7c87f810-16bf-4123-9fa7-bd94db066e63 · Å irvintų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-1085-880/2017Proceso Nr. 2-44-3-00820-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.5.; 3.4.5.2 (S) Å IRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 24 d.Å irvintos Å irvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičiussekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui K. U., jo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei,suinteresuotam asmeniui S. U., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

U. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VÄ® „Turto bankas“, S. A., S. U.. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. U. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po S. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ . Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis S. M.. Nors mirusysis turėjo keturis vaikus, testamentu turtÄ - gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo anÅ«kui pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas palikimo iÅ¡ karto po senelio mirties nepriėmė, tačiau faktiÅ¡kai priėmė turtÄ valdyti po senelio mirties Å¡iame name gyvendamas, jį prižiÅ«rėdamas ir tvarkydamas. PareiÅ¡kėjas Å¡iame name gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs nuo 1991-11-04. PareiÅ¡kėjui paliktas turtas nebuvo įregistruotas. PareiÅ¡kėjas buvo sÄ Å¾iningai įsitikinęs, kad testamento buvimas buvo pakankamas pagrindas palikimui perimti ir tik 2017 m. birželio mėnesį, norėdamas atlikti nekilnojamojo turto kadastro darbus ir tokiu bÅ«du įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ , sužinojo, kad pareiÅ¡kėjas nėra nurodytas kaip statinių, esančių palikimo objektu, savininkas.

Taigi, dėl nurodytų priežasčių, pareiÅ¡kėjas nepriėmė palikimo laiku per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tačiau nuo pat senelio mirties palikimo objektu esantį turtÄ faktiÅ¡kai valdė. Nors pareiÅ¡kėjas nebuvo vienintelis senelio anÅ«kas, palikėjas testamentu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad turtÄ Ä¯gytų tiktai pareiÅ¡kėjas. Iki Å¡iol kiti mirusiojo palikuonys valios priimti palikimÄ nei teisiÅ¡kai, nei valdant turtÄ faktiÅ¡kai neiÅ¡reiÅ¡kė. Po senelio mirties pareiÅ¡kėjas turtu - gyvenamuoju namu ir Å«kiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) - rÅ«pinosi ir valdė kaip savo: pareiÅ¡kėjas tvarkė ir prižiÅ«rėjo turtÄ bei aplinkÄ , mokėjo mokesčius už turtÄ bei naudojimÄ si juo, sudarė nuomos sutartis dėl žemės sklypo, ant kurio stovi palikimo objektu esantys statiniai.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Taigi pareiÅ¡kėjo aktyvÅ«s veiksmai, kuriais jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, turėtų bÅ«ti pripažinti faktiniu palikimo priėmimu.Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjo S. M. palikimo perėjimÄ valstybei. Teismui nustačius, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ , pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo tenkinimui neprieÅ¡taraus.Suinteresuotas asmuo S. A. prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo senelis S. M. mirė (duomenys neskelbtini) Palikėjas S. M. 1993 m. sausio 19 d. testamentu jam priklausantį gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo anÅ«kui pareiÅ¡kėjui K. U.. Palikėjo S. M. sutuoktinė A. M. ir vaikai J. U., I. G., J. M. yra mirę. Likusi dukra S. A. ir kiti anÅ«kai po S. M. mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po jo senelio S. M. mirties faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ .Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti palikimo, atsiradusio 1998 m. mirus jo seneliui, priėmimo faktÄ , taigi, sprendžiant dėl Å¡io reikalavimo, taikytinos 1964 m.

CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (1964 m.

CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Ä®statyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ , turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusiÄ teisės normÄ Ä¯pėdinis savo valiÄ turi iÅ¡reikÅ¡ti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem bÅ«dais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , arba pradėti faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl Å¡io fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis).

Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtÄ kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si tuo turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G.

G. v. R. M., T. Å ., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Å . v. M. Å ., V. K. IÄ® ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų parodymų, suinteresuoto asmens S. U. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas po senelio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu.

Å iame name pareiÅ¡kėjas nuo 1991 m. deklaruoja gyvenamÄ jÄ vietÄ . IÅ¡ (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos pažymos matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuo gimimo pastoviai gyvena senelio S. M. gyvenamajame name, po senelio mirties jį prižiÅ«ri ir tvarko. Savo vardu pareiÅ¡kėjas yra sudaręs sutartį dėl elektros energijos tiekimo ir moka mokesčius už suvartotÄ elektros energijÄ . Å ie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad pareiÅ¡kėjas K. U. aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ per 6 mėnesius nuo senelio mirties.

Minėtais veiksmais K. U. parodė, kad priėmė senelio paliktÄ turtÄ ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad K. U. po savo senelio S. M. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdami paveldimÄ turtÄ valdyti, tenkintinas.Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjo nuosavybė, byloje nėra. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ nuosavybės teisėms įregistruoti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), jo anÅ«kas K. U., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimÄ .Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis K. U. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å irvintų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              Linas Zinkevičius