7c85eebb-e6f6-4d04-92ac-416691392ed8 · Å iaulių apylinkės teismas

     Civilinė byla Nr. 2-2863-772/2014 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01857-2014-0                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.; 128.2.; 128.19. (S)  ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys, sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant pareiškėjui S. Š. ir jo atstovui adv.

G. Lukauskui, neatvykus Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto - palikimo atsiradimo vietos nustatymo ir termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (VMI).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jo velionio sÅ«naus P. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad sÅ«nus iki mirties kartu su broliu S. Å ., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/2 valdė butÄ adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ir abu kartu gyveno. Nurodė, kad po velionio sÅ«naus P. Å . mirties bute liko jam priklausę kilnojamieji ir asmeniniai daiktai. Teigė, kad nors sÅ«nus P. Å . nurodytame bute nebuvo deklaravęs savo gyvenamosios vietos, tačiau faktiÅ¡kai jame gyveno, tai yra jame buvo jo asmeninių interesų vieta. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas jam yra reikalingas siekiant paveldėti po sÅ«naus mirties atsiradusį palikimÄ .

Taip pat pripažino, kad per įstatymo nustatytÄ terminÄ jis nesikreipė į vietos notarÄ atsiradusiam sÅ«naus P. Å . vardu palikimui priimti, todėl dabar jau nebegali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Ä¯ velionio sÅ«naus palikimÄ . Dėl to prašė teismo jam atnaujinti ir trejų mėnesių terminÄ , kurį jis praleido dėl pateisinamų priežasčių, kreiptis į vietos notarÄ , atsiradusiam palikimui priimti. Teigė, kad ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimas jam reikalingas, paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.

             Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir prašė teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra institucijos atstovui nedalyvaujant. PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas.Palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vietÄ . Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiÅ¡kia asmens teisinį santykį su valstybe arba jos teritorijos dalimi. Nustatyti palikėjo gyvenamÄ jÄ vietÄ svarbu, siekiant sužinoti, kokios valstybės įstatymai taikomi paveldėjimui.

Asmuo gali turėti tik vienÄ nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma laikantis CK 2.12 - 2.14 str. nustatytų taisyklių. Paveldėjimo teisės santykiams, iÅ¡skyrus veiksnumui pagal testamentÄ , testamento formai ir santykiams, susijusiems su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisė (CK 1.62 str.).

Nuo palikimo atsiradimo vietos priklauso ir paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo vietos valstybės teisę (CK 1.62 str. 1 d.). Ä®statymas numato, kad fizinio asmens gyvenamÄ ja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiÅ¡kai dažniausiai gyvena (CK 2.16 - 2.17 str.). Palikimo atsiradimo vieta nebus ta vieta, kurioje palikėjas mirė, tokiu atveju palikimo atsiradimo vieta bus ta vieta, kurioje palikėjas paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius prieÅ¡ mirtį faktiÅ¡kai gyveno.

Tačiau jeigu palikėjas prieÅ¡ mirtį faktiÅ¡kai paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius gyveno keliose vietose, tai palikimo atsiradimo vieta bus laikoma jo ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta (CK 5.4 str. 2 d.). NekilnojamÄ jį daiktÄ butÄ adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjo sÅ«nÅ«s P. Å . ir S. Å . įsigijo 2001-01-25 ir jį valdė lygiomis dalimis po 1/2 (16-17 b.l.). Taip pat teismas jau aukščiau yra nurodęs, kad paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos palikimo atsiradimo vietÄ sieja su paskutine nuolatine palikėjo gyvenamÄ jÄ vieta, tačiau kaip ir minėta ne visada.

Tačiau kaip nurodė pareiÅ¡kėjas S. Å ., kad velionis sÅ«nus P. Å . nuo 2001-01-25 gyveno ne tėvo gyvenamosios vietos adresu, o Å iauliuose, ir savo nuolatinę ekonominių interesų vieta jis laikė butÄ esantį (duomenys neskelbtini). Be to, kad ir sÅ«naus mirties dienÄ , velioniui priklausančiame bute buvo likę jo asmeniniai daiktai ir kitas kilnojamasis turtas (CK 5.4 str. 2 d.). Todėl laikytina nustatyta, kad velionis P. Å . pagrindine gyvenamÄ ja vieta laikė (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, nors iki mirties savo gyvenamosios vietos čia nebuvo deklaravęs. Teismo jau anksčiau yra nustatyta, kad palikėjui P. Å . priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams turi bÅ«ti taikoma daikto buvimo vietos valstybės teisė (CK 1. 62 str., 5.4 str. 2d.).        Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjui S. Å . paveldint velioniui sÅ«nui P. Å . priklausančiÄ nekilnojamojo daikto dalį, įtakos neturi velionio mirties vietÄ , o tik paskutinė jo gyvenamoji vieta.

Atskirai pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė N. Å ., turto palikėjo motina, mirė dar 1978-07-31, tai yra iki atsirandant sÅ«naus P. Å . palikimui (12 b.l.). IÅ¡ paminėto seka, kad pareiÅ¡kėjas yra vienintelis teisėtas sÅ«nus P. Å . vardu atsiradusio palikimo įpėdinis. Nurodyta nekilnojamojo daikto dalis patenka į paveldimo turto masę ir gali bÅ«ti paveldėta velionio palikimÄ priimančio įpėdinio (6 b.l.) (CK 5. 1 str.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo bÅ«du jo įpėdiniams.

Galiojantis 2000 m. CK nustato, kad antra eile, pagal įstatymÄ teisę paveldėti įgyja palikėjo tėvai (įtėviai) ir vaikaičiai. PareiÅ¡kėjas S. Å . bÅ«damas mirusio sÅ«naus P. Å . tėvu (CK 5.11 str. 1 d.2 p.), įgijo teisę paveldėti sÅ«naus vardu atsiradusį palikimÄ , kadangi kitų įpėdinių nėra. Terminas - tai laiko tarpas, su kuriuo civiliniai įstatymai sieja tam tikrus civilinius teisinius padarinius. Terminai yra nustatomi ir vienaÅ¡aliam sandoriui, Å¡iuo atveju palikimui priimti.

Trijų mėnesių terminas (2000 m. CK 5.50 str. 3 d.) palikimui priimti, yra laikomas atnaujinamuoju (2000 m. CK 1.117 str. 4 d.), tai yra jam pasibaigus, teismas gali jį atnaujinti, kai jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kita Å¡io termino ypatybė ta, kad jis tuo pat metu yra pratęsiamas (CK 5.57 str.), nes atnaujinus šį terminÄ jo laikas yra skaičiuojamas iÅ¡ pradžių.  Remiantis paminėtu pareiÅ¡kėjui S. Å . atnaujintinas praleistas 3 mėnesių terminas kreiptis į vietos notarÄ (CK 5.50 str. 3 d., 5.57 str.), turto palikėjo P. Å . palikimui priimti, kadangi jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Termino atnaujinimas pareiÅ¡kėjui sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas ir termino atnaujinimas pareiÅ¡kėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti.   CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikÅ¡mę faktai gali bÅ«ti nustatyti specialia teismine procedÅ«ra - ypatingÄ ja (neginčo) teisena. Å ios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra Å¡alių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrÄ faktÄ , kuris pareiÅ¡kėjui sukeltų teisines pasekmes.

Teismas savo ruožtu iÅ¡ gautų byloje duomenų daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ priimti velionio sÅ«naus P. Å . palikimÄ .Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimÄ teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad Å¡ie duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėjams nereikėtų kreiptis į teismÄ (LR CPK 445 str.).

Atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumÄ , tikslu, jog pareiÅ¡kėjas tiesiogiai neiÅ¡reiÅ¡kė atsisakymo į velionio sÅ«naus palikimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas (LR CPK 185 str.).             Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 - 270, 443, 448, 576 - 578 str.,              n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

1. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad velionio P. Å ., (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusio palikimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje.2. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjui S. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ gauti, į jo velionio sÅ«naus P. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu atsiradusį palikimÄ .3. Atnaujinti pareiÅ¡kėjui S. Å . (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ , kreiptis į vietos notarų biurÄ , atsiradusiam palikimui po velionio sÅ«naus P. Å ., (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), priimti.

             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Jonas Stubrys