7c805e6077bd11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pranešėjas A

Administracinė byla Nr. N575-1169/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00365-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

vertėjaujant Jurgai Marcinkevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui P. M., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Aleksandrui Kislovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo P. M. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo P. M. administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 2012 m. kovo 28 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme gautas P. M. prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) ir panaikinti teismo sprendimą dėl jo sulaikymo. Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-462 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečiui P. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“ atsisakė jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 19 d. sprendimu jį panaikino. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, Migracijos departamentas jo prašymą dėl prieglobsčio nagrinės iš naujo. Teigia, kad yra prieglobsčio prašytojas, jo buvimas Lietuvoje įteisintas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu P. M. prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad Gruzijos pilietis P. M. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimu sulaikytas Užsieniečių registracijos centre tuo pagrindu, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir priimtas Migracijos departamento sprendimas išsiųsti užsienietį iš šalies. Nustatyta, kad Migracijos departamento 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (15/6-5)15PR-462 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečiui P. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“ panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimu. Nurodė, kad užsienietis P. M. turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, jo sulaikymo pagrindai pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 5 punktą išnykę. Pažymėjo, kad užsienietis, pažeisdamas gyvenimo Užsieniečių registracijos centre taisykles, negavęs Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2012 m. sausio 7 d. buvo grąžintas iš Lenkijos. Teismas darė išvadą, kad užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų nustatytos tvarkos, prieglobstį Lietuvos Respublikoje siekia gauti tik formaliai, todėl yra pagrindas iki sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo priėmimo ir įsiteisėjimo palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą Gruzijos pilietį P. M. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre.

II. Apeliaciniu skundu P. M. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą bei išspręsti klausimą iš esmės – jo sulaikymą panaikinti. Teigia, kad yra prieglobsčio prašytojas. Pažymi, kad Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, jog užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Nurodo, kad nei vieno iš minėtų pagrindų šiuo atveju nėra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. (15/6-5)15PR-462 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio ir prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Gruzijos piliečiui P. M. bei jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Gruziją“. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu P. M. sulaikė Užsieniečių registracijos centre iki kol bus įvykdyta išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos. Švenčionių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs P. M. prašymą pakartotinai svarstyti sprendimą dėl jo sulaikymo, atsižvelgęs į tai, kad jis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų reikalavimų, 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu prašymo netenkino, palikdamas galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą dėl Gruzijos piliečio P. M. sulaikymo.

Kaip matyti iš Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimo motyvų, užsieniečio P. M. sulaikymas skirtas remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Pastaroji aplinkybė lemia, jog Įstatymo 113 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos plečiamai.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, išskyrus atvejus, kai jis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o 113 straipsnio 1 dalies 5 punktas – kad jis gali būti sulaikytas, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad P. M. į Lietuvos Respubliką atvyko ir buvo joje neteisėtai, nėra. Tačiau Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas eksplicitiškai numato, kad jis yra netaikomas, kai užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 20 d.). Analogiška prieglobsčio prašytojo sąvoka yra pateikiama ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 343/2003 2 straipsnio d punkte. Iš minėtų nuostatų matyti, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį.

Kaip minėta, Migracijos departamentas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. (15/6-5)15PR-462 nusprendė užsieniečiui P. M. prieglobsčio nesuteikti ir, įsigaliojus šiam sprendimui, išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Gruzijos Respubliką. P. M. minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2012 m. kovo 19 d. sprendimu jį tenkino – Migracijos departamento 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-462 panaikino ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti P. M. prieglobsčio prašymą iš naujo (b. l. 2-7). Migracijos departamentas 2012 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. 15/6-5-15PR-163, vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad esant nurodytoms aplinkybėms Migracijos departamentas priima sprendimus dėl laikino teritorinio prieglobsčio suteikimo (nesuteikimo) prieglobsčio prašytojui ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol jo prašymas bus išnagrinėtas iš esmės ir priimtas galutinis sprendimas, taip pat Įstatymo 78 straipsniu, nusprendė, be kita ko, nagrinėti Gruzijos piliečio P. M. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės ir suteikti P. M. laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Taigi galutinis sprendimas Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme nėra priimtas, todėl užsienietis P. M. prieglobsčio prašytojo teisinio statuso nėra praradęs.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsieniečio P. M. sulaikymo pagrindas, numatytas Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra išnykęs ir tolimesnis jo judėjimo laisvės apribojimas yra negalimas. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo užsienietį sulaikyti ir Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu pagrindu, nes, panaikinus Migracijos departamento 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. (15/6-5)15PR-462, galutinis sprendimas dėl P. M. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos taip pat nėra priimtas.

Įstatymo 118 straipsnio 1 dalis inter alia numato, kad, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, užsienietis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Įstatymo 119 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad išnykus sulaikymo pagrindams, užsienietis remiantis įsigaliojusiu teismo sprendimu nedelsiant paleidžiamas iš sulaikymo vietos.

Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo užsienietį sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ar 5 punkte numatytais pagrindais, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas, kuriuo užsieniečio prašymas pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį netenkintas, pripažįstamas neteisėtu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsnio 2 dalimi, 118 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

P. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo P. M. prašymą tenkinti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo užsienietis P. M. sulaikytas iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo procedūra iš Lietuvos Respublikos, panaikinti, paleidžiant P. M. iš sulaikymo vietos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas