2016-03-03 Nr. AB-5083-3-63-3-01609-2014-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-460-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01609-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui Agentūrai Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondui dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2014 m. gruodžio 8 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Administracinių ginčų komisija, Komisija) 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. TGK-21 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) dalį, kuria panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. (4.77)-22-3244 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų“.

Atsakovas nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, kadangi 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. (4.77.)-22-3244, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie pasibaigusį panaudos sutarties terminą ir nurodyta išsikelti bei išsideklaruoti V. K. iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu „(duomenys neskelbtini)“, priimtas savivaldybės administracijai dalyvaujant sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, o Administracinių ginčų komisijai nepriskirtina spręsti ginčų, kilusių iš civilinių teisinių santykių. Mano, jog panaudos sutarties termino pabaigos teisinės pasekmės ir įspėjimas dėl pareigos išsikelti bei grąžinti patalpas teisėtam savininkui negali būti priežastimi panaikinti savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77.)-22-3244. Pabrėžė, jog savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštas Nr. (4.77.)-22-3244 priimtas atsakant į pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą, kuris pirmiausia buvo adresuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Teigė, jog savivaldybės administracija nėra kompetentinga spręsti dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamo projekto pratęsimo, tačiau reaguodama į pareiškėjo prašymą, savivaldybės administracija 2014 m. rugsėjo 25 d. raštu informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie panaudos sutarties pabaigą bei 2014 m. spalio 1 d. raštu priminė pareiškėjui apie panaudos sutarties pabaigą ir pareigą išsikelti iš patalpų.

Pareiškėjas Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondas (toliau – ir Agentūra) atsiliepimu prašė atmesti atsakovo skundą kaip nepagrįstą.

Agentūra taip pat prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (4.22.)-R2-3180; patenkinti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-29 (toliau – ir Aprašas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto sąrašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91, 30 punktą.

Pareiškėjas nurodė, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir į atsakovą su prašymu suteikti galimybę 2015 metams pratęsti projekto (duomenys neskelbtini) „SOS-VAIKAI“ Intensyvios krizių įveikimo pagalbos šeimai ir vaikams centras“ finansavimą. Atsakovas 2014 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (4.77)-R2-3244 įpareigojo Agentūros Klaipėdos fondą atlaisvinti patalpas ir nurodytu laiku perduoti atsakovo atstovams bei išsikelti iš patalpų, adresu „(duomenys neskelbtini)“. Mano, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tokiu sprendimu sudarė kliūtis Agentūros veiklos tęstinumui. Pabrėžė, jog 1994 m. spalio 13 d. panaudos sutartimi Nr. 367, kurią pasirašė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, patalpos, adresu „(duomenys neskelbtini)“, buvo perduotos Agentūros Klaipėdos skyriui. Teigė, jog Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91 perdavė Agentūrai perduotas patalpas į Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto sąrašą. Mano, jog savivaldybės administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo pareikalauti atsakovą atlaisvinti patalpas ir iš jų išsikeldinti, nes Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nepriėmė sprendimo nepratęsti sutarties su Agentūra, o tokie Savivaldybės administracijos veiksmai peržengia jos kompetencijos ribas. Pabrėžė, jog Agentūra savo lėšomis atliko pastato remontą, pertvarkė neveikiančią katilinę į ūkinį pastatą, tačiau dėl sutarties nepratęsimo negali užpildyti deklaracijos apie statybos užbaigimą ir pateikti dokumentus įregistruoti viešajame registre. Mano, jog Administracinių ginčų komisija pagrįstai panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77)-22-3244, tačiau nepagrįstai skundą dalyje dėl Agentūros 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymo „Dėl vaikų dienos centro projekto VDCI-15 finansavimo pratęsimo 2015 metams“ atmetė kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba atsiliepimu prašė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą tenkinti, panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. TGK-21 dalį dėl 2014 m. spalio 1 d. rašto Nr. (4.77)-22-3244. Nurodė, kad Administracinių ginčų komisija neteisėtai panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77)-22-3244, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į Savivaldybės, kaip turto savininkės, interesus, nes Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-29 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės turto panaudos pagrindais neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, pagal kurį visus klausimus, susijusius su panaudos teisės suteikimu ir panaikinimu sprendžia Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu skundą tenkino. Panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. TGK-21 dalį dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. rašto Nr. (4.77.)-22-3244 panaikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77.)-22-3244 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų“ paliko nepakeistą.

Teismas sprendė, jog skundžiamas raštas, kuriame atsakovas paaiškina, kaip elgsis ateityje, yra tarpinis sprendimas, savaime nenustatantis, nekeičiantis ir nepanaikinantis pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Pranešimų sukeliami teisiniai padariniai yra tik procedūrinio, bet ne materialaus pobūdžio, todėl negali būti savarankišku tiek komisijos, tiek administracinės bylos dalyku. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu, pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui. Be to, ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia ginčų, nurodytų ABTĮ 16 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos Konstitucinio teismo kompetencijai, taip pat bylų priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Ginčas dėl panaudos sutarties bei iškeldinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir negali būti nagrinėjamas komisijos. Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 18.2 punktu, privalėjo atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti.

Vertindamas ginčijamo sprendimo turinį teismas pažymėjo, kad tarp šalių 1994 m. spalio 17 d. buvo pasirašyta panaudos sutartis, kuri pasibaigė 2014 m. liepos 1 d. CK 6.629 straipsnio 1 dalyje nurodyta panaudos sutarties samprata, kad neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, o 2 dalyje nurodyta, kad neatlyginto naudojimosi daiktu sutarčiai taikomos CK nuomos nuostatos. Analogiška panaudos sutarties samprata nurodyta ir CK 366 straipsnyje, galiojusiame pasirašant panaudos sutartį 1994 m. spalio 17 d. CK 6.613 straipsnyje numatyta, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomotojo reikalavimu, nuomininkas privalo išsikelti iš gyvenamosios vietos, o neišsikėlus yra iškeldinamas. Turto savininko įpareigojimas (reikalavimas, raginimas, įspėjimas, siūlymas ir kt.) yra procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuriuo reikalaujama vykdyti sutartį, atlaisvinti patalpas, nes priešingu atveju ginčas dėl iškeldinimo persikels į bendros kompetencijos teismą. Atsakovas, vadovaudamasis CK teisės normomis, turėjo teisę pareikalauti pareiškėją išsikelti iš naudojamų patalpų sutarčiai pasibaigus. CK nėra nurodyta kokia forma turto savininkas pareikalauja atlaisvinti patalpas, todėl 2014 m. spalio 1 d. priimtas raštas laikytinas raginimu išsikelti iš patalpų, priklausančių atsakovui.

Teismas vertino, kad atsakovo 2014 m. spalio 1 d. rašte nurodytas įpareigojimas V. K. deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu negali būti ginčo dalyku, nes pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 3 punktą gyvenamosios vietos deklaravimas panaikinamas, kai gyvenamosios patalpos savininkas (bendraturčiai) deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis. Pagal minėto Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti deklaravimo duomenis nagrinėja ir sprendimą dėl jų taisymo, keitimo ir panaikinimo priima deklaravimo įstaiga. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas teismui. Atsižvelgus į tai laikyta, kad ir Visuomeninės administracinių ginčų komisijos nagrinėjamu dalyku gali būti tik deklaravimo įstaigos priimtas sprendimas (11 straipsnis). Atsakovas, kaip gyvenamosios patalpos savininkas, į deklaravimo įstaigą su prašymu panaikinti V. K., Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo valdybos pirmininkės, deklaravimo duomenis adresu „(duomenys neskelbtini)“, nesikreipė ir toks sprendimas nėra priimtas (Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 69-77 punktai).

Teismas taip pat vertino, kad Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo turinys neatitinka Administracinių ginčų komisijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, Nuostatų 10 punkto reikalavimų, kadangi išnagrinėtas 2014 m. spalio 1 d. raštas nėra individualus administracinis aktas. Įvertinęs bylos rašytinius įrodymus ir išanalizavęs teisinį reglamentavimą teismas konstatavo, jog ginčijama Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. TGK-21 dalis yra nepagrįsta ir neteisėta iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintina.

Teismas, išnagrinėjęs tarp šalių kilusį ginčą ir nusprendęs, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos – 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas dalyje dėl 2014 m. spalio 1 d. rašto panaikinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77.)-22-3244 paliko nepakeistą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsiliepime negali kelti reikalavimų, jis tik nurodo ar sutinka ar nesutinka su skundo reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje (ABTĮ 72 straipsnis). Atsiliepime prašomi naikinti sprendimai yra norminiai aktai, kurių klausimas negali būti nagrinėjamas šioje administracinėje byloje, nes šių kategorijų byloms yra numatyti atskiri nagrinėjimo ypatumai (ABTĮ 110, 111 straipsniai).

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. spalio 1 d. raštą Nr. (4.77.)-22-3244 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (4.22.)-R2-3180; patenkinti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-29 (toliau – ir Aprašas) ir Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto aprašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91, 30 punktą.

Pareiškėjas prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti iš atsakovo visą medžiagą, susijusią su ginčijamo sprendimo priėmimu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą sudaryti sutartį, Komisijos bylos medžiagą, apklausti išvadą pasirašiusius asmenis liudytojais.

Pareiškėjas ginčija patikrinimą, atliktą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. AD1-2100 pagrindu sudarytos komisijos, apie kurios išvadą pareiškėjas nebuvo informuotas. Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti sprendimą dėl pareiškėjo atsiliepime pareikštų reikalavimų. Pareiškėjas taip pat vertina, kad teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl panaudos sutarties, kadangi tai yra bendrosios kompetencijos teismo kompetencija. Pareiškėjas cituoja Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias panaudos sutartį. Pareiškėjas tvirtina, kad teisės aktai nenumato galimybės Administracijai be savivaldybės tarybos sprendimo nevykdyti, naikinti ar keisti panaudos sutartį. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju Administracija viršijo savo kompetenciją. Mano, kad Aprašo nuostatos negali būti taikomos 1994 m. sudarytai panaudos sutarčiai remiantis principu, kad įstatymai atgal negalioja. Pareiškėjas kelia abejones dėl Administracijos ir Tarybos tinkamo atstovavimo procese. Pareiškėjas nurodo, kad atsiliepimą Tarybos vardu paruošė asmuo, kuris neturi teisės atstovauti šiai institucijai. Pareiškėjas kelia abejones dėl teisėjo Remigijaus Armino nešališkumo.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti. Remiasi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91, kuriuo pareiškėjo naudojamos patalpos yra įrašytos į panaudai perduodamo turto sąrašą.

Atsakovas sutinka su teismo vertinimu, kad ginčas dėl panaudos sutarties yra civilinės teisinės prigimties, todėl administraciniame teisme nespręstinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba laikosi atsakovo atsiliepime pateiktos pozicijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, apeliantas savo poziciją yra išsamiai išsakęs apeliaciniame skunde. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nurodytų pagrindų naujų įrodymų išreikalavimui ir tyrimui. Pareiškėjas turėjo galimybę nurodomus apeliaciniame skunde duomenis prašyti išreikalauti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, be to, jis nenurodo argumentų, pagrindžiančių jų reikšmę sprendžiant kilusį ginčą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Administraciją 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymu, prašydamas pratęsti 2015 metams vaikų dienos centro projekto (duomenys neskelbtini) finansavimą. Administracija 2014 m. spalio 1 d. sprendimu nurodė, kad 2014 m. liepos 1 d. baigėsi panaudos sutarties, sudarytos su Agentūra dėl patalpų, esančių „(duomenys neskelbtini)“, terminas. Informavo pareiškėją, kad Administracijos atstovai 2014 m. spalio 31 d. atvyks perimti patalpų iš Agentūros. Prašė atlaisvinti patalpas, įvykdyti visus mokestinius įsipareigojimus pagal sutartį, įpareigojo Agentūros vadovę V. K. iki 2014 m. spalio 31 d. išsikelti iš minėtų patalpų ir deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu. Sprendime taip pat nurodyta, kad buvo atliekami patikrinimai, kurių metu nustatyta, kiek vaikų faktiškai lanko dienos centrą, nurodoma, kad visi jį lankantys vaikai turi galimybę lankyti kitus dienos centrus, esančius arčiau jų gyvenamosios vietos.

Nesutikdamas su Administracijos sprendimu pareiškėjas apskundė jį Klaipėdos miesto savivaldybės visuomeninei administracinių ginčų komisijai, kurią prašė panaikinti Administracijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimu panaikino Administracijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimą, skundo dalį dėl vaikų dienos centro projekto finansavimo pratęsimo 2015 metams pagal 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymą atmetė.

Komisija sprendė, kad ginčijamas aktas yra administracinis sprendimas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 11 punkto prasme. Pažymėjo, kad šis sprendimas yra grindžiamas atsakovo 2014 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. AD1-2100 sudarytos komisijos 2014 m. rugsėjo 23 d. išvada Nr. VS-5136, su kuria pareiškėjas nebuvo supažindintas, pareiškėjas nebuvo informuotas apie sprendime nurodomus patikrinimus, todėl Komisija sprendė, kad patikrinimai atlikti ir išvada surašyta pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies reikalavimus, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą. Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 769 straipsniu, taip pat sprendė, kad įpareigojimas pareiškėjui išsikelti iš patalpų yra neteisėtas. Remdamasi išdėstytais argumentais Komisija pareiškėjo skundo dalį dėl vaikų dienos centro projekto finansavimo pratęsimo 2015 metams atmetė, dalį dėl atsakovo 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (4.77.)-22-3244 panaikinimo tenkino.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą, panaikino Komisijos sprendimą. Administracijos 2014 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (4.77.)-22-3244 paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso teisės normomis, turėjo teisę pareikalauti pareiškėją išsikelti iš naudojamų patalpų sutarčiai pasibaigus. Pažymėjo, kad ginčas dėl panaudos sutarties bei iškeldinimo kyla iš civilinių teisinių santykių ir negali būti nagrinėjamas Komisijos. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo 2014 m. spalio 1 d. rašte nurodytas įpareigojimas V. K. deklaruoti gyvenamąją vietą kitu adresu negali būti ginčo dalyku, teisme gali būti ginčijamas tik deklaravimo įstaigos priimtas sprendimas.

Apeliantas, nusutikdamas su teismo sprendimu, ginčija patikrinimus, atliktus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. AD1-2100 pagrindu sudarytos komisijos, apie kurios išvadą pareiškėjas nebuvo informuotas. Apeliantas pasisako dėl panaudos sutarties teisinio reglamentavimo. Agentūra mano, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti sprendimą dėl jos atsiliepime į atsakovo skundą pareikštų reikalavimų, pakartoja šiuos reikalavimus apeliaciniame skunde.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 18 d. prašymu prašė pratęsti vaikų dienos centro projekto finansavimą 2015 metams. Prašyme nurodė tris adresatus: Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, Administracijos direktorę, Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus direktorę.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-585 patvirtintų Vaikų dienos centrų projektų vertinimo ir atrankos konkurso organizavimo nuostatų 2 punktas nustato, kad vaikų dienos centrų projektų vertinimo ir atrankos konkursą organizuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Projektų įgyvendinimo trukmė – vieni kalendoriniai metai (Nuostatų 5 p.). Nuostatų 6 punkte numatyta, kad konkurse turi teisę dalyvauti viešieji juridiniai asmenys, turintys ne mažesnę kaip trejų metų dienos socialinės priežiūros paslaugų teikimo patirtį: vaikų maitinimo, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, psichologinės pagalbos vaikui ir artimiems giminaičiams, asmeninės higienos paslaugų organizavimo ir pan. (išskyrus bendrojo lavinimo mokyklas, organizacijas, teikiančias paslaugas neįgaliesiems, psichikos sveikatos centrus), gaunantys ne mažesnę kaip 10 procentų finansinę ar kitą materialinę paramą iš savivaldybės (savivaldybės biudžeto lėšos, patalpų suteikimas panaudos pagrindais ar patalpų nuomos, komunalinių paslaugų apmokėjimas ir kt.), iš kitų teisėtų finansavimo šaltinių, iš pareiškėjo skiriamų lėšų projektui įgyvendinti.

Konkursui pateiktus projektus vertina komisija, sudaroma socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu (Nuostatų 17 p.). Priėmus sprendimą skirti lėšas, tarp pareiškėjo ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo dienos, kai pareiškėjas buvo raštu informuotas apie priimtą sprendimą skirti lėšas pateiktam projektui finansuoti, pasirašoma valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartis (Nuostatų 32 p.). Tinkamai įgyvendinus projektą 2013 metais, sutartis gali būti pratęsta 2014 m., o po to ir 2015 metams tomis pačiomis sąlygomis (ta pati lėšų suma, kuri buvo skirta 2013 m., paslaugų gavėjų skaičius).

Tuo tikslu pareiškėjas kasmet iki spalio 1 d. komisijai pateikia 2014 arba 2015 metams: prašymą, patikslintą veiklos planą ir laukiamus rezultatus, detalią sąmatą, sutarčių su partneriais kopijas (jeigu pareiškėjas jų turi ar jeigu sutartys pasirašytos trumpesniam nei 3 metų laikotarpiui), asmens, turinčio teisę veikti juridinio asmens vardu, pasirašytą laisvos formos pažymą, kad nėra aplinkybių, nurodytų šių nuostatų 16 punkte, pasikeitusių projekto vykdytojų CV, garantinį raštą, kuriame pareiškėjas įsipareigoja savo lėšomis ar kitais teisėtais finansavimo šaltiniais prisidėti prie vaikų dienos centro veiklos užtikrinimo 2014 m. arba 2015 m. (jei pareiškėjas 2013 m. pretendavo į šių nuostatų 8.2 punkte įvardintą prioritetą) (Nuostatų 36 p.).

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad sprendimą dėl vaikų dienos centrų projektų finansavimo priima Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl būtent ši institucija turėjo spręsti dėl pareiškėjo prašymo pratęsti vaikų dienos centro projekto finansavimą. Šios aplinkybės yra pagrindas netenkinti pareiškėjo Agentūros reikalavimų, pareikštų 2014 m. rugsėjo 18 d. prašyme dėl projekto finansavimo Klaipėdos miesto savivaldybės direkcijai.

Administracija, savo ruožtu, 2010 m. spalio 1 d. sprendimu išreiškė savo poziciją dėl savivaldybės Agentūrai teikiamos materialinės paramos, o būtent Agentūrai panaudos pagrindu suteiktų patalpų (Nuostatų 6 p.).

Pažymėtina, kad valstybė ir savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę – komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudamos šiuose santykiuose, valstybė ar savivaldybės atlieka veiksmus, priima sprendimus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikrus civilinius teisinius santykius (subjektines civilines teises bei pareigas). Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, negali būti pripažinta viešuoju administravimu. Administravimo institucija tokiu atveju veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jos priimti aktai (atlikti veiksmai), dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikytinas civiliniu ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaudos teisiniai santykiai yra reglamentuojami civilinės teisės normų, tai yra privatinės teisės sritis, kurioje Administracijos veikla nelaikytina viešuoju administravimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Komisija, kurios paskirtis yra nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo (Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 10 p.), neturėjo teisės spręsti dėl panaudos sutarties. Administracija savo 2014 m. spalio 1 d. sprendime nurodytomis aplinkybėmis dėl dienos centre atliktų patikrinimų ir jų rezultatų grindžia savo poziciją dėl panaudos sutarties nutraukimo, todėl šios aplinkybės taip pat neturėjo būti atskirai Komisijos vertinamos.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimą nenagrinėti pareiškėjo atsiliepime į skundą nurodytų naujų reikalavimų, kadangi pareiškėjas atsiliepime negali kelti reikalavimų, jis tik nurodo ar sutinka ar nesutinka su skundo reikalavimais, taip pat ar dalyvaus bylą nagrinėjant teismo posėdyje (ABTĮ 72 straipsnis). Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme pradėta pagal atsakovo skundą, todėl pareiškėjas šiame procese neturėjo teisės reikšti naujų reikalavimų. ABTĮ 130 straipsnio 6 dalis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorės 2014 m. rugsėjo 25 d. raštą Nr. (4.22.)-R2-3180; panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T2-29, ir Klaipėdos miesto savivaldybės panaudai perduodamo turto sąrašo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-91, 30 punktą, šie reikalavimai nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teismo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėties keitimu, nepagrindžia pareiškėjo abejonės dėl teisėjo Remigijaus Armino šališkumo. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių dėl to, kad procesinius dokumentus atsakovo ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos vardu padavė įgalioti asmenys, o atsakovo pakeitimo klausimo apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, tai gali būti padaryta tik proceso pirmosios instancijos teisme metu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, jas įvertino, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurios apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Agentūros Visos Lietuvos vaikai Klaipėdos fondo apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė