Legislator Case Law & Legislation
7c8a777b-fa48-44a8-843c-dbfcfb4ae873 AI generated

7c8a777b-fa48-44a8-843c-dbfcfb4ae873 · Kauno apygardos teismas

Case Number 7c8a777b-fa48-44a8-843c-dbfcfb4ae873
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 14.20 val. iki 15.36 val., (duomenys neskelbtini), padedant M. P. ir V. D., nežinantiems apie nusikalstamÄ veikÄ , ant priekabos automobiliams gabenti, prikabintos prie D. L. naudojamo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkėlė automobilį BMW X3, be valstybinio numerio, ir nugabeno jį iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos. Tokiu bÅ«du jis pagrobė UAB „A.“ priklausantį (duomenys neskelbtini) metų laidos 4040,01 euro vertės automobilį BMW X3, be valstybinio numerio, tuo padarydamas UAB „A.“ 4040,01 euro turtinę žalÄ .

Legislator headnote

AI generated

7c8a777b-fa48-44a8-843c-dbfcfb4ae873 · Kauno apygardos teismas: Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19195-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2.; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 22 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančiÄ institucijÄ ), pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (deÅ¡imt) valandų nemokamų darbų.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡i bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar sportine veikla (apie tai iÅ¡ anksto informuojant Å¡ios priemonės vykdymÄ kontroliuojančiÄ institucijÄ ), pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 5 (penkis) mėnesius neatlygintinai dirbti 50 (penkiasdeÅ¡imt) val. sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbant per mėnesį ne mažiau kaip 10 (deÅ¡imt) valandų nemokamų darbų.

KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Civilinis ieÅ¡kinys tenkintas ir iÅ¡ D. L. priteista UAB „A.“ 4040,01 euro (keturi tÅ«kstančiai keturiasdeÅ¡imt eurų vienas centas) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. L. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. gegužės 16 d., laikotarpiu nuo 14.20 val. iki 15.36 val., (duomenys neskelbtini), padedant M. P. ir V. D., nežinantiems apie nusikalstamÄ veikÄ , ant priekabos automobiliams gabenti, prikabintos prie D. L. naudojamo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užkėlė automobilį BMW X3, be valstybinio numerio, ir nugabeno jį iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos. Tokiu bÅ«du jis pagrobė UAB „A.“ priklausantį (duomenys neskelbtini) metų laidos 4040,01 euro vertės automobilį BMW X3, be valstybinio numerio, tuo padarydamas UAB „A.“ 4040,01 euro turtinę žalÄ .

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. L. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti, paskiriant jam vietoj laisvės apribojimo bausmės piniginę baudÄ , paliekant paskirtus neatlygintinus darbus. 2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad nesutinka su jam paskirtos bausmės rūšimi, t. y. laisvės apribojimu. Skirdamas Å¡iÄ bausmę, apylinkės teismas nebuvo visiÅ¡kai objektyvus ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomÄ teisingumÄ , ne iÅ¡orinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas.

Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus, privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia (visų pirma) protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Skiriama sankcija turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikÅ¡mingumo, padaryto pažeidimo pobÅ«džio, jo pasekmių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Å iuo atveju apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , kuris numato taikytinas alternatyvias poveikio priemones.

Apelianto teigimu, jam gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė – bauda, nes jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino bei sutiko su padaryta turtine žala.

3. Atsiliepime į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė Rita PoÅ¡kienė praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo D. L. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

4. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos. Pagal Å¡ias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos nevirÅ¡ijant apeliacinio skundo ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, iÅ¡skyrus atvejus kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

Taigi, remiantis minėta norma, teismas yra saistomas apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, iÅ¡reikÅ¡tų praÅ¡ymų konkretumo, aiÅ¡kumo, apibrėžtumo, tikslumo, t. y. pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis, ar tik jo dalis, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ , ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės griežtumas (Å¡velnumas) ir pan.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistojo D. L. pateiktas apeliacinis skundas yra itin lakoniÅ¡kas, jame praÅ¡oma paskirti jam Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ , ir Å¡is praÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad jis nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, taip pat sutinka atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . Taigi, teisėjų kolegija skundžiamÄ nuosprendį peržiÅ«ri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.

6. D. L. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuota vagystė), padarymo. Ä®statymų leidėjas už Å¡ios veikos padarymÄ numato alternatyvias bausmių rūšis – baudÄ , areÅ¡tÄ , laisvės apribojimÄ arba laisvės atėmimÄ iki Å¡eÅ¡erių metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato detalių sÄ lygų, kurioms esant teismas parenka konkrečiÄ bausmės rūšį ir dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ .

Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokiÄ bausmę, kuri bÅ«tų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

7. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika Å¡iuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

8. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto, apelianto padaryta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), ji nenutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje ar dėl savanoriÅ¡ko atsisakymo pabaigti nusikalstamos veikos vykdymÄ .

PrieÅ¡ingai, buvo veikta tiesiogine tyčia, svetimo turto – automobilio – vagystei buvo ruoÅ¡tasi iÅ¡ anksto: surastos nusikalstamos veikos darymui reikalingos priemonės (pasiskolinta priekaba transporto priemonėms gabenti ir paimtas tėvui A. L. priklausantis automobilis, prie kurio prikabinta Å¡i priekaba), taip pat apgalvota, kas nuteistajam padės užtempti norimÄ pavogti automobilį ant priekabos (tai padarė apie nusikaltimo vykdymÄ nieko nežinantys M. P. ir V. D.), bei kur bus paslėpta, iÅ¡ardyta ir detalėmis realizuota Å¡i transporto priemonė (iÅ¡ardyta sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, o detalės parduotos įkėlus skelbimus į internetÄ ).

9. Atkreiptinas dėmesys, kad D. L., nors ir pripažino savo kaltę bei davė parodymus, tačiau jie nebuvo itin iÅ¡samÅ«s. Nuteistasis taip ir neatskleidė tikslaus sodybos, kurioje vogtas automobilis buvo iÅ¡ardytas, adreso, taip pat detaliau neapibÅ«dino Å¡io automobilio detalių pirkėjo. Nenurodyta ir tai, iÅ¡ kokio asmens buvo skolinta priekaba neteisėtam svetimo turto transportavimui. Taigi, D. L. nuoÅ¡irdžiai bei atvirai su tyrimÄ atlikusiais pareigÅ«nais nebendradarbiavo. Teisėjų kolegija sutinka, kad Å¡is teistumas apeliantui yra pirmasis, vis dėlto, padaryto nusikaltimo sunkumas bei pobÅ«dis, o taip pat ir pati nuteistojo asmenybė neleidžia svarstyti Å¡velnesnės bausmės rūšies jam skyrimo. Bylos duomenimis D. L. yra jaunas, darbingo amžiaus asmuo, gim. (duomenys neskelbtini), tačiau Sodros iÅ¡raÅ¡as liudija, kad jis nedirba (2 t., b. l.

81) ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje (apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje klaidingai nurodo, jog apeliantas yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieškosi darbo), taigi, pozityvaus darbinio užimtumo nuteistasis nesiekia.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Å¡is teistumas nuteistajam yra pirmasis, tačiau jo elgesys visuomenėje nėra pavyzdingas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis (2 t., b. l. 89–112) D. L. yra daug kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už pakankamai Å¡iurkščius nusižengimus – nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ , eismo įvykio sukėlimÄ , transporto priemonės su suklastotais valstybinio numerio ženklais vairavimÄ , transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio vairavimÄ ir kt. Be to, D. L. yra baustas ir už turtinio pobÅ«džio nusižengimo padarymÄ â€“ smulkųjį sukčiavimÄ , kas patvirtina, jog transporto priemonės vagystė nėra pirmasis bandymas neteisėtai praturtėti. Å ios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apelianto asmenybę ir neleidžia jam skirti Å¡velnesnės bausmės rūšies – baudos.

11. Vis dėlto, vertinant parinktos bausmės dydį – 1 metai 6 mėnesiai laisvės apribojimo, spręstina, kad ji neatitinka bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Taigi, šios bausmės rūšies vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų, tuo tarpu apylinkės teismas, jau minėta, D. L. paskyrė ženkliai didesnę bausmę – 1 metus ir 6 mėnesius laisvės apribojimo. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė pirmosios instancijos teismo posėdyje, baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam skirti 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisinga ir pagrįsta.

Šiuo atveju nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau pripažinta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl labai nutolti nuo sankcijos vidurkio pagrindo nėra. Vis dėlto, D. L. nėra nepriekaištingai besielgiantis visuomenės narys – jis daug kartų baustas administracine tvarka, nedirbantis, todėl laisvės apribojimo bausmės dydis nustatomas šiek tiek didesnis nei vidurkis (1 metai 3 mėnesiai), taip pat jam taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės tikslas nėra kaltininko sužlugdymas, o parodymas jam, kad pasielgė neteisingai ir dėl to turi patirti tam tikrus apribojimus bei suvaržymus. Laisvės apribojimo bausme siekiama kontroliuoti nusikaltusį asmenį ir kartu suteikti jam pagalbÄ . Å iuo atveju nuteistajam nustatyti įpareigojimai – bausmės vykdymo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. bÅ«ti namuose, pradėti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, iÅ¡dirbti 50 val. neatlygintinų darbų, nėra itin varžantys jo laisvę. Be to, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, taigi, nustatytus įpareigojimus D. L. reikės vykdyti nepilnai metus laiko, kas laikytina proporcingu laikotarpiu, įvertinus jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (apysunkis nusikaltimas) bei asmenybės charakteristikÄ .

13. Pažymėtina ir tai, jog teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo ar areÅ¡to parai, dviejų MGL dydžio baudai, Å¡eÅ¡ioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys). Bylos medžiaga patvirtina, kad D. L. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. gegužės 26 d., 15.35 val. (2 t., b. l.

44) ir paleistas į laisvę 2020 m. gegužės 28 d., 10.35 val. (2 t., b. l. 59), t. y. laikinai suimtas jis iÅ¡buvo dvi paras, kas atitinka keturias laisvės apribojimo dienas (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko į bausmės laikÄ neįskaitė ir Å¡iuo klausimu nieko nepasisakė, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : nuteistojo D. L. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti. D. L., pripažintam kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtÄ 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sutrumpinti iki 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo, paliekant galioti apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, Å¡iÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 10 (deÅ¡imt) mėnesių laisvės apribojimo, paliekant galioti apylinkės teismo nustatytus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti D. L. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2020 m. gegužės 26 d., 15.35 val., iki 2020 m. gegužės 28 d., 10.35 val. (dvi paras), vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

KitÄ 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė