7c878bbe-c8a5-4d9b-b63d-365d70c8d9b8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-1922-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35815-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2.; 1.1.8.2.; 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6. V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant A. G.,dalyvaujant kaltinamiesiems R. J. (R. J.), J. Z. (J. Z.), kaltinamųjų gynėjoms advokatėms Liudmilai Karvelienei, A. G.,prokurorėms Orijai A.

K., JÅ«ratei Karčinskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui P. V., nukentėjusiajam M. B., nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo- Vilniaus teritorinės liginių kasos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nesusituokęs, neteistas, ir J. Z., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., profesinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 286 straipsnyje.Teismas n u s t a t ė :

Nusikalstamos veikos aplinkybės R. J. 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. Helsinkio gatvėje, Vilniuje, netoli BuivydiÅ¡kių trečiojo tvenkinio, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių), vairuodamas motorolerį „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnio, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«nų- (duomenys neskelbtini) reikalavimui sustoti, padidino greitį, nesuvaldęs motorolerio ir Å¡iam nukritus vienÄ kartÄ kumščiu smogė į veidÄ prie jo pribėgusiam M.

B., padarydamas veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko pradėjo bėgti, o jį pasivijus P. V. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi sulaikymui, spardėsi ir mojavo rankomis, padarydamas P. V. deÅ¡inės rankos alkÅ«nės raiščių patempimÄ , patinimÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai Teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad jam pareikÅ¡to kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta iÅ¡ dalies ir sutinka duoti parodymus.

Jis su J. Z. prie Buivydiškių buvo su motoroleriu. Privažiavo patrulis ir pasakė, kad jie nevažiuotų, tikriausiai matė, kad jie buvo išgėrę. Jis galvojo, kad per laukus bus greičiau, dėl ko paėmė motorolerį ir pradėjo važiuoti. Pasuko prie Buivydiškių mokyklos ir vienas policininkas, kurį jis teismo posėdžio metu atpažino kaip M. B., priėjęs sudavė jam smūgį į nosį. Jis M. B. sudavė atgal ir išsigandęs pradėjo bėgti. Vienas policininkas jį vijosi ir iššovė į jį su elektroimpulsiniu prietaisu.

Tada jis su policininku pradėjo muÅ¡tis. Atbėgo kitas pareigÅ«nas, kurį jis teismo posėdžio metu atpažino kaip P. V., uždėjo jam antrankius, paguldė prie tarnybinio automobilio, kojomis spardė jam į galvÄ , į visÄ kÅ«nÄ . Atvažiavo dar vienas patrulis ir jį sumušė, pasodino į automobilį ir nuvežė į komisariatÄ . Jis negerai vertina savo poelgį, kad važiavo girtas su motoroleriu, taip pat jis negerai padarė, kad sudavė policijos pareigÅ«nui. Jis sudavė tik M.

B..Ikiteisminio tyrimo metu R. J. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. jis kartu su J. Z. buvo prie tvenkinių netoli BuivydiÅ¡kių, kur iÅ¡gėrė alaus. Jis buvo su savo motoroleriu „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡gėręs alaus jis norėjo važiuoti namo. Tai buvo jau naktį. Jie privažiavo iki kelio pabaigos, kai prie jų privažiavo pareigÅ«nai, kurie juos perspėjo, kad jeigu jie ir toliau važiuos, tai juos nubaus. Jis pagalvojo, kad namai netoli ir trupučiukÄ pavažiuos motoroleriu.

IÅ¡važiavęs iÅ¡ miÅ¡ko jis pamatė stovinčius tuos pačius pareigÅ«nus. Tuomet jis pats iÅ¡ karto sustojo ir iÅ¡jungė motorolerio variklį. Kai jis sustojo prie jo pribėgo vienas iÅ¡ pareigÅ«nų ir iÅ¡ karto jam vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veidÄ , tada jis automatiÅ¡kai sudavė minėtam pareigÅ«nui vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Tada pribėgo antras pareigÅ«nas, kuriam jis prieÅ¡inosi. PareigÅ«nai jį pargriovė ir pradėjo spardyti, panaudojo dujų balionėlį, nes jis visÄ laikÄ prieÅ¡inosi.

PareigÅ«nai mušė jį kojomis per galvÄ . Jis niekur nebėgo. Su antru pareigÅ«nu jis taip pat buvo susikibęs, galėjo pastarÄ jį kažkiek sužaloti. PareigÅ«nai jam uždėjo antrankius ir mušė jį, kai jis buvo su antrankiais. Po to pareigÅ«nai pasodino jį į tarnybinį automobilį ir nuvežė į komisariatÄ (b. l. 85, 88).Teisiamojo posėdžio metu J. Z. parodė, kad jam pareikÅ¡to kaltinimo esmę jis supranta, kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus.

Vėlai vakare jis su R. J. sugalvojo nuvažiuoti į visÄ naktį dirbančiÄ parduotuvę. Privažiavo policijos patruliai. Pastariesiems nuvažiavus jie užsivedė motorolerį ir pradėjo važiuoti. Pavažiavus apie 300 metrų iki posÅ«kio įsijungė automobilio žibintai ir išėjo du policijos patruliai. Pamatę policijos patrulius jie sustojo. Jis dar norėjo papokÅ¡tauti ir pakėlė abi rankas. Policijos pareigÅ«nai pasakė, kad juos jau perspėjo, kad jie niekur nevažiuotų. Jis buvo gerokai iÅ¡gėręs. Jis girdėjo, kaip R. su policijos pareigÅ«nais kažkÄ kalbėjo, tačiau kÄ konkrečiai, jis negirdėjo.

R. buvo susikibęs su policininku, tačiau smÅ«gių jis nematė nei iÅ¡ vieno, nei iÅ¡ kito pusės. Netrukus R. pradėjo bėgti, paskui pastarÄ jį nubėgo du policijos pareigÅ«nai, o jis liko sėdėti prie motorolerio, niekur nebėgo. Vienas jaunas pareigÅ«nas, kurį jis teismo posėdžio metu atpažino kaip M. B., grįžęs iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės durelių pasiėmė juodas pirÅ¡tines ir nieko nesakęs pradėjo jį muÅ¡ti. Jis klausė, už kÄ jį muÅ¡a, bandė užsidengti ir nukrito kartu su motoroleriu.

Po to M. B. jį nutempė prie tarnybinio automobilio. Jis girdėjo, kaip R. Å¡aukė, kad nemuÅ¡tų. Vėliau atsidarė durys ir vienas iÅ¡ policijos pareigÅ«nų jį suėmė už sprando, sudavė vienÄ smÅ«gį į galvÄ ir liepė tylėti. PrieÅ¡ M. B. iÅ¡sitraukiant pirÅ¡tines, jis pastarajam nieko nesakė, M. B. taip pat jam nieko nesakė, neprašė jo eiti į tarnybinį automobilį. Jis nebandė važiuoti su motoroleriu. Jis galėjo ir taip pabėgti, nes du policijos pareigÅ«nai nusivijo R..

Jis nesipriešino policijos pareigūnams. Jį M. B. į tarnybinį automobilį vilko užlaužtomis surakintomis rankomis, taigi suduoti M. B. jis negalėjo.Ikiteisminio tyrimo metu J. Z. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. naktį jis buvo kartu su R. J. prie tvenkinių netoli Buivydiškių, kur gėrė alų. Po to jie pėsčiomis ėjo namo, nes R. motoroleris neužsivedė ir jie šį motorolerį tempė. Pro juos pravažiavo policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar jie nevažiuoja. Jie atsakė, kad nevažiuoja, nes motoroleris neužsiveda.

PareigÅ«nai juos įspėjo, kad jeigu važiuos, tai juos nubaus. Vėliau motoroleris atvėso, užsivedė ir jie nuvažiavo. Motorolerį vairavo R., o jis važiavo kaip keleivis. Prie posÅ«kio jie pamatė tuos pačius pareigÅ«nus, kurie įjungė Å¡viesas. Jie iÅ¡ karto sustojo. PareigÅ«nai priėjo prie jų, iÅ¡sitraukė elektoimpulsinį prietaisÄ ir pastarÄ jį nukreipė į R.. R. pradėjo bėgti, tada abu pareigÅ«nai pradėjo R. vytis. Jis liko vienas. Paskui vienas pareigÅ«nas grįžo, o po kiek laiko kitas pareigÅ«nas prie tarnybinio automobilio atvedė R..

PareigÅ«nas, kuris grįžo, iÅ¡ tarnybinio automobilio pasiėmė juodas pirÅ¡tines, jas užsidėjo ir pradėjo jį muÅ¡ti. PareigÅ«nas stengėsi suduoti jam į galvÄ , bet jis rankomis užsidengdavo. Jis matė, kaip pareigÅ«nai, atvedę R., pastarÄ jį numetė žemyn bei sudavė R. koja. R. rėkė ir prašė nemuÅ¡ti. Po to tas pats pareigÅ«nas, kuris jį mušė, dar kartÄ suėmė jam už gerklės ir ranka sudavė į pakaušį. Jis tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje su uždėtais antrankiais (b. l. 99, 102).Teisiamojo posėdžio metu M.

B. parodė, kad jis yra policijos pareigÅ«nas. Patruliuodami kartu su P. V. jie privažiavo Helsinkio gatvę, kur prie motorolerio pamatė du asmenis. Jie suprato, kad minėti asmenys yra apsvaigę nuo alkoholio, dėl ko pastaruosius įspėjo, kad Å¡ie stumtų motorolerį. Minėti asmenys atsakė, kad nevairuos. Pavažiavę netoli tvenkinio jie sustojo ir po kelių minučių pamatė atvažiuojantį minėtÄ motorolerį. Jie iÅ¡ karto įjungė garso ir Å¡viesos signalÄ , kad sustabdytų minėtÄ motorolerį, bet pastarasis nestojo.

Tada jie pradėjo važiuoti paskui minėtÄ motorolerį. Jie važiavo apie 100 metrų paskui minėtÄ motorolerį. Motoroleris didino greitį ir įsuko į vienÄ iÅ¡ keliukų į deÅ¡inę pusę, tačiau motorolerio vairuotojas nesuvaldė motorolerio ir pastarasis deÅ¡iniu Å¡onu nukrito ant žemės. Sustoję jie pribėgo pažiÅ«rėti, ar motorolerio vairuotojui ir keleiviui viskas tvarkoje. Jis priėjo prie asmens, kuris vairavo motorolerį. Jis nespėjo iÅ¡sitraukti net žibintuvėlio, kai minėto automobilio vairuotojas atsistojęs sudavė kumščiu jam į nosies sritį.

Pajutęs bėgantį kraujÄ jis nedelsdamas iÅ¡sitraukė elektroimpulsinį prietaisÄ ir pastaruoju Å¡ovė į motorolerio vairuotojÄ , tačiau prietaisas nesuveikė, motorolerio vairuotojas nusitraukė prietaiso laidus ir pradėjo bėgti. Jis pajuto didelį skausmÄ galvos srityje. Jis liko prie motorolerio keleivio, o P. V. nubėgo paskui motorolerio vairuotojÄ . Motorolerio keleiviui jis pasakė, kad Å¡is eitų į tarnybinį automobilį. Motorolerio keleivis atsistojęs pradėjo eiti, tačiau priėjęs prie automobilio Å¡ono pradėjo muistytis, bandydamas iÅ¡trÅ«kti.

Jis motorolerio keleivį vedė iÅ¡ kairės pusės, motorolerio keleivis sukdamas deÅ¡ine ranka iÅ¡ alkÅ«nės į jį smÅ«giavo vienÄ kartÄ , todėl jis panaudojo kovinius veiksmus: pastÅ«męs motorolerio vairuotojÄ ir koja smÅ«giavęs per kojas žemiau blauzdos pargriovė motorolerio keleivį ant žemės, pastarÄ jį apsukęs veidu į žemę uždėjo antrankius, vėl pastatė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Pasodinęs motorolerio keleivį jis iÅ¡ karto bėgo pas P. V..

Bėgdamas prie pastarojo jis pamatė besigrumiančius P. V. ir motorolerio vairuotojÄ . Jam pribėgus pastarieji jau buvo atsistoję, P. V. bandė motorolerio vairuotojÄ pargriauti, tuomet jis pribėgęs panaudojo dujas, po ko abu su P. V. pargriovė motorolerio vairuotojÄ , suvedė pastarojo rankas už nugaros ir privedė šį prie tarnybinio automobilio. Tarnybiniame automobilyje pirÅ¡tinių jis niekada nesivežioja, jos yra tik liemenės kiÅ¡enėje.Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. patruliavimo kartu su P. V. metu Helsinkio gatvėje, kur tiesiamas aplinkkelis, pastebėjo du vaikinus, bestovinčius prie motorolerio „Longija“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Jie privažiavo prie minėtų vaikinų, paklausė kur Å¡ie gyvena, o kai pastarieji jiems atsakė, jis pastebėjo, kad minėti vaikinai yra neblaivÅ«s, nes kalba buvo neriÅ¡li. Vaikinai atsakė einantys namo. Jie vaikinus įspėjo, kad Å¡ie nevažiuotų motoroleriu, vaikinai sutiko ir pažadėjo nevažiuoti. Jie nepatikėjo ir nusprendė minėtų vaikinų palaukti, pažiÅ«rėti, kas vyks toliau. Jie pavažiavo link įvažiavimo į pliaÅ¾Ä ir netrukus iÅ¡girdo minėtus vaikinus atvažiuojant.

Ä®jungę Å¡viesas jie pradėjo važiuoti paskui minėtus vaikinus ir per garsiakalbį liepė vaikinams sustoti, tačiau minėti vaikinai nesustojo, o sukdami į deÅ¡inę ir bandydami pabėgti apsivertė. Tada jie iÅ¡karto pribėgo prie minėtų vaikinų: jis prie vairuotojo, o P. V.- prie keleivio. Vairuotojas atsikėlęs iÅ¡ karto kumščiu trenkė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ . Jis patyrė didelį fizinį skausmÄ . Jam pradėjo iÅ¡ nosies bėgti kraujas. Po Å¡ių veiksmų jis iÅ¡traukė elektroimpulsinį prietaisÄ ir pastarÄ jį panaudojo prieÅ¡ vairuotojÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo R.

J., bet R. J. nutraukęs elektroimpulsinio prietaiso laidus, pradėjo bėgti link BuivydiÅ¡kio kaimo, o P. V. pradėjo pastarÄ jį vytis. Jis liko prie motorolerio keleivio, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo J. Z.. Jis paėmė J. Z. už kairės pusės rankovės ir vedė pastarÄ jį link tarnybinio automobilio. Prie automobilio J. Z. pradėjo muistytis, mėgindamas jį nustumti, rankas kėlė į viršų, mėgindamas iÅ¡trÅ«kti bei deÅ¡inės rankos alkÅ«ne sudavė jam nestiprų smÅ«gį į krÅ«tinę, todėl jis nedelsiant panaudojo prieÅ¡ J.

Z. tarnybines dujas, paguldė J. Z. prie tarnybinio automobilio ir uždėjo antrankius. Pasodinęs J. Z. į tarnybinį automobilį jis nubėgo padėti P. V.. Atbėgęs jis pamatė, kad tarp P. V. ir motorolerio vairuotojo vyksta grumtynės. Tuo metu prieÅ¡ motorolerio vairuotojÄ jis panaudojo tarnybines dujas ir kovinių imtynių veiksmus, po ko motorolerio vairuotojas nukrito ant žemės veidu į žemę, jis su P. V. prispaudė motorolerio vairuotojÄ prie žemės keliais, uždėjo antrankius.

SulaikytÄ motorolerio vairuotojÄ jie nuvedė prie tarnybinio automobilio, į įvykio vietÄ iÅ¡kvietė medikus, nes jam kraujavo iÅ¡ nosies, o P. V. skundėsi rankos skausmais (b. l. 32-33).Teisiamojo posėdžio metu P. V. parodė, kad jis yra policijos patrulis. patruliuodamas su M. B. jis pastebėjo du akivaizdžiai neblaivius vyriÅ¡kius. Paklausti, kur gyvena, minėti vyriÅ¡kiai atsakė gyvenantys ZujÅ«nų seniÅ«nijoje. Jie minėtus vyriÅ¡kius įspėjo, kad Å¡ie nevairuotų transporto priemonės. Nepatikėję, kad minėti vyrai įsiklausė į jų žodžius, jie už 200 metrų pastarųjų palaukė ir neužilgo pastebėjo atvažiuojantį motorolerį.

Jis įjungė tarnybinio automobilio garso signalÄ , Å¡vyturėlius. Po kurio laiko minėti vyrai, važiuojantys link BuivydiÅ¡kių, sukant į deÅ¡inę parvirto. Motorolerio keleivis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo J. Z., važiuojant pamojavo dviem rankomis. M. B. pribėgo prie motorolerio vairuotojo, o jis pribėgo prie motorolerio keleivio. Pastarasis nesiprieÅ¡ino. Motorolerio vairuotojas M. B. trenkė į veidÄ , po ko pastarasis iÅ¡sitraukė elektroimpulsinį prietaisÄ , bet Å¡is nesuveikė ir motorolerio vairuotojas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo R.

J., pradėjo bėgti. Jis per racijÄ pasakė, į kuriÄ pusę bėga motorolerio vairuotojas, kad kiti patruliai prisijungtų. Po 150 metrų netoli žirgyno motorolerio vairuotojas gal pavargo, taigi pastarÄ jį jis pasivijo ir jie pradėjo grumtis. Kelis kartus jie krito ant žemės, pasivoliojo, vėl atsistojo ir tada atbėgo M. B., kuris panaudojo dujas, po ko motorolerio vairuotojas buvo paguldytas ant žemės ir pastarajam uždėti antrankiai. Atvedus motorolerio vairuotojÄ prie tarnybinio automobilio atvažiavo kiti patruliai.

Tarnybiniame automobilyje jau sėdėjo motorolerio keleivis. Po grumtynių jam pradėjo skaudėti deÅ¡inės rankos alkÅ«nę. Tai pirma tokia trauma tarnybos metu.Specialistas, apžiÅ«rėjęs P. V. medicininius dokumentus, P. V. nustatė deÅ¡inės alkÅ«nės raiščių patempimÄ , pasireiÅ¡kusiu patinimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus deÅ¡inę alkÅ«nę arba dėl stipraus ir staigaus rankos judesio per alkÅ«nės sÄ narį. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2016 m. liepos 30 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

DeÅ¡inės plaÅ¡takos sumuÅ¡imo diagnozė nepagrįsta, todėl sužalojimu nevertinama. DeÅ¡inės plaÅ¡takos penkto delnakaulio pamato lūžis įtartas, tačiau kategoriÅ¡kai nepatvirtintas, todėl sužalojimu taip pat nevertinamas (b. l. 42).Specialistas, apžiÅ«rėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatė veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. liepos 30 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43).Specialistas, apžiÅ«rėjęs M.

B. medicininius dokumentus, M. B. nustatė veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. liepos 30 d. ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis, padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu iki atliekant radiologinį tyrimÄ 2016 m. lapkričio 30 d. ir, labiausiai tikėtina, nesusijęs su 2016 m. liepos 30 d.

įvykiu, kadangi mokslinės literatÅ«ros duomenimis nosikaulių lūžiai sugyja per 2-3 savaites (b. l. 65-66).Specialistas, apžiÅ«rėjęs R. J., R. J. nustatė nubrozdinimus kaktoje abipus deÅ¡iniojo antakio, nosies, kairiojo skruosto ir žando sričių, deÅ¡iniojo rieÅ¡o odos nubrozdinimus, abiejų akių apatinių vokų, nosies nugarėlės, krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodines kraujosruvas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. liepos 30 d.

Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nebÅ«dingi savęs žalojimui. Sužalojimai visumoje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus (b. l. 30).Specialistas, apžiÅ«rėjęs J. Z., J. Z. nustatė nubrozdinimus kaktos kairėje pusėje, nosies nugarėlėje, abipus juosmens, kairės pėdos odos nubrozdinimus, kaktos kairės pusės ir kairiojo smilkinio srities, deÅ¡iniojo dilbio, juosmens deÅ¡inės pusės poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairiojo žasto, krÅ«tinės lÄ stos, nugaros, juosmens poodines kraujosruvas.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. liepos 30 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dvidešimt penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 104-105).Alkotesterio šaknelės kopijoje nurodyta, kad 2016 m. liepos 30 d. 02.13 val. R. J. iškvepiamame ore rasta 1,70 promilės alkoholio (b. l. 78).Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2016 m. liepos 30 d. 02.24 val.

J. Z. iÅ¡kvepiamame ore rasta 2,75 promilės alkoholio (b. l. 92).Teismas pažymi, kad tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. J. pripažino vienÄ kartÄ kumščiu smogęs į veidÄ prie jo pribėgusiam policijos pareigÅ«nui M. B.. Tai, kad R. J. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui M. B., patvirtina ir M. B. ir P. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Specialistas, apžiÅ«rėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatė veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. liepos 30 d.

Taigi M. B. ir P. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad R. J. 2017 m. liepos 30 d. smogė M. B. į veidÄ , patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. Taip pat tiek teisiamojo posėdžio, tiek ikiteisminio tyrimo metu R. J. pripažino, kad besigrumdamas su kitu policijos pareigÅ«nu- P. V. galėjo pastarÄ jį sužaloti. Tai, kad R. J. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui P. V., patvirtina ir M. B. ir P. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Specialistas, apžiÅ«rėjęs P. V. medicininius dokumentus, P. V. nustatė deÅ¡inės alkÅ«nės raiščių patempimÄ , pasireiÅ¡kusiu patinimu; sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus deÅ¡inę alkÅ«nę arba dėl stipraus ir staigaus rankos judesio per alkÅ«nės sÄ narį; sužalojimas galėjo bÅ«ti padaryti 2016 m. liepos 30 d.

Taigi M. B. ir P. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad R. J. 2017 m. liepos 30 d. besigrumdamas P. V. pastarÄ jį sužalojo, patvirtina ir specialisto iÅ¡vada. Taigi teisiamojo posėdžio metu duotus M. B. ir P. V. parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys- specialisto iÅ¡vados- kurie yra gauti teisėtais bÅ«dais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti Å¡iais įrodymais nėra, jie yra neprieÅ¡taringi, papildo vieni kitus. Å ių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad R.

J. 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. Helsinkio gatvėje, Vilniuje, netoli Buivydiškių trečiojo tvenkinio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,70 promilių), vairuodamas motorolerį „Longija“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas išvengti sulaikymo dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnio, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nepakluso teisėtam policijos pareigūnų- (duomenys neskelbtini) P. V. ir (duomenys neskelbtini)M.

B. reikalavimui sustoti, padidino greitį, nesuvaldęs motorolerio ir Å¡iam nukritus vienÄ kartÄ kumščiu smogė į veidÄ prie jo pribėgusiam M. B., padarydamas veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , po ko pradėjo bėgti, o jį pasivijus P. V. aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi sulaikymui, spardėsi ir mojavo rankomis, padarydamas P. V. deÅ¡inės rankos alkÅ«nės raiščių patempimÄ , patinimÄ , padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Å io baudžiamojo proceso metu J.

Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. liepos 30 d. apie 00.15 val. Helsinkio gatvėje, Vilniuje, netoli BuivydiÅ¡kių trečiojo tvenkinio, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 promilių), veikdamas kartu su R. J., R. J. siekiant iÅ¡vengti sulaikymo dėl Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų pažeidimo bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 129 straipsnio, 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų, panaudodamas fizinį smurtÄ (duomenys neskelbtini)patruliui M. B., t. y. važiuodamas motoroleriu „Longija“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. J., nepakluso teisėtam policijos pareigÅ«nų M. B. ir P. V. reikalavimui sustoti, o motoroleriui nukritus, vyriausiajam patruliui M. B. vedant jį į tarnybinį automobilį jis pradėjo muistytis, mėgindamas iÅ¡trÅ«kti ir deÅ¡inės rankos alkÅ«ne sudavė Å¡iam smÅ«gį į krÅ«tinę, taip sukeldamas nukentėjusiajam M. B. fizinį skausmÄ .Vertindamas Å¡io baudžiamojo proceso metu iÅ¡tirtus duomenis teismas konstatuoja, kad J. Z. nepadarė jam įkaltinamos nusikalstamos veikos.

Kaltinimas J. Z. paremtas iÅ¡ esmės tik M. B. parodymais, kadangi tiek P. V., tiek R. J. parodė nematę, kaip M. B. prie tarnybinio automobilio vedė R. J., taigi jie nematė, ar J. Z. prieÅ¡inosi M. B.. Teismas pažymi, kad M. B. parodymų apie J. Z. įkaltinamÄ veikÄ nepatvirtino ne tik nei vienas proceso dalyvis- Å¡ių parodymų nepatvirtino ir specialistas, apžiÅ«rėjęs M. B. medicininius dokumentus, M. B. nustatęs tik veido sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį nosies patinimu ir poodine kraujosruva kairiame skruoste, t. y. nustatęs tik sužalojimÄ , kurį M.

B. padarė R. J., ir nenustatęs jokių papildomų sužalojimų, kuriuos galėjo padaryti J. Z.. Teismas pažymi suprantantis, kad kai kada fizinis poveikis į kÅ«nÄ gali ant kÅ«no nepalikti jokių objektyvių pėdsakų, sukeldamas tik fizinį skausmÄ , kas gali apsunkinti įrodinėjimo procesÄ , tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad asmuo negali bÅ«ti pripažintas kaltu remiantis duomenimis, dėl kurių patikimumo kyla pagrįstų abejonių. J. Z. viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jis policijos pareigÅ«nams nesiprieÅ¡ino: dviem pareigÅ«nams nubėgus paskui R.

J., jis liko laukti prie motorolerio, o jeigu bÅ«tų norėjęs pabėgti, bÅ«tų pabėgęs. Teismas Å¡iuos J. Z. teiginius laiko logiÅ¡kais, kadangi nenustatė priežasties, dėl ko J. Z. galėjo prieÅ¡intis policijos pareigÅ«nams: policijos pareigÅ«nų stabdomÄ motorolerį vairavo ne jis, o R. J., taigi jam, kaip motorolerio keleiviui, jokia atsakomybė už policijos pareigÅ«nų reikalavimų nevykdymÄ negrėsė, taigi jis neturėjo jokios priežasties prieÅ¡intis, tuo labiau aktyviais veiksmais, policijos pareigÅ«nams.

Dar daugiau, specialistas, iÅ¡tyręs J. Z. kÅ«nÄ , nustatė, kad sužalojimai ant J. Z. kÅ«no 2016 m. liepos 30 d. padaryti mažiausiai dvideÅ¡imt penkiais (!) trauminiais poveikiais; sužalojimai visumoje nebÅ«dingi vienkartiniam griuvimui ant kieto pavirÅ¡iaus. Å ios aplinkybės patvirtina J. Z. parodymus, kad policijos pareigÅ«nas ne vienÄ kartÄ jį mušė, nors jis ir nesiprieÅ¡ino. Kita vertus sužalojimų skaičius ant J. Z. kÅ«no leidžia teismui pagrįstai abejoti policijos pareigÅ«nų veiksmų proporcingumu bei M.

B. parodymų teisingumu: nors M. B. parodė, kad J. Z. atsistojęs pradėjo eiti, tačiau priėjęs prie automobilio Å¡ono pradėjo muistytis, bandydamas iÅ¡trÅ«kti, ir sukdamas deÅ¡ine ranka iÅ¡ alkÅ«nės į jį smÅ«giavo vienÄ kartÄ , akivaizdu, kad tokio pobÅ«džio ir laipsnio nuo alkoholio apsvaigusio asmens prieÅ¡inimasis negalėjo gerai fiziÅ¡kai pasirengusiam policijos pareigÅ«nui sukelti didesnių problemų minėtÄ asmenį sulaikyti Å¡iam nepadarant daugybinių kÅ«no sužalojimų.

Nors M. B. parodė, kad jis pastÅ«męs motorolerio vairuotojÄ ir koja smÅ«giavęs per kojas žemiau blauzdos pargriovė motorolerio keleivį ant žemės, pastarÄ jį apsukęs veidu į žemę uždėjo antrankius, vėl pastatė ir pasodino į tarnybinį automobilį, t. y. su J. Z. kÅ«nu kontaktavęs tik kelis kartus, specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai bei jų kiekis nepatvirtina Å¡ių M. B. parodymų. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nurodė specialistas, ant J.

Z. kūno 2016 m. liepos 30 d. esantys sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus, taigi minėti sužalojimai negalėjo būti padaryti J. Z. griūnant nuo R. J. vairuojamo motorolerio.Teismas pažymi ir tai, kad nusikaltimu gali būti pripažinta tik priešinga teisei pavojinga veika. Minėta, kad nagrinėjamų įvykių metu J. Z. buvo smarkiai apsvaigęs nuo alkoholio (2,75 promilės alkoholio), J. Z. priešinimasis pasireiškė, anot M. B., vienu nestipriu smūgiu, taigi akivaizdu, kad tokia veika, net ir laikant M.

B. parodymus teisingais, negali bÅ«ti laikoma pavojinga, užtraukianti baudžiamÄ jÄ atsakomybę.Å iame kontekste nelogiÅ¡kas yra ir kaltinimas, kad J. Z. veikė veikdamas kartu su R. J., kadangi, kaip minėta, motorolerį vairavo tik R. J., o J. Z. važiavo kaip keleivis, kuris negalėjo valdyti minėto motorolerio ir, pareigÅ«nams stabdant, motorolerį sustabdyti. Kita vertus teismas nenustatė ir R. J. ir J. Z. susitarimo veikti neteisėtai: stabdant pareigÅ«nams važiuoti toliau, o vėliau- ir prieÅ¡intis pareigÅ«nams.Apibendrinant iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad J.

Z. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, t. y. jis nesiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , dėl ko J. Z. iÅ¡teisintinas. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai R. J. panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojams- policijos pareigÅ«nams, taigi R. J. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, sudėtį. Bausmės skyrimo motyvai R. J. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnyje, už kurio padarymÄ numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.Spręsdamas dėl R.

J. skirtinos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio teismas pažymi, kad R. J. yra neteistas, jis padarė nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, R. J. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. Vadovaujantis BK 46 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vieÅ¡ieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Teisiamojo posėdžio metu R.

J. neiÅ¡reiÅ¡kė sutikimo atlikti vieÅ¡uosius darbus, taigi R. J. viešųjų darbų bausmė neskirtina. Nesant teisinio pagrindo R. J. skirti viešųjų darbų ir laisvės atėmimo bausmių, R. J. skirtina turtinio pobÅ«džio bausmė- bauda. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ R. J. padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorės siÅ«lomas skirti dvylikos minimalių gyvenimo lygių (toliau- ir MGL), t. y. 451,92 eurų baudos dydis yra adekvatus baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. BaudÄ Ä¯pareigotina sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.R. J. nuo 2016 m. liepos 30 d. 02.06 val. iki 2016 m. liepos 30 d. 17.15 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 79, 80), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis R. J. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tas laikas įskaitytinas į jam skirtinÄ bausmę, vienÄ dienÄ prilyginant dviejų MGL, t. y. 75,32 eurų dydžio baudai, ir Å¡ia suma sumažintinas paskirtosios baudos dydis.

Civiliniai ieÅ¡kiniai Å io baudžiamojo proceso metu P. V. pareiÅ¡kė 800 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos, kuriÄ jis patyrė dėl R. J. padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 29). Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 160,53 eurų dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl R. J. ir J. Z. padarytos nusikalstamos veikos. Kaip nurodyta civilinio ieÅ¡kinio prieduose, M. B. gydymas valstybės biudžetui kainavo 113,83 eurų, P. V. gydymas- 46,70 eurų (b. l. 69-72).Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Å¡io kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.Teismas neturi pagrindo abejoti, kad P. V. dėl R. J. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos. Visgi pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 7 punkte nurodyta, kad pareigÅ«nui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba kurio sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigÅ«no gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigÅ«no statuso, iÅ¡mokama kompensacija (sumažinta priklausančios iÅ¡mokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu), atsižvelgiant į darbingumo lygį ir sveikatos sutrikdymo mastÄ : lengvo sveikatos sutrikdymo atveju- nuo 1 iki 12 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Vadovaujantis Å¡ia teisės norma, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas 2016 m. gruodžio mėn. nusprendė dėl 2016 m. liepos 30 d. sužalojimo M. B. iÅ¡mokėti Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ . Teismas pažymi, kad P. V. civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė 2016 m. spalio 27 d., t. y. iki Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko sprendimo M. B. iÅ¡mokėti kompensacijÄ , taigi teismas turi pagrindo manyti, kad analogiÅ¡kas sprendimas dėl piniginės kompensacijos iÅ¡mokėjimo po P. V. civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo buvo priimtas ir dėl P. V. sužalojimo.

Baudžiamojo proceso metu P. V. nepateikė jokių duomenų apie tai, ar jis kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ dėl piniginės kompensacijos dėl 2016 m. liepos 30 d. sužalojimo iÅ¡mokėjimo ir, jei kreipėsi, kokia kompensacija jam buvo sumokėta, dėl ko teismas neturi galimybių tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

IÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Minėta, kad teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieÅ¡kinio neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos, dėl ko P. V. pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.Vertindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį teismas pažymi, kad, kaip nurodyta civilinio ieÅ¡kinio prieduose, M.

B. gydymas valstybės biudžetui kainavo 113,83 eurų, P. V. gydymas- 46,70 eurų. Kaip matyti iš civilinio ieškinio priedų, M. B. gydymas apsiribojo nosies sužalojimo, t. y. sužalojimo, kurį M. B. padarė R. J., gydymu, P. V. gydymas- alkūnės sužalojimo, t. y. sužalojimo, kurį P. V. padarė R. J., gydymu. R. J. nusikaltimo metu sužalojus M. B. ir P. V., pastarieji buvo gydomi valstybės lėšomis, taigi nusikalstamais R. J. veiksmais Vilniaus teritorinei ligonių kasai padaryta 160,53 eurų dydžio turtinė žala, kuri savanoriškai atlyginta nebuvo, dėl ko Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš R.

J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 160,53 eurų. Kardomosios priemonės Baudžiamojo proceso metu R. J. ir J. Z. skirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81, 95).Minėta, kad J. Z. išteisintinas jam nepadarius nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, dėl ko J. Z. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina nuo nuosprendžio paskelbimo momento. R. J. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1, 2 dalimis, 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

Pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam dvylikos minimalių gyvenimo lygių, t. y. 451,92 eurų baudÄ .Ä® R. J. skirtÄ bausmę įskaityti R. J. laikinai sulaikytam iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ - vienÄ parÄ , kas atitinka dviejų minimalių gyvenimo lygių, t. y. 75,32 eurų dydžio baudÄ , ir Å¡ia suma sumažinti paskirtosios baudos dydį.Ä®pareigoti R. J. 376,60 eurų dydžio baudÄ per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801.

Ä®mokos kvitÄ (-us) bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.Ä®spėti R. J., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai.Pripažinti P. V. teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ R. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 160,53 eurų.R.

J. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.IÅ¡teisinti J. Z., jam nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.J. Z. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę- raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                 Mindaugas Ražanskas