7c856336-3f46-41b2-a95f-b25dc4e36f69 · Vilniaus apygardos teismas



Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-44-935/2021

Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00325-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.9.6

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal J. B. (J. B.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu J. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, nes jis 2020 m. rugsėjo 27 d. 05.10 val. Žaliojoje g., Å alčininkuose, bÅ«damas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,97 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidÄ nustatytas 0,95 promilės neblaivumas), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi iš dalies buvo tenkintas J. B. skundas ir jam paskirtos 800 Eur baudos mokėjimas buvo išdėstytas dvidešimties mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. B. kas mėnesį mokėti po 40 Eur.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde J. B. praÅ¡o pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį ir nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminÄ , nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus Å¡ios administracinio poveikio priemonės terminas.

4. Apeliaciniame skunde J. B. aiÅ¡kina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog, sprendžiant, ar konkrečiu atveju teisės pažeidėjui gali bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, yra bÅ«tina įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Vis tik pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir jų tinkamai neįvertino.

5. Apeliantas yra įsitikinęs, kad jo skundas nebuvo tenkintas iÅ¡ esmės motyvuojant vien tuo, jog jis padarė Å¡iurkÅ¡tų KET pažeidimÄ . IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio galima suprasti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali bÅ«ti taikoma, kai nustatomas veiklos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis pavojingumas, o ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas, be jokios abejonės, nėra mažareikÅ¡mis. Apeliantas aiÅ¡kina, kad įstatymas draudžia vairuoti asmenims, apsvaigus nuo alkoholio, kai jų neblaivumas virÅ¡ija 0,4 promilės girtumÄ , ir už tai numato administracinę atsakomybę, tačiau savaime pats Å¡io administracinio nusižengimo pobÅ«dis neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jo padarymo atveju asmeniui negalima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

6. J. B. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog neigiamų pasekmių dėl pažeidimo nekilo, tačiau detaliau nevertino administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių. Pabrėžia, kad Å¡iuo atveju nebuvo ketinama vairuoti automobilio apsvaigus nuo alkoholio. Automobilį apeliantas vairavo, nes, eidamas pas draugÄ Ä¯ svečius, pamatė prie savo automobilio kažkokius asmenis. Ä®taręs, kad Å¡ie asmenys nužiÅ«rinėja automobilį, nusprendė jį perstatyti į kitÄ vietÄ , t. y. į pažįstamų kiemÄ . Be to, apeliantas automobilį vairavo sekmadienį, jau Å¡vintant, esant geroms eismo sÄ lygoms, kai nebuvo jokio eismo. Automobilis buvo vairuojamas itin trumpÄ atstumÄ , todėl apsvaigimas nuo alkoholio prieÅ¡ pradedant vairuoti automobilį galimai nesiskyrė nuo apeliantui patikrinimo metu užfiksuoto neblaivumo. Su policijos pareigÅ«nų nustatytu girtumu J. B. sutiko ir nesiginčijo.

7. Apeliantas yra įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas itin formaliai įvertino jį teigiamai charakterizuojančius duomenis. Å iuo atveju buvo nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinį nusižengimÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones apeliantui buvo sustabdyta nuo 2020 m. rugsėjo 27 d., o nustatytas draudimas nebuvo pažeistas. Apeliantas anksčiau niekada nebuvo baustas už tokio pobÅ«džio teisės pažeidimÄ , nebuvo teistas, jam nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje jis neįraÅ¡ytas. J. B. nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų ir apie tai, jog jis piktnaudžiautų alkoholiu. Jis gyvena tvarkingÄ gyvenimÄ , turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , teikia visapusiÅ¡kÄ pagalbÄ sveikatos problemų turintiems tėvams. Tėvas jį charakterizuoja teigiamai, pasižada prižiÅ«rėti ir nuolat priminti apie atsakingumÄ kelyje ir gyvenime. Apeliantas pažymi ir tai, kad jis domisi sportu, sportavo ir sportuoja. Be to, Å alčininkų rajono DieveniÅ¡kių seniÅ«nija nėra gavusi neigiamos informacijos bei nusiskundimų dėl apelianto netinkamo elgesio. J. B. mano, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ir DieveniÅ¡kių Å venčiausiosios Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčios DieveniÅ¡kių parapijos klebono-kunigo pateiktÄ charakteristikÄ , neįvertino to, kad buvusios darbovietės atstovas jį (apeliantÄ ) apibÅ«dina kaip kruopÅ¡tų, imlų, sÄ Å¾iningÄ , sugebantį operatyviai atlikti svarbius darbus, paskirstyti darbo prioritetus, rÅ«pintis darbo įrankiais ir aplinka, ramaus bÅ«do, draugiÅ¡kÄ asmenį.

8. Apeliaciniame skunde pastebima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog visiÅ¡kai nereikia vertinti aplinkybių, pagrindžiančių J. B. poreikį turėti teisę vairuoti transporto priemones. Apelianto įsitikinimu, yra bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad dėl Covid-19 pasekmių jis neteko darbo UAB „I.“, vis dar yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, tačiau negavo jokių darbo pasiÅ«lymų, o darbas jam yra labai reikalingas, nes jo pajamas sudaro tik 300 Eur nedarbo iÅ¡moka. Be to, nurodo, kad jis yra įsigijęs automobilį, už kurį dar turi sumokėti 2314,06 Eur, kas mėnesį už automobilį jis moka 150 Eur dydžio įmokas. Be to, jis privalės sumokėti ir paskirtÄ baudÄ . Taigi kiekvienÄ mėnesį pragyvenimui jam liks tik 110 Eur, kurių neužteks visiems bÅ«tiniausiems poreikiams. J. B. pabrėžia, kad Å¡iuo metu jį iÅ¡laiko motina, o tėvas dėl sveikatos problemų nedirba.

9. Apeliantas tvirtina, kad jis į darbÄ galėtų nuvykti tik nuosavu automobiliu, todėl jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog į darbovietę jis gali vykti naudodamasis vieÅ¡uoju transportu ar pan. Be to, poreikį turėti teisę vairuoti automobilį nulemia ir tai, kad apelianto tėvai turi sveikatos problemų, todėl jis juos turi nuvežti į gydymo įstaigÄ .

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje apsiribojo tik konstatavimu, jog paskirta nuobauda turi sukelti asmeniui nepatogumus, o neigiamos pasekmės yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, nepateikdamas iÅ¡samesnių argumentų, pagrindžiančių iÅ¡vadÄ , kad J. B. kilusios teisinės pasekmės yra proporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Apelianto nuomone, jam, nedirbančiam, gyvenančiam iÅ¡ nedarbo iÅ¡mokos, pakankamai didelės baudos sumokėjimas neabejotinai sukels didelius finansinius nepatogumus, o dėl jau sustabdytos teisės vairuoti transporto priemones jis patiria realias neigiamas pasekmes.

11. Apeliantas, apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, skunde, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių motyvų ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kodėl, netaikius teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skyrus trumpesnį nei minimalus dvylikos mėnesių terminas, nebus pasiekti administracinei nuobaudai keliami tiek bendrieji, tiek prevenciniai tikslai.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nėra pagrindo tenkinti skundÄ ir suÅ¡velninti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ , nes skundžiama nutartis yra priimta atsižvelgus į J. B. asmenybę, padaryto pažeidimo pobÅ«dį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliantui buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymima, kad apelianto skunde nėra pateikta jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios leistų keisti priimtus sprendimus.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

J. B. apeliacinis skundas atmetamas.

13. Nagrinėjamu atveju J. B. apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nei administracinio nusižengimo padarymo faktas ar jo padarymo aplinkybės, nei jam paskirtos nuobaudos dydis, tačiau tvirtinama, jog apeliantui buvo nustatytas per ilgas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Taigi apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ vertins tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys tik dėl to, ar J. B. buvo tinkamai nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas.

14. Asmeniui, kuris padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje, vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi, yra privalu skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo Å¡eÅ¡ių mėnesių iki vienų metų ir draudimÄ vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų Å¡eÅ¡ių mėnesių. Å iuo atveju J. B. už jo padarytÄ administracinį nusižengimÄ buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir nustatytas minimalus Å¡ios administracinio poveikio priemonės terminas.

15. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . Taigi bendra taisyklė nustatant specialios teisės atėmimo terminÄ yra tokia, kad Å¡ios administracinio poveikio priemonės trukmė yra nustatoma pagal įstatyme nustatytas ribas.

16. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad, vertinant, ar J. B. tinkamai nustatytas paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas, buvo atsižvelgta į tai, jog teisės pažeidėjas nevengė atsakomybės už padarytÄ administracinį nusižengimÄ , savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl jo padarymo, nėra nustatyta teisės pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. jis anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už panaÅ¡aus pobÅ«džio teisės pažeidimus, kas leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog padarytas teisės pažeidimas yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , teigiamai apibÅ«dinamas artimųjų, bendruomenės, kurioje gyvena, narių bei buvusių bendradarbių, rÅ«pinasi savo tėvais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. B. pagrįstai buvo nustatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

17. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, jog administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali bÅ«ti Å¡velninama arba iÅ¡ viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumÄ , taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai J. B. netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Å ioje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų apeliantui skirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

18. J. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už itin Å¡iurkÅ¡tų KET taisyklių pažeidimÄ , t. y. jis vairavo transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 0,95 promilių girtumas. Atsižvelgiant į J. B. nustatytÄ neblaivumo laipsnį, kuris daugiau nei du kartus virÅ¡ijo minimaliÄ 0,4 promilių ribÄ , nuo kurios kyla atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, konstatuotina, kad neteisėti apelianto veiksmai neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir jo paties, kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai bei turtui.

19. Å iuo atveju iÅ¡ tikrųjų dėl teisės pažeidėjo neteisėtų veiksmų jokia turtinė ar neturtinė žala niekam nebuvo padaryta, tačiau Å¡i aplinkybės nepaneigia bÅ«tinybės jam taikyti administracinio poveikio priemonę ir neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jam turėtų bÅ«ti nustatytas trumpesnis administracinio poveikio priemonės terminas, nei numatytas įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, jokių pasekmių į Å¡ioje normoje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį neįtraukė, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio – sukelia didelį pavojų aplinkai.

20. Apeliantas tvirtina, kad jis neketino vairuoti automobilio bÅ«damas neblaivus, o taip pasielgė, nes norėjo apsaugoti savo turtÄ nuo jam įtarimÄ sukėlusių asmenų, t. y., norėdamas perstatyti automobilį į saugesnę vietÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog prieÅ¡ teisės pažeidimo padarymÄ J. B. turtui buvo kilusi kokia nors grėsmė. Be to, apeliantas, suvokdamas, kad neseniai vartojo alkoholinius gėrimus, ir siekdamas apsaugoti savo turtÄ , turėjo galimybę pasirinkti teisėtÄ veikimo bÅ«dÄ . Taigi apelianto nurodoma aplinkybė niekaip nelengvina jo atsakomybės, o prieÅ¡ingai, rodo, jog, iÅ¡kilus problemoms, jis nesugeba tinkamai įvertinti susidariusios situacijos aplinkybių bei pasirinkti socialiai priimtinÄ veikimo bÅ«dÄ . Čia pastebėtina ir tai, kad iÅ¡ byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog J. B. automobilį įsigijo 2019 metų pabaigoje 2020 metų pradžioje ir nepraėjus net vieneriems metams po to, kai įsigijo automobilį, padarė vienÄ Å¡iurkščiausių KET pažeidimų. Å i aplinkybė neigiamai apibÅ«dina J. B., rodo, kad jis neatsakingai naudojosi turėta teise.

21. Apeliantas tvirtina, kad jis automobilį vairavo sekmadienį, Å¡vintant, esant geroms oro sÄ lygoms, kai kelyje nebuvo eismo, jis automobilį vairavo itin trumpÄ atstumÄ (apie 1 kilometrÄ ). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad argumentai dėl nuvažiuoto atstumo, kaip ir nurodomos aplinkybės apie vairavimÄ esant geroms eismo ir oro sÄ lygoms nereiÅ¡kia, jog Å¡iuo konkrečiu atveju apelianto veiksmai nekėlė pavojaus ar tas pavojus buvo nedidelis. IÅ¡ J. B. nurodytų aplinkybių matyti, kad jis, atvažiavęs į Å alčininkus, susitiko su draugais ir paliko savo automobilį Å alčininkų autobusų parko aikÅ¡telėje. IÅ¡ vieÅ¡ai skelbiamos informacijos, patalpintos tinklapyje https://www.google.com/maps, matyti, kad Å¡i vieta yra centrinėje Å alčininkų miesto dalyje, todėl akivaizdu, kad, apeliantui pradėjus vairuoti transporto priemonę ir nuvažiavus apie 1 kilometro atstumÄ , kelyje bet kuriuo metu galėjo pasirodyti kiti eismo dalyviai, kuriems galėjo kilti pavojus dėl neblaivaus vairuotojo veiksmų, kita vertus pavojus buvo keliamas ir stacionariems objektams. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å alčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 05.27 val., policijos pareigÅ«nai, patruliuodami Å alčininkų mieste, Žaliojoje gatvėje, pastebėjo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo vingiuodamas po keliÄ . Taigi Å¡iuo atveju yra akivaizdu, kad J. B., vairuodamas automobilį nedidelį atstumÄ , esant geroms eismo sÄ lygoms, kėlė realiÄ grėsmę aplinkai ir Å¡i grėsmė buvo pakankamai akivaizdi.

22. J. B. nurodytos aplinkybės, susijusios su jo Å¡eimine padėtimi, kuri egzistavo ir iki teisės pažeidimo, buitimi, kuri palengvėjo po to, kai buvo įsigytas automobilis ir realiai buvo pradėta naudotis teise valdyti transporto priemonę, finansiniais įsipareigojimais, darbine veika bei jam kylančiomis neigiamomis pasekmėmis, nėra pagrindas jam skirti Å¡velnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Administracinio poveikio priemonė kaip ir administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu bÅ«du įstatymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ , o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu teisės pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog pažeidėjas turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamÄ Ä¯takÄ jo paties bei jo artimųjų įprastam gyvenimui.

23. Aplinkybė, jog J. B. turi galimybę įsidarbinti darbovietėje, kurioje dirbo anksčiau ir į kuriÄ galėtų vykti tik turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, nei pati savaime, nei jÄ vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, nėra pakankama, kad apeliantui bÅ«tų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė, taip pat kaip ir aplinkybės, jog J. B. pajamos nėra didelės, jis rÅ«pinasi savo artimaisiais, turi kreditinių įsipareigojimų bei kt., egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jos neturėjo lemiamos įtakos jo apsisprendimui veikti neteisėtai.

24. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Konstatuotina, jog J. B. paskirtosios administracinio poveikio priemonės terminas užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimÄ , neprieÅ¡tarauja proporcingumo principo reikalavimas, kadangi Å¡ia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjui, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, J. B. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai jį apibÅ«dinančius duomenis), Å¡velnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

25. Apibendrinus tai, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti bei tenkinti apelianto skundo nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nei kiekviena atskirai, nei visos kartu neleidžia tvirtinti, kad J. B. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpiausiam įstatyme numatytam terminui nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, aptariamos priemonės taikymas darys daugiau žalos pažeidėjui nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis.

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Å alčininkų rÅ«mų 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistÄ ir J. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Ugnius Trumpulis