2013-05-14 Nr. BB-849-1-38-1-00034-2009-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties.
Legislator headnote
AI generated2013-05-14 Nr. BB-849-1-38-1-00034-2009-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: lapkričio 8 d. nutarties.
Full text
Baudžiamoji byla Nr.2K- 234/2013
Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00034-2009-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.1; 2.3.2.2.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Šarūnui Astrauskui,
gynėjui advokatui Romualdui Mikliušui,
išteisintajam V. V.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo darant šį nusikaltimą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinis skundas atmestas.
Šioje byloje buvo nuteisti V. C. ir O. K. (O. K.), tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu, nenustatytoje vietoje ir laiku iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio V. C., kuris veikė bendrai kartu su J. V. (J. V.) ir O. K., savo naudai netiesiogiai per V. C. priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. 2008 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 7.40 val. iki 8 val., J. V., siekdamas, kad O. K. išvengtų administracinės atsakomybės už tai, jog 2008 m. lapkričio 10 d., apie 7.40 val., Turgaus gatvėje, Vilniuje, vairavo automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasiūlė netiesiogiai – per V. C. patruliui V. V. kyšį. Šis, gavęs pasiūlymą priimti kyšį už neteisėtą neveikimą, netiesiogiai per V. C. savo naudai pareikalavo iš O. K. 500 Lt už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus - O. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nefiksavimą. 2008 m. lapkričio 10 d. 7.59 val. V. C., paskambinęs J. V., perdavė V. V. netiesioginį reikalavimą duoti 500 Lt dydžio kyšį už minėtą neteisėtą neveikimą, kuriuos jis tiesiogiai perduos V. V.. Tą pačią dieną, 8.49 val., J. V. paskambinus V. C. ir pasakius, kad neturi reikiamos 500 Lt sumos, o tik 400 Lt, o pastarajam vienasmeniškai sutikus su 400 Lt dydžio suma, 12.22 val. J. V. kartu su O. K. Vilniuje, Žolyno g., perdavė V. C. 400 Lt, kad šis juos perduotų V. V., kuris tą padarė nenustatytoje vietoje ir laiku.
Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
Prokuroras skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas prašymas, vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, 320 straipsnio 6 dalimi, pakeisti kaltinimą V. V., tačiau apeliacinės instancijos teismas šį prašymą atmetė. Prokuroras su tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu nesutinka, pasak jo, taip buvo esmingai pažeistos BPK nuostatos.
Skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką kaltinimo pagal BPK 256 straipsnį tvarką keisti galima ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Keisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis, jeigu dėl to būtų pasunkinta nuteistojo (išteisintojo) padėtis arba kitaip suvaržoma jo teisė į gynybą, galima tik tokiu atveju, kai yra paduotas prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas sunkinančiais pagrindais ir neviršijant šio skundo ribų. Jei nagrinėjant prokuroro apeliacinį skundą nustatoma, kad yra pagrindas pakeisti kaltinamajame akte arba pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir kvalifikuoti nuteistojo (išteisintojo) veiką pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kaltinimą keisti galima, nes apeliacinio skundo ribos tokiu atveju nebus viršytos. Prokuroras mano, kad keičiant kaltinimą svarbu tiksliai įvertinti konkrečias faktines veikos aplinkybes ir nustatyti, ar suformuluotas kaltinimas yra susijęs su pradiniu kaltinimu, ar tai jau kaltinimas dėl naujo nusikaltimo, kuris nebuvo nurodytas kaltinamajame akte.
Atsižvelgiant į tai skunde teigiama, kad šiuo atveju pateiktu prašymu pakeisti kaltinimą V. V. nebūtų pasunkinta jo padėtis, t. y. jis būtų kaltinamas pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį ir dalį (BK 225 straipsnio 2 dalis). Prokuroras atkreipia dėmesį, kad V. V. buvo kaltinamas tuo, jog reikalavo ir priėmė kyšį, o naujame kaltinime – susitarė ir priėmė kyšį. Nors šie požymiai yra alternatyvūs, tačiau pagal pavojingumo laipsnį naujame kaltinime nurodomas požymis pripažįstamas švelnesniu. Be to, naujame kaltinime nurodoma, kad iniciatyva dėl kyšio davimo buvo ne iš V. V., o iš J. V. per V. C.. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą V. V., po to sudarydamas galimybę išteisintajam V. V. ir jo gynėjui pasiruošti gynybai pagal naują kaltinimą, nebūtų viršijęs paduoto apeliacinio skundo ribų.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 256 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas. Surašydamas kaltinamąjį aktą prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme. BPK 219 straipsnio 3 punktas numato, jog kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Konkrečias bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas, taip pat teisėjo nutartis bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikuojamos, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnio nustatytų sąlygų tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.
Kasacinio teismo praktikos pavyzdžiuose yra įtvirtinta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2011).
Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad V. V., būdamas valstybės tarnautoju, savo naudai netiesiogiai per Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulio rinktinės 1-osios kuopos 1 būrio vyresnįjį patrulį V. C. iš O. K. priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: V. V., būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patruliu, nenustatytoje vietoje ir laiku iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio V. C., kuris veikė bendrai kartu su J. V. ir O. K., savo naudai netiesiogiai per V. C.. priėmė kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. 2008 m. lapkričio 10 d., laikotarpiu nuo 7.40 iki 8 val., J. V., siekdamas, kad O. K. išvengtų administracinės atsakomybės už tai, jog 2008 m. lapkričio 10 d, apie 7.40 val., Vilniuje, Turgaus gatvėje, vairavo automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, pasiūlė netiesiogiai – per V. C., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio patruliui V. V. kyšį. V. V., gavęs pasiūlymą priimti kyšį už neteisėtą neveikimą, netiesiogiai per V. C. savo naudai pareikalavo iš O. K. 500 Lt už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir O. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nefiksavimą. 2008 m. lapkričio 10 d. 7.59 val. V. C., paskambinęs J. V., perdavė V. V. netiesioginį reikalavimą duoti 500 Lt dydžio kyšį už minėtą neteisėtą neveikimą, kuriuos jis tiesiogiai perduos V. V.. Tą pačią dieną, 8.49 val., J. V. paskambinus V. C. ir pasakius, kad neturi reikiamos 500 Lt sumos, o tik 400 Lt, o pastarajam vienasmeniškai sutikus su 400 Lt dydžio suma, 12.22 val. J. V. kartu su O. K. Vilniuje, Žolyno g., perdavė V. C. 400 Lt, kad šis juos perduotų V. V., tą pastarasis padarė nenustatytoje vietoje ir laiku.
Kaip matyti, kaltinamojo akto pirmoje pastraipoje yra išdėstyti nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje požymiai, veikos sudėtimi nurodant kyšio priėmimą už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus. Toliau kaltinime išdėstytos konkrečios veikos aplinkybės, nurodančios, kaip buvo priimtas kyšis, todėl kaltinime nurodyta formuluotė „...V. V., gavęs pasiūlymą priimti kyšį už neteisėtą neveikimą, netiesiogiai per V. C. savo naudai pareikalavo iš O. K. 500 Lt už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus...“ yra konkretūs veiksmai, kurie nepakeičia jau minėtame kaltinamojo akto pirmojoje pastraipoje nurodytos sudėties požymių. Šią formuluotę reikėtų laikyti pertekline, nes kyšio reikalavimas nebuvo nurodytas kaltinamajame akte kaip atskira sudėtis, o tik kaip dalis kyšio priėmimo aplinkybių. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, jog teismų praktika numato galimybę keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir nagrinėjant apeliacine tvarka, vadovaujantis BPK 320 straipsnio nuostatomis.
Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijai buvo pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą V. V. ir šiuo nauju kaltinimu nebūtų pasunkinta jo padėtis pagal pradinį kaltinimą, nes jis būtų kaltinamas pagal to paties BK 225 straipsnio 2 dalį. Naujai suformuluotas kaltinimas V. V. susijęs su pradiniu kaltinimu ir jo esmės nekeičia. Be to, kasaciniame skunde teisingai pažymėta, jog pradiniame kaltinime yra nurodyta, kad iniciatyva dėl kyšio davimo buvo ne iš V. V., o iš J. V. pusės per V. C.. Kasaciniame skunde teisingai pažymima, kad kaltinimo formuluotė, jog V. V., gavęs pasiūlymą priimti kyšį už neteisėtą neveikimą, netiesiogiai per V. C. savo naudai pareikalavo iš O. K. 500 Lt, neatitinka faktinių bylos aplinkybių tuo, kad pagal bylos aplinkybes konkrečią sumą pasiūlė V. C.. Ši aplinkybė nustatyta pirmosios instancijos teismo įsiteisėjusiame nuosprendyje dėl V. C. nuteisimo. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas turėjo ne keisti, o tikslinti kaltinimo aplinkybes.
Dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų, kuriomis V. V. išteisinimas pripažintas pagrįstu
Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis pripažino teisingas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl V. V. išteisinimo neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija išnagrinėjo apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto V. V. išteisinimo, išanalizavo bylos proceso metu gautus įrodymus ir padarė išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, jog V. V. priėmė kyšį ar jo dalį, nes kaltinimas V. V. grindžiamas tik nenuosekliais ir prieštaringais nuteistojo V. C. parodymais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kaltinime nurodyta, jog V. C. perdavė kyšį V. V. nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku. Tokia kaltinimo formuluotė, apeliacinės instancijos teisėjų manymu, tik patvirtina V. V. versiją, kad jis kyšio iš V. C. nepriėmė. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis. Visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo, visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, traktuojamos kaltinamojo naudai.
Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje nepakanka įrodymų išvadai, kad V. C., veikdamas su O. K. ir J. V., perdavė V. V. 400 Lt kyšį už neteisėtą pastarojo veikimą vykdant įgaliojimus.
BPK 369 straipsnio 3 dalis numato, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo pripažinti V. V. išteisinimą nepagrįstu. Kadangi kasacinis skundas grindžiamas tik motyvais dėl kaltinimo pakeitimo galimybės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nesiejant šio pagrindo su V. V. išteisinimu ir neginčijant išteisinimo pagrįstumo, tai tenkinti kasacinio skundo nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai: Vytautas Piesliakas
Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis