7c852b0b-e196-4d0a-962f-bdc3740e3a3d · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                                                               Byla Nr. 1S-84-150/2015                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00055-2013-0                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1;

                                                                                2.1.16.1.2.1.3                                                                                                                                                        (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rūta Mickevičienė, sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Zdzislavui Tuliševskiui,teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T.

B. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 2 d. Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė: Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 306¹ straipsnio 1 dalį (26 veikos) kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas pravardę „Čiurka“, 2010 m. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A.

B., pravarde „Dalgis“ ir V. V. pravarde „Šliumpis“, „Haskis“, iÅ¡ anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ , kurio vadovu tapo A. B., nuo 2010 m. pradžios iki 2012 m. pavasario dalyvavo Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti veikloje, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklÄ asmenis, kurių dalis ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kita dalis – nenustatyta, apginklavo nusikalstamo susivienijimo dalyvius; taip pat tuo, kad ne vėliau kaip nuo 2010 m. vasaros iki 2012 m. pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, neÅ¡iojo, laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose; be to ir tuo, kad dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A.

B., S. A. ir V. V. užtikrindavo bÅ«tinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimÄ , pagrobto didelės vertės turto realizavimÄ , pasitikdavo pagrobtas transporto priemones ir jas pergabendavo į saugojimo ar realizavimo vietas, aprÅ«pindavo į užsienį iÅ¡vykstančius bendrininkus transportu, įrankiais ir kitomis priemonėmis nusikaltimams daryti, asmeniÅ¡kai dalyvaudavo vagystėse; dar ir tuo, kad bÅ«damas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su Å¡io susivienijimo vadovu A.

B. bei dalyviais V. V., S. A., D. Å ., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, turėdamas tikslÄ nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimÄ , dokumentų suklastojimÄ padarant didelę žalÄ , transporto priemonės valstybinių numerių suklastojimÄ ir pakeitimÄ . Kaltinamasis T. B. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu 2012 m. kovo 2 d. buvo sulaikytas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 3 d. nutartimi T. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam T. B. pratęsė kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. kovo 2 d., nes konstatavo, kad nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai, o Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.Kaltinamojo gynėjas skunde, nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi, praÅ¡o Å¡iÄ nutartį panaikinti.

Skunde gynėjas, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismų praktika, teigia, kad skundžiamoje nutartyje tik deklaratyviai, formaliai, nesant objektyvių duomenų, nesivadovaujant teisės aktuose įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pažeidžiant proporcingumo principÄ , nurodoma, jog kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali slėptis nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Tuo tarpu, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalį kiekvienas suimtasis turi teisę bÅ«ti paleistas proceso metu ir į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

Gynėjas tvirtina, kad vien inkriminuojamų nusikalstamų veikų sunkumas ir gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė, kardomosios priemonės – suėmimo terminui pratęsti pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus nėra pakankamas pagrindas, bÅ«tina įvertinti ir kitas įstatyme nustatytas aplinkybes tiek nustatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, tiek susijusias su tuo, ar yra reali galimybė, jog kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar daryti kitÄ neigiamÄ Ä¯takÄ siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

Gynėjas pažymi, kad T. B. suimtas laikomas jau 3 metus, nors teismo procesinis sprendimas, kuriuo bÅ«tų įrodyta jo kaltė dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų, nepriimtas. Gynėjo nuomone, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai net nesvarstė klausimo dėl Å¡velnesnės kardomosios priemonės skyrimo kaltinamajam. Bylos duomenys patvirtina, kad nėra pagrindo tęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , nes ikiteisminis tyrimas baigtas, beveik visam T. B. turtui taikytas areÅ¡tas, jis neturi ryÅ¡ių užsienyje, be to, T.

B. yra kaltinamas nesmurtinių nusikaltimų padarymu, jis nors ir teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs. Gynėjas mano, kad nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti ir į kaltinamojo sveikatos bÅ«klę, nes jis kenčia didelius skausmus, o kalinimo vietos ligoninė negali suteikti jam tinkamo gydymo. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo T. B. gynėjo skundÄ atmesti.Skundas netenkintinas.Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ 3 mėnesiams, prieÅ¡ingai nei tvirtina gynėjas skunde, įvykdė ne formalų, o realų, konstitucinėmis normomis pagrįstÄ , teisingumÄ .

Teismas teisingai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė nei BPK 119, 121, 122 straipsnių normų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Žemesnės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis T.

B. galbÅ«t padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nes Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys: įtariamaisiais apklaustų S. A., Ž. Å ., liudytojų (D. Å ., T. T. ir kt.) parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ , kratų protokolai, specialistų iÅ¡vados, taikant procesines prievartos priemones gauti duomenys bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, kad pratęsiant suėmimo terminÄ , byloje esantys duomenys dėl asmeniui inkriminuojamų veikų vertinami tiek, kiek jie susiję su suėmimo taikymo (pratęsimo) pagrindų ir sÄ lygų nustatymu.

Pratęsiant kardomÄ jÄ priemonę nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant galutinį teismo baigiamÄ jį aktÄ . Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl T. B. suėmimo pratęsimo, kitaip nei nurodo gynėjas skunde, nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, laikėsi BPK 121 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Skundžiama nutartis atitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.Apygardos teismas priėjo prie pagrįstos iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju nėra iÅ¡nykę BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtinti kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai.Gynėjas skunde teisingai nurodo, kad sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės –suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) bÅ«tina įvertinti aplinkybes, nustatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje.

Nors įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiÅ¡kiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo (termino pratęsimo) atsižvelgtina ir į nusikaltimo sunkumÄ , gresiančios bausmės griežtumÄ , tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Sutiktina su gynėjo skundo argumentais, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės pakanka tam, kad asmeniui bÅ«tų skirtas arba pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

T. B. yra kaltinamas ne tik nesunkių, apysunkių, bet ir sunkių bei labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kurių padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs tik su laisvės atėmimu susijusias griežtas bausmes, įskaitant ir laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos. Be kita ko, byloje yra ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių manymÄ , kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Bylos duomenimis T. B. anksčiau yra teistas Vokietijoje už 9 nusikalstamas veikas ir, nepaisant to, kad teistumas yra iÅ¡nykęs, Å¡i aplinkybė jį apibÅ«dina kaip asmenybę, linkusiÄ nusikalsti, nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio ir moralės normų.

Gynėjo nurodoma aplinkybė, kad T. B. neturi ryÅ¡ių užsienyje neatitinka tikrovės. Å iÄ aplinkybę paneigia T. B. inkriminuojamų veikų tarptautinis pobÅ«dis. Tokia aplinkybė padidina tikimybę, kad T. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Kita vertus, bylos duomenimis T. B. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo pastovaus pragyvenimo Å¡altinio, nors yra darbingo amžiaus. Tokia aplinkybė rodo, kad kaltinamasis neturi tamprių ryÅ¡ių su visuomene, lėšas pragyventi galbÅ«t gaudavo nusikalstamu bÅ«du.

Taigi atsižvelgus į tai, kas pasakyta, spręstina, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė 122 straipsnio 2 ir 8 dalių nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, Å¡ios aplinkybės leido teismui konstatuoti, jog kaltinamasis, siekdamas iÅ¡vengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio turimo pareigÅ«nų, prokuroro ar teismo.Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 249 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra BPK 122 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamame nusikalstamų veikų sÄ raÅ¡e. Kaip minėta, T. B. anksčiau yra teistas, iki sulaikymo nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio. Kaltinamajam inkriminuojamos veikos galbÅ«t yra padarytos jam dalyvaujant Å¡aunamaisiais ginklais, Å¡audmenimis ir sprogmenimis ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, t. y. pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos, veikloje, veikusio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu.

T. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, gerai iÅ¡ anksto suplanuotos, truko ilgÄ laikÄ . T. B. kaltinamas galbÅ«t organizavęs nusikalstamÄ susivienijimÄ , kurio veikloje jis dalyvavo pakankamai aktyviai, inkriminuojamas veikas jis galbÅ«t padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, siekdamas gauti lėšų pragyventi bei neteisėtai praturtėti. Ä®vertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, ypatingai atsižvelgęs į T. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, aukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog aptariamu atveju nėra iÅ¡nykęs ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sulaikymo termino pratęsimo pagrindas (kaltinamasis, bÅ«damas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus).

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad kaltinamajam T. B. paskyrus Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Kartu atkreiptinas gynėjo dėmesys, kad teismui konstatavus, kad neiÅ¡nyko kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sÄ lygos, jam nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti klausimÄ dėl Å¡velnesnių kardomųjų priemonių taikymo.Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) suÅ¡velninti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumÄ .

Å i baudžiamoji byla perduota teismui, nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose (teisiamieji posėdžiai paskirti iki 2015 m. gegužės 19 d.). Teismas privalo užtikrinti netrukdomÄ bylos nagrinėjimÄ teisme, užkirsti keliÄ daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (bÅ«tų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, o, kaip žinia, bylÄ nagrinėjantis teismas privalo užtikrinti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ (BPK 44 straipsnio 5 dalis, 2421 straipsnio 1 dalis).

Paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas neginčytinai varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas T. B., pobÅ«dį, sunkumÄ , mastÄ , kiekį, teigti, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principÄ ir (ar) proceso teises, nėra pagrindo. Nepaisant to, kad kaltinamasis iÅ¡ tiesų yra suimtas ilgÄ laikÄ , tačiau, aptariamu atveju, anksčiau iÅ¡tirtų duomenų visuma kartu juos vertinant su Å¡ios baudžiamosios bylos apimtimi (51 tomas) bei sudėtingumu (kaltinimai pareikÅ¡ti 21 asmeniui dėl 538 nusikalstamų veikų, daug liudytojų), pagrindžia, jog T.

B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas adekvati jo tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, kiekiui, pateisinama tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste. Antra vertus, maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas bylÄ nagrinėjant teisme nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas, o vieÅ¡ojo intereso apsauga turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimÄ .

VieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti nusikalstamas veikas, nubausti kaltuosius asmenis yra neabejotinai svarbesnis, suteikiantis pagrindÄ ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Byloje yra duomenų, kad T. B. vedęs, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡laikytinių, pareigÄ rÅ«pintis artimaisiais, kuriems reikalinga pagalba dėl jų sveikatos bÅ«klės, tačiau Å¡ios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.

Pastebėtina, kad nurodytos aplinkybės T. B. nesulaikė nuo galimų nusikaltimų, dėl kurių jam yra pareikÅ¡ti kaltinimai, darymo. Gynėjas skunde teigia, kad apygardos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, jog nėra realios tikimybės, kad kaltinamasis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus ar daryti kitÄ neigiamÄ Ä¯takÄ siekiant teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ . AukÅ¡tesnės instancijos teismas nevertina Å¡ių gynėjo teiginių, nes teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo buvimo.

Skunde aptariama kaltinamojo sveikatos būklė, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kad kaltinamojo sveikatos sutrikimai gali pašalinti aplinkybes, kurias nustačius taikytina pati griežčiausia kardomoji priemonė. Kaip matyti iš prie skundo pridėtų medicininių dokumentų, iškilus būtinybei, kaltinamajam medicinos pagalba teikiama Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir (ar) valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Vien tai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau T.

B. ir jo gynėjui, nesuponuoja iÅ¡vados, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė suėmimo termino pratęsimo klausimÄ ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstÄ teisėtÄ nutartį. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,        n u t a r i a: kaltinamojo T. B. gynėjo advokato Mindaugo Å eÅ¡kauskio skundÄ atmesti.Å i nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                    RÅ«ta Mickevičienė