Legislator Case Law & Legislation
7c77bc7d-36bb-4ca8-b1da-ca9996798dfb AI generated

7c77bc7d-36bb-4ca8-b1da-ca9996798dfb · Kauno apylinkės teismas

Case Number 7c77bc7d-36bb-4ca8-b1da-ca9996798dfb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kimu, patikslintu 2019 m. rugsėjo 26 d., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ â€“ dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo sutuoktinė L.

Legislator headnote

AI generated

7c77bc7d-36bb-4ca8-b1da-ca9996798dfb · Kauno apylinkės teismas: pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-23671-527/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01455-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjo R. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. P. ir Z. A.).

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiÅ¡kimu, patikslintu 2019 m. rugsėjo 26 d., kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po sutuoktinės M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ â€“ dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo sutuoktinė L.

M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as apie tai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotas (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties pareiÅ¡kėjas į notarÄ nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia, nes butas, nors ir įgytas po (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, pagal (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymÄ Nr. 1 yra registruotas pareiÅ¡kėjo nuosavybe. Å iame bute pareiÅ¡kėjas gyveno ir iki žmonos mirties, ir po to.

Dabar, norėdamas sutvarkyti su turtu susijusius reikalus, pareiÅ¡kėjas kreipėsi pas notarÄ ir sužinojo, kad yra teisinės kliÅ«tys, kurių be teismo pagalbos iÅ¡spręsti neįmanoma. Notaras, tvarkantis paveldėjimo bylÄ , pareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad po sutuoktinės mirties liko nepaveldėtas bendras sutuoktinių turtas, kurį pareiÅ¡kėjas su sutuoktine buvo įsigiję santuokoje. Ir nors nekilnojamas turtas ir buvo registruotas sutuoktinio, t. y. pareiÅ¡kėjo vardu, tačiau buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir vienam iÅ¡ jų mirus ir niekam nesikreipus dėl paveldėjimo jo dalis be teisinio dokumento nepereina kitam iÅ¡ sutuoktinių.

Niekas dėl turto dalies paveldėjimo į notarus nesikreipė. Pagal įstatymus tai buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė ir iki L. M. P. mirties priklausė sutuoktiniams lygiomis dalimis. Dalys nuosavybėje nebuvo nustatytos, tačiau pagal SÅ K 21 ir 23 straipsnius (CK 3.87 ir 3.87 straipsniai) turtas įgytas santuokoje yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117 straipsnis preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Po sutuoktinės mirties pareiÅ¡kėjas naudojo visÄ bendrÄ turtÄ , jį iÅ¡laikė, mokėjo visus priklausančius mokėti mokesčius.

Å iam faktui patvirtinti pareiÅ¡kėjas pridėjo raÅ¡ytinius įrodymus. PareiÅ¡kėjas su sutuoktine susilaukė vaikų R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. a. k. (duomenys neskelbtini) kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Vaikai dėl motinos turto paveldėjimo po jos mirties pretenzijų nereiÅ¡kė ir į jokias institucijas dėl jo paveldėjimo nesikreipė. PareiÅ¡kėjas, kaip įstatyminis turto paveldėtojas, dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo iÅ¡davimo į notarų biurÄ nesikreipė.

Pagal 2000 m. redakcijos CK 5.50 straipsnį palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, o tai prilyginama pareiÅ¡kimo padavimui. Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas. Tik nustačius šį faktÄ pareiÅ¡kėjas galės sutvarkyti su turto disponavimu susijusius formalumus.

Teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija pareiÅ¡kimÄ , patikslintÄ 2019 m. rugsėjo 26 d., priėmė ir nustatė suinteresuotiems 14 dienų terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ pateikti. PareiÅ¡kimo, jo priedų ir teismo praneÅ¡imo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiÅ¡kimÄ pateikti, kopijos 2019 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡siųstos suinteresuotiems asmenims pareiÅ¡kime nurodytais adresais. Procesiniai dokumentai R. P. įteikti 2019 m. spalio 2 d., per žmonÄ S. P., Z. A. – 2019 m. spalio 2 d. per dukrÄ D.

A.. 2019 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Z. A. atsiliepimas (b. l. 32), kuriame praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir Z. A., kaip duktės, paveldėjimo teisę į dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalį perleisti pareiÅ¡kėjui. Atsiliepime nurodoma, kad ji po mamos mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia ir butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir gyveno iki mano mamos mirties pareiÅ¡kėjas, priklauso jam, kaip bendra sutuoktinių nuosavybė, ir paveldi pareiÅ¡kėjas, kuris naudojasi visu bendru turtu, jį iÅ¡laikė, mokėjo visus mokesčius, faktiÅ¡kai iÅ¡laikydamas jį. 2019 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens R.

P. atsiliepimas (b. l. 39), kuriame praÅ¡oma pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir R. P., kaip sÅ«naus, paveldėjimo teisę į dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalį perleisti pareiÅ¡kėjui. Atsiliepime nurodoma, kad jis po mamos mirties (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo pagal įstatymÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipė, nes manė, kad to daryti nereikia ir butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir gyveno iki mano mamos mirties pareiÅ¡kėjas, priklauso jam, kaip bendra sutuoktinių nuosavybė, ir paveldi pareiÅ¡kėjas, kuris naudojasi visu bendru turtu, jį iÅ¡laikė, mokėjo visus mokesčius, faktiÅ¡kai iÅ¡laikydamas jį.

Teismas k o n s t a t u o j a : Pareiškimas tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos.

Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).

Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).

Ä®pėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe. IÅ¡ 2019 m. birželio 6 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarės G. P. praneÅ¡imo Nr. S-71/2019 (b. l.

16) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

17) matyti, kad po L. M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiÅ¡kimų apie palikimo priėmimÄ nebuvo gauta. IÅ¡ 2019 m. liepos 22 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-7567 (b. l.

9) matyti, kad L. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo tris vaikus: Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3212 matyti, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), vaikų neturėjo. Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.

P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su L. M. S., kurios pavardė po santuokos – P. Iš 2019 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad R. P. nuosavybės teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 1). Kadangi R. P. santuoka su L. M. P. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog šis nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas R.

P. vardu, laikytinas bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. IÅ¡ UAB „Lietuvos Energijos tiekimas“ (dabartinis pavadinimas – Ignitis, UAB)2019 m. birželio 6 d. praneÅ¡imo dėl informacijos apie apmokėtÄ elektros energijÄ (b. l.

6) matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra atsiskaitęs už elektros energijÄ adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 6 d., nuo 243 kilovatvalandžių iki 782 kilovatvalandžių. IÅ¡ 2019 m. birželio 6 d. praneÅ¡imo dėl informacijos apie apmokėtas gamtines dujas (b. l.

7) matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra atsiskaitęs (skolos likutį sutaro 0,56 Eur) už gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 5 d., nuo 16 074 m3 iki 16 080 m3. Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai, pareiÅ¡kime nurodyti pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir tai, jog suinteresuoti asmenys jokių prieÅ¡taravimų dėl jų neiÅ¡sakė, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas po sutuoktinės mirties ((duomenys neskelbtini)) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrÄ ja jungtine nuosavybe jam priklausančiu butu, jame likusiais baldais, namų apyvokos ir kitais kilnojamaisiais daiktais, mokėdamas mokesčius už visÄ butÄ (o ne tik už jam priklausančiÄ dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas per įstatyme numatytÄ trijų mėnesių terminÄ priėmė mirusios sutuoktinės palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iÅ¡ esmės kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kiančiais jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis). Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2019 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, nors CPK yra nustatyta, kad už bylas, nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inamas, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio nei numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatęs Å¡iame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, savo iniciatyva pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾ina 50 Eur žyminio mokesčio permokÄ . Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog teismas turėjo 6,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, padarius priteistinų ir grÄ Å¾intinų sumų įskaitymÄ , pareiÅ¡kėjui grÄ Å¾intina tik 43,4 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimÄ po L. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,4 Eur (keturiasdeÅ¡imt trijų eurų 40 cnt) žyminio mokesčio permokÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kėjui R. P., kad po sprendimo įsiteisėjimo pareiÅ¡kėjas gali pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo kopijÄ dėl žyminio mokesčio permokos grÄ Å¾inimo ir susigrÄ Å¾inti 43,4 Eur žyminio mokesčio permokÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Teisėja Jolita Cirulienė