yra bÅ«tina padaryti, atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent su Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo padarymu siejamas griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – taikymas. Å iuo aspektu bÅ«tina pažymėti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 8 punkte, skirtingai nuo Å¡ios dalies 1 – 7 punktų, nėra pateikti Å¡iurkščių pažeidimų apibÅ«dinimai, t. y. nėra nustatyti kriterijai, kuriuos taikant galima pripažinti tarnybinį nusižengimÄ Å¡iurkščiu.

Todėl, tikrindamas Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 ir 8 punktų taikymo pagrįstumo klausimÄ (nagrinėjamoje situacijoje Å¡ie punktai buvo pritaikyti atsakovo), teismas turi nustatyti, ar pažeidimas yra Å¡iurkÅ¡tus pagal 6 punkto apibÅ«dinimÄ bei taikyti bendruosius teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus ir, juos taikydamas, nustatyti (iÅ¡aiÅ¡kinti), ar tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje nurodyti pareiÅ¡kėjo padaryti Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių pažeidimai, Vidaus tvarkos taisyklių 2.1-25, 3.3, 6.1-6.2, 9.1, 9.3, 9.5, 9.7 punktų pažeidimai, Pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 – 7.5, 7.10, 7.12-7.16, 7.18 punktų pažeidimai Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies ir 6 dalies 8 punkto taikymo požiÅ«riu gali bÅ«ti traktuojami kaip Å¡iurkÅ¡tÅ«s tarnybiniai nusižengimai.

         Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovių atstovo Tomo Tukačiausko (KNNP direkcijos direktoriaus) buvo kilęs konfliktas dėl tarnybinio transporto naudojimo. IÅ¡ byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2006 m. vasario 9 d. KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direktoriaus įsakymo Nr. V-12 (t. 2, b.l. 62) 5 punktu direktoriaus pavaduotojui MiÅ¡kininkystei ir Å«kiui V.K. nuo 2006 m. kovo 1 d. skirtas tarnybinis transportas nurodytų darbuotojų vežimui iÅ¡ Klaipėdos į NidÄ ir, pasibaigus darbo valandomis, į KlaipėdÄ dėl KNNP direkcijos buveinės iÅ¡ Smiltynės g.18, Klaipėdoje perkėlimo į Naglių g. 8, Nidoje.

Pažymėtina, jog įsakymo priėmimo metu pareiÅ¡kėjas KNNP direkcijoje nedirbo, o transporto priemonė „VW Transporter“ jam buvo paskirta valdyti 2009 m. pradžioje (kaip nurodo pareiÅ¡kėjas 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V15, t. 2, b.l. 28, kuris byloje nepateiktas). KNNP direkcijoje 2010 m. liepos 2 d. įvyko visuotinis darbuotojų ir valstybės tarnautojų susirinkimas, kurio metu be kitų klausimų buvo svarstytas ir kolektyvinės sutarties 3.4 punkto, kuriuo darbdavys įsipareigojo užtikrinti darbuotojų, kurių gyvenamojo vieta nedeklaruota Neringos savivaldybės administruojamoje teritorijoje, nemokamÄ pristatymÄ Ä¯staigos transportu į nuolatinę darbo vietÄ <...> ir parvežimÄ atgal ir tai įskaityti į darbo laikÄ , aptarimo klausimas.

Nuspręsta minėtÄ punktÄ iÅ¡braukti iÅ¡ kolektyvinės sutarties projekto ir jį apspręsti vidaus darbo tvarkos taisyklėse arba atskiru susitarimu (t. 2, b.l. 132-137). Pateikta bylos medžiaga bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog nebuvo atskiro minėto klausimo reglamentavimo darbo tvarkos taisyklėse ar atskirame susitarime. 2010 m. liepos 22 d. KNNP direkcijos direktorius pakeitė darbo organizavimo tvarkÄ ir žodiniu pavedimu nurodė nuo 2010 m. liepos 23 d. tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdyti KNNP teritorijos kontrolės kiekvienÄ dienÄ marÅ¡rutu „Smiltynė – Nida“ ryte ir „Nida – Smiltynė“ baigiantis darbui. Dėl minėtos problemos – vienaÅ¡aliÅ¡ko darbo sÄ lygų pakeitimo – pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrių. Liudytojo I.D. parodymais bei reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus (t. 1, b.l. 58-61) nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius pažeidimu laikė tai, kad KNNP direkcijos direktorius pakeitė darbo organizavimÄ nesilaikant teisės aktuose nustatytų normų, bet toks sprendimas buvo apskųstas Vyriausiajai darbo inspekcijai (t .2, b.l. 36).

Atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad minėtos institucijos nepalankų sprendimÄ KNNP direkcija apskundė teismui ir ginčas dar nėra iÅ¡spręstas. Naudojimosi transportu tvarkos pakeitimas atitinkamai įtakojo ir pareiÅ¡kėjo elgesį, nes po transporto naudojimosi tvarkos pakeitimo pareiÅ¡kėjas nebevyko į darbo vietÄ Naglių g. 8, Nidoje, Å¡ios aplinkybės neginčija ir pareiÅ¡kėjas.          PareiÅ¡kėjas dirbo KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėju pagal 2008 m. liepos 28 d. patvirtintÄ pareigybės apraÅ¡ymÄ (t.1, b.l. 43-44).

KNNP direkcijos, kaip juridinio asmens, buveinė 2006 m. vasario 9 d. KNNP direktoriaus įsakymu Nr. V-12 perkelta į Naglių g. 8, Nidoje. Atsakovės atstovo Tomo.Tukačiausko paaiškinimu, įstaiga turi 6 struktūrinius padalinius, daliai darbuotojų darbo vieta buvo nustatyta (t. 2, b.l. 32), tačiau iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjui darbo vieta nustatyta nebuvo. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirbo Teisės ir personalo skyriaus vedėju, o pareiškėjo pareigybės aprašymas patvirtintas vėliau nei juridinio asmens buveinės perkėlimas, laikytina, kad jo pagrindinė darbovietė yra būstinės buveinė – Naglių g. 8, Nidoje.

Pareiškėjo paaiškinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad jis nuo 2010 m. liepos 23 d. dirbo KNNP Lankytojų informaciniame centre, Smiltynėje, kadangi buvo pakeista darbo organizavimo tvarka ir nebebuvo užtikrintas atvažiavimas iki darbo ir grįžimas iš jo tarnybiniu transportu. Faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas atliko dalį darbo funkcijų, patvirtina byloje pateikti patikrinimo aktai (t.1, b.l. 73-77, 79-100, 114) bei liudytojų G.K., D.V., G.P. J.V., J.S., L.Ž. parodymai (t. 2, b.l. 34, 38-40, 42-44).

Komisija, tyrusi tarnybinį nusižengimÄ , Å¡iurkščiu nusižengimu įvardijo pareiÅ¡kėjo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamų priežasčių nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktÄ ) ir 2010 m. rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje (t. 2, b.l.

59) laikotarpis nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. pažymėtas kaip pravaikÅ¡ta. Tačiau aukščiau aptartų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja, jog negalima pareiÅ¡kėjo dalinių funkcijų atlikimÄ KNNP Lankytojų centre laikyti neatvykimu į tarnybÄ be pateisinamų priežasčių. Neatvykimas į tarnybÄ laikytinas toks valstybės tarnautojo elgesys, kai jis nebÅ«na tarnyboje ir visiÅ¡kai neatlieka valstybės tarnautojo pareigų, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatytas toks pareiÅ¡kėjo elgesio modelis, vadinasi, Komisija nepagrįstai pareiÅ¡kėjo neatvykimÄ Ä¯ darbo vietÄ Naglių g. 8, Nidoje vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktÄ .

Atsakovė pareiÅ¡kėjÄ atleido bÅ«tent nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d., konstatavusi jo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ be pateisinamos priežasties Å¡iukščiu tarnybiniu nusižengimu, kuris, teismo vertinimu, nustatytas nepagrįstai. Teismui nusprendus, kad pareiÅ¡kėjo neatvykimas į tarnybÄ KNNP direkcijos adresu (Naglių g. 8, Nidoje), tačiau jam atliekant dalį funkcijų kitoje vietoje (KNNP Lankytojų informaciniame centre Smiltynėje), nelaikytinas pravaikÅ¡ta, byloje bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėjas padarė Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktÄ ir, tai įvertinus, spręsti skundžiamo įsakymo teisėtumo, įskaitant ir atleidimo iÅ¡ tarnybos datos, klausimÄ .

         Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas neįvykdė raÅ¡ytinių pavedimų Nr. 455, Nr. 458 ir Nr. 459. RaÅ¡ytiniu pavedimu Nr. 455 (t. 1, b.l. 205), suraÅ¡ytu 2010 m. liepos 30 d., pareiÅ¡kėjui pavesta iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. iÅ¡nagrinėti V.K. praÅ¡ymÄ (dėl atostogų pratęsimo nedarbingumo laikotarpiu, t. 1, b.l. 206) ir parengti įsakymo projektÄ ; iÅ¡vadas dėl praÅ¡ymo pavesta pristatyti tiesiogiai direktoriui žodžiui 11.00 val. direktoriaus kabinete, esančiame Naglių g. 8, Nidoje.

PrieraÅ¡ai ant raÅ¡ytinio pavedimo patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas su jo turiniu nesutiko ir nurodė, jog pavedimas prieÅ¡tarauja parko bei direkcijos nuostatų reikalavimams, tačiau tuo pačiu pavedė jį skubiai iki 2010 m. rugpjūčio 2 d. 10.30 val. įvykdyti D.V. (personalo specialistei), kadangi jam neteisėtai pakeistos darbo sÄ lygos ir neturi techninių galimybių pavedimui įvykdyti. Komisija konstatavo, jog D.V. pavedimÄ Nr. 455 iÅ¡ dalies įvykdė, ant praÅ¡ymo prieraÅ¡e nurodė, kad pagal Darbo kodeksÄ , kasmetinės atostogos yra perkeliamos, kai darbuotojas yra laikinai nedarbingas, tačiau pareiÅ¡kėjas neįvykdė direktoriaus Tomo Tukačiausko nurodymo – pristatyti iÅ¡vadÄ tiesiogiai jam žodžiu.

Teismas sutinka su Komisijos vertinimu, jog pavedimas Nr. 455 buvo netinkamai įvykdytas ir pareiÅ¡kėjas savo elgesiu aiÅ¡kiai pademonstravo prieÅ¡iÅ¡kÄ nusistatymÄ dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos ir, ignoruodamas pavedimÄ , pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus, kuriuose nustatytos pareigos valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, Pareigybės apraÅ¡ymo 712 punktÄ (teikia metodines konsultacijas <...> vykdydamas skyriui pavestas funkcijas) ir 7.18 punktÄ (vykdo kitus vadovo nurodymus ir pavedimus, susijusius su Teisės ir personalo skyriaus funkcijomis, tam, kad bÅ«tų pasiekti Direkcijos strateginiai tikslai).

         RaÅ¡ytiniu pavedimu Nr. 459 pareiÅ¡kėjui pavesta iki 2010 m. rugpjūčio 4 d. iÅ¡nagrinėti D.B. praÅ¡ymÄ (t. 1, b.l. 203), kuriuo buvo praÅ¡oma pratęsti nuomos sutartį. IÅ¡vadas dėl minėto praÅ¡ymo buvo pavesta pristatyti tiesiogiai direktoriui žodžiu 8.00 val. direktoriaus kabinete Naglių g. 8, Nidoje. PareiÅ¡kėjas ant raÅ¡ytinio pavedimo parašė, jog negali įvykdyti pavedimo, nes neteisėtai pakeistos darbo sÄ lygos, o jis dirba Smiltynėje ir pėsčiomis ateiti negali, todėl atmestinas jo teiginys, jog jis nežinojo apie pavedimÄ Nr. 459.

Tiek ant pavedimo Nr. 455, tiek ir ant pavedimo Nr. 459 pareiÅ¡kėjas aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo nepasitenkinimÄ dėl pakeistų darbo sÄ lygų ir parodo pozicijÄ dėl pavedimų neįvykdymo. PraÅ¡ymų ir sutarčių klausimų nagrinėjimas pareiÅ¡kėjui priskirtinas pagal pareigybės apraÅ¡ymo 7.2, 7.3 punktus, todėl pavedimas Nr. 459 turėjo bÅ«ti įvykdytas. Pavedimas Nr. 459 buvo neįvykdytas ir D.B. praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėtas nebuvo, o priežasčių tokiam pavedimo neįvykdymui nebuvo, nes pavedimo įvykdymui tarnybinis transportas nebuvo bÅ«tinas, todėl Komisija pagrįstai nustatė, jog pareiÅ¡kėjas neatliko pareigybės apraÅ¡yme jam pavestų funkcijų.

         Pavedimu Nr. 458 pareiÅ¡kėjui pavesta nebevykdyti saugomų teritorijų pareigÅ«no funkcijų, numatytų Teisės ir personalo skyriaus pareigybės apraÅ¡ymo 7.19 punkte ir ypatingÄ dėmesį nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. skirti pareigybės apraÅ¡ymo 7.2 – 7.5 ir 7.12 punktuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Atsakovės atstovo Tomo Tukačiausko paaiÅ¡kinimu nustatyta, jog KNNP direkcijoje buvo susikaupę daug darbo, susijusio su pareiÅ¡kėjo funkcijų vykdymu, nuolat nepertraukiamai turėjo bÅ«ti sprendžiami personalo valdymo klausimai, todėl pavedimu ir buvo akcentuotas dėmesys atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.

PareiÅ¡kėjo 2010 m. liepos 26 d. ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniai praneÅ¡imai (t. 2, b.l. 80, 100) patvirtina, jog jis vykdė tik inspekcinę veiklÄ . PareiÅ¡kėjo teigimu, kitos funkcijos buvo sužlugdytos dėl pasikeitusios darbo organizavimo tvarkos. Pagal pareigybės apraÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjui pavesta vykdyti 19 funkcijų, iÅ¡ kurių jis vykdė tik vienÄ 7.19 punktu pavestÄ funkcijÄ (LR teisės aktų ir Aplinkos ministro įsakymais nustatyta tvarka vykdyti saugomų teritorijų pareigÅ«no funkcijas), tačiau kaip teisininkas neatliko kitų funkcijų, nurodytų 7.1-7.18 punktuose, motyvuodamas tuo, jog neturi galimybės atvykti į darbÄ , kadangi neteisėtai yra pakeista darbo organizavimo tvarka.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neatleidžia valstybės tarnautojo nuo pareigų vykdymo net ir iÅ¡kilus nesutarimui tarp į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo. Valstybės tarnybos įstatymas imperatyviai apibrėžia valstybės tarnautojo pareigas, kurias jie privalo vykdyti. Analizuodamas raÅ¡ytinio pavedimo Nr. 458 turinį teismas pažymi, kad įstaigos vadovas turi teisę duoti nurodymus valstybės tarnautojams ir darbuotojams, o pavedimas, kuriuo akcentuojama skirti didesnį dėmesį kai kurių funkcijų vykdymui, pats savaime nereiÅ¡kia papildomų užduočių pavedimo, nes valstybės tarnautojas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ privalo tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas.

PareiÅ¡kėjas ant pavedimo prirašė negalintis jo įvykdyti, nes įsakymas turi aukÅ¡tesnę teisinę galiÄ , o Å¡is pavedimas prieÅ¡tarauja kolektyvinės sutarties nuostatoms.          Pagal pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡ymÄ , Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybė reikalinga:

1) Teisės ir personalo skyriaus veiklos organizavimui, 2) užtikrinti, kad KNNP direkcijos rengiami teisės aktai būtų ruošiami pagal nustatytus reikalavimus, darbuotojai teisingai taikytų teisės normas;

3) užtikrinti, kad KNNP direkcija bÅ«tų tinkamai atstovaujama Lietuvos Respublikos teismuose, 4) inspekcinės veiklos, vykdant nacionalinio parko teritorijos priežiÅ«rÄ organizavimui, 5) kitų teisinių veiksmų atlikimui, susijusių su KNNP direkcijos funkcijų vykdymu ir uždavinių įgyvendinimu, atsižvelgiant į Teisės ir personalo skyriaus nuostatus. KNNP Teisės ir personalo skyriaus nuostatų, patvirtintų KNNP direkcijos direktoriaus 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. V-208 (t. 1, b.l. 39-42), 5 punkte nustatyti skyriaus uždaviniai:

1) užtikrinti direkcijos veiklos teisėtumÄ ;

2) dalyvauti rengiant ir vadovybės pavedimu direkcijos kompetencijai priskirtais klausimais rengti norminių ir Direkcijos vidaus teisės aktų bei kitų dokumentų projektus, 3) užtikrinti pateiktų vertinti teisės aktų ir kitų dokumentų atitikimÄ Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams bei teisinės technikos reikalavimams;

4) padėti direkcijos direktoriui formuoti personalo valdymo politikÄ , 5) padėti Direkcijos direktoriui valdyti personalÄ , 6) organizuoti žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių plėtrÄ ir dalyvauti formuojant Direkcijos organizacinę kultÅ«rÄ ;

7) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti nacionalinio parko teritorijos priežiÅ«ra bei inspekcinę veiklÄ . Taigi aukščiau pateiktų tiek skyriaus uždavinių, tiek ir vedėjo pareigybės paskirties pagrindu darytina iÅ¡vada, jog Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pagrindinis uždavinys yra susijęs su skyriaus darbo organizavimu, o ne inspekcinės veiklos vykdymu. Neginčijamai nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas neatliko pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų, iÅ¡skyrus 7.19 punkte nustatytÄ jÄ , motyvuodamas tuo, jog neturi galimybės atvykti į darbÄ . Tačiau iÅ¡ visumos jo raÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų, kurie, kaip patvirtino liudytoja J.S., buvo faksu siunčiami iÅ¡ KNNP Lankytojų centro (t. 2, b.l.

42) akivaizdu, jog jam buvo sudaryta galimybė atlikti ir kitas funkcijas (tiek ir rengti įsakymų projektus, teisiÅ¡kai vertinti sutartis ir kitus dokumentus, nagrinėti valstybės institucijų, fizinių ir juridinių asmenų raÅ¡tus ir skundus, vykdyti skyriui pavestas funkcijas ir t.t.). Liudytoja apklausta J.V. parodė, jog kartais matydavo, kaip pareiÅ¡kėjas naudojasi teisės aktų svetainėmis (t. 2, b.l. 40), vadinasi, jis turėjo tinkamas sÄ lygas vykdyti Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytas lokalaus pobÅ«džio funkcijas net ir ne nuolatinėje darbo vietoje Naglių g. 8, Nidoje.

Atsakovės atstovo paaiÅ¡kinimu nustatyta, kad pavedimu Nr. 458 buvo siekiama, jog nuo nurodyto termino pareiÅ¡kėjas dirbtų nuolatinėje darbo vietoje, o jam į darbÄ neatvykus nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. buvo žymimos pravaikÅ¡tos.          Valstybės tarnautojams taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimÄ , kuris pasireiÅ¡kia teisės aktais nustatytų veiksmų neatlikimu per nustatytus terminus, turi bÅ«ti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimÄ pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti, kaip to reikalauja teisės aktai.

Nustatant asmens neveikimo subjektyvų pagrindÄ , privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios:

1) leido asmeniui veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai; arba 2) nepriklausė nuo asmens valios, ir asmuo negalėtų veikti taip, kaip to reikalavo teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005). Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi bÅ«ti sÄ moningas ir valingas asmens poelgis bei kad asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytÄ veikÄ , jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu bÅ«du, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1358/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo neveikimas pasireiÅ¡kė kaip pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų nevykdymas, kuris iÅ¡ pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytų tarnybinių praneÅ¡imų turinio vertintinas kai sÄ moningas ir valingas poelgis. Reakcija į darbo sÄ lygų pakeitimÄ buvo neadekvati. Nors ginčas dėl darbo sÄ lygų pakeitimo ir nėra iÅ¡spręstas, tačiau nagrinėjamoje byloje Å¡i aplinkybė nevertinama kaip objektyvi priežastis, sÄ lygojusi pareiÅ¡kėjo pareigų neatlikimÄ .

Kaip aukščiau aptarta, pareiÅ¡kėjas turėjo sÄ lygas ir galimybes atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas, pažymint tai, kad darbdaviui nėra nustatytos pareigos užtikrinti darbuotojų atvežimÄ Ä¯ darbÄ ir grįžimÄ iÅ¡ jo.          Pavedimo Nr. 458 nevykdymas apima pareiÅ¡kėjo pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų neatlikimÄ , o tokiais veiksmais buvo pažeisti Valstybės tarnybos įstatymo 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktai (nustatytos pareigos: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis; laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2., 2.4, 2.5, 3.3, 5.2, 9.1, 9.3 punktai (pagarbos žmogui ir valstybei principas, teisingumo, padorumo, pavyzdingumo principai), Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1-7.18 punktai, Vidaus tvarkos taisyklių 5 punktas, nustatantis, jog valstybės tarnautojai ir darbuotojai privalo laikytis nustatyto darbo laiko režimo.

Teismas nesutinka, jog pareiÅ¡kėjas pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų KNNP direkcijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-175, 4 punktÄ , nustatantį, jog darbo diena KNNP direkcijoje trunka nuo 8 iki 17 val., iÅ¡skyrus penktadienį nuo 8 iki 15.45 val., nes nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo darbo valandomis KNNP Lankytojų centre ar tomis valandomis nevykdė inspekcinės veiklos. Komisija nustatė, kad minėti pažeidimai sudaro Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktÄ .

Kaip jau minėta, pagal šį punktÄ nėra pateikta Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo kriterijaus, todėl bÅ«tina vadovautis teisės teorijoje taikomu lingvistiniu teisės aiÅ¡kinimo bÅ«du, padedančiu atskleisti, suvokti teisės normos turinį (prasmę) tuo atveju, kai teisės normos turinys nėra atskleidžiamas teisės akte. Skiriama lingvistinio aiÅ¡kinimo taisyklė – bendrinės kalbos pirmumo prezumpcija, reiÅ¡kianti, jog jeigu yra visiems mokslams bendra, o ne teisinė sÄ voka, tai ji aiÅ¡kinama ta prasme, kaip ji suprantame bendrinėje kalboje.

Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, Vilnius, psl. 811) nurodyta viena iÅ¡ žodžio „šiurkÅ¡tus“ reikÅ¡mė – neleistinas, labai didelis (apie nukrypimus, įstatymų pažeidimus) arba atžarus, nemandagus (apie žmogų). Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas pakankamai ilgÄ laikÄ (nuo 2010 m. liepos 23 d. iki 2010 m. rugpjūčio 27 d.) tinkamai neatliko pareigybės apraÅ¡yme nurodytų funkcijų ir laiku neatliko pavedamų užduočių, taip pat nesilaikė Valstybės tarnybos įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, todėl toks elgesys laikytinas neleistinu, neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų, todėl pagrįstai kvalifikuotas kaip Å¡iurkÅ¡tus pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 6 dalies 10 punktÄ .          Tarnybinio nusižengimo tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė funkcijas, susijusias su inspekcinės veiklos KNNP teritorijoje organizavimu.

Iš byloje pateikto pareiškėjo 2010 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo turinio (t. 2, b.l.

98) matyti, jog buvo praÅ¡oma skirti tarnybinį transportÄ inspekcinės veiklos vykdymui (gautas žodinis piliečio praneÅ¡imas apie nelegalias statybas). KNNP direkcijos direktorius sudarė sÄ lygas pasinaudoti tokiu transportu 2010 m. rugpjūčio 4 d. nuo 9 val., tačiau pareiÅ¡kėjas prieraÅ¡u tarnybiniame praÅ¡yme nurodė, jog direktoriaus rezoliucija traktuojama kaip praÅ¡ymo netenkinimas ir tolimesnių veiksmų informacijai iÅ¡tirti nesiėmė. Kaip nurodyta Komisijos iÅ¡vadoje, minėtos informacijos patikrinimui iÅ¡vyko kiti įstaigos tarnautojai, turintys reikiamus įgaliojimus.

Teismo vertinimu komisija padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas neužtikrino, kad jam tiesiogiai pavaldÅ«s valstybės tarnautojai dalyvautų vykdant patikrinimÄ ir neinformavo, kad Å¡ie tarnautojai dalyvauti negalės, tokiu bÅ«du buvo netinkamai vykdomi pareigybės apraÅ¡ymo 7.15, 7.16 punktai. Atitinkamai buvo sukeltos teisinės pasekmės – į patikrinimÄ turėjo važiuoti kiti įstaigos darbuotojai.          Aukščiau aptartų argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas netinkamai įvykdė pavedimÄ Nr. 455, neįvykdė pavedimų Nr. 458 ir Nr. 459, neužtikrino jam pavaldžių tarnautojų dalyvavimo 2010 m. rugpjūčio 4 d. patikrinime dėl nelegalių statybų bei apie tai neinformavo įstaigos vadovo – ir tokie veiksmai, teismo nuomone, pagrįstai įvertinti kaip Å¡iurkÅ¡tus nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai nusižengta valstybės tarnautojo pareigoms, aiÅ¡kiai įvardintoms Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punkte.

Komisija tinkamai nurodė pareiÅ¡kėjo kaltės formÄ â€“ tyčiÄ , nes iÅ¡ pareiÅ¡kėjo tarnybinių praneÅ¡imų gausos, prierašų ant pavedimų ar tarnybinių praneÅ¡imų (t. 1, b.l. 31 – prieraÅ¡as direktoriui „nesate teisėtas mano tiesioginis vadovas“) akivaizdu, jog jis suvokė daromų veiksmų galimas pasekmes ir, įvertindamas savo elgesį, sistemingai laikėsi vienos ir tos pačios nuomonės – neatlikti pareigų dėl pasikeitusios tvarkos dėl tarnybinio transporto naudojimo, tokiu bÅ«du sistemingai pažeidinėjo Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje įvardintas valstybės tarnautojo pareigas, neatliko pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų.

Komisija aiÅ¡kiai įvardijo sukeltas teisines pasekmes – sutrikdyta KNNP direkcijos veikla, dėl ko buvo sumenkintas pasitikėjimas pačia direkcija, savo veiksmais sukėlė kitų įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų nepasitikėjimÄ Ä¯staigos vadovu, pažemino valstybės tarnautojo vardÄ , be to, jo neatlikti darbai turėjo bÅ«ti atliekami kitų įstaigos darbuotojų ar valstybės tarnautojų, o tokia situacija protingumo ir teisingumo principų pagrindu laikytina neleistina.          Kiekvienas valstybės tarnautojas valstybės tarnyboje privalo vadovautis Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytais pagrindiniais valstybės tarnybos principais, tarp jų:

įstatymų virÅ¡enybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais. Taip pat turi laikytis Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų valstybės tarnautojų veiklos svarbiausių etikos principų: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiÅ¡kumo, padorumo, neÅ¡aliÅ¡kumo, atsakomybės, vieÅ¡umo, pavyzdingumo. Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu patvirtintose Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, kurių tikslas – apibrėžti veiklos ir elgesio principus, kurių turi laikytis valstybės tarnautojas, įgyvendindamas savo teises, vykdydamas teisės aktuose nustatytas pareigas bei funkcijas, ir didinti visuomenės pasitikėjimÄ valstybės tarnautojais.

Etikos taisyklės nustato, kad vadovaudamasis pagarbos žmogui ir valstybei principu, valstybės tarnautojas privalo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų; elgtis taip, kad visuomenė pasitikėtų viešuoju administravimu ir valstybės tarnautojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir valstybės tarnautojų etikos principų; vykdyti savo pareigas, vadovaudamasis valstybės valdžios institucijų suformuotais tikslais ir kryptimis; vykdyti savo pareigas rūpestingai ir atsakingai, atsižvelgdamas į visuomenės interesus (Etikos taisyklių 2 punktas).

Vadovaudamasis teisingumo principu valstybės tarnautojas privalo naudoti savo tarnybos valandas efektyviai ir tik tarnybos tikslams (Etikos taisyklių 3.3 punktas). Laikydamasis padorumo principo privalo bÅ«ti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams (Etikos taisyklių 5.2 punktas). Vadovaudamasis neÅ¡aliÅ¡kumo principu privalo bÅ«ti objektyvus ir neturėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo, priimdamas sprendimus, elgtis neÅ¡aliÅ¡kai, skirdamas tinkamÄ dėmesį žmonių teisėms, vykdydamas savo pareigas (Etikos taisyklių 6 punktas).

Vadovaudamasis atsakomybės principu privalo įstaigos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklÄ (7.2 punktas). Vadovaudamasis vieÅ¡umo principu valstybės tarnautojas privalo užtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų vieÅ¡umÄ , pateikti savo sprendimų priėmimo motyvus (8.1 punktas). Pagal pavyzdingumo principÄ privalo bÅ«ti nepriekaiÅ¡tingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai, visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniÅ¡kai, konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai (Etikos taisyklių 9 punktas).

         S.J. elgesys nevykdant raÅ¡ytinių pavedimų, akivaizdžiai ir tyčia nevykdant pareigybės apraÅ¡yme nustatytų funkcijų, iÅ¡skyrus 7.19 punktu pavestÄ , jo elgesys dėl pakeistos tvarkos tarnybinio transporto naudojimo srityje, pasireiÅ¡kęs tarnybinių praneÅ¡imų gausa bei nuolatiniu prieÅ¡iÅ¡kumo demonstravimu įraÅ¡ais ant pavedimų rodo Å¡iurkÅ¡tų Etikos taisyklių pažeidimÄ , todėl, teismo vertinimu, tiek aukščiau nurodytas Å¡iurkÅ¡tus pareigų nevykdymas, tiek ir Å¡iurkÅ¡tus Etikos taisyklių pažeidimas pagrįstai kvalifikuoti kaip Å¡iukÅ¡tus tarnybinis nusižengimas už kurio padarymÄ numatyta griežčiausia tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡is – atleidimas iÅ¡ tarnybos.

         Nors Komisija pareiÅ¡kėjo neteisėtus veiksmus įvardija kaip piktnaudžiavimÄ tarnybine padėtimi, tačiau tokių veiksmų nekvalifikuoja kaip Å¡iurkÅ¡taus pažeidimo pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktÄ . Skundžiamame įsakyme taip pat nėra nuorodos į minėtÄ punktÄ , todėl teismas nepasisako dėl pareiÅ¡kėjo tarnybinio nusižengimo vertinimo kaip piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.          Tarnybinį nusižengimÄ S.J. padarė bÅ«damas KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos struktÅ«rinio padalinio vadovu – Teisės ir personalo skyriaus vedėju.

Todėl jo padarytas tarnybinis nusižengimas (pareigų neatlikimas, pavedimų nevykdymas, Å¡iurkščiai pažeidžiant valstybės tarnautojo veiklos pagrindinius principus ir etikos taisyklių reikalavimus) visuomenės pasitikėjimo vieÅ¡uoju administravimu ir valstybės tarnautojais teisinėje sistemoje aspektu akivaizdžiai diskreditavo visÄ KNNP direkcijos institucijÄ , sumenkino jos prestiÅ¾Ä . PareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai dalyje įvertintas Å¡iurkščiu ir pagrįstai kvalifikuotas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 10 punktÄ , tačiau nepagrįstai kvalifikuotas pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra Å¡iurkÅ¡tus, o Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ pareigų gali bÅ«ti skiriama už Å¡iurkÅ¡tų tarnybinį nusižengimÄ , todėl laikytina, jog pagrįstai paskirta minėta tarnybinės nuobaudos rÅ«Å¡is – atleidimas iÅ¡ tarnybos. Tokiu bÅ«du atmestinas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymas, nes prieÅ¡ tai jam nors kartÄ per paskutinius 12 mėnesių nebuvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nustato savarankiÅ¡kÄ tarnybinės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ pareigų – atvejį, kai padarytas Å¡iurkÅ¡tus tarnybinis nusižengimas. Pripažintinas nepagrįstu pareiÅ¡kėjo teiginys, jog atleidimo iÅ¡ tarnybos klausimas turėjo bÅ«ti suderintas su profsÄ junga, nes pareiÅ¡kėjas skundžiamo įsakymo priėmimo metu nebuvo profesinės sÄ jungos narys.          Įvertinus visas aukščiau iÅ¡dėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas iÅ¡ esmės atliktas tinkamai, laikantis įstatyme įtvirtintų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų bei bendros tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos ir bendrųjų procedÅ«rų; iÅ¡vada motyvuota, nusižengimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo kaltė dėl iÅ¡vadoje konstatuoto nusižengimo bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių įrodyti, tarnybinė nuobauda – atleidimas iÅ¡ tarnybos – paskirta teisėtai ir pagrįstai, todėl netenkintinas reikalavimas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ KNNP direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pareigas.

Tačiau nepagrįstai konstatavus pareiÅ¡kėjo padarytÄ Å¡iurkÅ¡tų nusižengimÄ pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 6 punktÄ , laikytina, jog skundžiamame įsakyme neteisėtai nurodyta atleidimo data – 2010 m. rugpjūčio 3 d. (pravaikÅ¡tų pradžia). Laikytina, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos atleistas nuo skundžiamo įsakymo priėmimo dienos – 2010 m. rugsėjo 14 d.          Dėl piniginių reikalavimų          PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2010 m. rugpjūčio mėnesį (19 darbo dienų), viso 1572, 21 Lt, ir kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d.

– viso 748,32 Lt bei 120 Lt kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos 1 darbo dienÄ â€“ 2010 m. rugsėjo 13 d. Kaip teismo nustatyta, pareiÅ¡kėjas atliko dalį funkcijų, jo nebuvimas nuolatinėje darbo vietoje nelaikytinas neatvykimu į tarnybÄ be pateisinamos priežasties, todėl atsakovas nepagrįstai darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje nuo rugpjūčio 3 d. žymėjo pareiÅ¡kėjui pravaikÅ¡tas. Už atliktÄ darbÄ turi bÅ«ti atlyginta, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas.

Pažyma apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir kitas įmokas (t. 2, b.l. 145) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis sumokėtas už 2010 m. liepos mėnesį, tačiau įsakymu dėl atleidimo nurodžius atleidimo datÄ â€“ 2010 m. rugpjūčio 3 d. jam darbo užmokestis nemokėtas už rugpjūčio mėnesį. PareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. buvo nedarbingas (t. 1, b.l. 25-26) ir jam nemokėta ligos paÅ¡alpa, nes atsakovė darbo dienas žymėjo kaip pravaikÅ¡tas.

Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. dirbo, jam priteistina neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. (už 19 darbo dienų). Pagal pateiktÄ buhalterinę pažymÄ (t. 2, b.l. 146) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalis sudarytų už 21 darbo dienÄ sudarytų 2419,04 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti), o už 19 darbo dienų 2188,67 Lt (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti), todėl Å¡i suma pareiÅ¡kėjui priteistina.

Dėl piniginių reikalavimų laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 27 d. iki 2010 m. rugsėjo 10 d. teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas turi teisę gauti ligos paÅ¡alpÄ teisės aktų nustatyta tvarka, todėl kompensacija už šį laikotarpį nepriteistina. Visa apimtimi tenkintinas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ 120 Lt darbo užmokestį už 2010 m. rugsėjo 13 d.         Dėl teisės aktų, reglamentuojančių deliktinės žalos atlyginimÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

ŽalÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, bÅ«tinos įstatyme nurodytos sÄ lygos, kurios organiÅ¡kai tarp savęs susijusios.

Nesant vienos iÅ¡ jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ paneigiama. Å ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).          CK 6.271 straipsnio 2 dalyje atskleista termino „valdžios institucija“ sÄ voka, kuri apibrėžta kaip bet koks vieÅ¡osios teisės subjektas (valstybės ar savivaldybės institucija, pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ar kitoks Å¡ių institucijų darbuotojas ir t.t.), taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas.

         CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalÄ apibÅ«dina kaip fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ ir kita, teismo įvertintÄ pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Taigi neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su lex specialis, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, bÅ«dus ir pan.

Atsižvelgiant į šias teisines aplinkybes bei sisteminę teisės normų analizę, darytina išvada, kad viešojo administravimo institucijos padaryta neturtinė (moralinė) žala atlyginama asmeniui tais atvejais, kaip ir turtinė žala, t.y. kai ji padaroma administravimo institucijos neteisėtomis veikomis (veiksmais ar neveikimu). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

         Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje reglamentuota, jog inter alia neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Sisteminė Administracinių bylų teisenos įstatymo (15 straipsnio l dalies 3 punktas, 19 straipsnio 2 dalies 3 punktas), CK (6.271 straipsnis) normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog neturtinė žala pagal CK nustatytÄ tvarkÄ atlyginama tik tuomet, kai ji padaroma neteisėtais veiksmais arba neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje.

         Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta vieÅ¡ojo administravimo sÄ voka – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuota vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams aktams įgyvendinti, administraciniams sprendimams priimti, įstatymu nustatytoms administracinėms paslaugoms teikti, viešųjų paslaugų teikimui administruoti ir vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidaus administravimui atlikti.

Taigi tiek sistemiÅ¡kai, tiek teleologiÅ¡kai aiÅ¡kinant žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad žala, padaryta vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (aktais), atlyginama tuomet, kai ji padaroma:

1) įgyvendinant įstatymus ir kitus norminius aktus;

2) priimant administracinius sprendimus;

3) teikiant administracines paslaugas;

4) administruojant teikiamas vieÅ¡Ä sias paslaugas ar 5) atliekant vieÅ¡ojo administravimo subjekto vidaus administravimÄ .          Neteisėti veiksmai – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.         Dėl neturtinės žalos priteisimo          PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ priteisti 50 000 litų neturtinės žalos grindžia nepagrįstu atleidimu iÅ¡ tarnybos..

Å ių neteisėtų veiksmų atlikimas pareiÅ¡kėjo teigimu sukėlė sveikatos sutrikimus, emocinį stresÄ , jis buvo priverstas lankytis pas gydytojus dėl psichologinio spaudimo palikti tarnybÄ .         Teismų praktikoje yra suformuluota, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas.

Tai gali bÅ«ti tiek fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau teisė jas gina turtiniais bÅ«dais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

         Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga vertinti kitas sÄ lygas. Neteisėtų veiksmų buvimÄ nagrinėjamu atveju teismas nenustatė. Atsižvelgiant į byloje surinktus faktinius duomenis nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjui padaryta dvasinė skriauda. PareiÅ¡kėjas neįrodė, jog dėl jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo tyrimo jis patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei jie patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiÅ¡koms situacijoms.

Neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tent dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo buvo laikinai nedarbingas, nes pats tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dar 2010 m. rugpjūčio 6 d., o pareiÅ¡kėjas susirgo 2010 m. rugpjūčio 27 d. Teisinės atsakomybės apimtį ir pagrįstumÄ konkrečioje situacijoje leidžia įvertinti CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta priežastinio ryÅ¡io, kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, lemiančio ir paaiÅ¡kinančio civilinės atsakomybės apimtį, konkrečiu atveju doktrina, leidžianti teismui konkrečioje byloje atsižvelgti į teisėtus pareiÅ¡kėjo ir atsakovo interesus bei daugelį kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Administracinėje byloje nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų (skundžiamo įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ tarnybos priėmimas) ir atsiradusių pasekmių – pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimo.          Teismo posėdyje praÅ¡ymÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas argumentavo dar ir tuo, jog jis buvo įžeistas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės RÅ«tos BaÅ¡kytės bei KNNP direktoriaus Tomo Tukačiausko pasisakymu „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Reporteris“.

Teismo posėdyje peržiÅ«rėjus pateiktÄ Å¡ios laidos vaizdo įraÅ¡Ä (t. 1, b.l. 146) nenustatyta, kad minėtų asmenų pasisakymas pareiÅ¡kėjas bÅ«tų įžeistas; Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė RÅ«ta BaÅ¡kytė bei KNNP direktoriaus Tomas Tukačiauskas tik kalbėjo apie KNNP susidariusiÄ situacijÄ .         Nenustačius įstatyme numatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, praÅ¡ymas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.         Aptartų teisinių ir faktinių argumentų pagrindu teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas dalyje dėl piniginių reikalavimų priteisimo, kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

         Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teismas                                            n u s p r e n d ė:          pareiÅ¡kėjo S.J. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.         Pakeisti KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2010 m. rugsėjo 14 d.

įsakymo Nr. P-60 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjui S.J.“ 3 punktÄ dalyje dėl atleidimo datos ir laikyti S.J. atleistÄ iÅ¡ tarnybos nuo 2010 m. rugsėjo 14 d.          Priteisti pareiÅ¡kėjui S.J. iÅ¡ KurÅ¡ių nerijos nacionalinio parko direkcijos neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2010 m. rugpjūčio 26 d. (19 darbo dienų) bei neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2010 m. rugsėjo 13 d., viso 2 309,35 (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus ir devynis litus bei trisdeÅ¡imt penkis centus) (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).         Kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

         Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                    Dalia Gumuliauskienė