7c8a9e66-fed5-4dfe-9761-ce5701015072 · Klaipėdos apygardos teismas

Prane??jas Stasys Valu?is Baud? Pranešėjas Stasys Valužis                                       Baudž. byla Nr. 1A-63-107/2015Teisėja Laimutė Venckuvienė                                Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01345-2013-7                                                                             Procesinio sprendimo kategorija              1.2.26.2.1.; 1.1.11.2.; 1.1.11.11.;                     2.4.6.3.2.(S)                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS  N U O S P R E N D I S                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                           2015 m. vasario 19 d.

               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Valužio,teisėjų Daliaus Jocio, Aurelijos Sadauskaitės,sekretoriaujant Redai TamoÅ¡auskaitei,dalyvaujant prokurorei Irmai Guobytei,gynėjui Vytautui GriÅ¡kevičiui,nuteistajai K. J.,nuteistosios atstovui pagal įstatymÄ R. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios K.

J. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo K. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausme. Ä®pareigota laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

                          Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė aÅ¡tuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.             IÅ¡ nuteistųjų S. Å ., K.

J., M. B., R. K., U. L., D. D. priteista solidariai nukentėjusiajai A. K. 3135 Lt neturtinei žalai atlyginti, o nepilnametėms nuteistosioms M. B., K. J. neturint turto ir pajamų, M. B. ir K. J. dalis – 522,50 Lt – iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atstovų pagal įstatymÄ ir civilinių atsakovų V. B. bei R. P..              Procesas dėl kitos ieÅ¡kinio dalies – 2865 Lt – priteisimo nutrauktas.              Procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikÅ¡to 256,41 Lt civilinio ieÅ¡kinio nutrauktas.             Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir S. Å ., M.

B., R. K., U. L. bei D. D., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.              Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,      n u s t a t ė :              K. J. nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupe su U. L., M. B., D. D., S. Å . ir R. K. bei asmeniu, kuriam baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , 2013 m. liepos 29 d., apie 01.00 val., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais – neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiÅ«riu nepriimtinu, aplinkinius Å¡okiruojančiu elgesiu, grasinimais, ciniÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, tai yra tyčia, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, pažemindami orumÄ , tyčiojosi ir sumušė A.

K.: U. L. alkÅ«ne du kartus sudavė A. K. į nugarÄ , 3 kartus spyrė jai į Å¡launį, S. Å . nurodė A. K. klauptis ir bučiuoti kojas, spyrė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kÅ«no vietas, K. J. žiebtuvėliu degino plaukus, spjaudė ir pylė alų A. K. ant galvos, vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu bÅ«du tyčiodamiesi iÅ¡ jos orumo ne mažiau kaip 15–20 kartų spyrė į įvairias kÅ«no vietas: M. B. sudavė A. K. į rankÄ bei spyrė ne mažiau kaip 25 kartus, pataikydama į įvairias kÅ«no vietas, S. Å . pakėlė A.

K. suknelę ir nuplėšė jos kelnaites, o po to nurodė nusivilkti visus drabužius ir vaikščioti keliais, K. J. panaudotu higieniniu įklotu perbraukė A. K. per veidÄ bei jÄ apÅ¡lapino, taip jÄ pažemindama, M. B., iÅ¡ A. K. rankinės paėmusi 300 litų vertės kvepalų buteliukÄ , jį tyčia metė į žemę ir sudaužė, taip sugadindama nedidelės vertės svetimÄ turtÄ , K. J. blakstienų tuÅ¡u apipaišė A. K. nugarÄ , ant galvos supylė pudrÄ . Tęsdami nusikalstamus veiksmus, M.

B., S. Å . ir R. K. degalinėje nupirko 0,7 litro butelį degtinės ir per prievartÄ liepė A. K. jÄ iÅ¡gerti, o kai ji degtinę gėrė, R. K. nukentėjusiajai tyčia spyrė į kairįjį žandÄ , D. D. kumščiu smogė į kairiÄ jÄ akį, o asmuo, kurio baudžiamoji byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , spyrė į įvairias nukentėjusiosios kÅ«no vietas.              Šiais M. B., S. Å ., K. J., R. K., U. L., D. D. ir asmens, kurio byla iÅ¡skirta į atskirÄ bylÄ , veiksmais A.

K. buvo padaryta netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose ir kairiajame skruoste, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva smakro kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiojo klubo Å¡one, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, daugybiniai smulkÅ«s taÅ¡kų ir brÅ«kÅ¡nių pavidalo odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis abiejų pėdų priekiniuose pavirÅ¡iuose ties čiurnomis, smulkios apvalios formos daugybinės poodinės kraujosruvos abiejų žastų iÅ¡oriniuose ir užpakaliniuose pavirÅ¡iuose, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos deÅ¡inio dilbio vidurinio trečdalio užpakaliniame pavirÅ¡iuje, smulki apvalios formos poodinė kraujosruva krÅ«tinės kairės pusės apatinėje dalyje, trys smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos pilvo kairės pusės viduryje, smulkÅ«s daugybiniai taÅ¡kiniai ir brÅ«kÅ¡nių pavidalo odos nubrozdinimai kairės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje, smulkÅ«s pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai abiejų delnų virÅ¡utinėse dalyse, daugybiniai smulkÅ«s pavirÅ¡iniai odos nubrozdinimai abiejų kelių priekiniuose pavirÅ¡iuose, daugybiniai smulkÅ«s iÅ¡ilginės ir įstrižos krypties odos nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stos užpakalinio pavirÅ¡iaus abiejose pusėse menčių projekcijose, ir tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ .              Apeliaciniame skunde nuteistoji K.

J. tvirtina, kad jos atstovas ir civilinis atsakovas R. P. nukentėjusiosios atstovei L. K. turtinę ir neturtinę žalas atlygino visiÅ¡kai, todėl apeliantė mano, kad apylinkės teismas priteisti iÅ¡ jos neturtinę žalÄ neturėjo pagrindo. K. J. nurodo, kad ji nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«dama nepilnametė, Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) po pamokų lanko dviračių treniruotes, dainavimo studijas, todėl dėl užimtumo teismo įpareigojimo vykdyti negali, teismo įpareigojimai turi bÅ«ti suderinami (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Apeliantės nuomone, jai gali bÅ«ti taikomas BK 93 straipsnis, nes ji nukentėjusiosios atstovės L. K. atsiprašė, žalÄ atlygino, nesunkų tyčinį nusikaltimÄ padarė bÅ«dama nepilnametė, nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino, kiekvienÄ dienÄ yra visiÅ¡kai užimta mokslu, pamokų ruoÅ¡imu, sportu ir kita veikla.              Nuteistoji K. J. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, remiantis BK 93 straipsniu jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.             Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.             Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas).             Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ dar nesulaukęs aÅ¡tuoniolikos metų amžiaus, padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , padarė nusikalstamÄ veikÄ pirmÄ kartÄ .

Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vienÄ alternatyviÄ sÄ lygÄ , kad jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.             Nors K. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, anksčiau neteista, padarė nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, mokosi, tačiau apylinkės teismas netaikė jai BK 93 straipsnio nuostatų ir jos nuo baudžiamosios atsakomybės neatleido pagrįstai.             Pažymėtina, kad BK 93 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Taigi net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 93 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti bÅ«tent tokį sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.             IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai neturtinė žala atlyginta tik iÅ¡ dalies  (t. 3, b. l. 100). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nusikalstamos veikos padaryme K.

J. atliko ypač aktyvų vaidmenį, elgėsi itin įžūliai, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vartojo ne tik fizinį smurtÄ , bet atliko ir kitus nukentėjusiosios orumÄ ir garbę žeminančius veiksmus. Tokie K. J. veiksmai, darant nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ ji nuteista skundžiamu nuosprendžiu, parodo jos didesnį pavojingumÄ visuomenei. Nors K. J. nukentėjusiosios ir atsiprašė, tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ L. K. parodymų matyti, kad dėl to, kaip buvo pasityčiota iÅ¡ jos dukros, ji ir nukentėjusioji nuteistiesiems neatleido (t. 3, b. l. 101).             Esant aptartoms aplinkybėms, kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad taikyti K.

J. BK 93 straipsnį ir jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nėra pagrindo.             Apeliaciniame skunde K. J. teigė, kad ji mokosi, po pamokų sportuoja, lanko dainavimo studijas, todėl negalėtų įvykdyti jai paskirto įpareigojimo fiziÅ¡kai.              Bausmės skyrimas nėra savitikslis, ji skiriama siekiant baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų, kurių objektas yra žmogus. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tada, kai ji bus individualizuota, t. y. paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius. Bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti jos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiems asmenims skirti tiksliai individualizuotas ir subalansuotas baudžiamÄ sias priemones.             Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartÄ konstatavo, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

             Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vienÄ ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip Å¡i bausmė praras prasmę.

Asmeniui taikomi draudimai ir apribojimai yra laikino pobūdžio, jie gali būti paskirti laikotarpiui nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.              Šiuo atveju laisvės apribojimo bausme numatytų įpareigojimų visuma (būti namuose nuo 22 iki 6 val. ir neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis), kurie paskirti vienerių metų terminui, K.

J. nuo visuomenės neizoliuoja. Tai, kad K. J. turės derinti savo užklasinę veiklÄ su jai paskirtu įpareigojimu – neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nereiÅ¡kia, jog pažeistas bausmės proporcingumo principas. Byloje nėra nustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios mažintų nuteistosios padaryto nusikaltimo ar jos asmenybės pavojingumÄ tiek, kad BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Be to, teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). K. J. paskirta bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 2 dalis) bei bausmės paskirtį, nustatytÄ BK 41 straipsnio 2 dalyje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmę K.

J. baudžiamasis įstatymas bÅ«tų pritaikytas netinkamai. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal BK 48 straipsnio 9 dalį, esant atvejams, kai nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.             IÅ¡ nuteistosios K. J. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistoji nesutinka vykdyti teismo paskirtÄ auklėjamojo poveikio priemonę – neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

             Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje išvardytos auklėjamojo poveikio priemonės, kurios gali būti taikomos nepilnamečiams, o nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumuose numatyta, kad nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai vykdomi, jeigu nepilnametis sutinka (BK 85 straipsnio 2 dalis). Kadangi nepilnametės nuteistosios K. J. sutikimo atlikti nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus nebuvo, apylinkės teismas tokios auklėjamojo poveikio priemonės jai paskirti negalėjo.

Kadangi Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aÅ¡tuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis), auklėjamojo poveikio priemonė – nemokami auklėjamojo pobÅ«džio darbai (BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – keistina į kitÄ auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimÄ (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas) – įpareigojimÄ dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse (BK 87 straipsnio 2 dalies 5 punktas).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija                                               n u t a r i a :

             Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistajai K. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtÄ auklėjamojo poveikio priemonę – neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 4 mėnesius sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, – pakeisti į įpareigojimÄ dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.             KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                   Stasys Valužis Teisėjai                                                                                 Dalius Jocys                                                                                 Aurelija Sadauskaitė  Â