7c8a520b-b9f1-4c39-a5d8-975195fdbe2b · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-731-1085/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13283-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.8.8; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2; 3.1.7; 3.2.6.1 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Brigita Palubinskienė, sekretoriaujant Ievai BlauzdžiÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovei E. S. ir jos atstovei advokatei R. L., atsakovo atstovei advokatei I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui mažajai bendrijai „MiÅ¡ko servisas“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2 307,06 Eur turtinės žalos atlyginimo, 692,43 Eur dydžio iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, 5% dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 5,7333 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas 6652/0003:0004 Paežerio k.v., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė gavo leidimÄ miÅ¡kui kirsti, todėl 2015 m. lapkričio 4 d. su atsakovu MB „MiÅ¡ko servisas“ sudarė miÅ¡ko pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nupirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės miÅ¡ko dalį stačiu miÅ¡ku, t. y. iÅ¡kirsti miÅ¡ko dalį pagal pateiktÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ ir 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimÄ miÅ¡kui kirsti serija A Nr. 017990. Visa sandorio suma 5882,36 Eur. IÅ¡kovei nuvykus 2016 m. kovo 20 d. į jai priklausantį žemės sklypÄ , sužinojo, kad atsakovas be jos žinios iÅ¡kirto daugiau miÅ¡ko nei buvo sutarta pirkimo – pardavimo sutartimi bei leista iÅ¡duotu leidimu.

Atsakovas savo neteisėtų ir savavaliÅ¡kų veiksmų nepripažino, todėl ieÅ¡kovė su pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno miesto centro PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 178 straipsnį (dėl vagystės). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau vėliau nutrauktas, konstatavus, jog tarp Å¡alių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovas ikiteisminio tyrimo metu neigė iÅ¡kirtęs daugiau miÅ¡ko, tačiau dėl sausuolių ir vėjovartų iÅ¡kirtimo paaiÅ¡kino, jog neva pati ieÅ¡kovė buvo davusi žodinį sutikimÄ .

Tačiau ieÅ¡kovė su tuo nesutinka. Teigia, jog nei raÅ¡tu nei žodžiu nedavusi leidimo kirsti sausuolius ir vėjovartas ar kitaip tvarkyti miÅ¡kÄ . IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su atsakovo argumentais neva miÅ¡kas buvo užšlemÅ¡tas ir jį buvo bÅ«tina tvarkyti vadovaujantis 1997 m. liepos 24 d. LR Vyriausybės nutarimo „Dėl privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, kadangi nuostatai įtvirtina eilę prievolių miÅ¡ko tvarkymui, priežiÅ«rai ir kt. ne bet kokiems tretiesiems asmenims, o privataus miÅ¡ko savininkams.

Jei atsakovas ir laikė, jog bÅ«tina miÅ¡kÄ tvarkyti, privalėjo apie tai praneÅ¡ti atsakingoms institucijoms, o ne pats asmeniÅ¡kai imtis iniciatyvos tvarkyti svetimÄ turtÄ kaip savo. Tokie atsakovo veiksmai laikytini savavaldžiavimu ir yra neteisėti. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacija nustatė, kad ieÅ¡kovei padaryta 1 343,66 Eur žala. Atlikus kadastrinius matavimus nustatyta, kad buvo atliktas 2,0948 ha ploto miÅ¡ko kirtimas, tuo tarpu ieÅ¡kovė atsakovui buvo pardavus kirtimui tik 1,8 ha miÅ¡ko ploto dalį, kas nurodyta leidime.

Neteisėti atsakovo veiksmai pasireiÅ¡kė ir tuo, kad žali (gyvi) medžiai buvo iÅ¡kirsti net 0,2948 ha didesnėje miÅ¡ko dalyje. Pažymėjo, kad kartu su ieÅ¡kiniu teikiama 2015 m. lapkričio 4 d. miÅ¡ko pirkimo - pardavimo sutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovė pardavė atsakovui miÅ¡kÄ iÅ¡kirtimui, kurio bendras plotas 1,8 ha. Vadovaujantis sutarties 1.2. punktu atsakovas įsipareigojo vykdyti miÅ¡ko kirtimÄ vadovaudamasis iÅ¡duotu leidimu. Atsakovas veikdamas neteisėtai savavaliÅ¡kai be ieÅ¡kovės leidimo sprendė iÅ¡kirsti didesnę miÅ¡ko dalį nei kad buvo numatyta tarp Å¡alių sudarytoje sutartyje, o bet koks gyvų ar negyvų medžių iÅ¡kirtimas, surinkimas ir kiti veiksmai, kurie atsakovo buvo atlikti, tačiau nenurodyti leidime, yra laikytini sutartinių pirkėjo prievolių netinkamu vykdymu.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga, įskaitant bet neapsiribojant Panevėžio teritorinio poskyrio vyr. specialisto G. N. pažyma Nr. S-5K-03-24, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos pateikta išvada įrodo, jog atsakovas netinkamai įvykdė sutartį, t. y. iškirto ir pašalino iš miško ženkliai daugiau medienos negu buvo sutarta sutartimi bei nurodyta leidime. Už didesnį iškirstos medienos kiekį atsakovas su ieškove neatsiskaitė.

Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl didesnio kiekio iÅ¡kirsto, iÅ¡vežto ir realizuoto miÅ¡ko ieÅ¡kovei yra padaryta 2307,06 Eur dydžio turtinė žala. Atsakovui ginčijant savo veiksmų neteisėtumÄ bei nesutinkant geranoriÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovė buvo priversta kreiptis į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijÄ su tikslu nustatyti, kiek medžių buvo iÅ¡kirsta bei kokia žala miÅ¡kui padaryta, bei atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus su tikslu įrodyti, jog atsakovas iÅ¡kirto didesnę gyvų (žalių) medžių dalį nei buvo numatyta sutartyje.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė turėjo viso 692,43 Eur dydžio iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo. Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti atmestas. PaaiÅ¡kino, jog ieÅ¡kovė nurodo, kad atsakovas neva tai iÅ¡kirto daugiau žalių medžių, nei buvo sulygta pirkimo-pardavimo sutartyje ir leista kirsi leidimu. Tačiau ieÅ¡kovės argumentai atmestini, kadangi neįrodyti jokiais byloje esančiais įrodymais, o yra tik ieÅ¡kovės klaidingas situacijos vertinimas.

IÅ¡ pateikto R. T. plano visiÅ¡kai negalima nustatyti kaip buvo pamatuotas neva tai nurodytos kirtavietės plotas, kadangi kirtavietės ribos nepažymėtos posÅ«kio taÅ¡kais, nėra jų koordinačių, todėl pagal pateiktÄ planÄ negalima nustatyti kirtavietės linijų ilgių ir atitinkamai – ploto. Pažymėjo, kad visi miÅ¡ko kirtimo darbai atsakovo buvo atlikti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu R. T. įmonės kadastriniai matavimai buvo atliekami 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus beveik metams po atsakovo atlikto miÅ¡ko kirtimo.

Todėl nežinoma, kaip per metus laiko galėjo pasikeisti ieÅ¡kovei priklausančio miÅ¡ko bÅ«klė atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir/ar trečiųjų asmenų miÅ¡ke vykdomÄ Å«kinę veiklÄ . Tai, kad biržės ribos nebuvo peržengtos, o už biržės ribų buvo nukirsti tik sausi medžiai ir vėjovartos, buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo, atlikto Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«roje, metu. Taip pat nesutinka, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo bÅ«tų priteista 692,43 eurų, ieÅ¡kovės pavadintų iÅ¡laidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu.

IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2018 m. rugpjūčio 8 d., tuo tarpu Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matavimai buvo atlikti 2016 m. rugpjūčio mėn., t. y. prieÅ¡ du metus iki bylos iÅ¡kėlimo teisme. Å ie matavimai buvo pateikti ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams, todėl su Å¡iais matavimais susijusios iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos su Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis. Kadangi kadastriniai matavimai buvo atliekami 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. prieÅ¡ 1,5 metų iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, ir neturi jokios įrodomosios vertės bylai, todėl Å¡ių kadastrinių matavimų iÅ¡laidos negali bÅ«ti laikomos su Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimu susijusiomis iÅ¡laidomis.

Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė tripliko argumentus, kuriame nurodė, kad sutarties nepažeidė, biržę iÅ¡kirto jos ribose, už biržės ribų nenukirto ne vieno žalio medžio, o tik iÅ¡valė už biržės ribų esantį miÅ¡kÄ nuo sausų ir nuvirtusių medžių. PaaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo įstaigos užklausimÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡ko kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G.

N. atliko patikrinimÄ ir nustatė, kad plynas kirtimas pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ atliktas tinkamai (be pažeidimų) atrėžtos biržės ribose. Už plynos biržės ribų nustatytas rinktinis sausų ir nuvirtusių medžių kirtimas. IeÅ¡kovės praÅ¡ymu pamatuoti kelmai ir paskaičiuotas iÅ¡kirstų medžių tÅ«ris. Taip pat 2016 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio miesto ir rajono Policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus ApžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėtame žemės sklype užfiksuoti pavienių sausų medžių kelmai.

G. N. raÅ¡te Nr. S-5K-03-24 nurodyta, kad sausuoliams ir vėjovartoms kirsti leidimai neiÅ¡duodami ir neprivalomi. IeÅ¡kovės sutikimu atsakovas įvykdė už ieÅ¡kovę privataus miÅ¡ko savininko pareigas, numatytas Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 31.1 ir 31.2 punktuose: saugoti miÅ¡kÄ nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miÅ¡ko naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalÄ miÅ¡kui ir aplinkai; 31.2. laikytis teisės aktais patvirtintų miÅ¡kų prieÅ¡gaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines prieÅ¡gaisrines priemones (įrengti prieÅ¡gaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemÅ¡tÄ miÅ¡kÄ ir kita), stichinių nelaimių miÅ¡kuose atvejais vykdyti aplinkos ministro nustatytas specialiÄ sias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių Å¡alinimo miÅ¡kuose priemones.

Pastebėjo, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos specialistai nėra įtraukti į ekspertų sÄ raÅ¡us. Be to, pagal MiÅ¡kų įstatymo 91 str. 1 dalį nepriklausomas medienos matuotojas gali teikti nenukirsto miÅ¡ko ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Todėl ieÅ¡kovės pateiktas G. B. medžių tÅ«rių piniginis įvertinimas turi bÅ«ti vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi atliktas pagal ieÅ¡kovės užsakymÄ , ir negali bÅ«ti vertinamas kaip nepriklausomas medienos matavimas.

Be to, visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kaip G. B. nustatė iÅ¡kirstų sausuolių ir vėjovartų kainas, jo lentelėje nepateikti tÅ«riai, kokybės klasė (kuri sausuoliams ir vėjolaužoms neegzistuoja) bei kubinio metro kaina, todėl neaiÅ¡ku kaip apskaičiuotas žalos dydis. Teigė, kad ikiteisminiam tyrimui ir teismui ieÅ¡kovė pateikė skirtingo turinio 2016-08-29 Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos raÅ¡tÄ Nr. 1230 su priedais. Todėl galima teigti, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui netikro dokumento kopijÄ ir teismas neturėtų tokiu dokumentu vadovautis.

Nors apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse esantį medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje tarpusavio priklausomumo lentelė teoriškai leidžia atkurti buvusio žalio medžio tūrį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje nustatant iškirstų sausuolių ir vėjolaužų turį, ja vadovautis negalima. Atsakovas iškirto ne visus medžius, dalis medžių jau buvo iškirsta anksčiau. Dalies vėjovartų stiebų miške jau nebebuvo, atsakovas ištraukė iš miško tik likučius, dalis medžių buvo sutrūniję ir didele dalimi sumesti į valksmus.

Todėl, net teoriÅ¡kai nustačius buvusio žalio medžio tÅ«rį, negalima vertinti sausuolių ir vėjolaužų kainų padarinės medienos kainomis. Be to, valant ieÅ¡kovės miÅ¡kÄ nuo sausuolių ir vėjalaužų, atsakovas patyrė miÅ¡ko kirtimo iÅ¡laidas, todėl nustatant iÅ¡kirstų sausuolių ir vėjovartų kainÄ turi bÅ«ti minusuota jų iÅ¡kirtimo ir iÅ¡traukimo kaina. Apibendrinant, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovė neįrodė patirtos žalos. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus.

PaaiÅ¡kino, kad atsakovas miÅ¡ko dokumentus, perduotus prieÅ¡ kertant miÅ¡kÄ , grÄ Å¾ino tik 2016 m. kovo 21 d., po kelių raginimų. 2016 m. kovo 24 d. ieÅ¡kovė nuvyko į miÅ¡kÄ ir pamatė daug kelmų už biržės ribų. Kirtimo metu nedalyvavo. Kreipėsi į policijÄ , buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, kad ne visi iÅ¡ 72 kelmų buvo sausuoliai, didelė dalis jų buvo žali medžiai. Dėl miÅ¡ko valymo su atsakovu nesitarė. Atlikus kadastrinius matavimus, paaiÅ¡kėjo, kad kirtimo plotas padidėjo apie 30 a.

Mano, kad jį neteisėtai iÅ¡kirto atsakovas, į tÄ plotÄ neįeina sumatuoti 72 medžių kelmai. Atsakovo atstovė taip pat palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus ir paprašė jais vadovautis. Papildomai paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ sudarant sutartį su ieÅ¡kove dėl miÅ¡ko kirtimo atsakovo MB „MiÅ¡ko servisas“ dalininkai G. P. ir E. M. buvo nuvykę į miÅ¡kÄ , jį apžiÅ«rėjo ir pamatė, kad jis gan prastos bÅ«klės. Sudarant sandorį su ieÅ¡kove dėl miÅ¡ko kirtimo, pasiÅ«lė, kad jie galėtų miÅ¡kÄ apvalyti, kiek pasieks, iÅ¡traukti vėjavartas ir sausuolius.

Kadangi toks darbas kainuoja, su ieÅ¡kove sutarė, kad už miÅ¡ko valymo darbus ji atsakovui nemokės, tačiau ir atsakovas už sausuolius ir vėjavartas, iÅ¡trauktus iÅ¡ miÅ¡ko, taip pat nemokės. Mano, kad pagal teisinį reglamentavimÄ , tas, kas vykdo Å«kinę veiklÄ miÅ¡ke, tas turi pareigÄ prižiÅ«rėti miÅ¡kÄ , jį valyti. Liudytojas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡ko kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N. teisme paliudijo, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui su ieÅ¡kove nuvyko į miÅ¡kÄ , sumatavo kelmus.

MiÅ¡ke buvo daug sausų, nuvirtusių medžių. Å alia biržės buvo nukirsti tik sausuoliai ir vėjavartos. Biržė buvo iÅ¡kirsta pagal atrėžimo medžiagÄ . Už biržės ribų žalių iÅ¡kirstų medžių nebuvo. Kirtimo plotas buvo padidėjęs dėl sutvarkytų sausuolių ir vėjavartų. Ar sausuoliai ir vėjavartos buvo tvarkyti kertant biržę, ar prieÅ¡ tai, ar po to, negalėjo pasakyti. Žala aplinkai, gamtai dėl nukirstų sausuolių ir vėjavartų pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ neskaičiuojama.

Pastebėjo ieÅ¡kovei priklausančio miÅ¡ko skalsumas, ypač Å¡iaurinėje pusėje, yra mažas ­­â€“ tik 0,3. Liudytojas VÄ® Valstybinių miÅ¡kų urėdijos Panevėžio regioninio padalinio miÅ¡ko apsaugos inžinierius A. R. paaiÅ¡kino, kad prasidėjus ikiteisminiam tyrimui buvo nuvykęs ir apžiÅ«rėjo miÅ¡kÄ , biržę. Å alia biržės buvo iÅ¡kirsti, iÅ¡virtę uosiai, Ä Å¾uolai. IÅ¡kirsti buvo tik sausi medžiai, žalių nebuvo. MiÅ¡kÄ Å¾ino seniai, nes Krekenavos girininkijoje dirba jau 15 metų.

MiÅ¡kas ilgai buvo nekertamas, prie jo sunku buvo privažiuoti. Tik nutiesus keliÄ , miÅ¡kas buvo iÅ¡kirstas. Nekertamas miÅ¡kas retėja, ieÅ¡kovės miÅ¡kas buvo retas, skalsumas nedidelis – 0,3. IÅ¡ iÅ¡kirstų sausuolių galėjo bÅ«ti gaminamos tik malkos. Buvo paskaičiuota, kad iÅ¡kirsta už biržės ribų apie 40-50 kubinių metrų sausuolių. Prievolės tvarkyti miÅ¡kÄ jo savininkui nėra. MiÅ¡kÄ tvarkyti kainuoja. Mediena gali bÅ«ti skirstoma į padarinę tik jei nukertamas žalias medis.

Liudytojo žiniomis dabar galiojančiomis kainomis, nustatytomis valstybės, valstybiniuose miÅ¡kuose sausuolių, vėjavartų kaina bÅ«tų apie 6 Eur už kubinį metrÄ . Tokios medienos iÅ¡traukimas iÅ¡ miÅ¡ko, gamyba atsieitų dar apie 14 Eur už kubinį metrÄ . Liudytojas V. Ž., UAB „Alrovita“ direktorius, nurodė, kad MB „MiÅ¡ko servisas“ praÅ¡ymu atliko miÅ¡ko kirtimo darbus ieÅ¡kovės sklype. Plynai kirto biržę. Å alia biržės matėsi iÅ¡virtę, aplūžę medžiai.

MiÅ¡ke matėsi takeliai, traktorių vėžios, dėl to darė iÅ¡vadÄ , kad miÅ¡kas jau buvo kirstas, buvo jame malkauta. Matėsi kelmai už biržės ribų, todėl mano, kad malkavimas vyko ir anksčiau. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jo įmonė kirto sausus, nulūžusius, nuvirtusius medžius Å¡alia biržės. MB „MiÅ¡ko servisas“ sumokėjo už iÅ¡trauktÄ ir į sandėlį pristatytÄ medienÄ , jos kiekis atsispindėjo iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje faktÅ«roje. IÅ¡traukė iÅ¡ miÅ¡ko ir iÅ¡vežė apie 300 m3 (toliau – „ktm“ arba „m3“) medienos, už tokį kiekį atsakovas ir sumokėjo.

Liudytojas Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos nepriklausomas medienos matuotojas G. B., paaiÅ¡kino, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. su ieÅ¡kove nuvyko į jos miÅ¡kÄ . Apskaičiavo už biržės ribų iÅ¡kirstų medžių tÅ«rį. Apskaičiuodamas tÅ«rį vertino tik Å¡viežaus kirtimo kelmus. Nevertino, ar tie medžiai buvo sausi, ar žali. Mano, kad ne visi vertinti medžiai buvo sausuoliai. Sunku atskirti sausÄ ir žaliÄ medį iÅ¡ kelmo. IÅ¡kirstos medienos vertę nustatė pagal stačio miÅ¡ko kainas.

Nustatant kainÄ nebuvo vertinama, ar tai buvo sausas, ar žalias medis. Liudytojas MB „MiÅ¡ko servisas“ dalininkas E. M. paaiÅ¡kino, kad nuvykę su G. P. pas ieÅ¡kovę sudarė biržės pirkimo sutartį, po to pasiÅ«lė už biržės ribų sutvarkyti užlamÅ¡tintÄ miÅ¡kÄ â€“ sutvarkyti sausuolius, vėjavartas, E. S. neprieÅ¡taravo, kad atsakovas miÅ¡kÄ už biržės ribų sutvarkytų. Už sutvarkymÄ pinigų iÅ¡ E. S. nereikalavo. RaÅ¡tu dėl to nesitarė, nes pasitikėjo, E. S. buvo pažįstamas žmogus.

E. S. minėjo, kad miÅ¡ke malkaudavo jos giminaičiai. MiÅ¡kas buvo blogos sanitarinės bÅ«klės, per retas. Po kirtimo darbų pats grÄ Å¾ino dokumentus miÅ¡ko savininkei. Jokio uždarbio už sausuolius ir vėjavartas negavo, nes iÅ¡ jų net normalios malkos neišėjo, jų kaloringumas mažas. IÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡valytų medžių dalį įmaišė į bendrÄ malkų sandėlį. MiÅ¡kÄ valė ne dėl to, kad norėjo uždirbti, bet dėl to, kad jį reikėjo iÅ¡valyti. Atsakovo rangovo sausuolių už biržės ribų galėjo bÅ«ti iÅ¡vežta mažiau nei 38 m3.

Sausuolių pardavimo kaina atperka tik miÅ¡ko valymo kainÄ . Sausos ir žalios medienos kainos skiriasi. Sausa mediena perkama tik malkoms. Teismas k o n s t a t u o j a : ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso 5,7333 ha miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (I t., e. b. l. 77). IeÅ¡kovė 2015 m. lapkričio 4 d. su atsakovu MB „MiÅ¡ko servisas“ sudarė miÅ¡ko pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo nupirkti iÅ¡ ieÅ¡kovės miÅ¡ko dalį stačiu miÅ¡ku, t. y. iÅ¡kirsti miÅ¡ko dalį pagal pateiktÄ vidinės miÅ¡kotvarkos projektÄ ir 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimÄ miÅ¡kui kirsti serija A Nr. 017990 (I t., e. b. l. 72-73).

Visa sandorio suma 5882,36 Eur. Pagal iÅ¡duotÄ 2015 m. rugsėjo 4 d. leidimÄ miÅ¡kui kirsti serija A Nr. 017990 buvo leista atlikti kirtimÄ 1,8 ha plote, numatant iÅ¡kirsti 253 ktm likvidinio medienos tÅ«rio (I t., e. b. l. 79). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti žalÄ dėl už biržės ribų iÅ¡kirstos medienos. Dėl reikalavimo atlyginti 1 343,66 Eur žalÄ . IeÅ¡kovė, remdamasi Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu žalos paskaičiavimu (I t., e. b. l. 23), reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti 1 343,66 Eur žalÄ , atsakovui neteisėtai iÅ¡kirtus 72 medžius už biržės ribų.

Atsakovas nurodo, kad už biržes ribų nukirto tik sausus medžius, tačiau mažiau, nei nurodyta ieÅ¡kinyje, bei iÅ¡vežė vėjavartas. Sausus medžius kirto ir vėjavartas iÅ¡vežė pagal ieÅ¡kovės žodinį sutikimÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad tokio sutikimo niekada nėra nedavusi. Atsakovas nurodo, kad draugiÅ¡kų santykių su ieÅ¡kove pagrindu, siekdamas padėti ieÅ¡kovei iÅ¡valyti užšlemÅ¡tÄ miÅ¡kÄ , sutarė su ieÅ¡kove, kad iÅ¡kirs aplink biržę sausuolius ir iÅ¡veÅ¡ vėjavartas, tačiau už tai ieÅ¡kovei nieko nebus mokama, kaip ir ieÅ¡kovė nieko nemokės už miÅ¡ko valymÄ .

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ­â€“ CPK) 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Šios proceso teisės normos reiškia, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla sutarties sudarymu, kaip atsikirtimo pagrindu, besiremiančiam atsakovui (CPK 178 straipsnis). Savo pozicijai pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo E. M. parodymai, kad jis dalyvavo kartu su kitu MB „Miško servisas“ dalininku G.

P. sudarant sutartį dėl miÅ¡ko kirtimo ir tarėsi su ieÅ¡kove dėl sausų medžių kirtimo vertintini kritiÅ¡kai, kadangi liudytojas, bÅ«damas atsakovo dalininku, yra suinteresuotas bylos baigtimi. Pastebėtina, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta sutartis, kurioje Å¡alys aptarė miÅ¡ko kirtimo sÄ lygas, tačiau sausuolių kirtimas ir vėjavartų valymas už biržės ribų sutartyje nebuvo numatytas. Sudarius sutartį dėl miÅ¡ko kirtimo, tačiau joje nenumačius jokių papildomų sÄ lygų, nors, kaip teigia atsakovas, raÅ¡ytinės sutarties sudarymas ir žodinis susitarimas vyko tuo pačiu metu, ieÅ¡kovei neigiant buvus žodiniam susitarimui, nepateikus jokių atsakovo pozicijÄ pagrindžiančių įrodymų, labiau tikėtina, kad tarp Å¡alių atskiro susitarimo dėl sausuolių iÅ¡kirtimo ir vėjavartų sutvarkymo nebuvo.

Atsakovo atstovės paaiÅ¡kinimai ir liudytojo parodymai nepatvirtina, jog atsakovė pateikė konkretų pasiÅ«lymÄ atlikti miÅ¡ko valymÄ , taip pat, kad ieÅ¡kovė priėmė (akceptavo) bÅ«tent tokį atsakovės pasiÅ«lymÄ . Atsakovės argumentas, kad Å¡alis siejo draugiÅ¡ki santykiai, nes atsakovo dalininko G. P. mama ir ieÅ¡kovė buvo pažįstamos, todėl papildomas susitarimas dėl sausuolių ir vėjavartų tvarkymo nebuvo pasiraÅ¡ytas raÅ¡tu, nepatvirtina buvus tarp Å¡alių neraÅ¡ytinę sutartį, kadangi tuo pačiu pagrindu Å¡alys galėjo raÅ¡tu nesudaryti ir pagrindinės - miÅ¡ko kirtimo – sutarties, tačiau jÄ sudarė raÅ¡tu.

Atsakovas atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimÄ taip pat nurodo, kad iÅ¡kirsdamas iÅ¡džiÅ«vusius, iÅ¡virtusius ir nulaužtus medžius atliko pareigÄ už atsakovę, nes tokius medžius privaloma paÅ¡alinti iÅ¡ miÅ¡ko pagal Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus 1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“. Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatai numato, kad privataus miÅ¡ko savininkas turi teisę valdyti, naudoti miÅ¡ko valdÄ ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka (32.1. p. p.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad niekas neturi teisės paimti iÅ¡ savininko nuosavybę prievarta, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. Atsakovas neturi tapatinti miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo taisyklių su nuosavybės teisių įgijimu į ieÅ¡kovės turtÄ , kuris nebuvo nurodytas sutartyje dėl miÅ¡ko kirtimo. Nenukirstas miÅ¡kas, tame tarpe ir sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos (MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 8 dalis) yra ieÅ¡kovės, kaip turto savininko nuosavybė, kuria ji turi teisę disponuoti savo nuožiÅ«ra.

IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu teigė, kad buvo iÅ¡kirsti ir žali medžiai iÅ¡ minimų 72 kelmų. Atsakovas nurodo, kad žalių medžių už biržės ribų nekirto, nukirsti buvo tik sausi medžiai, vėjalaužos. Å iÄ atsakovo pozicijÄ patvirtino Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡kų kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas G. N. 2016 m. birželio 27 d. raÅ¡te Nr. S-5K-03-24 (prijungta prie bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21847-16, b. l. 64).

Atlikus ikiteisminį tyrimÄ taip pat nenustatyta, kad už biržės ribų bÅ«tų iÅ¡kirsti žali medžiai (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21847-16, b. l. 127). Pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Liudytojas V. Ž., kuris atliko kirtimÄ , nurodo, kad žalių medžių už biržės nekirto. Liudytojas G. N. ir A. R. nurodė, kad po biržės iÅ¡kirtimo, po kurio laiko nuvykus į miÅ¡kÄ , nebuvo pastebėta nukirstų žalių medžių už biržės ribų. Liudytojas G. B., atlikęs žalos paskaičiavimÄ , nurodė, kad nevertino, ar kelmai buvo žalių medžių, ar sausuolių.

Atsižvelgiant į nuoseklius liudytojų parodymus, oficialius rašytinius dokumentus, nesant tai paneigiančių įrodymų, teismas laiko nustatyta, kad už biržės ribų atsakovas neiškirto žalių medžių. Ieškovė nurodo, kad atsakovo buvo iškirsti 72 medžiai ir pagal Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos paskaičiavimus tai sudaro 48,816 m3 medienos (I t., e. b. l. 22, 141). Atsakovas su tokiu medienos kiekiu nesutinka, nes, jo teigimu, ieškovė nepagrįstai visus jos sklype rastus 72 kelmus priskyrė kaip iškirstus ir išvežtus iš miško atsakovo vykdyto kirtimo metu, nors medžiai galėjo būti iškirsti ir vėliau arba ankščiau, dalies vėjavartų stiebų miške jau nebebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas byloje pripažįsta, jog iÅ¡kirto aplink biržę tam tikrÄ kiekį sausuolių. Atsakovas nesutikdamas su ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktu iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio paskaičiavimu, kartu nurodydamas, kad kai kurie sausuoliai ir vėjavartos buvo nulūžę, neturėjo pilno kamieno, pats nepateikė jokių įrodymų, apie tai, koks kiekis (tÅ«ris) sausuolių jo buvo iÅ¡kirstas. Liudytojas, kirtęs miÅ¡kÄ , V. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad iÅ¡kirsta ir iÅ¡vežta iÅ¡ miÅ¡ko buvo apie 300 m3 medienos.

Šį skaičių patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esanti sÄ skaita faktÅ«ra, iÅ¡raÅ¡yta įmonės, kirtusios miÅ¡kÄ UAB „Alrovita“ atsakovui MB „MiÅ¡ko servisas“, kurioje taip pat nurodyta, kad iÅ¡kirsta ir iÅ¡trauka iÅ¡ miÅ¡ko 300 m3 (ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-21847-16, b. l. 94). Tuo tarpu ieÅ¡kovei iÅ¡duotame leidime kirsti yra nurodytas numatomas iÅ¡kirsti apytikris likvidinis medienos tÅ«ris ­­- 254 m3. Å ie duomenys patvirtina ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad jos miÅ¡ke buvo iÅ¡vežta daugiau medienos nei nurodyta leidime ir nei sutarta sutartimi.

Atsakovui nepateikus duomenų, kiek tiksliai sausuolių ir vėjavartų buvo iÅ¡traukta iÅ¡ miÅ¡ko, teismas nemato pagrindo nesivadovauti ieÅ¡kovės pateiktu 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimu, kuriame nurodyta 48,816 m3 likvidinės medienos (I t., e. b. l. 22, 141), kadangi jis iÅ¡ esmės atitinka tÅ«rį, gautÄ iÅ¡ minėtoje sÄ skaitoje faktÅ«roje nurodyto tÅ«rio atėmus leidime kirsti nurodytÄ medienos tÅ«rį (300 m3 -254 m3 = 46 m3).

Teismui, prieÅ¡ingai nei atsakovui, nekyla abejonių dėl Å¡iuos matavimus atlikusio specialisto tinkamos kvalifikacijos. Teismo vertinimu, vien tai, kad Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos vertinimai buvo atlikti įsigaliojus MiÅ¡kų įstatymo 91 straipsnio nuostatoms, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog tokie vertinimai buvo atlikti neteisėtai ar kad atlikti suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir yra neobjektyvÅ«s. Atsižvelgiant į aptartÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad atsakovas už biržės ribų iÅ¡kirto ir iÅ¡vežė 48.816 m3 medienos.

Atsakovo argumentas, kad kai kurie iÅ¡ 72 kelmų galėjo bÅ«ti nukirsti ir anksčiau, nes matėsi, kad miÅ¡ke buvo nukirstų medžių prieÅ¡ atliekant kirtimÄ , kai kurie buvo jau nulūžę medžiai, nepilno kamieno, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad iÅ¡ miÅ¡ko buvo iÅ¡vežta daugiau medienos nei nurodyta leidime ir tas kiekis skiriasi apytiksliai 46 m3. Civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sÄ lygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010) Atsakovas savo neteisėtais veiksmais (sausuolių, vėjavartų kirtimas neturint ieÅ¡kovės sutikimo) padarė žalÄ ir jÄ privalo atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis).

Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kovei atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys, kadangi žala ieÅ¡kovei atsirado kaip atsakovo veiksmų rezultatas. Å iomis aplinkybėmis egzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovas ir kurios yra bÅ«tinos civilinei atsakomybei konstatuoti. IeÅ¡kovė savo žalÄ grindžia 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimu bei iÅ¡kirstų medžių vertės apskaičiavimu (I t., e. b. l. 23, 141).

Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos matavimai atlikti vadovaujantis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2002 m. gruodžio 10 d. bei 2010 m. rugsėjo 10 d. pakeitimu, įsakymo Nr. D1-747. Iškirstų medžių tūris pinigine išraiška įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ (bazinės nenukirsto miško kainos) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 26 d.

įsakymu Nr. D1-45 „Dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ (bazinių nenukirsto miÅ¡ko kainų indeksavimo koeficientai). Kaip nurodė posėdžio metu apklaustas liudytojas G. B. ir kÄ patvirtina jo atliktų skaičiavimų lentelė (I t., e. b. l. 23), iÅ¡kirstų medžių tÅ«ris pinigine iÅ¡raiÅ¡ka buvo vertintas pagal stačio miÅ¡ko kainas ir nebuvo vertinama, ar kelmas yra žalio medžio, ar sausuolio. Kaip matyti iÅ¡ G. B. sudaryto medžių tÅ«rių piniginio įvertinimo, medienos kaina buvo skaičiuojama skirstant medžius pagal rÅ«Å¡is, stambumo klases, bei į padarinę (stambiÄ , vidutinę ir smulkiÄ ) ir likvidinę (malkinę, likvidacinių Å¡akų) medienÄ , tačiau Å¡iame įvertinime visiÅ¡kai nenurodyta kokiam medžių tÅ«riui yra pateikti paskaičiavimai.

Apvaliosios medienos klasifkavimÄ pagal rÅ«Å¡is, stambumo klases, ilgį ir kaitrumÄ numato Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 358, 7 - 10 punktai. Tačiau tų pačių taisyklių 14 punkte yra nurodytas pagrindinis reikalavimas rÄ stų kokybei – visų medžių rÅ«Å¡ių, iÅ¡skyrus Ä Å¾uolo, smulkieji bei A, B ir C kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rÄ stai gaminami tik iÅ¡ žalių medžių stiebų, o D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iÅ¡ žalių, ir iÅ¡ sausų medžių stiebų.

Ąžuolo smulkieji bei A ir B kokybės klasės vidutinieji ir stambieji rÄ stai gaminami tik iÅ¡ žalių medžių stiebų, o C ir D klasės vidutinieji ir stambieji – ir iÅ¡ žalių, ir iÅ¡ sausų medžių stiebų. Taigi nenustačius ir nenurodžius konkrečiai, kokiai kokybės klasei galėjo bÅ«ti priskirta sausuolių iÅ¡kirstų medžių ir vėjavartų mediena, negalima jos vertinti pagal nenukirsto miÅ¡ko kainas, patvirtintas aplinkos ministro įsakymu, taip, kaip nurodyta Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktame paskaičiavime (I t., b. l. 23).

Vadovaujantis liudytojo A. R. paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ sausuolių gali bÅ«ti gaunama tik malkinė mediena. Padarinė mediena galima tik iÅ¡ žalio medžio. Kad iÅ¡kirsti sausuoliai buvo panaudoti malkinei medienai, patvirtino ir liudytojas E. M.. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad iÅ¡ sausuolių ir vėjavartų, iÅ¡vežtų iÅ¡ jos miÅ¡ko, buvo galima gauti padarinę medienÄ , negalima vadovautis Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu iÅ¡kirstų medžių vertės paskaičiavimu.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miško kainų“ yra nurodytos valstybinio miško kainos pagal tai, mediena yra stambi, vidutinė, smulki (t. y. padarinė) ar malkinė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė savo paskaičiuotos 1343,66 Eur žalos dydžio pagrįstumo. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis padarytomis išvadomis dėl neteisėtai iškirstos medienos kiekio ir kainos, perskaičiuoja ieškovei priteistinos žalos dydį.

Teismas vadovaujasi 2016 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos atliktu tÅ«rio matavimu, kuris turi faktinį ir teisinį pagrindÄ , t. y. pagrįsti faktiÅ¡kai iÅ¡kirstų medžių kiekiais ir teisės aktais patvirtintomis taisyklėmis, bet skaičiavimus tikslina, atsižvelgiant į faktÄ , kad žala ieÅ¡kovei buvo padaryta atsakovui neteisėtai iÅ¡vežus iÅ¡ ieÅ¡kovės miÅ¡ko sausuolius ir vėjavartas, laikant byloje nustatyta, kad sausuoliai ir vėjavartos buvo panaudoti kaip malkinė mediena.

Pagal bendrÄ taisyklę žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dienÄ , jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ (CK 6.249 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti nuostolius dėl jos miÅ¡ke iÅ¡kirstų 2015 metais medžių, taigi praÅ¡o nuostolių atlyginimo netekus turto. Nagrinėjamu atveju žala atsirado 2015 m., atsakovui neteisėtai iÅ¡kirtus ir iÅ¡vežus dalį ieÅ¡kovės miÅ¡ko ir iÅ¡vežus vėjavartas, todėl ir žala turėtų bÅ«ti apskaičiuojama pagal 2015 metų iÅ¡kirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko kainų“, laikant kad buvo iÅ¡kirsta ir iÅ¡vežta malkinė mediena. Pagal pateiktus aptartus atlygintinos žalos dydžio paskaičiavimus (I t., e. b. l. 141) laikytina, kad buvo iÅ¡kirsta 48,816 m3 medienos, kuriÄ sudarė 24,949 m3 Ä Å¾uolo, 13,008 m3 uosio, 1,789 m3 beržo, 8,562 m3 drebulės, 0,508 m3 baltalksnio. Pagal 2015 metų iÅ¡kirstų medžių kainas, nustatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. D1-58 „Dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko kainų“ ir 2015 m. sausio 21 d.

įsakymu Nr. D1-63 „Dėl nenukirsto valstybinio miÅ¡ko kainų indeksavimo koeficientų patvirtinimo“ patvirtintus nenukirsto valstybinio miÅ¡ko kainų indeksavimo koeficientus (galiojusius kirtimo metu), nustatytos tokios malkinės medienos kainos: Ä Å¾uolo 1,73 x 3,38 = 5.84 Eur už m3, uosio 1,73 x 3,38 = 5.84 Eur už m3, beržo 1,44 x 3,00 = 4.32 Eur už m3, drebulės 0,57 x 2,58 = 1.47 Eur už m3, baltalksnio 0,57 x 2,58 = 1.47 Eur už m3. Taigi, ieÅ¡kovei pagal aukščiau aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kuriais vadovaujasi ieÅ¡kovė reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo, nustatyta ieÅ¡kovei padaryta žala siekia 242.70 Eur ((24.949 m3 x 5.84 Eur) + (13.008 m3 x 5.84 Eur) + (1.789 m3 x 4.32 Eur) + (8.562 m3 x 1.47 Eur) + (0.508 m3 x 1.47 Eur)), kuri priteistina iÅ¡ atsakovo (CK 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis).

Dėl reikalavimo atlyginti 963,40 Eur žalÄ IeÅ¡kovė taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl 963,40 Eur žalos atlyginimo, iÅ¡kirtus daugiau ploto nei buvo sutarta ir nurodyta leidime. Tokį savo reikalavimÄ grindžia kadastriniais matavimo duomenimis, atliktais 2016 m. gruodžio 5 d. (I t., e. b. l. 156-164). Žemės sklypo plane fiksuotas viso 2,0948 ha ploto miÅ¡ko kirtimas (I t., e. b. l. 156). Atliekant kadastrinius matavimus nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktÄ apibÅ«dinantys kadastro duomenys (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (atliktas neturint leidimo), tuo labiau nenustatoma, kokie medžiai – žali ar sausi iÅ¡kirsti. IeÅ¡kovė nurodo, kad pateikti kadastriniai matavimai nuginčija Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡ko kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto G. N. iÅ¡vadÄ , kad kirtimas buvo atliktas tinkamai, be pažeidimų, atrėžtos biržės ribose. Kaip jau nustatyta, G. N., bÅ«damas Valstybinės miÅ¡kų tarnybos MiÅ¡ko kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyriausiuoju specialistu, pagal savo kompetencijÄ nustatė, kad neteisėto kirtimo, t. y.

žalių medžių iÅ¡kirtimo už biržės ribų, nėra, tačiau jis konstatavo už biržės ribų vykdytÄ sausuolių ir vėjavartų tvarkymÄ . Žemės sklypo plane, sudarytame atliekant kadastrinius matavimus (I t., e. b. l. 157), fiksuotas kirtimo plotas, o kokie medžiai tame plote iÅ¡kirsti ­â€“ žali ar sausi – nenurodoma. Kaip jau aukščiau nustatyta, atsakovas iÅ¡kirto ir iÅ¡vežė 48,816 m3 sausos medienos (sausuolių, vėjavartų). Atsižvelgiant į tai, galimai atsakovo iÅ¡kirsti sausuoliai patenka į ieÅ¡kovės nurodomÄ 2,094 ha plotÄ , ir dėl jų nukirtimo kirtavietės plotas, lyginant su nurodytu leidime kirsti, padidėjo.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus beveik metams laiko po atsakovo atlikto kirtimo. Atsižvelgiant į tai, ir nesant kitų įrodymų, remiantis tik kadastrinių matavimų byla, vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad papildomÄ plotÄ už biržės ribų, neskaitant 48,816 m3 sausuolių ir vėjavartų, iÅ¡kirto atsakovas, nėra pagrindo. Kaip jau konstatuota byloje, remiantis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, nustatyta, kad atsakovas žalių medžių už biržės ribų neiÅ¡kirto.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nesant civilinės atsakomybės sudėties, reikalavimas dėl 963,40 Eur žalos už žalių medžių iÅ¡kirtimÄ atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl procesinių palÅ«kanų CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į Å¡iÄ nuostatÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 692,43 Eur dydžio iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurios susidarė kreipiantis į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijÄ su tikslu nustatyti, kiek medžių buvo iÅ¡kirsta bei kokia žala padaryta, bei atliekant nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus su tikslu įrodyti, jog atsakovas iÅ¡kirto didesnę gyvų (žalių) medžių dalį nei buvo numatyta sutartyje dėl miÅ¡ko kirtimo.

Byloje pateikta sÄ skaita faktÅ«ra 400 Eur sumai (I t., e. b. l. 138), iÅ¡raÅ¡yta matininko R. T. ieÅ¡kovei E. S. už žemės sklypo kadastrinius matavimus, A. P. iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra 120 Eur sumai (I t., e. b. l. 139) bei 2016 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 172,43 Eur sumai už iÅ¡kirstų medžių tÅ«rio įvertinimÄ pagal kelmus (I t., e. b. l. 140). Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos yra tokios iÅ¡laidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, bÅ«tinos, pagrįstos ir įrodytos.

Tokiomis iÅ¡laidomis, priklausomai nuo konkrečių byloje įrodytų aplinkybių, galėtų bÅ«ti pripažintos bylai bÅ«tinų dokumentų gavimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-104/2009). Teismas konstatuoja, kad atsakovui ginčijant savo veiksmų neteisėtumÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijÄ su tikslu nustatyti, kiek medžių buvo iÅ¡kirsta bei kokia žala padaryta.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė byloje rėmėsi minėtos asociacijos atliktais matavimais ir skaičiavimais, byloje Å¡ie įrodymai buvo reikÅ¡mingi, teismas sprendžia, kad 172,43 Eur iÅ¡laidos Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijai buvo bÅ«tinos, pagrįstos ir protingos. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas priteisti iÅ¡laidas už kadastrinių matavimų atlikimÄ atmestinas. IeÅ¡kovė Å¡iuo kadastriniu matavimu įrodinėja, jog atsakovas iÅ¡kirto didesnę gyvų (žalių) medžių dalį nei buvo numatyta sutartyje.

Pastebėtina, kad kadastriniai matavimai atlikti 2016 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus metams laiko po atsakovo atlikto kirtimo. Teismas pažymi, kad kadastriniais matavimais nekonstatuojamas neteisėtas kirtimas (neturint leidimo), nenustatoma, kokie medžiai iškirsti, žali, ar sausi. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad kadastrinius matavimus atlikti nebuvo būtina, šios išlaidos yra perteklinės, o pateiktas įrodymas neturėjo įrodomosios vertės byloje, todėl išlaidos, patirtos atliekant kadastrinius matavimus, nepriteistinos iš atsakovo.

IeÅ¡kiniu buvo reikÅ¡ti reikalavimai 2307,06 Eur sumai. Å iuo sprendimu patenkinta reikalavimų dalis sudaro 242,70 Eur, t. y. 11 proc. reikalavimų. IeÅ¡kovė, teikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį turėjo sumokėti 52 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ viso sumokėjo 102 Eur žyminio mokesčio, 50 Eur žyminio mokesčio jai grÄ Å¾intina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IeÅ¡kovė patyrė 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. Atsakovas į bylÄ pateikė įrodymus, kad patyrė 900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 11 procentai ieškinio reikalavimų, atmesta 89 procentai reikalavimų), teismas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims priteisia jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus 11 procentus ieškinio reikalavimų, 11 procentai ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistina iš atsakovo – 134,69 Eur (52 Eur žyminio mokesčio, 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 172,43 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu).

Atmetus 89 procentus ieÅ¡kinio reikalavimų, 89 procentai atsakovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės – 801 Eur (900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti). Taikant ieÅ¡kovės ir atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ , galutinai Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas iÅ¡spręstinas taip: iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 666,31 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (801 Eur – 134,69 Eur) (CPK 93 straipsnis). n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti ieÅ¡kovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo MB „MiÅ¡ko servisas (įmonės kodas 304029415), 242,70 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 70 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (242,70 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmesti. Priteisti atsakovui MB „MiÅ¡ko servisas (įmonės kodas 304029415) iÅ¡ ieÅ¡kovės E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 666,31 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 31 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos permokėtÄ 50 Eur (penkiasdeÅ¡imt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2019 m. kovo 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0312122, dalį. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Brigita Palubinskienė