2024-09-03 Nr. CB-5702-2-56-3-00143-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3293

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00143-2024-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 26 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Merula“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Merula“ ieškinį atsakovei VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybai dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų nutraukti pirkimus panaikinimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismo nutartyje padarytos išvados, jog pirkimai nutraukti esant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 29 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems pagrindams, nėra pagrįstos įrodymais, paremtos tik perkančiosios organizacijos raštu išdėstyta pozicija, pažeidžiant teisingumo principą, CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino VPĮ 29 straipsnio 3 dalį, nutartis prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl VPĮ 29 straipsnio 3 dalies taikymo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl pirkimo nutraukimo pagrindų pagal VPĮ 29 straipsnio 4 dalį – nėra. Pirkimai gali būti nutraukiami, kai susidariusios padėties negalima ištaisyti (VPĮ 29 straipsnio 3 dalis), tačiau susidariusią padėtį dėl neesminių pirkimo sąlygų neaiškumo bei dviprasmiškumo buvo galima ištaisyti nesiimant pačių griežčiausių ir išimtinių priemonių. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyje Nr. 3K-3-293/2011 – tiekėjas, nepateikęs ne esminės papildomos informacijos, net ir tuo atveju, kai pagal pirkimo sąlygų reikalavimus privalo tai padaryti, tačiau tokios pirkimo sąlygos laikytinos perteklinėmis – iš pirkimo procedūrų negali būti pašalintas. Ginčo atveju nėra VPĮ 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų taikymo sąlygų.

3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad perkančiosios organizacijos nurodytas vėliau paaiškėjęs poreikis transporto priemones ženklinti specialiaisiais ženklais, gali būti teisėtas pirkimo nutraukimo pagrindas pagal VPĮ 29 straipsnio 4 dalį. Perkančiosios organizacijos pozicija buvo grindžiama tik jos subjektyviais teiginiais ir nuomone, pernelyg suabsoliutinant ir neleistinai plačiai aiškinant jai suteiktą diskrecijos teisę pačiai spręsti dėl pirkimų nutraukimo dėl perkamos paslaugos poreikio. Perkančioji organizacija neturi absoliučios diskrecijos teisės nutraukti pirkimus.

4. Perkančiosios organizacijos nurodytos neva naujos paaiškėjusios aplinkybės – poreikis pažymėti transporto priemones skiriamaisiais ženklais, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodytų kriterijų, nes: (1) poreikis atskirai žymėti transporto priemones neatsirado pirkimo vykdymo metu; nurodytas poreikis nebuvo naujai paaiškėjusi aplinkybė; (2) perkančioji organizacija privalėjo ir galėjo jas žinoti ir turėjo žinoti pirkimo paskelbimo metu; (3) nurodytos aplinkybės nėra esminės, nes visi keleiviai gauna pakankamą informaciją apie transporto priemonę, jos valstybinius numerius ir vairuotoją, todėl tai nedaro įtakos pirkimo objektui; juolab, tai nedaro įtakos tolimesnio pirkimo vykdymo negalimumui.

5. Pažeista įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: ne tiekėjas turėjo įrodinėti, kad pirkimo sąlygos gali ir turi būti tęsiamos, o būtent perkančioji organizacija turėjo įrodyti, kada paaiškėjo nenumatytos aplinkybės, kokios jos ir kad nepaženklinus transporto priemonių ji iš esmės negali įsigyti jos poreikius atitinkančios paslaugos. Perkančiosios organizacijos pozicija poreikio ženklinti transporto priemones realiai neįrodė, nes į bylą nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

6. Teismo išvada, kad perkančioji organizacija, pirkime nustačiusi per didelius maksimalius galimus įkainius, turi teisę pirkimą nutraukti, nes gali būti permokama už perkamas paslaugas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai ir padaryta pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „Merula“ (j. a. k. 159914036) 6574 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 26 d. mokėjimu, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė