7c7abc48-0323-4ebd-81bb-e001bb231385 · Klaipėdos apygardos teismas

?Prane??jas Stasys Valu?is Baud?Pranešėja Edita Lapinskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-606/2022 Teisėja Lina Å akarnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15930-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Pauliukėno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. T. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R.

J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ su 500 Eur užstatu ir baudžiamoji byla nutraukta. IÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteista nukentėjusiajam P. T. 2 180,17 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1.

R. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ dėl to, kad 2021 m. gegužės 18 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vairuodamas automobilį „BMW 320D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui, sukdamas į kairę partrenkė ir sužalojo ta pačia kryptimi iÅ¡ paskos važiavusį dviratininkÄ P. T.. P. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Å iais neatsargiais veiksmais R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti) bei 101 punkto („<...> PrieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams <...>“) reikalavimus, ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas P. T. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria jam priteista iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti jam 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. 2.1. Apeliantas nurodo, kad autoįvykio metu jis patyrė kairiojo Å¡okikaulio lūžį, kurį teismo med. ekspertai kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Apeliantas pripažįsta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikta kasacinio teismo praktika konkrečiose bylose, kad įprastiniu atveju iÅ¡ kaltais pagal BK 281 straipsnio l dalį pripažintų asmenų nukentėjusiesiems priteisiama nuo 350 Eur iki 4 344 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau mano, kad teismas netinkamai įvertino Å¡ios konkrečios bylos situacijos ypatumus bei nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobÅ«dį, kuris iÅ¡ esmės ir ilgam laikui pakeitė nukentėjusiojo gyvenimo bÅ«dÄ , galimybes užsiimti savo pomėgiais ir kt. 2.2.

Apeliantas nurodo, kad dėl eismo įvykio jam buvo atlikta chirurginė operacija, atveriant priekinį čiurnos sÄ narį, lūžę kaulai sutvirtinti trimis kulkÅ¡neliniais sraigtais, nes kitokiu bÅ«du atstatyti sveikatÄ nebuvo įmanoma. Nors stacionarinis gydymas truko neilgai, tačiau ilgÄ laikÄ , beveik 7 mėnesius, jis buvo nedarbingas, reabilitacijos procesas tęsėsi ypač ilgai ir jis faktiÅ¡kai iki pat Å¡iol nėra pasibaigęs, sveikata nėra atsistačiusi, jis iki Å¡iol eidamas Å¡lubuoja, po bet kokio didesnio krÅ«vio koja iÅ¡tinsta, tampa skausminga.

Iki eismo įvykio jis buvo visiÅ¡kai sveikas, turėjo pomėgius dalyvauti lenktynėse su kalnų dviračiais, slidinėti, užsiiminėjo kitomis sporto Å¡akomis – triatlonu, irklavimu, plaukimu, bėgimu, lauko tenisu, t. y. vedė aktyvų ir sveikÄ gyvenimo bÅ«dÄ . Po eismo įvykio patirtos traumos jis tų galimybių neteko, nes pradiniu laikotarpiu, apie tris mėnesius po traumos, galėjo vaikščioti tik su ramentais, t. y. beveik visÄ 2021 metų vasaros laikotarpį iÅ¡buvo namuose, vėliau beveik du mėnesius (2021 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais) pagal gydytojų nurodymus turėjo lankyti fizioterapijos, kineziterapijos, masažo bei kitas procedÅ«ras, tačiau ir po to jo sveikata pilnai neatsistatė, jis iki pat Å¡iol dar negali sportuoti.

Šias aplinkybes patvirtina prie apeliacinio skundo pridedama VšĮ vandens sporto klubo „(duomenys neskelbtini)“, kurios nariu jis yra, raštas. Be to , jis, netekęs galimybės sportuoti, kartu neteko galimybės bendrauti kaip ankščiau su savo draugais, su jais keliauti ir kartu dalyvauti įvairiuose renginiuose, varžybose ir pan. Iki eismo įvykio metu patirtos traumos jis naudojosi tėvo jam nupirktu automobiliu su mechanine pavarų dėže. Kadangi dėl kairės kojos traumos jis nebegalėjo naudotis automobiliu, t. y. išminti sankabos pedalo, todėl automobilį teko parduoti. 2.3.

Taip pat apeliantas nurodo, kad be pradinės diagnozės – Å¡okikaulio lūžio, kaip Å¡ios traumos pasekmė, iÅ¡sivystė ir kiti susirgimai, t. y. sÄ narių potrauminė artrozė bei sÄ nario kontraktÅ«ra (riboti čiurnos ir pėdos judesiai, intensyvėjantis skausmas, pačios kojos silpnėjimas ir kt.), todėl galutinė iÅ¡gijimo prognozė lieka neaiÅ¡ki. 2022 m. kovo 28 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini) “, kur sveikatos atstatymui buvo rekomenduotas operacinis gydymas, čiurnos sÄ nario artroskopija, kaulinių osteofitų paÅ¡alinimas.

Todėl jam artimiausiu metu turės bÅ«ti atlikta chirurginė operacija, po kurios vėl bus reikalingas reabilitacinis gydymas, o visa tai vėl sutrikdys jo normalų gyvenimo ritmÄ , bendravimo galimybes, sukels kitus nepatogumus, kurie tiesiogiai yra susiję su eismo įvykio metu patirtos traumos neigiamų padarinių sveikatai atstatymu. 2.4. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas visų Å¡ių aplinkybių tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į Å¡ios konkrečios situacijos iÅ¡skirtinumÄ bei ypatumus, iÅ¡ kurių akivaizdžiai matyti, kad jam padarytos neturtinės žalos dydį lemia ne tiek jam padaryto kÅ«no sužalojimo sunkumo laipsnis, bet jo pobÅ«dis ir iÅ¡ to atsiradę neigiami ir ilgalaikiai padariniai sveikatai, iÅ¡ esmės pakeitę nusistovėjusį gyvenimo ritmÄ , dėl to jis neteko galimybės užsiimti įprasta veikla, per sportÄ ir kitus pomėgius bendrauti su draugais, vykti į keliones, dalyvauti įvairiose varžybose ar kituose renginiuose, todėl apeliantas jam padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 15 000 Eur. 2.5.

Atsiliepimu į apeliacinė skundÄ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras D. Alekna praÅ¡o nukentėjusiojo P. T. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Apeliaciniame skunde P. T. teigia, kad jam nustatytas 5 000 Eur neturtinės žalos dydis yra per mažas, neproporcingas jo patirtiems ir dar ateityje būsimiems išgyvenimams, todėl turi būti padidintas iki 15 000 Eur.

7. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Å is neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio turi spręsti aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos.

Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimÄ , stresÄ ir panaÅ¡iai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama iÅ¡ankstinės reikÅ¡mės.

8. IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 829/2021(03) užfiksuotų duomenų nustatyta, kad tyrimui pateiktoje medicininėje dokumentacijoje P. T. konstatuotas kairiojo Å¡okikaulio lūžimas, sužalojimas padarytas maksimaliai lenkiant pėdos priekinę dalį link blauzdos. Neatmetama tikimybė, kad sužalojimas įvyko eismo įvykio metu, dėl to sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai (daugiau nei 10 parų laikotarpiui). Eismo įvykio metu P. T. padarytas sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 44–45).

9. Iš 2021 m. gegužės 21 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės išrašo nustatyta, kad nukentėjusiajam P. T. diagnozuotas šokikaulio lūžis, buvo atlikta operacija, jos metu reponuoti lūžgaliai, atlikta OS 3-imis kulkšneliniais sraigtais. Komplikacijų nebuvo, pooperacinė eiga sklandi, kontrolinėse ro-gramose fragmentų padėtis gera, pritaikytas įtvaras, žaizdoms gyjant išrašytas ambulatorinis gydymas (t. 1, b. l. 142). Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymo nustatyta, kad P. T. po operacijos žymesnių nusiskundimų neturi, koja paskausta, patinsta.

Objektyviai nustatyta, kad pėda nepatinusi, žaizda sugijusi, palapuojant neskausminga, čiurnos judesiai riboti, kontrolinėse ro-gramose fragmentų padėtis gera, lūžis gyjantis. Eisenos judesių atstatymui rekomenduotos atitinkamos procedÅ«ros, tęsiamas nedarbingumas (t. 1, b. l. 143). IÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų ir e. sveikatos portalo iÅ¡rašų nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. P. T. lankėsi pas gydytojÄ ortopedÄ traumatologÄ , kuris, įvertinęs P. T. bÅ«klę nustatė, kad pėda nepatinusi, žaizda sugijusi.

Blauzdos raumenų hipotrofija. Palpuojant neskausminga. Čiurnos judesiai riboti. Kontrolinėse ro-fragmentų padėtis gera, lūžis gyjantis, pradiniai artrozės požymiai (t. 1, b. l. 146). Iš 2021 m. lapkričio 5 d. medicinos dokumentų išrašo nustatyta, kad P. T. tęsiamas nedarbingumas iki 2021 m. gruodžio 3 d., visas nedarbingumas – 199 dienos (t. 1, b. l. 147–148). Iš 2021 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad P. T. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam taikoma reabilitacija, rekomendacijos dėl gydymo ir darbo, apžiūrėjus nustatyta, kad kairė pėda nežymiai patinusi, eiga nežymiai gerėjanti (t. 1, b. l. 149).

Iš 2021 m. lapkričio 26 d. medicinos dokumentų išrašų nustatyta, kad P. T. lankėsi VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, apžiūros metu nustatyta, kad P. T. eina šlubuodamas trumpus atstumus, ilgiau paėjus pradeda skaudėti, bėgti negali. Riboti ir skausmingi čiurnos bei pėdos judesiai, netaisyklinga pėdos padėtis, patinę (t. 1, b. l. 150). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ fizinės medicinos ir reabilitacijos išrašo nustatyta, kad P. T. paskirtos reabilitacinės procedūros (t. 1, b. l. 151–153).

IÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėto 2022 m. kovo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ambulatorinio apraÅ¡ymo nustatyta, kad kairė čiurna kiek patinusi, likę pooperaciniai randai, judesiai per čiurnos sÄ narį riboti, skausminga anterolateralinėje srityje, rekomenduotas operacinis gydymas – čiurnos sÄ nario artroskopija, kaulinių osteofitų paÅ¡alinimas (t. 2, b. l. 40).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal paskutiniu metu susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokiose bylose priteisiama nuo 500 Eur iki 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-459-511/2015, 2K-95-222/2017, 2K-201-895/2020, 2K-191-942/2021, 2K-132-942/2021, 2K-9-976/2022).

Å iame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius iÅ¡gyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis.

11. Spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui P. T., pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė aplinkybes, į kurias atsižvelgė nustatydamas neturtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su tuo, kad dėl patirto sužalojimo P. T. negali sportuoti, slidinėti, važinėti dviračiu, užsiimti kita aktyvia veikla, t. y. negali gyventi taip aktyviai, kaip gyveno iki nelaimingo atsitikimo.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiajam sukėlė neigiamus psichologinius iÅ¡gyvenimus, kad dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmÄ , gydymas trunka jau metai laiko, tenka lankytis gydymo įstaigose, reikalinga ilgalaikė reabilitacija, jis patyrė ir kitų nepatogumų, nes turėjo parduoti mechaninį automobilį, kadangi buvo sunku iÅ¡minti sankabÄ kaire koja. Visos Å¡ios aplinkybės, kaip ir padarytas sveikatos sužalojimo pobÅ«dis bei sunkumas, ir buvo įvertintos nustatant P. T. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Tačiau aptariamos pasekmės, nors ir skausmingos nukentėjusiajam, nors rekomenduojama atlikti ir dar vienÄ operacijÄ â€“ čiurnos sÄ nario artroskopijÄ , tačiau, atsižvelgiant į Å¡io sužalojimo lokalizacijÄ , nenustačius daugiau jokių sužalojimų (lūžimų) bei jokių ilgalaikių neigiamų pasekmių (liekamųjų reiÅ¡kinių) nukentėjusiojo sveikatai, nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ net 15 000 Eur suma. Teisėjų kolegija sutinka, kad kurį laikÄ dėl patirtos traumos P. T. negali gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jam yra nustatytas ribotas darbingumas ir / ar neįgalumas ir jis negalės gyventi pilnavertiÅ¡ko gyvenimo ateityje (užsiimti mėgstamu sportu ir panaÅ¡iai).

12. Pažymėtina, kad Å¡i byla pagal savo faktines aplinkybes nėra kažkuo iÅ¡skirtinė, kad egzistuotų objektyvus pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos ar Å¡ios bylos pagrindu pradėti formuoti visiÅ¡kai naujÄ praktikÄ dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo patyrus nesunkų sveikatos sutrikimÄ eismo įvykio metu. PrieÅ¡ingai, pagal teismų praktikÄ nukentėjusiesiems patyrus žymiai didesnius sužalojimus, ir netgi likus liekamiesiems reiÅ¡kiniams, kai eismo įvykio metu sveikata sužalojama nesunkiai, nustatomas ir žymiai mažesnis neturtinės žalos dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-211-895/2018 ir kt.).

13. Atsižvelgiant į aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, vertinant teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes – P. T. patirto sužalojimo mastÄ ir pobÅ«dį, jam taikyto gydymo rūšį bei trukmę, nedarbingumo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiajam sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į tai, kad objektyviais duomenimis nėra nustatyta, jog nukentėjusiojo patirti sužalojimai turės įtakos jo gyvenimo kokybei ateityje, nors ir rekomenduojama dar viena operacija, didinti nukentėjusiajam P. T. patirtos neturtinės žalos dydį, kuris, atsižvelgus ir į kasacinio teismo praktikÄ , yra priteistinos neturtinės žalos maksimumas, nėra jokio pagrindo, nustatytas neturtinės žalos dydis – 5 000 Eur – paliktinas nepakeistas.

14. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2022 m. kovo 28 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija n u t a r i a : nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo P. T. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas