2016-01-19 Nr. AB-1276-3-63-3-00060-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2141-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00060-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.2; 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo skundą atsakovams Skuodo rajono savivaldybės administracijai ir Skuodo rajono savivaldybei, atstovaujamai Skuodo rajono savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos priteisimo,

nustatė:

I. Pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas (toliau – ir Klubas) patikslintais skundais kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą, įformintą 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-8 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nutarta nekeisti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ploto vieneto ribų; 2) įpareigoti atsakovą Skuodo rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pareiškėjui grąžinti 5 000 ha medžioklės plotų; 3) priteisti iš atsakovo Skuodo rajono savivaldybės, atstovaujamos Skuodo rajono savivaldybės administracijos, 61 680 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, jog 2003 metais Klubui buvo sumažinti ir nusavinti medžioklės plotai – iš viso 5 000 ha. Dalis medžioklės plotų, ilgą laiką priklausiusių pareiškėjui, buvo nusavinti ir prijungti prie Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubo teritorijos, klastojant įvairius dokumentus, taip pat ir medžioklės plotų ribų žemėlapį, nes minėti plotai niekada šiam medžiotojų klubui nepriklausė. Pareiškėjas nurodė, jog ne kartą kreipėsi į Administraciją su prašymais grąžinti medžioklės plotus. Komisija 2014 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimą nekeisti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ploto vieneto ribų. Sprendimas buvo priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigotas iš naujo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo, bet ne dėl ketvirto jų skundo, kaip neteisėtai nurodyta protokole. Pareiškėjo manymu, Komisijos priimtas protokolas yra neteisėtas ir tuo pagrindu, jog vykęs posėdis buvo šališkas, neobjektyvus, neįforminti balsavimo rezultatai. Pareiškėjas pažymėjo, kad Klubui dėl neteisėtai atimtų medžioklės plotų per 12 metų buvo padaryta 61 686 Eur neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, 25 Klubui priklausantiems medžiotojams padaryta neturtinė žala dėl Skuodo rajono savivaldybės suklastoto valstybinio rajono medžioklės ribų žemėlapio, kurio pagrindu Klubui nėra grąžinti 5 000 ha medžioklės plotai. Pareiškėjas akcentavo, jog per 12 metų Klubo medžiotojai negavo 90 procentų planuotos žvėrienos naudos. Dėl neteisėtų savivaldybės darbuotojų veiksmų tarp medžioklės klubo medžiotojų kilo nesutarimai ir ginčai, nesutarimai su buvusiu pirmininku, kaltinimai jam praradus turimus 5 000 ha medžioklės plotus, taip pat pablogėjo santykiai šeimose dėl nesumedžiojamo atitinkamo kiekio žvėrienos, medžiotojai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją.

Atsakovai Skuodo rajono savivaldybės administracija ir Skuodo rajono savivaldybė, atstovaujama Skuodo rajono savivaldybės administracijos, atsiliepimuose į pareiškėjo patikslintus skundus nurodė, jog 2003 m. sausio 29 d. Klubo vadovas pateikė Komisijai prašymą patvirtinti medžioklės plotų ribas pagal pridedamus planus su ribų aprašymu, kuris suderintas su kitais medžiotojų klubais. 2003 m. kovo 5 d. posėdžio metu nuspręsta patvirtinti medžiotojų klubams „Skuodo medžiotojų klubas“ ir „Mosėdis“ medžioklės plotų vienetų projektus senomis ribomis, atsižvelgiant į medžiotojų klubų naudojamus plotus iki 2003 metų.

Atsakovai akcentavo, kad duomenų, kokiu pagrindu ir kaip medžioklės plotai buvo padalinti iki 2003 m., jie neturi. Atsakovai pažymėjo, jog medžioklės plotai pagal paskirstymą naudojami jau apie 12 metų, jie gali būti pakeisti medžioklės klubams susitarus. Atsakovų teigimu, 2014 m. sausio 14 d., 2014 m. rugpjūčio 12 d., 2014 m. rugsėjo 11 d. Komisija svarstė pareiškėjo skundus dėl medžioklės plotų grąžinimo, tačiau sprendimai nebuvo priimti dėl vykusių teisminių ginčų. Administracijos direktorius 2014 m. gruodžio 15 d.

įsakymu Nr. A1-873 sudarė medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisiją. 2014 m. gruodžio 17 d. vykusio komisijos posėdžio metu nutarta kreiptis į medžiotojų klubus dėl sprendimų pakeisti medžioklės plotus pateikimo. Atsakovai pažymėjo, jog šioje byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 29 d., kuriuo nuspręsta nekeisti minėtų medžioklės plotų. 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio metu buvo pateikti su Klubu besiribojančių klubų raštiški nesutikimai dėl medžioklės plotų vienetų ribų keitimo.

Atsakovai pabrėžė, jog šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – ir Medžioklės įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje, keisti medžioklės plotų vienetų ribas. Atsakovų manymu, nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytų deliktinės atsakomybės sąlygų, nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Atsakovai akcentavo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu pagrindu įvertino neturtinės žalos dydį, be to, neturtinė žala – dvasiniai išgyvenimai, fizinis skausmas, yra būdinga tik fiziniam asmeniui, o ne juridiniam.

Atsakovai prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo patikslintus skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas vertino, jog byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad Administracija minėtu teismo sprendimu nebuvo įpareigota priimti konkrečiai apibrėžto turinio sprendimo, bet buvo įpareigota pagal nurodytą teisinį reguliavimą spręsti klausimą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo. Teismas kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, jog byloje skundžiamas sprendimas neteisėtas tuo pagrindu, kad jis priimtas neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi konstatuota, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo įvykdymas iki įsiteisėjimo laikomas tinkamu, o įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui nekilo pareiga jį įvykdyti pakartotinai. Teismas darė išvadą, kad Administracija pagal faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą turėjo teisę spręsti klausimą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo ir priimti sprendimą iki nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas rėmėsi Medžioklės įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 3, 14 dalimis, 8 straipsnio 1–3, 5 dalimis, pažymėjo, kad pareiškėjas, vadovaudamasis minėtomis teisės aktų nuostatomis, turėjo teisę kreiptis į Komisiją ir pateikti pasiūlymą pakeisti bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų ribas ir pagal administracinės bylos medžiagą 2013 m. gruodžio 20 d. (paskutinis rašytinis prašymas) kreipėsi į Administraciją su prašymu grąžinti medžioklės plotus, priklausančius pareiškėjui, o Sprendimas vertintinas kaip šio prašymo tęstinis nagrinėjimas pagal susiklosčiusias faktines aplinkybes ir teisminį procesą.

Teismas sprendė, jog Sprendimą priėmė kompetentingas subjektas – teisėtos sudėties Komisija, savo kompetencijos ribose, Komisijos nariai nešališkai ir objektyviai ištyrė faktines aplinkybes. Nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad Komisijos pirmininkas šališkas, nekompetentingas, kerštingas, tačiau teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, paties Komisijos pirmininko R. D. parodymus teismo posėdyje, sprendė, jog pareiškėjo abejonės dėl Komisijos pirmininko šališkumo pagrįstos tik subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais įrodymais.

Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, jog tokio dydžio plotas, būtent papildomi 5 000 ha medžioklės plotų, Klubui priklausė pagal 1980 m. Skuodo rajono medžiotojų klubų išdėstymo schemą, sprendė, jog šis rašytinis įrodymas, kuriuo siekiama įrodyti medžioklės plotų išdėstymą iki 2003 m. rugsėjo 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo priėmimo, nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas iki Medžioklės įstatymo įsigaliojimo naudojosi papildomais 5 000 ha medžioklės ploto.

Teismas pažymėjo, kad medžiotojų klubų išdėstymo schema nėra patvirtinta jokiais kompetentingų pareigūnų parašais, nesuderinta, nenurodytas mastelis, visų medžiotojų būrelių pavadinimai užrašyti juoda spalva spausdintinėmis raidėmis, o medžiotojų klubų „Mosėdis“ ir „Trumpalaukės“ pavadinimai įrašyti kita spalva ir kitu raštu, taip pat neaišku, kodėl ši schema, jei tokia buvo vadovaujamasi iki 2003 metų, nebuvo pateikta paties Klubo vadovo teikiant Komisijai 2003 m. sausio 29 d. prašymą patvirtinti medžioklės plotų ribas pagal pridedamus planus su ribų aprašymu.

Teismas vertino, kad pagal Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki šio įstatymo įsigaliojimo ir naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, iki 2003 m. balandžio 1 d. pateikia prašymus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai, ir jų naudojami medžioklės plotai pripažįstami medžioklės plotų vienetais bei leidimai naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius išduodami laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, vadovaujantis šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

Minėtos nuostatos įgyvendinimui buvo pateiktas Klubo pirmininko prašymas patvirtinti Klubo medžioklės ribas, kurios suderintos su kitų medžiotojų klubais ir kitais kompetentingais pareigūnais ir tokios ribos patvirtintos Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630, kurio pareiškėjas įstatymu nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Teismas nustatė, jog Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu patvirtintomis medžioklės plotų vieneto ribomis pareiškėjas naudojasi ir šiuo metu, pareiškėjo atstovai neneigė šios faktinės aplinkybės. Pareiškėjas į Komisiją tiek 2003 m. vasario 17 d. prašymu, tiek 2003 m. kovo 31 d., ir vėlesniais 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. prašymais kreipėsi dėl Erslinės miško grąžinimo į Klubo medžioklės plotus (200 ha).

Ankstesnis teisminis procesas buvo kilęs, ginčijant administracinius aktus, priimtus nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl Erslinės miško grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjas motyvuoja, jog anksčiau jam priklausė papildomi 5 000 ha medžioklės plotas, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Tokiu būdu teismui abejonių kėlė ir paties pareiškėjo reikalavimo pagrįstumas, anksčiau prašant apginti pažeistas teises ir grąžinti Erslinės mišką (200 ha ploto), vėliau prašant grąžinti 5000 ha ploto, ir įrodymų reikalavimui pagrįsti tinkamumas.

Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, atsakovų paaiškinimus ir liudytojų R. D. bei R. S. parodymus sprendė, jog teisiškai įforminto dokumento, apibrėžiančio Skuodo rajono medžiotojų klubų medžioklės ploto vieneto ribų išdėstymą, iki Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 13.6-2630 priėmimo, nebuvo. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra pateikti jokie pagrįsti įrodymai, patvirtinantys, jog pareiškėjas iki minėto apskrities viršininko įsakymo priėmimo papildomai naudojosi 5 000 ha medžioklės plotu.

Teismas vertino, kad pareiškėjo siekis atgauti tai, kas, pareiškėjo atstovų vertinimu, priklausė (5 000 ha), negali būti laikomas teisėtu ir ginamu lūkesčiu, kadangi neturi jokio teisinio pagrindo.

Teismas sprendė, jog nagrinėjama situacija dėl medžioklės plotų ribų atstatymo neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi nė vienas medžiotojų klubas, su kuriuo ribojasi pareiškėjo medžioklės plotai, nesutiko su medžioklės plotų ribų keitimu. Teismas darė išvadą, kad Komisija, įvertinusi faktinę situaciją bei teisinį reglamentavimą, priėmė pagrįstą sprendimą nekeisti Klubo medžioklės ploto vieneto ribų. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo ir Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose numatytų pagrindų, kuriems esant gali būti sudaromi medžioklės plotų vienetai arba keičiamos jų ribos.

Teismas vadovavosi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalimis ir nenustatė, kad įtvirtintas Skuodo rajono medžioklės klubų vienetų ribų nustatymas neužtikrino Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo Komisijai, pasinaudojus įstatyme įtvirtinta diskrecijos teise, kitu teisinio reguliavimo pagrindu inicijuoti medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimą. Įvertinęs Komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. gruodžio 29 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-8, teismas pripažino, jog jis priimtas atsakovo kompetencijos ribose, minėto akto forma atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, akto turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo.

Kadangi teismas nustatė, jog Komisija priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Administraciją atlikti veiksmus – grąžinti 5000 ha medžioklės plotų ribas į pirminę padėtį.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti 61 680 Eur neturtinę žalą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271, 6.246–6.249 straipsniais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-194/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir vertino, jog turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas ir ankstesnėje byloje Nr. I-685-162/2014. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo, įvertino Administracijos veiksmus – priimtus administracinius aktus, kuriais pareiškėjui buvo nustatytos medžioklės ploto ribos, neįtraukiant papildomų 5 000 ha medžioklės ploto, kaip būtiną sąlygą deliktinei atsakomybei atsirasti, ir nustatė, jog nėra būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti. Teismas pabrėžė, kad atsakovas turėjo juridinį ir faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, jis yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, vertino pareiškėjo patikslintame skunde aprašytą neturtinės žalos išdėstymą ir sprendė, jog pareiškėjas nekonkretizavo kokia būtent neturtinė žala atsirado Klubui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra juridinis asmuo, todėl gali siekti neturtinės žalos, kilusios būtent jam, o ne tretiesiems asmenims – šio klubo nariams, atlyginimo. Be to, patirti nuostoliai, negautos pajamos, pareiškėjo nurodyti kaip neturtinė žala, priskirtini turtinei žalai, kurios atsiradimo fakto pareiškėjas ne tik nepagrindžia, bet ir neprašo atlyginti. Nenustatęs Administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos kaip conditio sine qua non (lot. – būtina, privaloma sąlyga) neturtinei žalai kilti, teismas nurodė, kad nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas netenkino.

III. Pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad medžiotojų klubai neturi teisės tarpusavyje skirstyti medžioklės plotus, nes ribas skirsto tik savivaldybė. Pareiškėjo manymu, atsakovas neteisėtai sukvietė į susirinkimą visų medžioklės klubų vadovus, o protokolas yra neteisėtas, nes nėra nei vieno iš atsakovų priimto įsakymo dėl susirinkimo protokolo. Pareiškėjas pažymi, kad tai, jog atsakovas suklastojo rajono valstybinį medžioklės ribų žemėlapį, yra įrodyta baudžiamojoje byloje. Pareiškėjas pabrėžia, kad dėl neteisėtai atimtų 5 000 ha medžioklės plotų per 12 metų buvo padaryta 61 684 Eur neturtinė žala.

Per 12 metų Klubo medžiotojai negavo 90 proc. planuotos žvėrienos naudos. Dėl neteisėtų savivaldybės darbuotojų veiksmų tarp Klubo medžiotojų kilo nesutarimai ir ginčai, nesutarimai su buvusiu pirmininku, kaltinimai jam, praradus 5 000 ha medžioklės plotus, taip pat pablogėjo santykiai šeimose dėl nesumedžiojamo atitinkamo kiekio žvėrienos, medžiotojai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją. Pareiškėjas nurodo, kad juridinius asmenis sudaro fiziniai asmenys, todėl privaloma atlyginti Klubui kilusią neturtinę žalą.

Pareiškėjas paaiškina, kad bendra žala yra 180 000 Eur, tačiau Klubą sudarantys 25 medžiotojai, vykdami į medžioklės plotą, šerdami žvėris, naudodami individualų transportą, jį remontuodami, pirkdami degalus, šovinius, atlikdami kitus darbus, neišsaugojo pirkimo ir paslaugų teikimo kvitų, todėl prašo, vadovaujantis protingumo kriterijais, priteisti minimalų 61 180 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas klaidingai nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, nagrinėjusio pareiškėjo apeliacinį skundą, nutarties datą ir klaidingai vadovavosi, pareiškėjų manymu, klaidinga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartimi.

Pareiškėjas pabrėžia, kad reikalauja panaikinti Administracijos 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolo sprendimą, kuriuo atsisakoma tirti pareiškimą iš esmės ir įpareigoti atsakovą sugrąžinti Klubui 5 000 ha medžioklės plotų ribas į pirminę padėtį bei priteisti iš Administracijos turtinę ir neturtinę žalą Klubo naudai (61 686 Eur) dėl nusavintų 5 000 ha medžioklės plotų, dėl kurių neteisėtų veiksmų Klubas patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas prašo nedelsiant laikinai areštuoti Skuodo rajono savivaldybės sąskaitą.

Pareiškėjas nurodo, kad tiek 2014 m. teismo metu, tiek baudžiamosios bylos tyrimo metu buvęs Klubo pirmininkas A. A. atnešė originalų Skuodo rajono medžioklės ribų žemėlapį, atsakovas taip pat atsivežė į teismo posėdį Skuodo rajono medžioklės ribų žemėlapį su tokiomis pat 10 000 ha Klubo ribomis, taip pat teismo posėdyje nurodė, kad iki šiol (2014 m.) visas rajonas naudojasi Skuodo rajono savivaldybės 2003 m. kovo 5 d. medžioklės plotų skirstymo protokolu Nr.

2. Pareiškėjas kritiškai vertina liudytojų R. D. ir R. S. parodymus. Pareiškėjo manymu, teismo sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, jį priėmė neteisėtos sudėties teisėjų kolegija. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad nurodė vieną atsakovą, tačiau teismas nurodė Administraciją kaip du atsakovus.

Atsakovai Skuodo rajono savivaldybės administracija ir Skuodo rajono savivaldybė, atstovaujama Skuodo rajono savivaldybės administracijos, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovai paaiškina, kad medžioklės plotų vienetai buvo patvirtinti vykdant Medžioklės įstatymo reikalavimus. Atsakovai remiasi Medžioklės įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad 2003 m. sausio 29 d. Klubo vadovas pateikė Komisijai prašymą patvirtinti medžioklės plotų ribas pagal pridedamus planus su ribų aprašymu. Pridėtas Klubo medžioklės ploto ribų aprašymas, suderintas su medžiotojų klubais „Aitra“ ir „Gilzė“. 2003 m. sausio 31 d. prašymą Komisijai dėl plotų ribų patvirtinimo pateikė Skuodo medžiotojų klubo vadovas, pateikdamas žemėlapį ir plotų aprašymą. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad Klubo vadovas 2003 m. sausio 29 d. pateikė Komisijai prašymą patvirtinti medžioklės plotų ribas, pagal kurias Klubui priklausė tik 5 344 ha medžioklės plotas. Atsakovai paaiškina, kad, vadovaujantis Skuodo medžiotojų klubo pirmininko R. S., ilgamečio medžiotojų būrelio nario, pranešimu 2014 m. gruodžio 20 d. Skuodo medžiotojų klubo posėdyje bei teikusio parodymus 2015 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu, medžioklės plotų vienetai buvo patvirtinti, atsižvelgiant į medžiotojų klubų naudojamus plotus iki 2003 metų. Klubui medžioklės plotų vieneto ribos buvo patvirtintos pagal Klubo vadovo pateiktą prašymą ir medžioklės ploto ribų aprašymą, t. y. 5 344 ha medžioklės plotas. Pareiškėjas naudojasi šiais medžioklės plotais, o grąžinti papildomus 5 000 ha medžioklės plotus pradėjo reikalauti 2014 m. rugpjūčio mėnesį, vadovaudamasis 1980 m. žemėlapiu – Skuodo rajono medžiotojų klubų išdėstymo schema, kuri nėra oficialiai patvirtinta ir neturi jokios teisinės galios. Atsakovai remiasi ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CK 6.271 straipsniu ir pažymi, kad pareiškėjas nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus pažeidė savivaldybė, kokia konkrečiai jam atsirado neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo teisės pakeisti jo naudojamo medžioklės plotų vieneto ribas – pareiškėjas teismui paduotu skundu siekia, kad jam būtų grąžinti, kaip jis teigia, 2003 metais neteisėtai nusavinti medžioklės plotai.

Patikslintu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. posėdyje priimtą sprendimą nekeisti Klubo medžioklės ploto vieneto ribų bei įpareigoti atsakovą Administraciją pareiškėjui grąžinti medžioklės plotų ribas į pirminę padėtį, buvusią iki 2003 metų ir priteisti 61 680 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nustatęs, kad Sprendimas pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pripažinęs, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus bei dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

Teisėjų kolegija nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtinti šių Skuodo rajono medžioklės plotų vienetų projektai: „Aidas“, „Aleksandrija“, „Gilzė“, „Ylakiai“, „Judrė“, Mosėdis“, „Pušynas“ ir „Šilas“ (I t., b. l. 12, 64), o Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 13.6-2657 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtintas Skuodo rajono „Skuodo“ medžioklės plotų vieneto projektas (I t., b. l. 73).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas Klubui grąžinti anksčiau priklausiusius medžioklės plotus ir teritorijas (administracinė byla Nr. I-685-162/2014, I t., b. l. 113). Komisija 2013 m. spalio 1 d. sprendimu, įformintu 2013 m. spalio posėdžio protokolu Nr. Ž3-2, nutarė pasiūlyti Klubui ir Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų (administracinė byla Nr. I-685-162/2014, I t., b. l. 114). Komisija sprendimu, įformintu 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1 (I t., b. l. 86), nutarė nepriimti sprendimo dėl Klubo prašymo, nes Klubas kreipėsi į administracinį teismą.

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, įformintu 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu (I t., b. l. 17–28) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, ir įpareigojo atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo, nutraukė administracinės bylos dalį dėl Administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015 atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą bei nutraukė apeliacinį procesą dėl naujų pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimų: panaikinti Komisijos 2003 m. kovo 5 d. protokolą Nr. 2; nustatyti ribas pagal 1980 m. miškotvarkos ribų valstybinį žemėlapį; panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d.

įsakymą Nr. 13.6-2630.

Nustatyta, kad Komisija 2014 m. gruodžio 17 d. svarstė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo vykdymo klausimą ir nutarė kreiptis į medžiotojų klubus, kurių medžioklės plotai ribojasi su Klubo medžioklės plotais, kad jie pateiktų raštiškus sprendimus dėl medžioklės plotų vienetų ribų keitimo (I t., b. l. 82–83). Tokių sutikimų negavus, 2014 m. gruodžio 29 d. vykusiame Komisijos posėdyje buvo iš esmės svarstomas Klubo prašymas grąžinti 5 000 ha medžioklės plotų Klubui ir nuspręsta nekeisti Klubo medžioklės plotų vieneto ribų (I t., b. l. 9–10).

Medžioklės įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio Įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas. Be to, Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalis leidžia medžioklės plotų vienetus sudaryti ir jų ribos pakeisti Komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t.y. užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams.

Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361 (toliau – ir Nuostatai) (ginčui aktuali Nuostatų redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 5 d.) 5 punktas nustato Komisijos užduotį – parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, pateikti jį patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintą dokumentą pateikti savo savivaldybės administracijai, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui. Komisija, įgyvendindama jai priskirtą užduotį, vykdo funkcijas, susijusias su medžioklės plotų vienetų sudarymu bei jų ribų pakeitimu savivaldybės teritorijoje, tarp jų, priima ir nagrinėja pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti (Nuostatų 7.1 p.), priimtus sprendimus įformina protokolu, pasirašomu visų posėdyje dalyvavusių Komisijos narių, šie sprendimai gali būti skundžiami teismui (14, 15, 23 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šioje administracinėje byloje skundžiamą Sprendimą Komisija priėmė išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą grąžinti Klubui iki 2003 metų priklaususius medžioklės plotus – 5 000 ha. 2002 m. spalio 1 d. įsigaliojęs Medžioklės įstatymas nustatė, kad medžioklės plotų naudotojai, naudoję medžioklės plotus iki šio įstatymo įsigaliojimo ir naudoję juos nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, iki 2003 m. balandžio 1 d. turėjo pateikti prašymus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai, ir jų naudojami medžioklės plotai būdavo pripažįstami medžioklės plotų vienetais bei, laikantis medžioklės plotų naudojimo tęstinumo, išduodami leidimai naudoti juose medžiojamųjų gyvūnų išteklius.

Nustatyta, kad tuometinis Klubo vadovas 2003 m. sausio 29 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas patvirtinti Klubo medžioklės plotų ribas pagal pridedamus planus su ribų aprašymu (administracinė byla Nr. I-685-162/2014, I t., b. l. 69). Šiame ribų aprašyme kaip gretimybė nuo taško L iki taško E nurodytas Skuodo medžiotojų klubas, nuo taško E iki taško K – medžiotojų klubas „Aitra“, nuo taško K iki taško L- medžiotojų klubas „Gilzė“. Vėliau 2003 metais Klubas dar kartą prašė Komisijos prie jų medžioklės plotų vieneto prijungti Erslinės mišką, tačiau Komisija jų prašymo netenkino.

Byloje surinkti įrodymai patvirtinta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu buvo patvirtintos 2003 m. sausio 29 d. pareiškėjo prašyme nurodytos Klubui skirtų medžioklės plotų ribos, bendras teritorijos plotas 5 344 ha (administracinė byla Nr. I-685-162/2014, I t., b. l. 71–72). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 13.6-2657 buvo patvirtintas Skuodo rajono Skuodo medžioklės plotų vieneto projektas (I t., b. l. 73). Pažymėtina, jog šiais Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais buvo nustatytos nurodytų medžiotojų klubų medžioklės plotų ribos, kurios galioja ir šiuo metu.

Pareiškėjas tiek skunduose, tiek ir apeliaciniame skunde tvirtina, kad 5 000 ha medžioklės plotas buvo „nusavintas“ būtent priėmus nurodytus Klaipėdos apskrities viršininko įsakymus, tačiau byloje nėra duomenų, jog nurodytus administracinius teisės aktus pareiškėjas būtų apskundęs teismui ir teismas būtų priėmęs sprendimą, kuriuo nurodyti administraciniai aktai būtų panaikinti. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, kad nurodyti administraciniai teisės aktai būtų, kaip teigia pareiškėjas, „suklastoti“.

Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, todėl ir Komisija, kuriai teisės aktais suteikti tam tikri viešojo administravimo įgaliojimai, įgyvendinant Medžioklės įstatymą, turi teisę veikti tik jų neviršydama. Teisėjų kolegija pažymi, jog Komisijai teisės aktais nesuteikta teisė vienašališkai be įstatyme numatyto pagrindo keisti ankstesnius individualius administracinius teisės aktus, kuriais buvo nustatytos atskirų Skuodo rajono medžiotojų klubų medžioklės plotų vienetų ribos, todėl Komisija pagrįstai bei teisėtai sprendė klausimą dėl šiuo metu galiojančių medžioklės plotų ribų pakeitimo, atsižvelgdama ir vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 8 straipsniu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-2953/2012, yra pažymėjęs, kad nors Komisija dėl savo paskirties ypatumų privalo vadovautis specialiaisiais teisės aktais, jos, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai privalo atitikti ir bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

Pažymėtina, kad Sprendime, kuris išdėstytas Komisijos posėdžio protokole, nurodyta, jog vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais, tačiau su Klubu besiribojantys medžiotojų klubai (Medžiotojų klubas „Gilzė“, Medžiotojų klubas „Aitra“, „Skuodo“ medžiotojų klubas) nesutiko, kad Klubo medžioklės ploto ribos būtų keičiamos. Sprendime taip pat pažymėta, jog medžioklės plotų ribų nėra pagrindo keisti ir vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi – Komisijos iniciatyva.

Byloje esantys medžiotojų klubų Gilzė“ „Aitra“ ir „Skuodas“ raštai (I t., b. l. 79–81) patvirtina, kad nėra įvykdyta Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga – nepasiektas medžioklės plotų naudotojų susitarimas – būtina tam, jog būtų galima padalinti ar sujungti egzistuojančius medžioklės plotų vienetus. Šios aplinkybės apeliaciniame skunde nepaneigė ir pareiškėjas. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde taip pat nepateikė įrodymų, kad buvo kitų Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, pagal kuriuos būtų galima pakeisti nuo 2003 metų egzistuojančias medžioklės plotų ribas Skuodo rajone.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Įvertinusi Komisijos 2014 m. gruodžio 29 d. protokolo Nr. Ž3-87 turinį, teisėjų kolegija pažymi, kad jame nurodytos teisės normos, vadovaujantis kuriomis netenkinamas Klubo prašymas, išdėstytos faktinės aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atmesti Klubo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės ploto grąžinimo. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad priimant Sprendimą būtų nesilaikyta Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus gali būti patenkintas tik nustačius, kad atsakovas nepagrįstai bei neteisėtai atsisako ar vengia šiuos veiksmus atlikti. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisijos atsisakymas atlikti veiksmus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo atsakovą įpareigoti atstatyti Klubo medžioklės plotų vieneto ribas į iki 2003 metų egzistavusią padėtį, nes nėra Medžioklės įstatymo 8 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti pareiškėjo medžioklės plotų ribas, taip pat nenuginčyti administraciniai teisės aktai, kuriais pareiškėjui buvo nustatytas konkretus, šiuo metu naudojamas, medžioklės plotų vieneto dydis.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai, todėl nesant vienos iš būtinųjų sąlygų, negalimas ir žalos atlyginimas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas sprendime nepasisakė dėl kurių nors esminių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 buvo pripažinta pareiškėjo teisė į 5 000 ha ginčo medžioklės plotus, todėl šioje byloje priimdamas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą. Pažymėtina, kad administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 pareiškėjas buvo pareiškęs reikalavimą įpareigoti atsakovą Klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį, tačiau įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu šis reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies – įpareigojant atsakovą ne grąžinti nurodytą teritoriją, bet išnagrinėti pareiškėjo Komisijai pateiktą prašymą dėl ginčo teritorijos grąžinimo pareiškėjui. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 buvo pripažinta ne pareiškėjo teisė į ginčo medžioklės plotų teritoriją, o tik teisė į prašymo išnagrinėjimą. Pažymėtina, kad šioje byloje buvo sprendžiamas Komisijos sprendimo, priimto vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu duotą įpareigojimą teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, vadinasi tik šios administracinės bylos dalykas yra pareiškėjo teisės į ginčo medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimą gynimas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad byla buvo du kartus išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, nes abi bylas nagrinėjo ta pati teisėjų kolegija. Vadovaujantis ABTĮ 46 straipsnio 5 dalimi, teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Įvertinusi nagrinėjamos ir administracinės bylos Nr. I-685-162/2014 faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodytas draudimas šioje administracinėje byloje netaikytinas, nes nagrinėjama administracinė byla yra nauja byla, o ne administracinės bylos Nr. I-685-162/2014 tąsa. Administracinė byla Nr. I-685-162/2014 užbaigta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. liepos 9 d. priėmus nutartį (bylos Nr. A-1368-602/2015). Nagrinėjama byla pradėta pagal pareiškėjo 2015 m. sausio 27 d. paduotą skundą, kuriame reiškiami nauji reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjui buvo išaiškinta nušalinimo teisė (I t., b. l. 166–167), tačiau šia teise proceso pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas nesinaudojo. Taip pat teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo kitų objektyvių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties ar šališkas teismas, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinį skundą išnagrinėjusi teisėjų kolegija.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Sprendimo teisėtumui neturi įtakos tai, kad Komisija jį priėmė dar neįsiteisėjus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimui. Pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad teisės aktai nenustato draudimo įvykdyti neįsiteisėjusį teismo sprendimą. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014 paduotu skundu pareiškėjas neginčijo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalies, kurią vykdydama Komisija priėmė Sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendė Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo įvykdymo klausimą ir 2005 m. rugsėjo 23 d. administracinėje byloje Nr. AS-1170-520/2015 priimta nutartimi atmetė pareiškėjo teiginį, kad 2014 m. gruodžio 29 d. protokolas negali būti vertinamas kaip įrodantis Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo įvykdymą, nes teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2015 m. liepos 9 d., o Komisija klausimą svarstė iki minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas nurodytoje byloje padarė išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimo įvykdymas iki jo įsiteisėjimo laikomas tinkamu, o įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovui nekilo pareiga jį įvykdyti pakartotinai.

Teisėjų kolegija teisiškai nereikšmingu laiko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015, data. Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomas datos neatitikimas laikytinas rašymo apsirikimu, neturinčiu įtakos apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui. Taip pat teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, kuriais išreiškiama pareiškėjo pozicija dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-1368-602/2015. Pažymėtina, kad ši teisėjų kolegija, kaip nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartyje (II t., b. l. 46), sudaryta pareiškėjo Klubo apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo nagrinėti ir šios bylos apeliacijos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu.

Taip pat teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjas reiškia nesutikimą su kitose administracinėse bylose priimtais Klaipėdos apygardos administracinio teismo procesiniais sprendimais, nes jie nėra susiję su nagrinėjamo ginčo dalyku.

Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų, kurie nebuvo apklausti administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014, parodymais. Pažymėtina, kad ABTĮ 81 straipsnyje įtvirtinta administracinę bylą nagrinėjančio teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 4 dalimi, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Įrodymų nurodymas, pateikimas ir rinkimas administraciniame procese priklauso šalims, kurios pateikdamos faktinį skundo ar atsiliepimo į jį pagrindus, kartu nurodo ir įrodymus, pagrindžiančius šias faktines aplinkybes (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 72 str.). 2015 m. rugsėjo 30 d. vykusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio informacinė pažyma (I t., b. l. 166–177) patvirtina, kad liudytojai R. S. bei R. D. buvo apklausti atsakovo iniciatyva, tokiu būdu atsakovas, prašydamas teismo apklausti jo nurodytus liudytojus, realizavo savo teisę teikti įrodymus. Teisiškai nereikšmingu laikytinas pareiškėjo teiginys, kad nurodyti liudytojai nebuvo apklausiami administracinėje byloje Nr. I-685-162/2014. Kaip buvo nurodyta, nagrinėjama byla nėra administracinės bylos Nr. I-685-162/2014 tąsa, šios bylos dalykas yra kitas, todėl tai, kad atsakovas šioje byloje nusprendė pasiremti liudytojų parodymais, nelaikytina kitų proceso dalyvių teisių pažeidimu. Pareiškėjas nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis nurodytų liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų leistinumo ar susietumo principus.

Atsakydama į apelianto argumentus dėl papildomo atsakovo įtraukimo, teisėjų kolegija pažymi, kad šis klausimas buvo išspręstas pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalis leidžia teismui patikslinti šalių procesinę padėtį, įtraukti papildomą atsakovą ir panašiai. Kadangi pagal CK 6.271 straipsnį žalą. Padarytą dėl savivaldybės institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai antruoju atsakovu byloje įtraukė Skuodo rajono savivaldybę. Taip buvo tinkamai realizuotas administracinio teismo aktyvumo bei proceso operatyvumo principas.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Stasys Gagys Ričardas Piličiauskas