7c77bc7d-36bb-4ca8-b1da-ca9996798dfb · Kauno apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedTeismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas 2019 m. rugsÄjo 5 d. pareiÅ¡kimu, patikslintu 2019 m. rugsÄjo 26 d., kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po sutuoktinÄs M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pareiÅ¡kÄjas priÄmÄ palikimÄ â dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ pareiÅ¡kÄjo sutuoktinÄ L.
Legislator headnote
AI generated7c77bc7d-36bb-4ca8-b1da-ca9996798dfb · Kauno apylinkÄs teismas: pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . PaveldÄjimas â tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimas jo įpÄdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpÄdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpÄdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir â CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).
Full text
?CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2YT-23671-527/2019 Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01455-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 2.5.9; 2.10.12; 3.2.3.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKÄS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 21 d. Jonava Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mų teisÄja Jolita CirulienÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendÄ pareiÅ¡kÄjo R. P. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. P. ir Z. A.).
Teismas n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄjas 2019 m. rugsÄjo 5 d. pareiÅ¡kimu, patikslintu 2019 m. rugsÄjo 26 d., kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad po sutuoktinÄs M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pareiÅ¡kÄjas priÄmÄ palikimÄ â dviejų kambarių butÄ su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti. PareiÅ¡kime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirÄ pareiÅ¡kÄjo sutuoktinÄ L.
M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įraÅ¡as apie tai Jonavos rajono savivaldybÄs administracijos CivilinÄs metrikacijos skyriuje registruotas (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties pareiÅ¡kÄjas į notarÄ nesikreipÄ, nes manÄ, kad to daryti nereikia, nes butas, nors ir įgytas po (duomenys neskelbtini) sudarytos santuokos, pagal (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymÄ Nr. 1 yra registruotas pareiÅ¡kÄjo nuosavybe. Å iame bute pareiÅ¡kÄjas gyveno ir iki žmonos mirties, ir po to.
Dabar, norÄdamas sutvarkyti su turtu susijusius reikalus, pareiÅ¡kÄjas kreipÄsi pas notarÄ ir sužinojo, kad yra teisinÄs kliÅ«tys, kurių be teismo pagalbos iÅ¡sprÄsti neįmanoma. Notaras, tvarkantis paveldÄjimo bylÄ , pareiÅ¡kÄjui iÅ¡aiÅ¡kino, kad po sutuoktinÄs mirties liko nepaveldÄtas bendras sutuoktinių turtas, kurį pareiÅ¡kÄjas su sutuoktine buvo įsigijÄ santuokoje. Ir nors nekilnojamas turtas ir buvo registruotas sutuoktinio, t. y. pareiÅ¡kÄjo vardu, taÄiau buvo bendroji sutuoktinių nuosavybÄ ir vienam iÅ¡ jų mirus ir niekam nesikreipus dÄl paveldÄjimo jo dalis be teisinio dokumento nepereina kitam iÅ¡ sutuoktinių.
Niekas dÄl turto dalies paveldÄjimo į notarus nesikreipÄ. Pagal įstatymus tai buvo bendroji sutuoktinių nuosavybÄ ir iki L. M. P. mirties priklausÄ sutuoktiniams lygiomis dalimis. Dalys nuosavybÄje nebuvo nustatytos, taÄiau pagal SÅ K 21 ir 23 straipsnius (CK 3.87 ir 3.87 straipsniai) turtas įgytas santuokoje yra bendroji sutuoktinių nuosavybÄ. CK 3.117 straipsnis preziumuoja, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Po sutuoktinÄs mirties pareiÅ¡kÄjas naudojo visÄ bendrÄ turtÄ , jį iÅ¡laikÄ, mokÄjo visus priklausanÄius mokÄti mokesÄius.
Å iam faktui patvirtinti pareiÅ¡kÄjas pridÄjo raÅ¡ytinius įrodymus. PareiÅ¡kÄjas su sutuoktine susilaukÄ vaikų R. P. a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. A. a. k. (duomenys neskelbtini) kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis. Vaikai dÄl motinos turto paveldÄjimo po jos mirties pretenzijų nereiÅ¡kÄ ir į jokias institucijas dÄl jo paveldÄjimo nesikreipÄ. PareiÅ¡kÄjas, kaip įstatyminis turto paveldÄtojas, dÄl paveldÄjimo pagal įstatymÄ teisÄs liudijimo iÅ¡davimo į notarų biurÄ nesikreipÄ.
Pagal 2000 m. redakcijos CK 5.50 straipsnį palikimui įgyti įpÄdinis turi jį priimti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpÄdinis palikimÄ priÄmÄ, kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti, o tai prilyginama pareiÅ¡kimo padavimui. Šį juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kÄjas priÄmÄ palikimÄ pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas. Tik nustaÄius šį faktÄ pareiÅ¡kÄjas galÄs sutvarkyti su turto disponavimu susijusius formalumus.
Teismas 2019 m. rugsÄjo 30 d. rezoliucija pareiÅ¡kimÄ , patikslintÄ 2019 m. rugsÄjo 26 d., priÄmÄ ir nustatÄ suinteresuotiems 14 dienų terminÄ atsiliepimams į pareiÅ¡kimÄ pateikti. PareiÅ¡kimo, jo priedų ir teismo praneÅ¡imo, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į pareiÅ¡kimÄ pateikti, kopijos 2019 m. rugsÄjo 30 d. iÅ¡siųstos suinteresuotiems asmenims pareiÅ¡kime nurodytais adresais. Procesiniai dokumentai R. P. įteikti 2019 m. spalio 2 d., per žmonÄ S. P., Z. A. â 2019 m. spalio 2 d. per dukrÄ D.
A.. 2019 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Z. A. atsiliepimas (b. l. 32), kuriame praÅ¡oma pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir Z. A., kaip duktÄs, paveldÄjimo teisÄ Ä¯ dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalį perleisti pareiÅ¡kÄjui. Atsiliepime nurodoma, kad ji po mamos mirties (duomenys neskelbtini) dÄl paveldÄjimo pagal įstatymÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipÄ, nes manÄ, kad to daryti nereikia ir butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir gyveno iki mano mamos mirties pareiÅ¡kÄjas, priklauso jam, kaip bendra sutuoktinių nuosavybÄ, ir paveldi pareiÅ¡kÄjas, kuris naudojasi visu bendru turtu, jį iÅ¡laikÄ, mokÄjo visus mokesÄius, faktiÅ¡kai iÅ¡laikydamas jį. 2019 m. spalio 8 d. teisme gautas suinteresuoto asmens R.
P. atsiliepimas (b. l. 39), kuriame praÅ¡oma pareiÅ¡kÄjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir R. P., kaip sÅ«naus, paveldÄjimo teisÄ Ä¯ dviejų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini) dalį perleisti pareiÅ¡kÄjui. Atsiliepime nurodoma, kad jis po mamos mirties (duomenys neskelbtini) dÄl paveldÄjimo pagal įstatymÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipÄ, nes manÄ, kad to daryti nereikia ir butÄ adresu (duomenys neskelbtini) (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame gyvena ir gyveno iki mano mamos mirties pareiÅ¡kÄjas, priklauso jam, kaip bendra sutuoktinių nuosavybÄ, ir paveldi pareiÅ¡kÄjas, kuris naudojasi visu bendru turtu, jį iÅ¡laikÄ, mokÄjo visus mokesÄius, faktiÅ¡kai iÅ¡laikydamas jį.
Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų nustatymo teismas nagrinÄja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles). Juridiniai faktai â tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybÄs, dÄl kurių atsiranda, pasikeiÄia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeiÄia ar baigiasi subjektinÄs teisÄs ir pareigos.
Kai tam tikras juridinis faktas nÄra akivaizdus arba nÄra jį patvirtinanÄių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinÄs teisÄs. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. rugsÄjo 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybÄs:
1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi juridinÄ reikÅ¡mÄ;
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ . PaveldÄjimas â tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perÄjimas jo įpÄdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpÄdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpÄdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir â CK) 5.50 straipsnio 1 dalis).
Ä®pÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradÄjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavÄ palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesÄius, kreipÄsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Ä®pÄdinis, pradÄjÄs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priÄmusiu visÄ palikimÄ . Kasacinis teismas yra pasisakÄs dÄl palikimo priÄmimo faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, kaip vieno iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priÄmimo bÅ«dų, skirtumo nuo kitų palikimo priÄmimo atvejų. Tokiu bÅ«du priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpÄdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priÄmimas, faktiÅ¡kai pradÄjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmÄs skiriasi nuo kitų palikimo priÄmimo bÅ«dų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priÄmimu, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjo turtÄ kaip savo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priÄmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todÄl įpÄdinio, siekianÄio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priÄmÄs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybÄs turi bÅ«ti vertinamos konkreÄios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkreÄioje situacijoje įpÄdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpÄdinis siekÄ paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybÄn (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad dÄl aplinkybÄs, ar asmuo priÄmÄ palikimÄ , pradÄjÄs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkriÄio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
Ä®pÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradÄjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudaranÄių daiktų paÄmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpÄdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpÄdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priÄmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudaranÄių daiktų, net ir su vienu daiktu.
Nustatant Å¡iÄ aplinkybÄ reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kÄjas užvaldÄ po palikÄjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kÄjas naudojosi kaip savo nuosavybe. IÅ¡ 2019 m. birželio 6 d. Jonavos rajono 2-ojo notaro biuro notarÄs G. P. praneÅ¡imo Nr. S-71/2019 (b. l.
16) ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.
17) matyti, kad po L. M. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldÄjimo byla nebuvo užvesta, pareiÅ¡kimų apie palikimo priÄmimÄ nebuvo gauta. IÅ¡ 2019 m. liepos 22 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.1A-7567 (b. l.
9) matyti, kad L. M. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), turÄjo tris vaikus: Z. A., gim. (duomenys neskelbtini), R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirusį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2019 m. rugsÄjo 23 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3212 matyti, kad V. P., gimÄs (duomenys neskelbtini), mirÄs (duomenys neskelbtini), vaikų neturÄjo. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R.
P., gimÄs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokÄ su L. M. S., kurios pavardÄ po santuokos â P. IÅ¡ 2019 m. liepos 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad R. P. nuosavybÄs teise priklauso butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (nuosavybÄs teisÄs įregistravimo pagrindas â (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažyma Nr. 1). Kadangi R. P. santuoka su L. M. P. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog Å¡is nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas R.
P. vardu, laikytinas bendra sutuoktinių jungtine nuosavybe. IÅ¡ UAB âLietuvos Energijos tiekimasâ (dabartinis pavadinimas â Ignitis, UAB)2019 m. birželio 6 d. praneÅ¡imo dÄl informacijos apie apmokÄtÄ elektros energijÄ (b. l.
6) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas yra atsiskaitÄs už elektros energijÄ adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2019 m. birželio 6 d., nuo 243 kilovatvalandžių iki 782 kilovatvalandžių. IÅ¡ 2019 m. birželio 6 d. praneÅ¡imo dÄl informacijos apie apmokÄtas gamtines dujas (b. l.
7) matyti, kad pareiÅ¡kÄjas yra atsiskaitÄs (skolos likutį sutaro 0,56 Eur) už gamtines dujas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2017 m birželio 13 d. iki 2019 m. birželio 5 d., nuo 16 074 m3 iki 16 080 m3. Aptarti raÅ¡ytiniai įrodymai, pareiÅ¡kime nurodyti pareiÅ¡kÄjo raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir tai, jog suinteresuoti asmenys jokių prieÅ¡taravimų dÄl jų neiÅ¡sakÄ, teismo nuomone, patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas po sutuoktinÄs mirties ((duomenys neskelbtini)) likdamas toliau gyventi bendrosios jungtinÄs nuosavybÄs teise priklausanÄiame bute, esanÄiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasis bendrÄ ja jungtine nuosavybe jam priklausanÄiu butu, jame likusiais baldais, namų apyvokos ir kitais kilnojamaisiais daiktais, mokÄdamas mokesÄius už visÄ butÄ (o ne tik už jam priklausanÄiÄ dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog pareiÅ¡kÄjas per įstatyme numatytÄ trijų mÄnesių terminÄ priÄmÄ mirusios sutuoktinÄs palikimÄ , faktiÅ¡kai pradÄdamas jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgÄsi kaip su savu, iÅ¡ esmÄs kaip paveldÄto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, iÅ¡reiÅ¡kianÄiais jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teises į paveldimÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 1â3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
JuridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas nustatytinas paveldÄjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis). Byloje esanÄiais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas 2019 m. rugsÄjo 5 d. sumokÄjo 100 Eur žyminį mokestį, nors CPK yra nustatyta, kad už bylas, nagrinÄjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas). SumokÄtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimu grÄ Å¾inamas, kai sumokÄta daugiau žyminio mokesÄio nei numato įstatymai (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
NustatÄs Å¡iame straipsnyje nurodytus žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimo pagrindus, teismas nutartį dÄl žyminio mokesÄio grÄ Å¾inimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 straipsnio 5 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dÄstyta, savo iniciatyva pareiÅ¡kÄjui grÄ Å¾ina 50 Eur žyminio mokesÄio permokÄ . TaÄiau, atsižvelgiant į tai, jog teismas turÄjo 6,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas, kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo, padarius priteistinų ir grÄ Å¾intinų sumų įskaitymÄ , pareiÅ¡kÄjui grÄ Å¾intina tik 43,4 Eur žyminio mokesÄio.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dÄstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priÄmÄ palikimÄ po L. M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiÅ¡kai pradÄjÄs jį valdyti. Juridinis faktas nustatomas paveldÄjimo teisÄs liudijimo gavimo tikslu.
Pavesti Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 43,4 Eur (keturiasdeÅ¡imt trijų eurų 40 cnt) žyminio mokesÄio permokÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti pareiÅ¡kÄjui R. P., kad po sprendimo įsiteisÄjimo pareiÅ¡kÄjas gali pateikti Valstybinei mokesÄių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo kopijÄ dÄl žyminio mokesÄio permokos grÄ Å¾inimo ir susigrÄ Å¾inti 43,4 Eur žyminio mokesÄio permokÄ .
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkÄs teismo Jonavos rÅ«mus. TeisÄja Jolita CirulienÄ